Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1283-1079/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-07-11
Bylos Nr.
1-1283-1079/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28482-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
R. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1283-1079/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28482-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.3;1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.2.25.4.2.6; 1.2.27.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 11 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) staliumi-dailide, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 286 straipsnį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. 2018 m. birželio 15 d. apie 19.39 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo V. Z. priklausantį mopedą CPI GTR 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Be to, jis 2018 m. birželio 15 d. apie 19.57 val., (duomenys neskelbtini), sulaikomas už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, nevykdė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Mariaus Kaziliūno teisėto reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus – chuliganiškai elgtis, grasino susidorojimu ir tyčia įspyrė pareigūnui į ranką, sukeldamas nukentėjusiajam M. Kaziliūnui fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 286 straipsnyje.

R. N., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 286 straipsnyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. birželio 15 d. apie 19 val. mopedu blaivas iš (duomenys neskelbtini) kaime, esančios darbovietės, išvažiavo pas draugus į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur vartojo alkoholį. Apie 20 val. mopedu išvažiavo namo ir nuvažiavo pas seserį, gyv. (duomenys neskelbtini), į namo kiemą. Jo sūnėnas A. J. padėjo jam nulipti nuo mopedo, nes jis buvo labai girtas. Mopedą sūnėnas įstūmė į garažą ir užrakino. Jis pats nuėjęs į pavėsį dar išgėrė alkoholio – 250 g. degtinės, ir ruošėsi eiti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kai eidamas per sesers kiemą, užkliuvo už žemėje įkalto kuolo ir pargriuvo ant žemės, pasisuko koją. Sėdėdamas kieme ant žemės, pamatė, kad atvyksta policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai nuėjo pažiūrėti į garažą, nes galimai buvo informuoti, kad jis girtas mopedu atvažiavo pas seserį, garažas buvo užrakintas. Jo sesuo neatrakino pareigūnams garažo ir pareigūnas priėjęs prie sesers, ją paėmęs už rankos tempė nuo durų. Tai pamatęs jis stojosi nuo žemės ir ėjo link pareigūno pasikalbėti, sakydamas kad bus „pizda“, jeigu jie taip elgiasi su jo seserimi. Tačiau jį pareigūnas pargriovė ant žemės ir mėgino uždėti antrankius. Jis jam nepakluso ir priešinosi, spardėsi ir tikrai neneigia, kad galėjo pareigūnui įspirti į ranką, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Pareigūnų reikalavimams iš karto jis nepakluso, standino rankas, kad jie negalėtų uždėti antrankių, bei jiems sakė kad juos „supis“. Po kurio laiko pareigūnai jam uždėjo antrankius ir jį pasodino į tarnybinį automobilį bei nuvežė į Joniškio ligoninės Priėmimo skyrių kraujo mėginiui paimti girtumui nustatyti, taip pat apžiūrėjo ir jo skaudančią koją. Vėliau išvežė į areštinę. Mopedas pareigūnų buvo išvarytas į lauką ir išvežtas į aikštelę. Jis pilnai prisipažįsta, kad mopedą vairavo apsvaigęs nuo alkoholio bei nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, t. y. jiems pasipriešino įspirdamas ir sukeldamas fizinį skausmą. Dėl tokio poelgio nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Mopedas priklauso V. Z., iš kurio jis mopedą pasiskolino prieš savaitę važinėti į darbą. V. Z. liepė susitvarkyti mopedui reikalingus dokumentus. Jis mopedo dokumentų nesusitvarkė, tik jį patį pasiremontavo ir bandė pravažinėti, žiūrėjo kaip traukia. V. Z. nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir vairavo jo mopedą išgėręs (b. l. 95-96; 103-104).

V. Z., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir jo bendrovėje dirba R. N., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis į darbą atvykdavo dviračiu, todėl jam jo pagailo, nes jis geras darbuotojas, ir jam davė naudotis jo vardu buvusį registruotą mopedą CPI GTR 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu automatiškai 2017 metų pabaigoje buvo išregistruotas. Jis pasiūlė R. N. atlikti mopedui techninę apžiūrą, išsilaikyti motorolerio vairuotojo teises, apsidrausti transporto priemonę. R. N. sutiko su jo pasiūlymu, minėjo, kad viską susitvarkys ir į darbą važinės jo skolintu mopedu. 2018 m. birželio 8 d. apie 19 val. jis savo mopedą įsidėjęs į priekabėlę nuvežė pas R. N. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir paliko jam juo naudotis, kai šis susitvarkys reikiamus dokumentus. Po savaitės jis sužinojo, kad R. N. sulaikė policijos pareigūnai girtą važiuojantį jo mopedu. Jis mopedą davė tik juo naudotis, R. N. jam jokių pinigų nemokėjo ir mopedas, kad ir išregistruotas, priklauso jam. Dėl mopedo R. N. pretenzijų neturi (b. l. 72).

Nukentėjusysis Marius Kaziliūnas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2018 m. birželio 15 d. dirbo Joniškio mieste kartu su vyriausiuoju patruliu L. Narkumi, kai 19.39 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas su mopedu atsitrenkė į stulpą, vyras vos pastovi ant kojų, pranešė liudininkas. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kieme ant žemės gulėjo vyras, kuris akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, negalėjo atsikelti, pastovėti ant kojų, ant jo rankų matėsi nubrozdinimai, šaukė, kad skauda koją, nes virto nuo mopedo. Jam priėjus prie gulinčio ant žemės vairuotojo R. N., pastarasis atsistojo nuo žemės sakydamas „aš jus supisiu abu“. Jis pargriovė R. N. ant žemės norėdamas jį sutramdyti, tačiau šis, gulėdamas ant žemės, aktyviais veiksmais priešinosi ir įspyrė jam į ranką, taip sukeldamas trumpalaikį fizinį skausmą. Prie jo pribėgo L. Narkus ir R. N. pervertė ant pilvo. R. N. priešinosi stangindamas rankas, muistydamasis. Nurodė R. N. liautis priešintis ir leistis būti sulaikomam, tačiau R. N. į jo reikalavimus nereagavo bei toliau aktyviais veiksmais priešinosi, vengė sulaikymo. Panaudojus kovinius imtynių veiksmus, R. N. buvo uždėti antrankiai ir jis buvo patalpintas į tarnybinį automobilį. R. N. alkotesteriu buvo nustatytas 2,13 promilės girtumas. Mopedas, kurį vairavo R. N. buvo užrakintas sandėliuke, todėl namo šeimininkų R. J. ir S. J. paprašė atrakinti sandėliuką, tačiau asmenys kategoriškai atsisakė tai padaryti. Juos perspėjo, kad jie nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir už tai gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn. Atrakinti sandėliuką buvo reikalauta ne kartą, tačiau savininkai atsisakė tai padaryti. Kadangi namo šeimininkai nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų atrakinti sandėliuką, buvo panaudotos specialios rinkinyje esančios metalo kirpimo žirklės ir jomis nukirpo pakabinamos spynos ąselę. R. N. pristatė į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, nes griūdamas nuo mopedo susižalojo koją, o mopedas išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Šiauliuose. R. N. jam įspirdamas į ranką sukėlė trumpalaikį fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė, nes nebuvo padaryta akivaizdžių sužalojimų. Kiek kartų jis jam įspyrė į ranką, negali pasakyti, nes tuo metu šis priešinosi ir buvo dedami antrankiai. Jam išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka ir forma dėl moralinės žalos, tačiau ieškinio nereikš (b. l. 61-62).

R. N. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 286 straipsnyje numatytas veikas be jo paties prisipažinimo, liudytojų parodymų įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2018 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir mopedas CPI GTR 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus kaltinamasis R. N. (b. l. 15-16, 18-21);

Techninės apžiūros rezultatų kortele, Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimu, iš kurių matyti, kad mopedo CPI GTR 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. Z. (b. l. 23-24);

2018 m. birželio 19 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašais apie transporto priemonę, iš kurių matyti, jog transporto priemonė CPI GTR 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti V. Z., 2017 m. gruodžio 14 d. automatiškai išregistruota, negavus duomenų apie techninę apžiūrą ir draudimą (b. l. 25-26)

VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“, kuri patvirtina, kad 2018 m. birželio mėnesio duomenimis motociklo CPI GTR 50, gamybos metai 2006 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6500,00 Lt, t. y. 1882,53 Eur (b. l. 27);

2018 m. birželio 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Lauryno Narkaus ir vyresniojo tyrėjo Mariaus Kaziliūno tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos kaltinamojo R. N. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės (b. l. 32-34);

2018 m. birželio 15 d. administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu, iš kurių matyti, kad R. N. administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2018 m. birželio 15 d. vairavo mopedą neturėdamas teisės jį vairuoti, mopedui neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 35-36);

2018 m. birželio 15 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti, kad kaltinamasis R. N. dėl neblaivumo (2,13 promilės) nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo ir siųstas į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui nustatyti (b. l. 37);

2018 m. birželio 15 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, jog transporto priemonė CPI GTR 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta saugoti į aikštelę, esančią Pramonės g. 2C, Šiauliuose (b. l. 32);

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018 m. birželio 15 d. 20.18 val. R. N. nustatytas 2,13 promilių girtumas (b. l. 39-42);

2018 m. birželio 21 d. – 2018 m. birželio 26 d. specialisto išvada Nr. T-A 6138/2018(01), kurioje nurodyta, kad R. N. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio (b. l. 45);

2018 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad peržiūrėjus tarnybinio automobilio VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo kameros įrašą CD diske, matyti, kad 2018 m. birželio 15 d. nuo 19:57 val. iki 19:59:18 val. užfiksuotas R. N. pasipriešinimas policijos pareigūnui (b. l. 46);

Prie bylos esančiame DVD+R diske, faile 2, vaizdo įraše matyti, jog 2018 m. birželio 15 d. apie 19.57 val. gyvenamojo namo kieme ant žolės guli vyras, kuris policijos pareigūnui sulaikius kieme buvusią moterį už rankos, atsikėlė nuo žemės ir rankomis susiėmė su kitu pareigūnu, kuris jį nuvertė ant žemės bei bandė uždėti antrankius. Vaizdo įraše apie 19.57 val. ir 25 sekundės matyti, kaip vyras muistosi, neleidžia uždėti antrankių, spiria pareigūnui iš kojos į ranką;

2018 m. birželio 21 d. nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, kad mopedas CPI GTR 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su dokumentais grąžintas savininkui V. Z. (b. l. 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. N. 2018 m. birželio 15 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Pagal BK 286 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnyje nustatytų draudimų paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. N. nevykdė teisėtų statutinio valstybės tarnautojo – policijos pareigūno, reikalavimų leistis būti sulaikomam, grasino policijos pareigūnams necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai, aktyviais veiksmais – stangrindamas rankas bei muistydamas priešinosi sulaikymui, įspyrė pareigūnui Mariui Kaziliūnui į ranką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, dėl ko buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir uždėti antrankiai.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veikos kvalifikuotos teisingai, kaltinamojo R. N. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies ir 286 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. liepos 4 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 117, 119-121).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. N. padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (b. l. 77-78), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 79-85). Pažymėtina, kad kaltinamasis 5 kartus administracine tvarka baustas už dviračio vairavimą esant neblaiviam ir vieną kartą 2016 m. už mopedo vairavimą neblaiviam, neturint teisės jį vairuoti. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 86), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 87).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. N. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui. Už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą R. N. skirtini viešųjų darbų bausmė, kurių terminas nustatytinas artimas BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, R. N. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne bausme – 1 MGL dydžio baudą prilyginant šešioms valandoms viešųjų darbų (BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. N. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. N. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 15 d. 20.18 val. iki 2018 m. birželio 16 d. 11.56 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikytina, kad R. N. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.

R. N. nustatytinas keturių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis R. N., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pakartotinai padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas ar laikinas jos netekimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones ar pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama arba grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus ar užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, yra būtinas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016 ir kt.). Teismas, nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė ne pirmą kartą, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (niekada jos neįgijęs), kas parodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti nustatytų draudimų vairuoti transporto priemones esant neblaiviam ir pažeidinėti kelių eismo taisykles, nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant R. N. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, uždraudimo naudotis specialia teise terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 10 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo R. N. priklauso V. Z., kuris nežinojo apie mopedo panaudojimą nuskalstamai veikai atlikti, todėl pati transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2018 m. birželio mėnesio duomenimis motociklo CPI GTR 50, gamybos metai 2006 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6500,00 Lt, t. y. 1882,53 Eur. Prokuroras siūlė konfiskuoti tik dalį mopedo CPI GTR 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 500 Eur, duomenų, jog konfiskuotino turto vertė yra 500,00 Eur nepateikė, todėl bylos duomenimis nustatytos konfiskuotinos turto vertės, t. y. 1882,53 Eur, konfiskavimas iš kaltinamojo R. N. laikytina proporcinga baudžiamojo poveikio priemone.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti mopedui CPI GTR 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimui, techninės apžiūros rezultatų kortelei, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintiems savininkui V. Z.. Apie priimtą sprendimą praneština V. Z..

Kaltinamajam R. N. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.

Kaltinamajam R. N. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė išlaidas susijusias su mopedo nuvežimu ir saugojimu aikštelėje (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnis), todėl šios išlaidos – 30 Eur (be PVM) už mopedo nuvežimą bei 2,48 Eur (be PVM) išlaidos už 6 parų saugojimą, iš viso su PVM 39,30 Eur (b. l. 55), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. N. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (BPK 103 straipsnio 5,6 punktai, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, R. N. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne bausme ir paskirti R. N. galutinę subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. N. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. birželio 15 d. 20.18 val. iki 2018 m. birželio 16 d. 11.56 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikyti, kad R. N. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.

Nurodyti R. N., jog baudą – 48 MGL, t. y. 2400 Eur, jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti R. N. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti iš R. N. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – mopedo CPI GTR 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1882,53 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 53 ct).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą pradėti skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. N. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus mopedui CPI GTR 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir mopedo dokumentams.

Pripažinti proceso išlaidomis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 39,30 Eur (trisdešimt devynių eurų 30 ct) išlaidas už automobilio mopedo CPI GTR 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą bei saugojimą ir priteisti jas iš R. N. Šiaulių apskrities vyriausiajam komisariatui, j. a. k. 190521648, nurodant priteistą sumą pervesti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. LT03 7044 0600 0789 9142, esančią AB SEB banke.

Proceso išlaidas sumokėti per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įspėti R. N., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti R. N., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą areštu.

Išaiškinti R. N., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

R. N. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti V. Z..

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė