Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2075-1023/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-07-01
Bylos Nr.
e1-2075-1023/2022
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00010-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
E. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2075-1023/2022Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00010-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.20.5.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. 2019 m. spalio 17 d. 14.10 val. – 15.02 val., 2019 m. gruodžio 3 d. 13.01 val. – 13.06 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), prieš tai būdama įspėta dėl atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), davė žinomai melagingus parodymus, teigdama, kad ji 2019 m. spalio 9 d., apie 16 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jos ir M. M. kilusio žodinio konflikto metu, būdama ant M. M. pikta, pati iššoko pro langą, konflikto metu nebuvo jokių peilių, peiliai buvo virtuvėje: vienas peilis su balta rankena buvo stalčiuje, o kitas peilis su ruda rankena – ant spintelės, M. M. nebuvo jos suėmęs už rankos, neparvertė jos ant lovos ir jos nedusino, nebuvo jos burnos užspaudęs ir nebuvo ant jos veido uždėjęs pagalvės, ji pati iššoko iš antro namo aukšto pro langą ir taip susižalojo, be to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2020 m. kovo 4 d. baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo teisiamajame posėdyje, vykusiame nuo 13.30 val. iki 14.26 val. metu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, esančiuose Kaune, Laisvės al. 103, dar būdama kaltinamojo M. M. sugyventine, sutiko duoti parodymus prieš savo šeimos narį, buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, prisiekė sakyti tiesą ir priesaikos tekstą pasirašė, parodė, kad 2019 m. spalio 9 d. per antro aukšto miegamojo langą iššoko dėl savo didelio emocingumo, buvo nusivylusi, įniršusi ant kaltinamojo, nes jis norėjo skirtis, liepė jai išsikraustyti, o ką tuo metu darė kaltinamasis, ji teigė neprisimenanti, tačiau ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis 2019 m. spalio 9 d. įvykio metu ją parvertė ant lovos, buvo ją užgulęs, dusino, o jai ištrūkus – grasino peiliu nudurti, ką ir būtų padaręs, jeigu ji nebūtų spėjusi iššokti pro langą, taip sąmoningai davė melagingus, faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius parodymus. Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji E. A., apklausta kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. spalio 17 d. 14.10 val. – 15.02 val. ir 2019 m. gruodžio 3 d. 13.01 val. – 13.06 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei 2020 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, tiek liudytojų apklausos metu, tiek teisiamajame posėdyje apklausos metu ji melavo. Visus kartus ji buvo įspėta dėl atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje už melagingų parodymų davimą. Visus kartus sakė, kad 2019 m. spalio 9 d., apie 16 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jos ir M. M. kilusio žodinio konflikto metu, būdama ant M. M. pikta, pati iššoko pro langą, konflikto metu nebuvo jokių peilių, peiliai buvo virtuvėje: vienas peilis su balta rankena buvo stalčiuje, o kitas peilis su ruda rankena buvo ant spintelės, M. M. nebuvo jos suėmęs už rankos, neparvertė jos ant lovos, jos nedusino, nebuvo jos burnos užspaudęs, nebuvo ant veido jai uždėjęs pagalvės, kad ji pati iššoko iš antro namo aukšto pro langą ir taip susižalojo. Panašiai taip sakė ir teisme, pirmo posėdžio metu, t. y. 2020 m. kovo 4 d. Jau teisingus parodymus Kauno apylinkės teisme davė 2021 m. spalio 7 d. Šio teisiamojo posėdžio metu nurodė teisingas įvykio aplinkybes, t. y. kad M. M. 2019 m. spalio 9 d. ją buvo parvertęs ant lovos, ją užgulęs, dusino, o jai ištrūkus, grasino peiliu nudurti, ką ir būtų padaręs, jei ji nebūtų iššokusi pro langą. Melagingus parodymus davė įtakota M. M., t. y. jis tuo metu jai nuolat skambindavo, rašydavo SMS pranešimus, buvo netgi atvažiavęs iki jos mamos namų. Buvo pasimetusi, todėl ir melavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Visiškai prisipažįsta, kad padarė šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi. Ateityje nenusikals. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti viešuosius darbus, kadangi darbovietė, kurioje ji dabar dirba yra pritaikiusi slenkantį grafiką. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 98–100).

Be pačios kaltinamosios parodymų, jos kaltė grindžiama ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. teisėjos V. N. nutartimi, kurioje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu M. M. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 139 straipsnio l dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį. 2020 m. kovo 4 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. A., tuo metu dar būdama kaltinamojo M. M. sugyventine, sutiko duoti parodymus prieš savo šeimos narį, todėl buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, prisiekė sakyti tiesą ir priesaikos tekstą pasirašė. Nurodyto teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad 2019 m. spalio 9 d. per antro aukšto miegamojo langą iššoko dėl savo didelio emocingumo, buvo nusivylusi, įniršusi ant kaltinamojo, nes jis norėjo skirtis, liepė jai išsikraustyti, o ką tuo metu darė kaltinamasis, ji teigė neprisimenanti. 2021 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio metu jos pačios prašymu apklausta pakartotinai nukentėjusieji nurodė, kad jos pirmieji teisme duoti parodymai yra neteisingi, kadangi neteisingus parodymus teisme davė įtakota kaltinamojo. Šio teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis 2019 m. spalio 9 d. įvykio metu ją parvertė ant lovos, buvo ją užgulęs, dusino, o jai ištrūkus – grasino peiliu nudurti, ką ir būtų padaręs, jeigu ji nebūtų spėjusi iššokti pro langą. Ištyrus visų byloje surinktų įrodymų visumą pasitvirtino 2021 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios duotų parodymų teisingumas. Teismo vertinimu, E. A. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl apie tai praneština prokurorui (1 t., b. l. 1–4).

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. teisiamojo posėdžio protokolu, kuriame užfiksuoti melagingi nukentėjusiosios E. A. parodymai: „<...>yra E. A., yra kaltinamojo sugyventinė. Šiuo metu gyvena kartu. Teisėja išaiškina nukentėjusiajai jos procesinę teisę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalyje, klausia, ar sutinka duoti parodymus. Nukentėjusioji E. A. į teisėjos klausimus: sutinka duoti parodymus byloje. Teisėja išaiškina nukentėjusiajai, kad ji turi pilietinę priedermę ir pareigą teisingai papasakoti visa, kas jai žinoma byloje, įspėja dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus pagal BPK 163 straipsnį ir dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį Nukentėjusioji suprato išaiškintas pareigas, prisiekia ir pasirašo priesaiką. Nukentėjusioji E. A. į teisėjos klausimus: žino dėl ko nagrinėjama baudžiamoji byla. Pirmas įvykis ir keitė parodymus taip kaip jie yra antri, tai iš tiesų jie teisingi. Tai apie peilį, dusinimą ir t. t. viskas buvo taip, kad jie konfliktavo porą dienų, jau prieš tai pykosi ir buvo toks elgesys kaip pagąsdindavo iššokdama iš antro aukšto. Tą kartą, kai buvo pareigūnai, iššoko, antrais parodymais tai buvo, nes norėjo pagąsdinti, nes jis jai sakė, kad turi kitą, kad nori skirtis, tai buvo jos gąsdinimo veiksmas. Pirmus parodymus pateikė iš pykčio. Pirmus parodymus davė pareigūnams. Kai atvyko pareigūnai, neatsimena, bet greitai po įvykio. Tai neteisingi parodymai, o teisingus parodymus davė jau po kurio laiko, apsvarsčiusi viską. Svarstė, nes atslūgo pyktis ir nereikia nesąmonių. Pirmi parodymai buvo įsiūčio padarinys. iššoko per langą antrame aukšte, nes norėjo jį pagąsdinti. Jos emocingumas sustiprėjo, buvo įsiutusi, nusivylusi ir tai privedė prie tokio veiksmo iš isterijos. Ką darė kaltinamasis, neprisimena. Įvykio metu buvo išgėrusi pakankamai daug. Visą dieną jie konfliktavo – santykių aiškinimasis. Jis sakė, kad turi kitą, ji tada ant karšto, tai buvo žodinis konfliktas. Tai nebuvo pirmas kartas, kai šoka per langą, gal tai 3–4 kartas. Gal tai darydavo alkoholis, kad taip pasielgdavo, jos emocingumas. Tą kartą kas iškvietė pareigūnus, neprisimena. Psichologinė pagalba jai nebuvo siūlyta, tas naujesnis įvykis vėl konfliktas, vėl alkoholis ir tai daro alkoholis. Nebuvo kažko tokio, kad jaustų skausmą. Antrojo konflikto metu buvo žodinis konfliktas. Tai daro alkoholis. Priežasčių negali įvardinti, tiesiog taip įvykdavo. Po antro įvykio vėliau nebuvo nieko. Jie dabar negeria, gražiai bendrauja, viską darydavo alkoholis. Po sausio 1 d. konfliktų neliko. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji E. A. į prokurorės klausimus: 2020 m. spalio 9 d. kiek kartų buvo kviesta policija negali pasakyti. Pirmą kartą atvykę pareigūnai siūlė važiuoti kartu su jais. Antrą kartą kas kvietė pareigūnus, neprisimena, bet ji bėgo ir po to galbūt kvietė pareigūnus. Neatsimena, kokie buvo atvykę pareigūnai. Kai iškvietė pareigūnus antrą kartą ir trečią kartą, tuo laiku vyko konfliktas, jie aiškinosi, jai sakė išsikraustyti. Penkios dienos nusiraminti yra pakankamai laiko. Parodymai teisingi tokie, kad fizinio smurto nenaudojo ir ką ten pasakojo, netiesa. Iššoko, nes norėjo jį pagąsdinti. Nukentėjusioji E. A. į prokurorės klausimus: neatsimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusioji E. A. į teisėjos klausimus: peilio kaltinamasis neturėjo pirmo įvykio metu. Antras įvykis, kai įsidūrė, tai tada jis turėjo peilį, bet prieš ją jokio peilio nenaudojo. Kaltinamojo rankoje peilio nematė. Įsidūrė antro įvykio metu, bet to peilio nematė. Nukentėjusioji E. A. į prokurorės klausimus: ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – nebendrauti, bet gyvena su M. M. Nukentėjusioji E. A. į gynėjo klausimus: spalio 9 d. buvo įniršusi ant M. M., nes jis sakė, kad nori skirtis ir, kad jai reikia kraustytis. Tas konfliktas vyko visą dieną. Nepatiko jai mintis skirtis. Šoko per langą 3–4 kartus, ne tą pačią dieną. Pirmą kartą per langą kada iššoko, nežino, tai darydavo girtumas. Yra perdėto emocingumo žmogus. Šokti per langą tikslas – pagąsdinti. Prieš spalio 9 d. buvo iššokusi per langą spalio 7 d., bet dėl ko tada buvo iššokusi, neatsimena, bet tada nebuvo kviečiama policija ir medikai. Visą laiką, kai šokdavo per langą, buvo neblaivi. Psichinių sutrikimų neturi. Kitokiu būdu nežaloja savęs. Kai esi išgėręs, nieko neskauda, tada kai šoko per langą, tada irgi nieko neskaudėjo. Ką bendravo su pareigūnais, neatsimena. Po šuolio pareigūnai buvo atvykę. Ji žinojo ir matė pareigūnus. Kai iššoko per langą, kaltinamasis ką darė, nematė, nes jis buvo viduje. Ji pareigūnams teigė, kad buvo smaugiama ir peilis buvo, tada pareigūnai jį sulaikė. Nežino, kur pareigūnai rado peilį. Ar pareigūnai rado peilį, nežino, neatsimena. Vazonas sudaužytas šalia lango, nes jis nukrito, kai darėsi langas. Darydama langą numetė vazoną. Dvi dienos prieš tai, kai šoko, kaltinamasis ar kiti asmenys to nematė. Ji visą laiką šoka ant žolės, ant kojų ir nieko neužsigauna. Daugiau klausimų nukentėjusiajai nepateikta. (1 t., b. l. 19–23).

2019 m. spalio 17 d. E. A. liudytojos papildomos apklausos protokolo kopija, kurioje užfiksuoti melagingi jos parodymai ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu: pasiūlius liudytojai papildomai papasakoti, kas jai gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, liudytoja parodė: atvyko į apklausą nesitarusi su tyrėja, savo iniciatyva. Atvyko norėdama duoti papildomus parodymus. Pirmos apklausos metu, įvykusios 2019 m. spalio 14 d., buvo įspėta už melagingų parodymų davimą, taip pat šios apklausos metu taip pat yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Supranta, kad už melagingų parodymų davimą yra atsakomybė, jai ji išaiškinta. Nori patiksinti savo duotus parodymus. Patikslina, kad 2019 m. spalio 9 d., apie 16.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jos ir M. M. kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis kilo, ji nurodyti negali, kadangi tiksliai neprisimena, konfliktą pradėjo M. M.. Konflikto metu jis pasakė, kad jie skiriasi, ji sutiko ir rinkosi savo daiktus. Tada atvažiavo policijos ekipažas, kuris buvo iškviestas jos mamos, kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, mama negalėjo su ja susisiekti. Konflikto metu, dar neatvykus pareigūnams, M. M. iš jos paėmė jos telefoną ir jai jo neatidavė. Kodėl jis iš jos paėmė mobiliojo ryšio telefoną, nežino, gal norėjo patikrinti. Konflikto metu prašė jo atiduoti telefoną, sakė, kad tegul atiduoda telefoną ir išsikrausto. Atvykus policijos pareigūnams, jų konfliktas aprimo, jai viskas buvo gerai, M. M. nebuvo labai piktas, todėl nevyko su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnams išvykus, M. M. jai davė kitą mobiliojo ryšio telefoną. Abu su juo buvo namuose, pirmame namo aukšte, jis buvo ramus, viskas buvo gerai, tačiau staiga jis vėl pasidarė piktas ir reikalavo iš jos, kad ji atiduotų jo duotą telefoną. Ji nesutiko jam atiduoti telefono, kadangi sakė jam, kad jis jai reikalingas. Tuomet M. M. ją pradėjo gaudyti, siekdamas atimti iš jos telefoną, jis buvo piktas ir agresyvus. Siekdama pabėgti, išbėgo į namo kiemą ir peršokus namo tvorą, iškvietė policijos pareigūnus. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad buvo atvykęs policijos ekipažas, kad M. M. nori iš jos paimti telefoną, kad atrodo neadekvatus. Pareigūnų laukė prie namo vartų. Atvykus pareigūnams, pasakė visą situaciją. Pareigūnai taip pat kalbėjo su M. M., ką jie kalbėjo, ji nežino, girdėjo, kad pastarasis jiems kažką sako apie dingusius pinigus. Policijos pareigūnai jai siūlė važiuoti kartu, jeigu ji jaučiasi nesaugi, ji atsisakė, kadangi grėsmės nejautė ir manė, kad M. M. tikrai nusiramins. Išvykus policijos pareigūnams, abu parėjo su juo į namą, buvo pirmame namo aukšte, konfliktas tarp jų nevyko, tuomet ji nuėjo į antrame namo aukšte esantį miegamąjį, nuėjo su tikslu susikrauti daiktus. Jai būnant miegamajame, atėjo M. M., tada jie pradėjo kalbėti apie pinigus, jis jos klausinėjo, kur dingo jo pinigai, ji sakė, kad nežino kur jie yra, gal jis kur pats juos pasidėjo, tarp jų vyko konfliktas, jis rėkdamas klausinėjo, kur pinigai, ji jam aiškino kad nežino. Jie abu vienas ant kito rėkė. Paskui konfliktavo dėl santykių, Mindaugas buvo labai piktas, tokio pikto ji ankščiau jo nebuvo mačiusi. Konflikto metu ji buvo tarp lovos ir lango. M. M. stovėjo prie televizoriaus, nuo jos maždaug tris žingsnius. Konflikto metu, jis rėkdamas pradėjo prie jos artintis, ji jo išsigando ir taip pat norėjo jį pagąsdinti, todėl būdama ant jo pikta, nuvertė ant palangės buvusį vazoną su gėle ir atsidariusi langą, iššoko per langą ir išbėgo į gatvę. Jai išbėgus į gatvę, pamatė atvažiuojantį policijos pareigūnų ekipažą. Tuomet policijos pareigūnams pasakė, kad M. M. ją dusino, grasino peiliu ir dėl to ji iššoko per langą. Parodo, kad būdama pikta ant, melagingai pareigūnams nurodė, kad M. M. ją dusino ir grasino peiliu. Parodo, kad 2019 m. spalio 14 d. taip pat davė melagingus parodymus, kad M. M. ją dusino ir jai grasino peiliu. Konflikto metu, kuris vyko antrame namo aukšte prieš jai iššokant per langą, nebuvo jokių peilių, peiliai buvo virtuvėje. Vienas peilis su balta rankena buvo stalčiuje, o kitas peilis su ruda rankena buvo ant spintelės. Konflikto metu M. M. nebuvo jos suėmęs už rankos, neparvertė jos ant lovos ir jos nedusino, nebuvo jos burnos užspaudęs ir nebuvo ant jos veido uždėjęs pagalvės. Visas šitas aplinkybes ji išsigalvojo, kodėl taip padarė, nesupranta, mano, norėjo jį tiesiog pagąsdinti, buvo ant jo supykusi, kad jis vėl nori su ja skirtis. Parodo, kad iššoko iš antro aukšto per langą dėl to, kad konflikto metu buvo išsigandusi M. M. elgesio, kadangi jis tikrai buvo labai piktas, bijojo minties, kad jis gali ją nuskriausti, tačiau tai padarė ir vedina pykčio, norėdama jį išgąsdinti. Taip pat parodo, kad M. M., atėjęs į miegamąjį, jo durų ir terasos durų neuždarė. Šiuo metu su juo nebendrauja, su juo jokių ryšių nepalaiko. Ji savo iniciatyva atėjo patikslinti įvykio aplinkybes, niekas to padaryti jos nevertė ir neverčia, iš nieko jokio spaudimo nesulaukė, niekas jai negrasino. Suprato, kad negerai padarė, jog melagingai papasakojo įvykio detales, todėl viską apmąsčiusi, atvyko pasakyti tiesą. Visas įvykio aplinkybes papasakojo, daugiau jokių papildymų neturi (1 t., b. l. 45–47).

2019 m. gruodžio 3 d. E. A. liudytojos papildomos apklausos protokolo kopija, kurioje užfiksuoti melagingi jos parodymai ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu: savo 2019 m. spalio 17 d. duotus parodymus visiškai tvirtina, jų nekeičia, prašo jais vadovautis. Parodo, kad M. M. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio dėl patirtų sužalojimų nereikš, kadangi ji pati iššoko iš antro namo aukšto per langą ir taip susižalojo. Daugiau papildymų jokių neturi (1 t., b. l. 50, 51).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas teisme. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, 2K-121-222/2019, 2K-259-942/2019). Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-222/2019, 2K-107-511/2022).

Aptartų ir teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamosios veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes įrodyta, kad E. A. 2019 m. spalio 17 d. 14.10 val. – 15.02 val., 2019 m. gruodžio 3 d. 13.01 val. – 13.06 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), apklausiama kaip liudytoja ir būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie esmines bylos aplinkybes nurodydama, kad ji pati iššoko iš antro namo aukšto pro langą ir taip susižalojo, o M. M. nebuvo jos suėmęs už rankos, neparvertė jos ant lovos ir jos nedusino, taip pat nebuvo užspaudęs jos burnos ir ant jos veido nebuvo uždėjęs pagalvės. Be to, 2020 m. kovo 4 d. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu E. A. teisme taip pat nurodė tokius pačius melagingus parodymus. Kaltinamoji suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą, suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, ir norėjo taip veikti, o tai reiškia, kad ji veikė tiesiogine tyčia, dėl to suklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą dėl esminių bylos aplinkybių, kas lėmė užsitęsusį bylos nagrinėjimą, kol buvo nustatytos tikrosios įvykio aplinkybės. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamosios E. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Dėl E. A. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę E. A., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos penkios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – viešieji darbai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o turtinė ar neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajai apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamoji su kreipimusi ir jai siūloma bausme (viešaisiais darbais) bei jos dydžiu sutiko. Taip pat jai buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajai pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji E. A., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji kalta padarius nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji E. A. yra jauno amžiaus, netekėjusi, psichiatrijos klinikos stacionare ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruota (1 t., b. l. 76, 80). Be to, ji yra dirbanti, turi įgijusi profesinį išsilavinimą, teisiama pirmą kartą, o administracine tvarka bausta tik vieną kartą (1 t., b. l. 82–83). Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, bei atsižvelgiant į bylos medžiagą, kaltinamajai bausmės dydis nustatomas artimas baudžiamajame įstatyme nurodytam jos dydžio vidurkiui (BK 46 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo, kardomoji priemonė taip pat nebuvo paskirta.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant ją per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. A. sumažintą bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant ją per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškintina, kad nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.

Išaiškinti, kad E. A., nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaida Baumilė