Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant ieškovei L. A., ieškovės atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, atsakovui A. S., atsakovo atstovui advokatui Edvardui Algirdui Žalnerauskui, išvadą teikiančios institucijos-Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Liucijai Ruseckienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui A. S., institucija teikianti išvada byloje - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė L. A. prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1630-490/2010 dalyje dėl nepilnamečio sūnaus L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, šio nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatant su motina, tai yra ieškove bei pakeisti šį teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo, nepriteisiant iš ieškovės materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Atsakovui A. S. procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų kopijos) įteikti tinkamai įstatymų nustatyta tvarka atsakovui asmeniškai, teismo nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas visiškai.

Tiesiogiai teismo posėdyje išklausytas nepilnametis V. S. patvirtino, kad labiau norėtų gyventi su tėvu, kol mama įsikurs. Čia yra jo draugai, čia jis norėtų baigti mokyklą. Jei brolis išvyktų gyventi su motina, jie bendrautų susirašinėdami.

Teismo posėdyje VTAS atstovės pateikta išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nėra žinomi jų skyriui kaip netinkamai atliekantys savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Jokios informacijos apie Lauro ir Vasario nepriežiūrą jų skyriuje negauta. Nėra duomenų, kad tėvo elgesys prieštarautų su juo gyvenančių vaikų interesams, taip negauta duomenų, kad ieškovė, gyvendama atskirai nuo savo nepilnamečių vaikų netinkamai vykdė savo pareigas minėtų vaikų atžvilgiu. Ieškovė su vaikais bendravo ir šiuo metu bendrauja, nors ir nereguliariai, tačiau materialinį išlaikymą vaikams ji teikia. Teismo posėdžio metu išklausyti šalių vaikai nurodo, kad myli abu tėvus, kad jų santykiai su abiem tėvais yra šilti. Tėvų teisės ir pareigos yra lygios. Tėvų buvo sutarta, kad vaikai laikinai gyvens su tėvu. Skyrius neturi duomenų apie ieškovės gyvenimo būdą ar jos moralines savybes, kurios leistų daryti išvadą, kad ji netinkamai atliktų savo pareigas nepilnamečiui vaikui. Skyrius neturi objektyvių duomenų, kad nepilnamečio L. S. gyvenamąją vietą nustačius kartu su motina būtų pažeisti vaiko teisėti interesai. Vasaris teisme paaiškino ir neprieštaravo dėl brolio Lauro išvykimo su mama. Vaikai bendraus telefonu, internetu ir, kaip nurodė ieškovė, kas antri metai atvykstant per Kalėdas ir vasaros atostogas į Lietuvą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ginčo sprendimas iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą; 2) tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė gyventi ir auginti kitiems asmenims. Aptariant šias sąlygas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomas ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą), tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003).

Iš šalių paaiškinimų, byloje ištirtų įrodymų matyti, kad šalys nutraukdamos santuoką tarpusavio sutarimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių be kitų klausimų susitarė ir dėl savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo (LR CK 3.51 str., 3.73 str. 2 d.). Tėvų sutarimu po santuokos nutraukimo sūnų V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų tėvu, tai yra atsakovu, ieškovė savo ruožtu įsipareigojo sūnums teikti materialinį išlaikymą, o dėl motinos bendravimo su vaikais tėvai susitarė, kad ieškovė po santuokos nutraukimo nekliudomai dalyvaus vaikų auklėjime, lankysis pas vaikus ir su jais bendraus. Santuoka tarp šalių bendru sutarimu nutraukta 2010-05-17 teismo sprendimu, šiuo teismo sprendimu patvirtinta ir šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tačiau, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, ko nepaneigė ir atsakovas, nutraukiant santuoką šalys žodžiu buvo susitarę, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu laikinai – 1,5 -2 metų laikotarpiui, iki ieškovė susitvarkys savo naują gyvenamąją vietą ir gyvenimo sąlygas, nes butas adresu (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo asmeninė nuosavybė ir po santuokos nutraukimo jame gyventi liko atsakovas. Tai, kad nutraukiant santuoką tarp šalių vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa buvo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis pirmiau minėtas butas, patvirtina ir civilinėje byloje Nr. 2-1630-490/12 esantys duomenys. Taip pat iš šalių paaiškinimų matyti, kad dar prieš šalims nutraukiant santuoką, ieškovė, Lietuvoje netekus darbo, uždarbiauti buvo išvykusi į užsienio valstybę, kur susipažino su dabartiniu savo sutuoktiniu ir grįžusi į Lietuvą inicijavo skyrybų procesą su atsakovu. Nutraukiant santuoką ieškovė užsienio valstybėje įsitvirtinusi nebuvo. Todėl akivaizdu, kad skyrybų momentu motinai neturint darbo, pajamų, gyvenamosios vietos užtikrinimo garantijų, geriausias tėvų vaikų atžvilgiu priimtas sprendimas buvo palikti vaikus jiems įprastoje aplinkoje po santuokos nutraukimo jų gyvenamąją vietą nustatant su tėvu, tai yra atsakovu.

Ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Tačiau vaiko norai neturi prieštarauti vaiko interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Vertinat aplinką, kurioje nepilnametis gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, iš teismo ištirtų įrodymų matyti, kad L su broliu V ir tėvu, tai yra atsakovu, gyvena trijų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Nors VTAS atstovės įvertinimu šiam butui reikalingas remontas bei trūksta jaukumo, tačiau čia vaikams yra sudarytos sąlygos ilsėtis, ruošti pamokas, leisti laisvalaikį (Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas). Iš L paaiškinimų matyti, kad jis lanko pradinę mokyklą, šiemet baigia trečią klasę, o po pamokų lieka prailgintoje grupėje paruošti pamokas. Kaip nustatyta bylos medžiaga, tėvas tiek L, tiek V rūpinasi, prižiūri, domisi L ugdymusi, laisvalaikiu su juo užsiima, žaidžia. Gyvendamas su tėvu L turi galimybę bendrauti su tame pačiame mieste gyvenančiomis savo močiutėmis. Atsakovas yra dirbantis ir jo pajamos pakankamos vaikams išlaikyti. Atsakovui dirbant pamaininį darbą pagal slenkantį darbo grafiką, jam tenka dirbti ir naktimis. Nakčiai namuose vienus likusius vaikus atsakovui prižiūrėti padeda kiti asmenys - jo motina, teta. Be to, kaip teisme paaiškino atsakovas, jo nepilnamečiai vaikai ir liudytoja Z. S., vaikai tėvui dirbant naktimis dažnai namuose pabūna ir vieni.

Ieškovė nuo skyrybų momento su atsakovu savo pasikeitusias gyvenimo sąlygas įrodinėja savo paaiškinimais bei į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš jų matyti, kad ieškovė po santuokos nutraukimo su atsakovu sukūrė kitą šeimą su užsienio piliečiu J G. A., 2011-02-26 jiems gimė duktė E C. A. ir su nauja šeima iki šių metų balandžio mėnesio gyveno Vokietijoje, ten jos vyras atliko karinę tarnybą. Vyrui baigus tarnybą (išėjus į pensiją) ieškovė su šeima nuo 2012 metų balandžio mėnesio apsigyveno vyro gimtinėje - Jungtinėje. Amerikos. Valstijoje ir ten ruošiasi nuolatinai įsikurti. Nors ieškovė 2011-08-19 gyvenamąją vietą yra deklaravusi Lietuvoje, tačiau Lietuvoje po santuokos nutraukimo ieškovė faktiškai negyveno, o gyvenamąją vietą savo motinos gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje deklaravo tik tikslu įregistruoti dukters gimimą ir už dukrą gauti išmokas. Pagal bylos aplinkybes sprendimo priėmimo dienai faktinė ieškovės gyvenamoji vieta yra Jungtinės. Amerikos. Valstijos. Po vyro tarnybos Vokietijoje šių metų balandžio mėnesį į Ameriką išvykusi ieškovės šeima šiuo metu gyvena nuomojame bute, tačiau ieškovė ir jos sutuoktinis Marlinton mieste Vakarų Virdžinijos valstijoje ruošiasi įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą, šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateikta Preliminari nekilnojamojo turto sutartis. Ieškovė sūnų L 2012-2013 mokslo metams užrašė į Marlinton pradinę mokyklą, į kurią, ieškovės paaiškinimu, nuo jų namų yra tik 8 mylios kelio, o į mokyklą veža geltoni mokykliniai autobusiukai, todėl vykti į mokyklą ir grįžti iš jos saugu ir patikima. Ieškovė niekur nedirba, šiuo metu augina mažametę dukrą, jos kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro 97,50 Lt išmoka vaikui, ji yra išlaikoma savo sutuoktinio, tačiau ieškovės sutuoktinis iš savo gaunamų pajamų sutinka finansiškai išlaikyti abu ieškovės sūnus (Finansų apskaitos gynybos departamento tarnybos karinių atostogų ir darbo užmokesčio pažyma, J. G. A. teismui adresuotų laiškų vertimai). Iš ieškovės į bylą pateiktų jos sutuoktinio laiškų matyti, jog jis sutinka, kad L, o taip pat ir V gyventų jų šeimoje, su kuriuo, ieškovės paaiškinimu, jos sūnų santykiai geri. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir apklausti teismo posėdžio metu šalių nepilnamečiai vaikai.

Įvertinus teismo nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad tiek atsakovas, tiek ir ieškovė savo sūnui L gali užtikrinti tinkamas materialines ir buitines gyvenimo sąlygas. Pripažintina, kad atsakovo materialinė gerovė sprendimo priėmimo dienai yra stabilesnė - jis turi jam nuosavybės teise priklausantį būstą, gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas. Tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė su šeima į Jungtines. Amerikos. Valstijas atvyko tik šių metų balandžio mėnesį, todėl yra tik kūrimosi stadijoje. Atsakovas neprieštarauja, kad L, jeigu jis pats to nori, gyventų su ieškove, tačiau tėvas nuogastauja dėl to, ar motina gebės suteikti vaikui tinkamas sąlygas materialiąja prasme, ar L pritaps naujoje šeimoje, ir ar ieškovės dėmesys nebus sukoncentruotas į L mažesniąją sesutę. Mano, kad vaikui naujoje aplinkoje adaptuotis būtų geriau brandesniame amžiuje. Teismas sutinka, kad aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Todėl vaiko aplinkos keitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, labiausiai atitinkantis vaiko interesus. Taip pat teismas sutinka, kad vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, materialinė gerovė yra vienas iš svarių kriterijų sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir kas geriausiai atitinka vaiko interesus, labiau svarbūs yra vaiko tėvų gyvenimo sąlygų kokybiniai, o ne kiekybiniai rodikliai. Tai yra vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos nėra lemiamas kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą ir yra vertintinas kitų kriterijų, apimančių vaiko interesus, kontekste. O būtent – su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai, vaiko norai ir panašiai. Vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, turi būti suteikiamas aktyvus vaidmuo jomis naudotis, suteikiama teisė reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais.

Nepilnamečio L gyvenamoji vieta su tėvu buvo nustatyta tėvų susitarimu nutraukiant santuoką, tai yra vaiko nuomonė šiuo klausimu nebuvo išreikšta. Tačiau iškilus ginčui tarp tėvų dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo ir ieškovei ieškiniu kreipusis į teismą, L išreiškė norą gyventi su motina. Vaikas savo pažiūroms reikšti pakankamai brandus – jam suėję 11 metų. Jo motyvacija viena – jis nori būti su motina.

Teismas pažymi, kad tėvai pagal įstatymą yra lygūs, taip pat teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis spręndžiant jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nenuneigtinas biologiniu motinos ir vaiko ryšiu pagrįstas vaiko poreikis būti su motina. Tuo labiau, kad tėvų L apibūdinamas kaip jautresnis. Ieškovės vertinimu L reikia jos. L yra prižiūrimas ir tėvo. Tačiau, kaip matyti iš teismo nustatytų aplinkybių, tėvo darbo pobūdis – pamaininis darbas, apimantis ir naktinę pamainą, neleidžia tėvui visapusiškai prižiūrėti sūnų, jų kontroliuoti. Kaip matyti iš L paaiškinimų, tėvui išėjus į naktinę pamainą, V prie kompiuterio prabūna ir visą naktį ir būna, kad pamokas paruošia tik ryte prieš einant į mokyklą. Tuo tarpu L, tikslu paruošti pamokas bei būti prižiūrėtas kol tėvas darbe, mokykloje po pamokų lieka prailgintoje grupėje. Atsakovui vaikais rūpintis padeda kiti asmenys, tai jo motina, jo teta. Tuo tarpu ieškovė nedirba, savo šeimoje šiuo metu augina mažametę dukrą, be to, šalių paaiškinimais, turi pedagoginį išsilavinimą. Todėl teismas mano, jog būtent ieškovė turėtų geresnes galimybes nei atsakovas prižiūrėti ir auklėti L, padėti jam mokytis, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tuo metu, kai vaikas, būdamas pas tėvą tikslu paruošti pamokas ir būti prižiūrėtas po pamokų laiką praleidžia prailgintoje grupėje, jis galėtų užsiimti jį dominančia, jo gebėjimus ir pomėgius atitinkančia popamokine veikla, (lankyti būrelius, baseiną, meno, muzikos, sporto mokyklą ir pan.). Pažymėtina, kad atlikdami savo pareigas auklėti vaikus tėvai turi pirmumo teisę, palyginti su kitais asmenimis. Tik, kai nė vienas iš tėvų negali pasirūpinti vaikais, ši pareiga gali būti perduota kitiems asmenims. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas visiškai būtų perdavęs auklėti savo vaikus kitiems asmenims, nes pirmiau minėti atsakovui artimi žmonės (motina ir teta) tiesiog jam tik padeda atlikti tėvo pareigas kai jis būna darbe, tačiau pagal teismo sprendimo priėmimo momentu nustatytas aplinkybes ieškovė sūnų prižiūrėti ir auklėti be kitų pagalbos turi geresnes sąlygas nei atsakovas. Be to, kaip matyti iš teismo nustatytų aplinkybių, ieškovės, vaikų paaiškinimų, šalims nutraukus santuoką ieškovės ir jos vaikų ryšys niekada nebuvo nutrūkęs, ji dažnai su vaikais bendrauja telefonu, domisi jų sveikata, vasaros atostogų metų vaikai svečiavosi jos šeimoje Vokietijoje, taip pat ieškovė keletui mėnesių buvo atvykusi į Lietuvą,o šių mokslo metų vasaros atostogas vaikai praleis su motina Jungtinėse. Amerikos. Valstijose. Vertinant ieškovės šeimos aplinką, pažymėtina tai, kad ieškovės sutuoktinis sutinka, kad ieškovės abu sūnus gyventų jų šeimoje, sutinka juos finansiškai remti. Vaikai motinos šeimoje jau gyveno vasaros atostogų metu, iš V ir L paaiškinimų matyti, kad jų santykiai su motinos sutuoktiniu yra geri. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė L gali garantuoti gyvenamąjį būstą, vaikui motinos gyvenamojoje vietoje jau parinkta pradinė mokykla.

Nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi būti sukurtos sąlygos neprarasti ryšio su broliais ir seserimis. L ir už jį vyresnis brolis V, kaip matyti iš šių vaikų paaiškinimų, dažnai pykstasi. Jų dažniausia pykimosi priežastis - galimybė žaisti kompiuteriu. Būdamas vyresniu, kaip matyti iš vaikų paaiškinimų, kompiuteriu dažniausiai naudojasi V. Brolių nesutarimą gali įtakoti ir šiuo metu esantys jų interesų skirtumai - V jau paauglys, tuo tarpu L poreikiai dar vaikiški. Dėl to, kad jie gali būti išskirti, broliai neišgyvena. Tačiau L turi ir seserį - motinos šeimoje auga mažametė L sesuo E. C.. Gyvenimas motinos šeimoje sustiprintų L ir sesės ryšį, o su broliu V. L. jau nuo gimimo tarp jų susiformavusį ryšį turėtų galimybę palaikyti įvairiomis ryšio priemonėms, kartu atostogaujant.

Teismas atkreipia dėmesį į atsakovo nuogąstavimą, kad L pas motiną nuolatinai gyventi turėtų išvykti labiau brandus, tai jam padėtų lengviau adaptuotis. Teismas su tokia atsakovo išreikšta pozicija nesutinka, nes būtent vyresniems vaikams adaptuotis naujoje šalyje yra gerokai sudėtingiau nei jaunesnio amžiaus vaikams. Be to, L noro gyventi su mama įgyvendinimas jo gyvenime greičiau įvestų stabilumą, žinojimą, kad tai jo aplinka, kurios nebereiks keisti.

Tai, kad atsakovas gana ilgam laikotarpiui per praėjusias vasaros atostogas vaikus išleido atostogauti su motina jos aplinkoje, o taip pat ir šiemet atsakovo sutikimu beveik tris mėnesius vaikai atostogaus pas motiną, rodo, kad atsakovas ieškove, kaip vaikų motina pasitiki. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog ieškovė vaikams nereguliariai teikė materialinį išlaikymą. Ieškovės pripažinimu, ji išlaikymą sūnums teikė epizodiškai, kadangi ji tą laikotarpį niekur nedirbo, augino mažametę dukrą, jos gaunamas pajamas sudarė tik už vaiką gaunama išmoka, išlaikymą vaikams teikė iš savo sutuoktinio gaunamų pajamų. Tačiau kaip nustyta ištirtais byloje įrodymais, ieškovė vaikams siuntė siuntinius, per vaikų vasaros atostogas vaikus išlaikė pilnai pusantro mėnesio, pirko vaikams dviračius, vaikai lankė baseiną ir kt., o per šias vasaros atostogas vaikai pas motiną viešės ir jos bus išlaikomi beveik tris mėnesius. Byloje duomenų, jog atsakovas, kaip įstatyminis sūnų atstovas būtų kreipęsis dėl išlaikymo vaikams išieškojimo iš ieškovės per antstolį, nėra. Iš teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų matyti, kad jai lapkričio mėnesį lankantis atsakovo namuose tikslu ištirti buities sąlygas ir kalbantis su atsakovu, pastarasis paaiškino, kad su vaikų motina L. A. jie tarpusavyje sutaria ir bendravimo su vaikais ir materialinio išlaikymo klausimais. O atstovei lankantis papildomai kovo mėnesį A. S. paaiškino, kad vaikų motina nors nereguliariai, tačiau priteistą materialinį išlaikymą vaikams teikia, išlaikymas yra įvairios formos – pinigine ir nepinigine išraiška. Iš to darytina išvada, kad ieškovė nors ir nereguliariai, tačiau išlaikymą vaikams teikė, šalys dėl to sutarė, atsakovą iki ginčo tarp šalių iškilimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai tenkino. Todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovės vaikams nereguliarus teikiamas išlaikymas ją charakterizuoja kaip netinkamai vaikus prižiūrinčią motiną, kas turėtų įtakos teismui sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo su motina (LR CPK 178 str.).

Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečio L. S. pareikštas noras gyventi su mama neprieštarauja jo interesams. Todėl teismas L. S., gim. (duomenys neskelbtini), norą gyventi su motina vertindamas su įrodymų dėl tėvo ir motinos auginti ir auklėti vaiką galimybių visuma, ieškovės pakartotinį ieškinį dalyje dėl L gyvenamosios vietos nustatymo su ja, tenkina visiškai. Tokiam teismo sprendimui pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada dėl ginčo.

Kartu pažymėtina, kad sūnaus L gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatima iš vaiko teisės bendrauti su tėvu, kuris taip pat turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, rūpintis vaiku, dalyvauti jį auklėjant.

Atsakovui išaiškintina, kad šis teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms, atsakovas turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl sūnaus L gyvenamosios vietos pakeitimo su tėvu.

Sūnaus L gyvenamąją vietą nustačius su motina, o su atsakovu liekant gyventi šalių sūnui V, nutrauktinas civilinėje byloje Nr. 2-1630-490/10 teismo 2010-05-17 sprendimu patvirtintoje šalių santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte ieškovės atžvilgiu nustatytas vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), materialinis išlaikymas – po 300 Lt kiekvienam vaikui (sumą, atitinkančią 87 eurų ekvivalentą) nuo santuokos nutraukimo momento iki vaikų pilnametystės.

Ieškinį patenkinus visiškai (100 proc.), ieškovė turi teisę į jos turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo atlyginimą (LR CPK 93 str. 1d.). Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 139 Lt sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 3, 23 a), kurios ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Atsakovas į bylą yra pateikęs duomenis, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 600 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 61). Kadangi sprendimas šioje byloje yra priimtas jo nenaudai, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 21,42 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio L. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina L. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutraukti civilinėje byloje Nr. 2-1630-490/10 teismo 2010-05-17 sprendimu patvirtintoje šalių santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte ieškovės atžvilgiu nustatytą vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą – po 300 Lt kiekvienam vaikui (sumą, atitinkančią 87 eurų ekvivalentą) nuo santuokos nutraukimo momento iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 21,42 Lt (dvidešimt vieną litą 42 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.