- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-2048-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02677-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas (pran.)
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- A. S.
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Edvardas Algirdas Žalnerauskas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės L. A. atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, atsakovui A. S., jo atstovui advokatui Edvardui Algirdui Žalnerauskui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-61-814/2012 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui A. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu (b.l.1-2) prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimą civ. byloje Nr. 2-1630-490/2010 dalyje dėl nepilnamečio sūnaus L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat pakeisti šį teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo, nepriteisiant iš ieškovės materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog šalių santuoka nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1630-490/2010 bendru sutuoktinių sutarimu (b.l.8, 10). Teismas patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys sutarė, jog nepilnamečių vaikų V. S. ir L. S. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu (atsakovu). Šalys dėl vaikų gyvenamosios vietos sutarė laikinai, kol ieškovė susitvarkys savo gyvenamąją vietą ir gyvenimo sąlygas, kadangi butas, kuriame ieškovės ir atsakovo šeima gyveno, buvo atsakovo asmeninė nuosavybė, jame liko gyventi atsakovas. Kadangi jaunesniam sūnui L. reikalinga didesnė motinos globa, sūnus pageidauja su ja gyventi, ieškovė prašė nustatyti sūnaus L. gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė nurodė, jog sūnus L. gyventų pilnoje šeimoje, kadangi ieškovė yra susituokusi su J. G. A., jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. C. A., sūnus pripratęs prie mamos sutuoktinio, jie palaiko draugiškus santykius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu (b.l.141-149, nutartis dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo b.l.154) pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo patenkino: 1) nustatė nepilnamečio L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nutraukė civilinėje byloje Nr. 2-1630-490/10 teismo 2010-05-17 sprendimu patvirtintoje šalių santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte ieškovės atžvilgiu nustatytą vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą – po 300 Lt kiekvienam vaikui (sumą, atitinkančią 87 eurų ekvivalentą) nuo santuokos nutraukimo momento iki vaikų pilnametystės; 3) priteisė ieškovei iš atsakovo 139 Lt bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė iš atsakovo valstybei 21,42 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gali užtikrinti savo sūnui L. tinkamas materialines ir buitines gyvenimo sąlygas. Tačiau įvertinęs tai, jog atsakovas dirba darbą pamainomis, dėl ko negali visapusiškai prižiūrėti ir kontroliuoti vaikų, tuo tarpu ieškovė turi pedagoginį išsilavinimą, nedirba, dėl ko turi didesnes galimybes prižiūrėti ir auklėti sūnų, padėti jam mokytis, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės emocinis ryšys su sūnumi yra glaudesnis, vaikas išreiškė norą gyventi su motina, teismas ieškinį patenkino. Tenkindamas ieškinį, teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovės sutuoktinio gimtinėje JAV ieškovė su šeima ketina įsikurti, įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą, ką patvirtina teismui pateikta Preliminari nekilnojamojo turto sutartis (b.l.112-124), ieškovės sutuoktinis sutinka finansiškai išlaikyti abu ieškovės sūnus. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovės vaikams nereguliarus teikiamas išlaikymas ją charakterizuoja kaip netinkamai vaikus prižiūrinčią motiną, kas turėtų įtakos teismui sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo su motina. Teismas nustatė, jog ieškovė išlaikymą sūnums teikė epizodiškai, kadangi niekur nedirbo, augino mažametę dukrą, išlaikymą vaikams teikė iš savo sutuoktinio gaunamų pajamų, siuntė vaikams siuntinius, per vaikų vasaros atostogas vaikus išlaikė pilnai, dėl išlaikymo išieškojimo per antstolį atsakovas nesikreipė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu (b.l.157-161) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pagal ieškovės pareikštą ieškinį išnagrinėjo bylą, netinkamai aiškindamas ir pritaikydamas materialinę teisės normą - CK 3.169 straipsnio 3 dalį. Šalių santuoka 2010-05-17 sprendimu buvo nutraukta teismui patvirtinus abiejų sutuoktinių susitarimu sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė ir dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.53 str.). Kadangi šalys vaikų gyvenamąją vietą nustatė nutraukdamos santuoką abiejų sutuoktinių susitarimu (CK 3.51 str. ir 3.53 str.), todėl CK 3.169 straipsnis, reglamentuojantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ieškininės teisenos tvarka, esant ginčui tarp tėvų, tėvams gyvenant skyrium, nebuvo taikomas. CK 3.169 straipsnio 3 dalis nustato, jog pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau pareikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo galima tik tuo atveju, kai vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų jau buvo nustatyta pagal jo pirmąjį ieškinį, pareikštą CK 3.169 straipsnio 2 dalies pagrindu. Šalims vaikų gyvenamąją vietą nustačius pagal CK 3.53 straipsnį, nustatytą vaikų gyvenamąją vietą bus galima pakeisti teismo sprendimu, vienam iš buvusių sutuoktinių reikalaujant pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį. Todėl ieškovė, pareikšdama ieškinį, ir teismas, nagrinėdamas bylą ir ją išspręsdamas, turėjo vadovautis ne CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, bet CK 3.53 straipsnio 3 dalies trečiojo sakinio nuostata, kad „iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo“. Vadovautis tinkama materialinės teisės norma labai svarbu, kadangi CK 3.169 straipsnio 3 dalis, skirtingai nei CK 3.53 straipsnio 3 dalis, nereikalauja esminio aplinkybių pasikeitimo, kad vienas iš tėvų galėtų kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė savo, kaip skyrium gyvenančios motinos, įpareigojimų nevykdė arba juos vykdė atmestinai.
3. Teismas nebuvo aktyvus renkant įrodymus, svarbius ir būtinus tinkamai spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, nors įrodymus galėjo rinkti ir savo iniciatyva (CPK 376 str. 1 d.). Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo ir jo atstovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, taip pat prašymus neskubėti spręsti klausimo dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, kol nėra bylai svarbių duomenų.
4. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus atstovė L. R. byloje buvo šališka ir palaikė ieškovės, o ne nepilnamečio vaiko interesus. Teismui pateiktame 2011-11-22 Buities sąlygų patikrinimo akto 4 p. fiktyviai nurodoma, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, gyvena 2 asmenys, t. y. ieškovė su dukra E. C. A., gim. (duomenys neskelbtini), o to paties akto 12 p. nurodo, kad šalių sūnus gyvens 17 kv. m bendrame kambaryje su močiute (b.l.34-35), nors iš tikrųjų šiuo adresu gyveno tik ieškovės motina L. L., o pati ieškovė su dukra gyveno Vokietijoje, ką nurodė ir teismas skundžiamame sprendime (bute Jonavoje yra tik deklaruota ieškovės ir jos dukters gyvenamoji vieta). Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus atstovė taip pat pateikė teismui aktą (b.l.105-106), kuriame nustatė, jog ieškovė vykdo jai teismo sprendimu nustatytą pareigą teikti vaikams periodinį materialinį išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, nors pati ieškovė teismo posėdžio metu jau buvo pripažinusi, kad teismo priteisto išlaikymo vaikams neteikė. Todėl atsakovas prašė pakeisti byloje Vaiko teisių skyriaus atstovę Vaiko teisių skyriaus vedėju. Tačiau teismas protokoline nutartimi atsakovo prašymą atmetė, nurodydamas, jog atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų dėl institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovo šališkumo, nors banko sąskaitos išrašus apie ieškovės mokėjimus vaikų išlaikymui atsakovas teismui buvo pateikęs.
5. Teismas nesiaiškino aplinkos, į kurią vaikas pateks, priėmus sprendimą, realiai netyrė buities ir gyvenimo sąlygų ten, kur priėmus teismo sprendimą, vaikas gyvens. Neištirtos nei ieškovės gyvenimo sąlygos Vokietijoje, nei dabartinėje ieškovės gyvenamojoje vietoje JAV. Atsakovo prašymą ištirti būsimas vaiko gyvenimo sąlygas teismas atmetė. Ieškovė savo pajamų neturi, iš bylos duomenų matyti, jog šiuo metu glaudžiasi svetimuose namuose, kuriuos tikisi iš jų savininkų pirkti. Tačiau priešingai, nei teigiama skundžiamame sprendime, namo pirkimo-pardavimo sandoris nesudarytas, preliminarios sutarties pradinis terminas pasibaigęs ir vėl pratęstas.
6. Teismas sprendime nurodė, kad L. S. yra 11 metų, vėliau klaidingai nurodytą amžių ištaisė, nurodydamas, kad L. yra 9 metai (b.l.154). Tačiau jei sprendžiant bylą buvo padarytas toks esminis apsirikimas dėl vaiko amžiaus, byla galimai buvo netinkamai išnagrinėta, netinkamai įvertintas L., kaip vaiko, suvokimas ir galimybė išreikšti savo interesus, su kuriuo iš tėvų gyventi.
7. Teismas visiškai nesivadovavo liudytoja apklaustos L. S. mokytojos V. D. parodymais, nors liudytoja paaiškino, kad ieškovė vaiko mokymosi reikalais mokykloje nesilanko, tuo tarpu atsakovas yra rūpestingas tėvas, domisi ir padeda vaikui mokytis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, jog ieškovės sutuoktinis tariamai išreiškė norą, kad šalių sūnus gyventų jo šeimoje, tačiau savo parašu to nepatvirtino. Jo vardu teismui rašyti laiškai tik parodo, kad J. G. A. tinkamai nesuvokia bylos esmės, nesuvokia, ar sprendžiama dėl ieškovės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ar dėl laikino jų atvykimo per mokslo metų atostogas į svečius, ar reikės pasirūpinti vienu vaiku - L., nes jis rašo apie abu vaikus. Tai svarbu byloje, kadangi teismo posėdžio metu ieškovė pasakė, jog jos sutuoktinis jai kalba, kad ji bylinėdamasi dėl vaikų per daug skuba. Tai galima suprasti kaip sutuoktinės atkalbinėjimą nuo jos vedamos bylos.
Atsiliepimas
Ieškovės L. A. atstovė advokatė Virginija Bradulskienė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.168-172) prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Nutraukiant šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimu civ. byloje Nr. 2-1630-490/2010, su atsakovu buvo sutarta, jog vaikai pas atsakovą pagyvens laikinai, kol ieškovė įsikurs, kadangi atsakovui pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi atiteko vienintelis šeimos gyvenamasis būstas - butas, kuris buvo atsakovo asmeninis turtas. Po santuokos nutraukimo ieškovei neliko jokio gyvenamojo būsto, todėl ši aplinkybė sąlygojo laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su atsakovu. Gera valia susitarti su atsakovu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nepavykus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl sūnaus L. S. gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgdama į sūnų L. ir V. nuomonę.
2 Skundo argumentas, kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą ieškinine tvarka, nepagrįstas. CK 3.174 straipsnyje, nustatančiame, jog kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko motina, tėvas, jokių apribojimų ieškovei pareikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta santuokos nutraukimo sutartimi, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, nėra.
3. Skundo argumentai, kad ieškovė nevykdė savo, kaip motinos, įsipareigojimų arba juos vykdė aplaidžiai, nepagrįsti.
4. Skundo argumentai, kad teismas savo iniciatyva nerinko įrodymų šioje byloje yra nepagrįsti. Atsakovo prašymas neskubėti spręsti gyvenamosios vietos nustatymo klausimo vertintinas kaip proceso vilkinimas.
5. Skundo argumentai dėl ieškovės dukros gyvenamosios vietos deklaracijos yra nepagrįsti ir nesusiję su ginčo dalyku. Teismui ieškovė paaiškino aplinkybes, kodėl jos dukros gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvos Respublikoje.
6. Skundo argumentai apie Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės procesinį elgesį nėra pagrindas teismo sprendimui naikinti. Institucijos atstovė tik pateikė teismui išvadą, nenustatyta, kad ji buvo šališka, o jos išvada neteisinga. Todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą pakeisti skyriaus atstovą.
7. Ieškovė susitarė su atsakovu teikti išlaikymą vaikams gera valia. Atsakovas dėl išlaikymo ieškovei pretenzijų nereiškė. Tik teismo posėdžio metu ieškovė sužinojo, kad atsakovas netikėtai pakeitė savo poziciją. Pernai vasarą ir šiemet vasarą vaikai atostogavo pas ieškovę. Tuo metu ieškovė juos pilnai išlaiko, materialiai remia, apmoka kelionės išlaidas ir pan. Tai kompensuoja dalį išlaikymo. Ieškovė teikia išlaikymą vaikams daiktais, priemonėmis, drabužiais pagal vaikų poreikius.
8. Teismas tinkamai įvertino, kad sūnus L. yra psichologiškai silpnesnis, įvertino jo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje nenustatyta, kad vaiko norai prieštarautų jo interesams. Teismas vertino, kad pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nebūtų prarasti vaikų tarpusavio ryšiai. Sūnūs L. ir V. išsakė savo nuomonę, kaip jie bendrautų gyvendami atskirai. Teismas taip pat įvertino, kad vaikai buvo tinkamai prižiūrėti iki santuokos nutraukimo, ieškovei niekada nebūdavo pareikšta priekaištų dėl netinkamos vaikų priežiūros nei iki santuokos nutraukimo, nei tuo metu, kai vaikai vasaras praleidžia su ieškove.
9. Teismui yra pateikti dokumentai apie aplinką, į kurią vaikas pateks pagal teismo sprendimą. Nepilnamečiai vaikai visą šią vasarą praleido su ieškove šioje aplinkoje. Vaikai patys dar kartą įvertins ieškovės gyvenamąją aplinką.
10. Ieškovės sutuoktinis J. A. pagal savo išsilavinimą ir supratimą pateikė teismui savo nuomonę raštu. Iš šių raštų akivaizdu, kad jis neprieštarauja ir dėl abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Vaikų bendravimo santykį geriausiai atskleidė patys vaikai, apklausti teisme. Nenustatyta aplinkybių, kad ieškovės sutuoktinis būtų pažeidęs ar pažeistų ieškovės vaikų teises ir interesus.
11. Teismas įvertino šeimos aplinkos sąlygas, nustatė vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų laipsnį, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, apklausė sūnų V., net du kartus apklausė sūnų L.. Sūnui L. yra blogai gyventi be ieškovės. Jis teismui išreiškė pageidavimą gyventi su ieškove ir tai motyvavo. Vaiko nuomonė yra išreikšta aiškiai ir suprantamai. Ieškovė yra pedagogė, todėl vaikus gali tinkamai prižiūrėti, sukurti jiems tinkamą emocinę aplinką, kad jie nejaustų diskomforto dėl nepilnos šeimos aplinkos. Ieškovė gyvena pilnoje šeimoje, turi mažametę dukrą, su kuria sūnūs palaiko draugiškus santykius, seserį tinkamai prižiūri.
Atsiliepimas
Institucija, teikianti išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.175-176) nurodė, kad:
1. Skundo teiginiai apie teismo posėdžiuose dalyvavusios Skyriaus atstovės L. R. procesinį elgesį yra nepagrįsti, melagingi bei šmeižikiški. Atsakovas sąmoningai klaidina teismą ir iškraipo Skyriaus atstovės pateiktą informaciją. Atsakovo minimame 2011-11-22 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 1 nurodoma tai, kas buvo nustatyta tikrinant ieškovės ieškinyje nurodytu adresu esantį būstą. Akto 4 p. pavadinime padaryta techninė klaida, nurodant, jog bute gyvenančių asmenų kiekis - 2, tačiau toliau yra nurodoma, kad bute gyvena ieškovė su dukra ir mama L. L., t. y. išvardinami trys bute gyvenantys asmenys. Todėl atsakovo teiginys, jog akte nurodoma, kad bute gyvena tik ieškovė su dukra, yra melagingas.
2. Nors Buities ir gyvenimo sąlygų akto 12 p. nurodoma, kad sūnus L. gyvens 17 kv. m bendrame kambaryje su močiute, tai nėra konstatavimas, jog L. jau tuo metu ten gyvena. Akte yra tik nurodyta informacija, kurią ieškovė pateikė specialistei, tikrinant buities sąlygas bute.
3. 2012-03-21 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta tik ta informacija dėl ieškovės teikto išlaikymo, kurią pateikė pats atsakovas, kuomet Skyriaus atstovės lankėsi jo šeimoje. Šeimoje lankėsi ir minėtą aktą pasirašė ne tik vyresnioji specialistė L. R., bet ir vyresnioji specialistė J. S.. Akte nurodoma, jog apsilankymo metu atsakovas paaiškino, kad ieškovė, nors ir nereguliariai, tačiau priteistą materialinį išlaikymą teikia. Jei atsakovas vėliau nusprendė, jog teikdamas tokią informaciją, suklydo ar buvo neteisingai suprastas, jis turėjo teisę teismui pateikti šias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius duomenis.
4. Skyrius neturi objektyvių duomenų, jog skundžiamu sprendimu būtų pažeisti teisėti nepilnamečio vaiko interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas buvusių sutuoktinių ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Byloje teisėjų kolegija nustatė tas faktines aplinkybes, jog ieškovės L. A. ir A. S. santuoka nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1630-490/2010 bendru sutuoktinių sutarimu (b.l.8, 10). Teismas 2010 05 17 sprendimu patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys be kita ko susitarė, jog dviejų nepilnamečių vaikų V. S., gimusio (duomenys neskelbtini) ir L. S., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. S. (b.l.10).
Ieškovė 2011 11 03 kreipėsi su ieškiniu į teismą, (b.l.1-2) prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1630-490/2010 dalyje dėl nepilnamečio sūnaus L. S., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat pakeisti šį teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo, nepriteisiant iš ieškovės materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog šalys dėl vaikų gyvenamosios vietos minėtu teismo sprendimu sutarė laikinai, kol ieškovė susitvarkys savo gyvenamąją vietą ir gyvenimo sąlygas, kadangi butas, kuriame ieškovės ir atsakovo šeima gyveno, buvo atsakovo asmeninė nuosavybė, jame liko gyventi atsakovas. Kadangi jaunesniam sūnui L. reikalinga didesnė motinos globa, sūnus pageidauja su ja gyventi, ieškovė prašė nustatyti sūnaus L. gyvenamąją vietą su ja.
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu (b.l.141-149, nutartis dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo b.l.154) ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo patenkino: nustatė nepilnamečio L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nutraukė civilinėje byloje Nr. 2-1630-490/10 teismo 2010-05-17 sprendimu patvirtintoje šalių santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte ieškovės atžvilgiu nustatytą vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą – po 300 Lt kiekvienam vaikui (sumą, atitinkančią 87 eurų ekvivalentą) nuo santuokos nutraukimo momento iki vaikų pilnametystės.
A. S. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, esminiai svarbūs apeliacinio skundo motyvai yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog teismas pagal ieškovės pareikštą ieškinį išnagrinėjo bylą netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinę teisės normą - CK 3.169 straipsnio 3 dalį, kai tuo tarpu šalys santuoką yra nutraukę abiejų sutuoktinių susitarimu, teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Todėl apelianto manymu, teismas turėjo taikyti LR CK 3. 53 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliantas teigia, jog teismas nebuvo aktyvus šeimos byloje, sprendimą priėmė skubotai, teismas nesiaiškino tos aplinkos, į kurią vaikas pateks, priėmus sprendimą, realiai netyrė buities ir gyvenimo sąlygų ten, kur priėmus teismo sprendimą, vaikas gyvens. Neištirtos nei ieškovės gyvenimo sąlygos Vokietijoje, nei dabartinėje ieškovės gyvenamojoje vietoje JAV, teismas neįvertino ir dabartinio ieškovės sutuoktinio nevienareikšmės pozicijos nagrinėjamu klausimu, teismas neįvertino ir eilės aplinkybių-jog motina neteikė sutarto išlaikymo vaikams, byloje yra duomenų, jog ieškovė nesirūpino L. mokymosi reikalais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatos nustato, jog teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai detaliai aptaria ir nustato be kita ko ir savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos ir tėvų dalyvavimo juos auklėjant klausimus. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (LR CK 6.53 str. 3 d.). Esant tam įstatymo leidėjo nustatytam teisiam reglamentavimui, jog dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo buvę sutuoktiniai gali kreiptis tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms (LR CK 3. 53 str. 3 d.) ir byloje nustačius, jog šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, jam spręsti nepagrįstai taikė LR CK 3.169 straipsnio 3 dalies nuostatas, ieškinį be faktinio ir teisinio pagrindo kvalifikavo ir sprendė kaip pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl neteisingo teisinio santykio kvalifikavimo, netinkamo teisės normos taikymo, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo pareigas byloje, dėl ko šalių ginčą išsprendė neteisingai. Dėl procesinės ir materialinės teisės pažeidimų (LR CPK 178 str., 185 str., CK 3.53 str. 3 d., 3.169 str. 3 d.) teismo sprendimo išvadų nepatvirtina nustatytos faktinės aplinkybės byloje, dėl ko skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 329 str. 1 d. 1 p., 330 str.). Kadangi byloje yra nustatytos visos svarbios faktinės bylos aplinkybės, teisėjų kolegija priima naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovė ieškinyje (b.l. 1,2) nepateikė jokių duomenų, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad būtų galima daryti išvadą, jog po 2010-05-17 teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė kokios nors faktinės aplinkybės ir dėl kurių galima būtų svarstyti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo klausimą. Ieškovės ieškinyje suformuluotas teiginys, jog šalys dėl vaikų gyvenamosios vietos sutarė laikinai, kol ieškovė susitvarkys savo gyvenamąją vietą ir gyvenimo sąlygas, yra niekuo nepagrįstas, nes tiek šalių prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b.l. 180a, prijungta civilinė byla Nr. 2-1630-490/2010, b.l. 1), tiek Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-05-17 sprendime (b.l. 10), kuriuo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, nėra įvardintas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo terminas. Teisėjų kolegija vertina, kad santuoką šalys nutraukė abipusiu susitarimu, t. y. sudarė sandorį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurį teismas patvirtino įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šį sandorį pakeisti gali tik abi šalys abipusiu susitarimu arba vieno iš jį sudariusių šalių reikalavimu, įrodžius tam tikras įstatymo leidėjo nustatytas svarbias, esmines aplinkybes (LR CK 6.53 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija įvertino tas ieškovės nurodomas aplinkybes, jog ji sudarė naują santuoką, šioje santuokoje gimė dukra, jog jos dabartinis sutuoktinis sutinka, jog L. gyventų jo ir ieškovės šeimoje, tačiau šios aplinkybės negali būti pakankamu pagrindu pakeisti teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija laiko, kad šios aplinkybės nėra esminės ar labai svarbios dėl ko būtų galima keisti teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo ta aplinkybė, jog ieškovė turi ketinimų vykti nuolat gyventi į Jungtines Amerikos valstijas, ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad dabartinis jos sutuoktinis yra pradėjęs gyvenamojo namo pirkimo procedūrą (b.l. 78-90, 118-120, 124), jog šiuo metu nuomoja būstą JAV Virdžinijos valstijoje (b.l. 191-195), kuriame galimai bus sudarytos sąlygos gyventi sūnui L.. Ieškovės apsisprendimas vykti gyventi į kitą šalį ir jos noras dėl to pasiimti gyventi kartu vieną iš dviejų nepilnamečių vaikų taip pat nėra svarbi aplinkybė keisti teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas.
Teisėjų kolegija spręsdama šalių iškeltą klausimą, pažymi, kad kilusių ginčo teisinių santykių reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimą, turi ne tik nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, tačiau įvertinti visumą nustatytų faktų-vaiko ir tėvo, vaiko ir motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.. Teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, jog buvę sutuoktiniai turi du panašaus amžiaus nepilnamečius vaikus- V., gimusį (duomenys neskelbtini) ir L., gimusį (duomenys neskelbtini), šie broliai gyvena kartu, turi bendrą stiprų emocinį ryšį, nes mokosi vienoje mokykloje, turi bendrų pomėgių. Teisėjų kolegija įvertina nepilnamečio L. išsakytus norus ir pageidavimus dėl jo bendravimo su motina ir jo išreikšto teismo posėdžio metu pageidavimo gyventi kartu su mama turinį (b.l. 70, 71). Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia ir į nustatytą brolių glaudų ryšį ir galimą brolių emocinę žalą juos išskyrus tokio amžiaus, taip pat į ieškovės kintančią, t. y. nepastovią poziciją mažu laiko tarpsniu vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, todėl laiko pagrįsta atsakovo poziciją, kad L. turėtų pabaigti mokslus ketvirtoje klasėje gyvendamas Lietuvoje, tada būtų galima buvusiems sutuoktiniams spręsti bendru sutarimu dėl L. gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad šiuo metu nėra prielaidų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ieškovės nurodomais ieškinio motyvais, todėl jos ieškinys yra atmetamas (LR CPK 178 str. 6.53 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas turėjo 1741, 80 lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 60, 61, 162, 163 , 210, 211). Patenkinus apeliacinį skundą ir atmetus ieškovės ieškinį atsakovui iš ieškovės yra priteistina 1741, 80 lt suma (LR CPK 93 str., 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u sprendž i a:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti.
Byloje priimti naują sprendimą. Ieškovės L. A. ieškinį atsakovui A. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmesti.
Priteisti A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1741, 80 lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.