Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (kreditorių) A. B. ir L. B. skundą dėl 2014 m. kovo 17 d. bankrutavusios V. Š. individualios įmonės kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šiaulių apygardos teisme gautas kreditorių A. B. ir L. B. skundas, kuriuo jie prašo panaikinti bankrutavusios V. Š. individualios įmonės 2014 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą. Prašo bankroto administratoriaus UAB „Šiauleksa“ įgaliotą asmenį V. R. įpareigoti papildyti medžiagą susirinkimui į pirmąjį darbotvarkės klausimą įtraukiant pasiūlymą dėl V. Š. asmeninės nuosavybės teise valdomo turto (duomenys neskelbtini), pardavimo už 10000 Lt ir atitinkamai suformuluoti nutarimo šiuo klausimu projektą.

Nurodo, kad balsavimo raštu biuleteniuose kreditoriai A. B. ir L. B. grafoje „prieš“ įrašė savo pasiūlymą - parduoti už 10000,00 Lt esamam pirkėjui. Apie tai, kad į juos yra kreipęsis asmuo, kuris pageidautų nupirkti nekilnojamąjį turtą už 10000 Lt, kreditoriai dar 2014 m. vasario mėnesį žodžiu buvo informavę administratoriaus įgaliotą asmenį. Be to, ties antruoju darbotvarkės klausimu „Kiti klausimai“ jie įrašė pastabas: „Išsamiai pateikti informaciją apie parduodamą turtą ir sudaryti galimybę kreditoriams balsuoti už naują pasiūlymą“. K. L. B. papildomai nurodė pridėti prie medžiagos L. ir A. B. pareiškimą dėl V. Š. asmeninio turto pardavimo.

Teigia, kad 2014 m. kovo 17 d. kreditorių L. ir A. B. pareiškime dėl įmonės savininko V. Š. asmeninio turto pardavimo, be kitų pastebėjimų, kreditoriai A. ir L. B. ketvirtuoju pareiškimo punktu nurodė, jog „Projekte nėra informacijos, kad Gerb. Bankroto administratorius buvo informuotas ir kurio buvo prašoma pranešti prieš balsavimą visiems kreditoriams apie pirkėją, kuris siūlė pirkti šį 40/100 gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt. Tokia kaina siūloma, kadangi šis pastatas yra 1956 m. statybos, nerenovuotas, stogas kiauras, grindys pavojingai išlinkusios, kurios bet kada gali įlūžti ir nugrimzti į bendrasavininkio pirmąjį aukštą. Tualetas lauke, vonios nėra, iki šiol neišspręstas žemės klausimas“. Taip pat paprašė „Gerb. Bankroto administratorių supažindinti Gerb. Kreditorius su pasiūlymu ir sudaryti sąlygas balsuoti dėl V. Š. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), 40/100 gyvenamojo namo su priklausiniais pardavimo už 10 000 Lt“.

Nurodo, kad savo ir sutuoktinio balsavimo raštu biuletenius ir pareiškimą kreditorė L. B. pristatė į kreditorių susirinkimą, į kurį atvyko dalyvauti, tačiau dėl kreditorei nesuprantamų priežasčių, 2014 m. kovo 17 d. bankrutavusios V. Š. individualios įmonės kreditorių susirinkimo protokole Nr. 8 UAB „Šiauleksa“ įgaliotas asmuo nurodė, kad „B. V. Š. individualios įmonės kreditorių susirinkime užsiregistravusių nėra“. K. L. B. nedirba darbo, susijusio su bankroto procedūromis, ir jai nėra žinomi visi formalumai, kurie turi būti atliekami atvykus dalyvauti į kreditorių susirinkimą, tačiau įgaliotas asmuo privalėjo informuoti apie privalomą registraciją, o ne paprasčiausiai nurodyti, kad dalyvaujančių nėra. Tokiu būdu kreditorei nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti kreditorių susirinkime ir ginti savo reikalavimus (LR Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 2 d. 1 p.)

Teigia, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo protokole pažymėjo, jog „I. V. Š. IĮ kreditorių susirinkimo negauta jokių kitų pasiūlymų dėl susirinkimo darbotvarkės papildymo ar pakeitimo“. Tačiau tai netiesa, kadangi, kaip jau anksčiau buvo nurodyta, kreditoriai A. ir L. B. dar iki susirinkimo buvo informavę bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį, kad yra pirkėjas, kuris siūlo pirkti 40/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 10000 Lt. Įgaliotas asmuo turėjo pakankamai laiko ir galimybių informuoti kitus kreditorius, papildydamas darbotvarkę, tačiau to nebandė daryti.

Administratorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjai savo skunde nepateikia jokio faktinio pagrindimo dėl to, kaip jų skundžiamas susirinkimo nutarimas pažeidė jų interesus (išskyrus anksčiau jau minėtą, tačiau visiškai nepagrįstą hipotezę apie tariamą administratoriaus materialinį suinteresuotumą vilkinti bankroto procedūrą). Mano, kad skundas yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir paduotas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis (kreditorių susirinkimo nutarimas ginčijamas formaliais pagrindais, nesant skundą paduodančių asmenų teisių ar kokio kito pažeidimo). Dėl šios priežasties prašo pareiškėjams už nesąžiningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą (baudos dydį paskiriant teismo nuožiūra).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi V. Š. individualiai įmonei (IĮ) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Šiauleksa“.

Rezoliucinė dalis

Šiaulių apygardos teisme gautas kreditorių A. B. ir L. B. skundas, kuriuo jie prašo panaikinti bankrutavusios V. Š. IĮ 2014 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nutarta:

„1.1. V. Š. individualios įmonės savininko V. Š. asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), parduoti viešose varžytinėse kaip vieną turto vienetą.

1.2. Nustatyti nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kainas: ketvirtųjų varžytinių pardavimo kainą mažesnę 10 % nei buvo skelbta - 25900,00 Lt;

penktųjų varžytinių kainą 10 % mažesnę nei buvo skelbta ketvirtose varžytinėse - 23300,00 Lt; šeštųjų varžytinių kainą 10 % mažesnę nei buvo skelbta penktose varžytinėse - 21000,00 Lt; septintųjų varžytinių kainą 10 % mažesnę nei buvo skelbta šeštose varžytinėse - 18900,00 Lt.

1.3. Nepardavus minėto turto viešose varžytinėse šaukti kreditorių susirinkimą, dėl tolimesnės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

Pareiškėjai prašo bankroto administratoriaus UAB „Šiauleksa“ įgaliotą asmenį V. R. įpareigoti papildyti medžiagą susirinkimui į pirmąjį darbotvarkės klausimą įtraukiant pasiūlymą dėl V. Š. asmeninės nuosavybės teise valdomo turto (duomenys neskelbtini), pardavimo už 10 000 Lt ir atitinkamai suformuluoti nutarimo šiuo klausimu projektą.

Byloje nustatyta (tai patvirtina ir patys pareiškėjai (kreditoriai) savo skunde), kad jų 2014-03-17 pareiškimas dėl įmonės savininko V. Š. asmeninio turto pardavimo bankroto administratoriui įteiktas tik kreditorių susirinkimo dieną (b. l. 10). Byloje esantys A. B. ir L. B. pateikti balsavimo raštu biuleteniai patvirtina, kad jie tiesiogiai kreditorių susirinkime patys nedalyvavo (b. l. 8, 9), o balsuodami „prieš“ siūlomą nutarimo projektą tik nurodė, kad jie siūlo parduoti turtą už 10 000 Lt esamam pirkėjui, tačiau nei balsavimo raštu biuleteniuose (b. l. 8, 9), nei 2014-03-17 pareiškime dėl įmonės savininko V. Š. asmeninio turto paradavimo, nepateikė jokių įrodymų, kad yra konkretus asmuo, ketinantis pirkti minėtą turtą už pareiškėjų nurodomą kainą (b. l. 10). Todėl sutiktina su bankroto administratoriaus atsiliepime išdėstytais argumentas, kad pareiškėjų L. ir A. B. nurodomas „esamas pirkėjas“ tėra hipotetinis asmuo, apie kurį ir kurio ketinimus įsigyti aptariamą turtą nėra pateikta jokių faktinių duomenų, nors tokia pareiškėjų pareiga yra nustatyta įstatyme (LR CPK 178 str.).

Teismas pažymi, kad remiantis LR Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 dalimi, raštu kreditorių pareikštos nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Jokio išankstinio pranešimo apie balsu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, ĮBĮ normos nenumato (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visi kiti bankrutavusios V. Š. IĮ kreditoriai, balsavę raštu 2014 m. kovo 17 d. vykusiame kreditorių susirinkime, neteikia skundo dėl to, kad jie, neva, negalėjo susipažinti su pareiškėjų L. ir A. B. raštu pareikštu alternatyviu pasiūlymu, o balsų dauguma, t. y. 59,37 proc., priėmė skundžiamą nutarimo projektą, už kurį „prieš“ balsavo tik skundą pateikę kreditoriai, kurių balsai sudaro 7,71 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendros sumos (b. l. 11, 12-14). Todėl pareiškėjų skundo argumentai dėl jų teisių pažeidimo vertintini kaip nesąžiningi, grindžiami ne siekiu apginti realiai pažeistą teisę, bet vilkinti priimtų nutarimų įgyvendinimą, o tuo pačiu bankroto procedūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis Šiaulių apygardos teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-514-154/2014, 2014 m. sausio 9 d. nutartimi buvo atmestas kreditoriaus A. B. skundas dėl 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriame buvo patvirtinta įmonės savininko sutuoktinei priklausančio turto pardavimo tvarka ir kaina, tik tuomet kreditorius skunde nurodė, kad turtas, jo manymu, yra pardavinėjamas per maža kaina. Nagrinėdamas kreditoriaus A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-525/2014, atskirąjį skundą atmetė, nurodydamas, kad tam, jog būtų pagrindas pripažinti, jog skundžiamu nutarimu buvo nustatytos per mažos nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir atitinkamai iš naujo spręsti klausimą dėl kainos, tokie apelianto teiginiai turėtų būti pagrįsti įrodymais. Tokiu atveju, kai kreditorius ginčija kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą turto kainą dėl jos nepagrįstumo, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad kreditorių daugumos balsais nustatyta kaina yra pernelyg maža (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju, kreditoriai A. B. ir L. B. teigia priešingai, t.y., kad įmonės savininkui priklausantį turtą nutarta parduoti už per didelę kainą, nes, neva, yra pirkėjas, ketinantis turtą įsigyti už 10 000 Lt, tačiau jokių įrodymų, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto kaina yra per didelė, nepateikė (CPK 178 str.).

Atskirai pažymėtina, kad bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės kreditorių, kurie neturi lemiamos įtakos sprendimų priėmime, veiksmai, kai jie ginčija kreditorių susirinkimo nutarimus iš esmės tik dėl procedūrinių dalykų, tačiau nekeliamas kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas materialiaisiais aspektais, neatitinka bankroto (likvidavimo) proceso esmės ir paskirties. LR Įmonių bankroto įstatymas neatsitiktinai nustato trumpus terminus bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų padavimo klausimams išspręsti, kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti, taip pat likvidavimo procedūroms atlikti ir pan. Bankroto procese neturinčių lemiamos įtakos kreditorių įvairaus pobūdžio skundų, kurie grindžiami ne skundžiamų sprendimų esme, o tik procedūriniais pažeidimais, padavimas ir nagrinėjimas prailgina bankroto procedūras. Tuo pačiu sudaromos kliūtys teismui susikoncentruoti į pagrindinį bankroto bylos tikslo įgyvendinimą – operatyviai ir skaidriai vykdyti bankroto procedūras, efektyviai jas užbaigti. Teismo nuomone, lemiamos įtakos sprendimų (nutarimų) priėmime neturintys kreditoriai, kurie nepateikia svarių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl priimtų nutarimų turinio neteisingumo, neturėtų vien dėl procedūrinių dalykų skųsti šių nutarimų. Antraip, jų veiksmai turi būti vertinami kaip sąmoningas trukdymas veikti prieš bankroto bylos greitą išnagrinėjimą, t. y. prieš bankrutuojančios įmonės bei kitų kreditorių interesus.

Nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia situacija. Pagrindinis bankrutavusios V. Š. individualios įmonės kreditorius AB DNB bankas turi 50,12 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos, o kreditorių susirinkimo nutarimą skundžiantys kreditoriai A. B. ir L. B. turi atitinkamai tik 3,31 proc. ir 4,40 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos (b. l. 12), t. y. jie neturi lemiamos įtakos sprendimų priėmimui. Juolab, jog daugiau nė vienas kreditorius skundo dėl 2014 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų nėra pareiškęs, visi kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai, išskyrus pareiškėjus, taip pat balsavo „už“ skundžiamo nutarimo projektą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokie nutarimų priėmimo procedūriniai pažeidimai yra pagrindas nutarimus panaikinti, o tik tokie, kurie galėjo lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-172/2013). Šioje byloje nenustatyta ginčijamo nutarimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, galėjusių įtakoti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį. Be to, bankrutavusios V. Š. IĮ bankroto procedūros jau tęsiasi daugiau kaip keturis metus, todėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimas vien formaliais pagrindais, reikštų ir viešojo bei kitų įmonės kreditorių interesų pažeidimą.

Nepagrįsti pareiškėjų skundo argumentai, kad, teikdamas kreditorių susirinkimui svarstyti nutarimo projektus, nurodydamas aukštas parduodamo turto kainas, administratorius yra suinteresuotas kuo ilgiau vykdyti bankroto procedūras dėl gaunamų administravimo pajamų.

Kaip teisingai nurodyta bankroto administratoriaus atsiliepime į skundą, bankrutavusios V. Š. IĮ 2009-12-23 kreditorių susirinkimo 4 darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu administratoriui nustatytas fiksuoto dydžio, t. y. 9000 Lt, atlyginimas nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės pabaigos (b. l. 25-31), todėl bankroto administratoriaus gaunamas atlygis visiškai nepriklauso nuo administruojamos įmonės bankroto proceso trukmės ir administratorius niekaip nėra suinteresuotas vykdyti šią procedūrą kuo ilgiau.

Be to, skunde teigiama, kad kreditorė L. B. buvo atvykusi ir, neva, turėjo tikslą betarpiškai dalyvauti 2014 m. kovo 17 d. bankrutavusios V. Š. individualios įmonės kreditorių susirinkime, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta (LR CPK 178 str.). Priešingai, pareiškėja (kreditorė) L. B. yra pateikusi balsavimo raštu biuletenį (b. l. 8) ir tai suteikia pagrindą išvadai, kad nors 2014 m. kovo 17 d. bankrutavusios V. Š. IĮ kreditorių susirinkime ji balsavo raštu, tačiau tai reiškia, jog kreditorių susirinkime ji dalyvavo ir jos teisės, numatytos LR Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 2 d. 1 p., nebuvo pažeistos (LR Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus yra numatyta LR Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d., kreditoriai A. B. ir L. B. šia teise pasinaudojo, todėl šioje byloje skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrindų nėra.

Kreditorius AB DNB bankas pateikė rašytinius įrodymus, kad už atsiliepimo į skundą parengimą patyrė 1452,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus pareiškėjų skundą, AB DNB banko patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjų (LR CPK 93 str. 1 d.)

Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pagal Rekomendacijų 8.15. p. už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,5 MMA, t. y. 500 Lt (1000 Lt x 0,5). Taigi, maksimali suinteresuotam asmeniui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje sudarytų 500 Lt. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios civilinės bylos apimtis nėra didelė, suinteresuoto asmens teikiamame atsiliepime į skundą nebuvo keliamos itin sudėtingos teisinės problemos, dėl kurių advokato paslaugų sąnaudos galėjo žymiai išaugti, todėl, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str.), suinteresuoto asmens (kreditoriaus) AB DNB banko prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos mažintinos iki 400,00 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.), ir jos priteistinos iš kiekvieno pareiškėjo po 200,00 Lt (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjų (kreditorių) A. B. ir L. B. skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjų (kreditorių) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš kiekvieno po 200,00 Lt (du šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų suinteresuotam asmeniui (kreditoriui) AB DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270, buveinė – J. B. g. 26, LT-03601 Vilnius).

Prašymų dėl baudos skyrimo pareiškėjams (kreditoriams) A. B. ir L. B. netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.