Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) A. B. skundą dėl 2013 m. spalio 2 d. bankrutavusios V. Š. individualios įmonės kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi V. Š. individualiai įmonei (į. k. 175866384) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Šiauleksa“.

Rezoliucinė dalis

Šiaulių apygardos teisme 2013-10-29 gautas ir 2013-11-28 priimtas kreditoriaus A. B. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti bankrutavusios V. Š. individualios įmonės 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta:

„1.1. R. Š. priklausantį AB DNB bankui įkeistą turtą pardavinėti sekančiai – 0,3389 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu 348,84 kv. m gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 54 kv. m ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 46 kv. m tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniais (šuliniai, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), pardavinėti trečiose varžytynėse, nustatant pradinę pardavimo kainą -150 tūkst. Lt.

Nepardavus Turto III varžytynėse, siūlyti įkaito turėtojui jį perimti.

1.2. R. Š. priklausantį 16,0500 ha žemės sklypą (paskirtis – žemės ūkio), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pardavinėti trečiose varžytynėse, nustatant pradinę pardavimo kainą -160 tūkst. Lt (10 tūkst. Lt /1 ha).

Nepardavus turto ir IV varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą spręsti dėl tolimesnės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

1.3. Apie aukščiau nurodyto turto pardavimo varžytynes skelbti spaudoje (atitinkamai Šiaulių bei Radviliškio rajono ir respublikinėje) ir internete“.

Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. spalio 2 d. administratoriaus UAB „Šiauleksa“ įgaliotas asmuo V. R. sušaukė bankrutavusios V. Š. individualios įmonės kreditorių susirinkimą, kurio darbotvarkės pirmuoju klausimu buvo numatytas įmonės savininko sutuoktinės R. Š. turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymas. Kartu su pranešimu apie kreditorių susirinkimą kreditoriams buvo pateikta medžiaga susirinkimo darbotvarkės klausimais ir balsavimo raštu biuletenis su tokiu nutarimo projektu:

„1.1. V. Š. individualios įmonės savininko V. Š. sutuoktinės R. Š. nuosavybės teise valdomą turtą parduoti viešose varžytynėse.

1.2. Nustatyti trečiųjų varžytynių turto pardavimo pradinę kainą:

1.2.1. Gyvenamasis namas (su priklausiniais) ir žemės sklypu 233 000,00 Lt.

1.2.2. Žemės sklypas (su priklausiniais) - 16,050 ha - 130 000,00 Lt.

1.3. [...]“.

„Už“ administratoriaus pateiktą nutarimą balsavo 9,25 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendros sumos, „prieš“ - 57,83 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendros sumos.

Kreditorius AB DNB bankas pateiktame raštu biuletenyje pateikė naują nutarimo projektą:

„1.1. R. Š. priklausantį, [...] 0,3389 ha žemės sklypą, [...] pardavinėti trečiose varžytinėse, nustatant pradinę pardavimo kainą – 150 tūkst. Lt [...].

1.2. R. Š. priklausantį 16,0500 ha žemės sklypą [...], pardavinėti trečiose varžytynėse, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 160 tūkst. Lt (10 tūkst. Lt/1 ha.).

1.3. [...]“.

Pareiškėjas mano, kad tokiu būdu buvo pažeistos kitų balsavusiųjų raštu kreditorių teisės, nes Bankas, žinodamas, kad tik jo vieno turimų balsų pakaks nutarimui priimti (Bankas turi 50,12 proc. balsų), nelaikė kitų kreditorių lygiais jų informavimo prasme, nesuteikė kitiems kreditoriams teisės pasisakyti dėl jo siūlomo nutarimo projekto, kuriuo ženkliai sumažinta bankroto administratoriaus įgalioto asmens pasiūlyta gyvenamojo namo (su priklausiniais) ir žemės sklypu turto pardavimo kaina. Toks 2013 m. spalio 2 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu, todėl turi būti naikinamas.

Nurodo, kad kreditoriaus teisė dar prieš kreditorių susirinkimą gauti kreditorių susirinkimo nutarimų projektus, darbotvarkės pasiūlymus, yra ĮBĮ 24 str. 1 dalyje įtvirtintos kreditoriaus teisės raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę („už“ ar „prieš“) dėl kiekvieno nutarimo realizavimo prielaida. Nežinodamas išsamių susirinkimo darbotvarkės pasiūlymų, kreditorius negali įvertinti dalyvavimo konkrečiame kreditorių susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudamas jame, pareikšti prieštaravimų dėl ginčijamo nutarimo.

Pažymi, kad ĮBĮ 24 str. 5 dalyje kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti nustatytas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Teigia, kad po aptariamo susirinkimo negavęs protokolo, pareiškėjas (kreditorius) pats kreipėsi į bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį dėl jo pateikimo. Šį protokolą gavo 2013 m. spalio 15 d., apie tai pažymėta pačiame protokole, todėl mano, kad termino apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą nepraleido.

Atsiliepimu į pareiškėjo (kreditoriaus) skundą bankrutavusios V. Š. individualios įmonės bankroto administratorius UAB „Šiauleksa“ prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad apie AB DNB banko siūlymus pastarasis kreditorius savo balsavimo biuletenį ir savo siūlymus pateikė iš anksto ir su jais kiekvienas suinteresuotas kreditorius galėjo susipažinti iš anksto, tačiau pareiškėjas (kreditorius) A. B. to nedarė. Be to, pareiškėjo akcentuojami kreditorių susirinkimo šaukimo ir vedimo procedūros pažeidimai, esamomis aplinkybėmis yra visiškai mažareikšmiai ir neturintys jokios reikšmės galutiniam kreditorių susirinkimo nutarimui. Kad nebuvo jokio objektyvaus kreditorių teisių pažeidimo matyti iš skundo, nes jame apsiribojama abstrakčiais teiginiais, tačiau nenurodoma, kad šie tariami pažeidimai pareiškėjui (kreditoriui) A. B. būtų turėję kokių nors padarinių.

Pažymi, jog vienas kreditorius - AB DNB bankas - turi 50,12 proc. balsų, kurių pakanka vienasmeniškam nutarimų priėmimui, tad tokiomis sąlygomis visiškai protinga ir logiška, kad kitokią poziciją, negu siūloma administratoriaus parengtame nutarimų projekte, turintis kreditorius, ją pareiškia ir iš karto už ją balsuoja savo balsavimo raštu biuletenyje. Todėl situaciją vertinant formaliai, kaip tai pateikiama skunde, bankrutavusios V. Š. individualios įmonės kreditorių susirinkimas priimtų analogišką sprendimą (jeigu AB DNB banko siūlymai būtų įtraukti į naujo susirinkimo darbotvarkę), tačiau tam prireiktų daugiau laiko, kas visiškai neatitinka bankroto proceso vieno iš tikslų - užbaigti bankroto procedūrą per įmanomai trumpiausią laiką.

Teigia, kad įmonių kreditorių susirinkimų šaukimo ir vykdymo praktikoje yra įprasta modifikuoti administratoriaus siūlomus nutarimus, t. y. susirinkimui priimti kitokius nutarimus, negu administratoriaus siūlymas. Tai yra visiškai suprantama ir logiška - šaukiamo susirikimo nutarimų projektus parengia susirinkimą inicijuojantis asmuo, paprastai - administratorius. Dėl šios priežasties jo siūlymai yra sąlygoti jo subjektyvaus suvokimo ir situacijos vertinimo ir, žinoma, gali nesutapti su kitų asmenų požiūriu, kas galiausiai paprastai ir lemia jų modifikavimą susirinkimo eigoje. Priešingu atveju, jeigu laikytis pareiškėjo logikos, kad administratoriaus pasiūlytas nutarimas gali būti tik priimtas arba atmestas, tačiau negali būti pakeistas, įmonės bankroto procese kiltų neišvengiama rizika, jog šis procesas pavirs į nesibaigiantį nutarimų siūlymo ir atmetimo procesą.

Atsiliepimu į pareiškėjo (kreditoriaus) skundą suinteresuotas asmuo (kreditorius) AB DNB bankas prašo skundą atmesti, prašo taikyti senaties terminą, nes skundas paduotas, praleidus ĮBĮ 24 str. 5 dalyje nustatytą 14 dienų terminą.

Teigia, kad kaip nurodo pareiškėjas, jog tik 2013 m. spalio 15 d. jis gavo 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo protokolą su priedais, nėra pagrindas skaičiuoti nutarimo apskundimo terminą nuo šių dokumentų gavimo. Pareiškėjas (kreditorius) apie 2013 m. spalio 2 d. vykusį kreditorių susirinkimą buvo informuotas tinkamai, t. y. apie jį žinojo, nes balsavo raštu. Kai pats kreditorius, būdamas tinkamai informuotas apie šaukiamą susirinkimą, į jį neatvyksta ir po to nesiekia susipažinti su susirinkimo rezultatais, laikoma, kad jis elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Pažymi, kad be pareiškėjo (kreditoriaus) kiti mažesnieji kreditoriai priimto nutarimo neskundžia. Todėl pripažinti neteisėtu nutarimą, už kurį balsavo didžiausias kreditorius, dėl to, kad būtent jis balsavo už tokį nutarimą, būtų neteisinga, kaip ir priešingai - būtų neteisinga be pakankamai rimto pagrindo naikinti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus pagal vieno nesutinkančio su jais kreditoriaus skundą, tokiu būdu stabdant bankroto procedūrų eigą ir galimai pažeidžiant daugumos kitų kreditorių interesus, juo labiau, kai nėra aišku, ar toks procedūros tęsimas nesukels dar labiau neigiamas, o ne teigiamas pasekmes, pavyzdžiui, dar didesnį turto nuvertėjimą. Pareiškėjas skunde akcentuoja, neva, padarytus procedūrinius pažeidimus, tačiau nenurodo, kaip priimtu nutarimu buvo pažeistos jo ar kitų kreditorių teisės ar teisės aktų nuostatos, t. y. tiesiog nurodo, kad tai prieštarauja bendriesiems teisės principams. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl tokių skundų pagrįstumo, turi atsižvelgti ir į kreditorių, kurie teikia skundus, galimą įtaką sprendimų priėmimui, t. y. ar tų kreditorių, jeigu jie būtų dalyvavę susirinkime, turimų balsų būtų užtekę priimti kitokius sprendimus. Šiuo atveju pareiškėjas (kreditorius ) A. B. neturi lemiamos įtakos sprendimų priėmimui.

Atsiliepimu į pareiškėjo (kreditoriaus) skundą suinteresuotas asmuo (kreditorius) L. B. prašo skundą patenkinti.

Nurodo, kad visiškai pritaria pareiškėjo (kreditoriaus) A. B. skundui. Mano, kad tokiu būdu didžiausias kreditorius AB DNB bankas siekia ne visų kreditorių interesų patenkinimo, bet naudos sau. Teigia, kad jei būtų žinojusi, jog bus siūlymas taip stipriai sumažinti turto pardavimo varžytinėse kainą, būtų ne tik balsavusi „prieš“, bet ir atvykusi į susirinkimą. Teigia, kad netgi už bankroto administratoriaus įgalioto asmens siūlytą nutarimo projektą dėl kainos balsavo „prieš“, nes mano, kad turtą tikslinga yra pervertinti. Paskutinis jo vertinimas buvo atliktas seniai, prieš keletą metų, nekilnojamo turto kainos dabar kyla, todėl pradinė parduodamo iš varžytynių turto kaina turėtų būti žymiai didesnė už Banko pasiūlytą.

Atsiliepimu į pareiškėjo (kreditoriaus) skundą suinteresuotas asmuo (kreditorius)VĮ Turto bankas prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Atsiliepimu į pareiškėjo (kreditoriaus) skundą suinteresuotas asmuo (kreditorius) UAB Medicinos bankas prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjo (kreditoriaus) minimi pažeidimai negali būti laikomi pažeidimais, kadangi teisę siūlyti savo nutarimo projektą suteikia Įmonių bankroto įstatymas, tokia teisė pripažįstama ir Lietuvos teismų praktikoje. Pažymi, kad sumažinta buvo tik AB DNB bankui įkeisto turto pardavimo kaina, o laisvo turto -16,050 ha žemės sklypo su priklausiniais pardavimo kaina buvo padidinta. Būtent lėšos, gautos iš šio turto pardavimo yra paskirstomos proporcingai tarp vienos eilės kreditorių. Nurodo, kad AB DNB bankas, pasiūlydamas savo nutarimą, įgyvendino savo kaip kreditoriaus teisę siūlyti savo nutarimo projektą. ĮBĮ 24 str. 1 d. nustato, kad kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Pareiškėjas (kreditorius) A. B., žinodamas svarstomą klausimą, susirinkime nedalyvavo, savo teise balsuoti už pasiūlytą nutarimo projektą nepasinaudojo, todėl jo skundo argumentai dėl jo teisų pažeidimo vertintini kaip spekuliatyvūs bei formalūs.

Skundas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi V. Š. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Šiauleksa“.

Šiaulių apygardos teisme 2013-10-29 gautas ir 2013-11-28 priimtas kreditoriaus A. B. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti bankrutavusios V. Š. individualios įmonės 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu.

Dėl skundo senaties termino.

ĮBĮ 24 str. 5 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Tai ieškinio senaties terminas, kadangi šiuo terminu nustatomas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti galimai pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).

Nagrinėjamu atveju kreditorius AB DNB bankas prašo taikyti skundo pateikimo senaties terminą. Pareiškėjas (kreditorius) A. B. nurodo, kad nepraleido ĮBĮ 24 str. 5 dalyje nustatyto termino skundui paduoti dėl 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, teigdamas, kad apie priimtą nutarimus sužinojo tik 2013 m. spalio 15 d., kai gavo susirinkimo protokolą, nes balsuodamas raštu jis nebuvo informuotas apie kreditoriaus AB DNB banko pateiktą nutarimo projektą ir už jį nei „už“, nei „prieš“ nebalsavo, tačiau skundžiamame kreditorių susirinkime toks kreditoriaus AB DNB banko pasiūlymas buvo patvirtintas. Teigia, kad kreditoriui (pareiškėjui) A. B. buvo žinoma tik apie bankroto administratoriaus pateiktą svarstymui nutarimo projektą.

Susipažinęs su bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad pareiškėjas (kreditoriaus) A. B. praleido įstatymo nustatą terminą paduoti skundui dėl bankrutavusios V. Š. individualios įmonės 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimų.

Iš į bylą pateikto bankrutavusios V. Š. individualios įmonės kreditorių registracijos sąrašo matyti, kad pareiškėjui (kreditoriui) A. B. buvo pranešta apie 2013 m. spalio 2 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą (b. l. 8), jam buvo žinoma, kad pirmu kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu bus sprendžiama dėl įmonės savininko sutuoktinės R. Š. turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, pareiškėjas (kreditorius) A. B. balsavo raštu „prieš“ bankroto administratoriaus siūlytą nutarimo projektą (civilinės bylos Nr. B2-46-154/2014, t. 3, b. l. 127). Duomenų apie tai, kad šis kreditorius iki 2013 m. spalio 15 d. būtų kreipęsis į bankroto administratorių dėl susipažinimo su ginčijamo kreditorių susirinkimo protokolu ir jame priimtais nutarimais, o bankroto administratorius būtų atsisakęs suteikti tokią informaciją, byloje nėra.

ĮBĮ 21 str. 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad kreditoriai turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Pažymėtina, kad 2009 m. gruodžio 23 d. vykusiame pirmame kreditorių susirinkime 7 –uoju klausimu „Dėl informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarkos“ buvo nutarta, kad informacija apie bankrutuojančios V. Š. individualios įmonės bankroto bylos eigą kreditoriams bei savininkui teikiama kreditorių susirinkimo metu, taip pat tai galima padaryti atvykus pas administratorių (civilinės bylos Nr. B2-46-154/2014, t. 1, b. l. 87).

Teismo nuomone, kai pats kreditorius, būdamas tinkamai informuotas apie šaukiamą susirinkimą, neatvyko į jį ir po to nesiekė susipažinti su susirinkimo rezultatais, laikytina, kad jis veikė nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, juolab, kad tai yra kreditorius, atstovaujamas profesionalus teisininko (civilinės bylos Nr. B2-46-154/2014, t. 3, b. l. 114, 128), todėl jam taikomi didesni atidumo, kruopštumo, rūpestingumo reikalavimai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-825/2010. Toks kreditorius turėjo žinoti apie kreditorių susirinkime priimtus nutarimus susirinkimo dieną, nepriklausomai nuo to, kuriam kreditorių susirinkimo nutarimo projektui buvo pritarta, juolab, kad pareiškėjas (kreditorius) A. B. balsavo „prieš“ ir už nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma varžytinėse pardavinėjamą turtą parduoti už didesnę kainą, nei buvo nutarta pardavinėti skundžiamame kreditorių nutarime.

Pažymėtina, kad A. B. yra bankrutavusios individualios įmonės savininko V. Š. bei jo sutuoktinės R. Š. žentas (dukters Loretos vyras), gyvena R. Š. priklausančiuose pastatuose, dėl kurių pardavimo buvo sprendžiama 2013 m. spalio 2 d. vykusiame kreditorių susirinkime, todėl akivaizdu, kad, pirma, jis turėjo padidintą interesą domėtis 2013-10-02 kreditorių susirinkimo nutarimu dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos, antra, turi interesą vilkinti bankroto procedūras, kad ilgiau šis turtas nebūtų parduotas.

Todėl teismas konstatuoja, kad nuo 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos ir turėjo prasidėti skundo padavimo teismui senaties termino eiga. Tačiau pareiškėjo (kreditoriaus) A. B. skundas teisme gautas tik 2013 m. spalio 29 d. (b. l. 2), t. y. praleidus ĮBĮ 24 str. 5 d. nustatytą 14 dienų skundo padavimo, todėl vien šiuo pagrindu skundas turėtų būti atmestas.

Dėl nutarimų priėmimo procedūros.

Teismas pažymi, jog remiantis ĮBĮ 24 str. 1 d., kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę („už“ ar „prieš“) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Kaip matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo, jame pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyti du alternatyvūs nutarimo projektai - pasiūlytas administratoriaus ir pasiūlytas kreditoriaus AB DNB banko. Už pastarąjį pasiūlymą balsavo tik pats pasiūlytą nutarimo projektą pateikęs kreditorius AB DNB bankas (b. l. 5-7), kuris savo nuomonę pareiškė raštu ir kurio patvirtinta reikalavimų suma sudaro 50,12 procentus (b. l. 5-7, 8). Tačiau pareiškėjas (kreditorius) A. B., žinodamas apie susirinkimo darbotvarkę, tiesiogiai susirinkime, nedalyvavo, taigi, nebalsavo ir už alternatyvų kreditoriaus AB DNB banko pasiūlytą nutarimo projektą.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui (kreditoriui) A. B. laiku buvo pranešta apie 2013 m. spalio 2 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą (b. l. 8), jam buvo žinoma, kad pirmu kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu bus sprendžiama dėl įmonės savininko sutuoktinės R. Š. turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, pareiškėjas (kreditorius) A. B. balsavo raštu „prieš“ bankroto administratoriaus siūlytą nutarimo projektą (civilinės bylos Nr. B2-46-154/2014, t. 3, b. l. 127), t. y. jis balsavo „prieš“ už nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma varžytinėse pardavinėjamą turtą parduoti už didesnę kainą, nė buvo nutarta pardavinėti skundžiamame kreditorių susirinkime (nutarimo projektas priimtas balsuojant „už“ vieninteliam pateikusiam nutarimo projektą kreditoriui AB DNB bankui, turinčiam 50,12 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendros sumos). Todėl teigti, kad pareiškėjo (kreditoriaus) A. B. balsavimas „prieš“ už priimtą nutarimo projektą būtų turėjęs įtakos priimtam nutarimui, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad remiantis ĮBĮ 24 str. 1 dalimi, raštu kreditorių pareikštos nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Jokio išankstinio pranešimo apie balsu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, ĮBĮ normos nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas. Kaip minėta, šiomis teisėmis pareiškėjas (kreditorius) A. B. nesinaudojo, todėl jo skundo argumentai dėl jo teisų pažeidimo vertintini ne kaip siekimas apginti realiai pažeistą teisę, bet noras užvilkinti priimtų nutarimų įgyvendinimą, o tuo pačiu ir bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-469/2013).

Be to, teismas, nekvestionuodama kreditorių teisės į tinkamą informavimą apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą bankroto byloje svarbos, pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų galiojimo, reikšmingi ne vien procedūriniai pažeidimai. Kreditoriai, kurie teikia skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, turėtų savo skundus pagrįsti ir nutarimų esme, t. y. įvardyti, kokie konkrečiai nutarimai ir kokias jų teises pažeidžia. Priimtų nutarimų, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais, turinys turi būti ydingas ir neatitikti ĮBĮ reikalavimų. Todėl kreditorių skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo visų pirma ir turėtų būti grindžiami nutarimų turiniu, o ne vien procedūriniais pažeidimais. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl tokių skundų pagrįstumo, turi atsižvelgti ir į kreditorių, kurie teikia skundus, galimą įtaką sprendimų priėmimui, t. y. ar tų kreditorių, jeigu jie būtų dalyvavę susirinkime, turimų balsų būtų užtekę priimti kitokius sprendimus.

Bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės kreditorių, kurie neturi lemiamos įtakos sprendimų priėmimui, veiksmai, kai jie ginčija kreditorių susirinkimo nutarimus iš esmės tik dėl procedūrinių dalykų, t. y. dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos nesilaikymo, tačiau nekeliamas kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas materialiaisiais aspektais, neatitinka bankroto (likvidavimo) proceso esmės ir paskirties. ĮBĮ neatsitiktinai nustato trumpus terminus bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų padavimo klausimams išspręsti, kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti, taip pat likvidavimo procedūroms atlikti ir pan. Bankroto procese neturinčių lemiamos įtakos kreditorių įvairaus pobūdžio skundų, kurie grindžiami ne skundžiamų sprendimų esme, o tik procedūriniais pažeidimais, padavimas ir nagrinėjimas prailgina bankroto procedūras. Tuo pačiu sudaromos kliūtys teismui susikoncentruoti į pagrindinį bankroto bylos tikslo įgyvendinimą – operatyviai ir skaidriai vykdyti bankroto procedūras, efektyviai jas užbaigti. Teismo nuomone, lemiamos įtakos sprendimų (nutarimų) priėmime neturintys kreditoriai, kurie nepateikia svarių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl priimtų nutarimų turinio neteisingumo, neturėtų vien dėl procedūrinių dalykų skųsti šių nutarimų. Antraip, jų veiksmai turi būti vertinami kaip sąmoningas veikimas prieš bankroto bylos greitą išnagrinėjimą, t. y. prieš bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės bei kitų kreditorių interesus.

Nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia situacija. Pagrindinis bankrutavusios V. Š. individualios įmonės kreditorius AB DNB bankas turi 50,12 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos (b. l. 8). Šis kreditorius aktyviai dalyvauja kreditorių susirinkimuose, teikia nutarimų projektus, jam yra įkeistas nutarimo 1.1. punkte nurodytas R. Š. priklausantis nekilnojamasis turtas (b. l. 5-7), o kreditorių susirinkimo nutarimą skundžiantis kreditorius A. B. turi tik 3,31 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos (b. l. 8), t. y. jis neturi lemiamos įtakos sprendimų priėmimui, juolab, kad kiti kreditoriai 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų neskundė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokie nutarimų priėmimo procedūriniai pažeidimai yra pagrindas nutarimus panaikinti, o tik tokie, kurie galėjo lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-172/2013). Šioje byloje nenustatyta ginčijamo nutarimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, galėjusių įtakoti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį. Be to, bankrutavusios V. Š. individualios įmonės bankroto procedūros jau tęsiasi daugiau nė keturis metus, todėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimas vien formaliais pagrindais, reikštų viešojo intereso bei kitų įmonės kreditorių interesų pažeidimą.

Dėl kitų skundo argumentų.

Pareiškėjo (kreditoriaus) A. B. argumentai, esą skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatytos per mažos nekilnojamojo turto kainos, nepagrįsti įrodymais, nors tokiu atveju, kai kreditorius ginčija kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą kainą dėl jos nepagrįstumo, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad kreditorių daugumos balsais nustatyta kaina yra pernelyg maža (CPK 12, 178 str.).

Teismas pažymi, jog nors V. Š. individuali įmonė yra likviduojama dėl bankroto ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas susijęs tiek su pačios įmonės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokiose bylose yra viešasis interesas ir teismas privalo būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010), tačiau ši aplinkybė negali būti absoliutinama. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje taip pat yra aktualūs kasacinio teismo nurodymai dėl civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisyklių, tame tarpe – įrodymų pakankamumo taisyklės, aiškinimą bei taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas (kreditorius) A. B. jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl nepagrįstai mažos turto kainos nepateikė, todėl nėra pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina trečiose varžytinėse.

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas bankrutavusios V. Š. individualios įmonės 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkime pirmu klausimu priimto nutarimo dėl įmonės savininko sutuoktinės R. Š. turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo vykdymas (b. l. 27-28). Todėl netenkinus pareiškėjo (kreditoriaus) skundo, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 str. 2 d., 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjo (kreditoriaus) A. B. skundą atmesti.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.