Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agerona“ (toliau-UAB „Agerona“) patikslintą ieškinį atsakovei Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovei dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, kilusių dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, pagrįstumo.

2. Ieškovė UAB „Agerona“ prašė priteisti iš atsakovės Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovės 12 260,41 Eur nuostolių atlyginimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Nurodė, kad su atsakove 2018 m. gegužės 18 d. sudarė Sutartį Nr. 20180518/02-JS (toliau – Grūdų sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. parduoti ieškovei ir pristatyti į Klaipėdos uostą 350 tonų kviečių. Nurodyto įsipareigojimo atsakovė neįvykdė. Dėl to ieškovė atsakovės nepristatytą kviečių kiekį įsigijo iš kitų pardavėjų. Pakeičiančios sutartys buvo sudarytos 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. Už kviečius, įsigytus iš kitų asmenų, ieškovė sumokėjo 11 593,78 Eur (įskaitant PVM) daugiau, nei būtų sumokėjusi atsakovei už tą patį grūdų kiekį pagal Grūdų sutartį. Tai yra tiesioginiai ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirti nuostoliai.

4. Už uždelstą prekių pristatymą atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 351,42 Eur delspinigius (Grūdų sutarties 8.2 p., delspinigiai 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą prekių pristatymo dieną nuo nepristatytų prekių sumos).

5. Grūdus, kuriuos turėjo parduoti ieškovei pagal Grūdų sutartį, atsakovė pardavė UAB „Agrosfera“ 12 260,41 Eur brangiau, nei buvo susitarusi parduoti ieškovei. Nurodyta suma turėtų būti pripažinta ieškovės nuostoliais ir priteista iš atsakovės. Įsipareigojimų, prisiimtų pagal Grūdų sutartį, atsakovė nevykdė vien todėl, kad po sutarties sudarymo ženkliai rinkoje pakilo grūdų kainos. Dėl to atsakovei tapo finansiškai nenaudinga vykdyti Grūdų sutartį. Tą patvirtina faktas, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus ieškovei pagal 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą sandorį.

6. Atsakovė Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovė su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė jų netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Tvirtina, kad patirtų nuostolių dydį ieškovė apskaičiuoja remdamasi sąskaitomis, pagal kurias grūdus pirko brangiausiai. Faktiškai didžiausia nuostolių suma, kurią ieškovė galėjo patirti, yra 5 491,54 Eur.

8. Atsakovė dalį produkcijos, kurią turėjo pristatyti ieškovei, pardavė tretiesiems asmenims, nes ieškovė elgėsi nesąžiningai. Tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. liepos 27 d. buvo pasirašyta sutartis dėl 260 tonų rapsų pirkimo. Nors atsakovė sutartą kiekį rapsų pardavė laiku, tačiau ieškovė delsė sumokėti dalį kainos (107 386,05 Eur). Dėl to atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą ir toks ieškovės elgesys sukėlė rimtų klausimų apie įmonės mokumą. Atsakovė nenorėjo rizikuoti tuo, kad ieškovė gali neatsiskaityti už produkciją pagal Grūdų sutartį.

9. Grūdų sutartis galiojo iki 2018 m. gruodžio 15 d. ir faktiškai nebuvo nutraukta. Esant tokiai situacijai, ieškovė negalėjo sudaryti pakeičiančių sutarčių. Sudariusi su trečiaisiais asmenimis kitas sutartis dėl grūdų pirkimo, ieškovė užkirto kelią atsakovei įvykdyti savo prievolę. Be to, ieškovė grūdus rinkoje galėjo įsigyti ir pigiau, nei tą padarė. Atsakovės veiksmuose nėra kaltės dėl to, kad ieškovė nusipirko brangesnius kviečius. Ieškovės minimos sutartys negali būti kvalifikuojamos kaip pakeičiančios, nes nebuvo nutraukta Grūdų sutartis ir ieškovė įsigijo nelygiaverčius kviečius.

10. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai turėtų būti įskaičiuoti į pagrindinę nuostolių sumą. Reikalavimas priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas yra neteisėtas. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų įstatymas) nuostatas, sąlyga dėl nurodyto dydžio palūkanų taikymo turėjo būti aptarta Grūdų sutartyje. Kadangi tai nebuvo padaryta, turi būti taikomos Lietuvos CK 6.37 straipsnio 2 dalies normos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Agerona“ iš atsakovės Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovės 11 593,78 nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 593,78 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 711,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitus ieškinio reikalavimus atmestė kaip nepagrįstus. Priteisė valstybei iš atsakovės Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovės 11,71 Eur pašto išlaidų atlyginimą.

12. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovė nepristatė ieškovei į Klaipėdos uostą Grūdų sutarties 2 punkte nurodyto kviečių kiekio. Atsakovė neįrodinėjo, kad Grūdų sutartyje numatyto kiekio ieškovei nepardavė dėl prasto derliaus ar kitų panašaus pobūdžio priežasčių. Priešingai, pripažino, kad turėjo galimybę parduoti ieškovei 350 tonų kviečių, tačiau šį kiekį pardavė UAB „Agrosfera“ (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog atsakovė nutarė nevykdyti Grūdų sutarties, kadangi dėl išaugusių kviečių rinkos kainų atsakovei tai nebuvo ekonomiškai naudinga. Tai patvirtina duomenys apie grūdų supirkimo kainų statistinį pokytį - kviečių pardavimo kainos (visų klasių), lyginant su buvusiomis 2018 m. gegužės 18 d., metų eigoje išaugo. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo kilę nesutarimų dėl prievolių vykdymo. Teismas laikė įrodytu, kad atsakovė neketino parduoti ieškovei kviečių pagal Grūdų sutartyje nustatytą kainą, nes to daryti dėl buvusios situacijos rinkoje ekonomiškai neapsimokėjo (CPK 185 straipsnis). Dėl nurodyto, konstatavo, kad atsakovė sutartinių prievolių, kylančių iš Grūdų sutarties, neįvykdė dėl nepateisinamų priežasčių. Atsisakydama parduoti iš anksto sutartą kviečių kiekį, atsakovė pažeidė pamatinius sutarčių vykdymo principus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl jai kyla sutartinė atsakomybė.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovei nepristačius iš anksto sutarto kviečių kiekio, jį ieškovė pagal pakeičiančias sutartis įsigijo už 86 724 Eur su PVM, t. y. 11 593,78 Eur brangiau nei būtų įsigijusi iš atsakovės (86 724 Eur – 75 130,22 Eur). Nurodyta 11 593,78 Eur suma kvalifikuotina kaip ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirta žala (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsakovės argumentus, kad ieškovės patirti nuostoliai yra mažesni (5 491,54 Eur) teismas atmetė kaip nepagrįstus. Nenustatęs ieškovės kaltės dėl Grūdų sutarties neįvykdymo, teismas laikė, jog nėra pagrindo mažinti atsakovės sutartinę atsakomybę (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodyto, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 11 593,78 Eur nuostolių atlyginimo.

14. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 351,42 Eur dydžio delspinigius ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas teismas konstatavo, kad pagrįstas atsakovės atsikirtimas įskaičiuoti delspinigius į ieškovės prašomų priteisti nuostolių atlyginimo sumą (CK 6.73 str.), nes tiek nuostolių atlyginimo, tiek delspinigių priteisimas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą atsakovei už tos pačios sutartinės prievolės pažeidimą. Todėl atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovės 351,42 Eur dydžio delspinigius.

15. Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas, kurių dydis nustatytas pagal Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Byloje pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, o tokiam reikalavimui minėtas įstatymas netaikytinas (minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteisė ne 8, bet 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (11 593,78 Eur) nuo bylos iškėlime teisme (2019 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Atsakovė (apeliantė) Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo prašymą taikyti ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypstaant nuo formuojamos teismų praktikos Apeliacinis skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

16.1 . Atsakovė nurodo, jog ieškovė yra nesąžininga. 2018 m. liepos 27 d. tarp šalių buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti 260 tonų rapsų ir laiku už juos atsiskaityti, tačiau atsiskaityti už rapsus atsisakė. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-32242-1066/2018, ir priteisė 107 386,05 EUR. Tokie ieškovės veiksmai nesąžiningi, sukeliantys rimtų abejonių atsakovei dėl ieškovės mokumo. Todėl atsakovė nenorėjo rizikuoti ir dalį produkcijos pardavė tretiesiems asmenims.

16.2. Pažymėjo, jog 2018-05-18 sutartis Nr. 20180518/02-JS galiojo iki 2018-12-05, o prievolių atžvilgiu iki tinkamo prievolių įvykdymo ir visiško šalių atsiskaitymo. Apeliantė teigia, jog byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies. Atsakovė remiasi kasacinio teismo praktika ir teigia, jog teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu bei CK 6.259 straipsnio 2 dalimi pakeičiamąsias sutartis turi vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-230/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-365/2013). Tuo tarpu ieškovė pasirašė tris pakeičiamąsias sutartis su kviečių pardavėjais dar nesibaigus šalių sutarties galiojimui, t. y. 2018 m. gruodžio 4 d., ir dvi sutartis gruodžio 10 d., Atsakovės vertinimu protingas terminas nebuvo išlaikytas sudarant pakeičiamąsias sutartis ir todėl atsakovei buvo užkirstas kelias įvykdyti sutartį. Be to, atsakovė nurodo, jog ieškiniu nenustatyta, kad ieškovės visi prašomi priteisti nuostoliai atsirado dėl nesąžiningo ir neatsakingo atsakovės elgesio, priešingai, atsakovės veiksmuose nėra kaltės dėl to, kad ieškovas nusipirko brangesnius kviečius.

16.3. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakovės atsakomybę, kainų skirtumo principo taikymą, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį.

16.4. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai netaikė CK 6.258 straipsnio 4 dalies, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.258 str. 5 d. Teismas netyrė ir nevertino, ar atsakovė sutarties sudarymo metu galėjo protingai numatyti tikėtinas prievolės neįvykdymo pasekmes. Teismas nepagrįstai sprendė ir nurodė, jog tokius nuostolius atsakovė sutarties sudarymo metu turėjo ir galėjo numatyti. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.249 straipsnio 5 dalį yra išskiriamos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė numato, jog nuostoliai skaičiuojami pagal kainas, galiojusias sprendimo priėmimo metu. Priešingu atveju tai lemtų nepagrįstą praturtėjimą. Atsakovė nurodo, jog teismo sprendimo priėmimą dieną ekstra klasės kviečių kainos buvo 180 Eur už toną. Teismas netaikė bendros taisyklės, tačiau tokio savo sprendimo nepagrindė.

16.5. Apeliantė nesutinka su sprendimu, jog apskaičiuojant nuostolių dydį yra įskaičiuotas ir PVM, nes jis negali būti laikomas pirkėjo nuostoliu. Nurodo, jog pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 str. pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM tik tuomet jei PVM mokėtojas turi atitinką PVM sąskaitą-faktūrą. Todėl atsakovė, atlygindama ieškovei nuostolius, į kuriuos įtrauktas ir PVM atskaityti jo negalės, kas reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą.

3. Ieškovė UAB „Agerona“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

17.1 Ieškovė nurodo, jog bylą nagrinėjant buvo nustatyta, jog atsakovė turėjo visą sutarčiai su ieškove įvykdyti reikiamą kviečių kiekį - 350 t. kviečių. Taip pat nustatyta, jog atsakovė 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudariusi sutartį su UAB “Agrosfera”, kuriai ir pardavė turėtus kviečius, kuriuos tris mėnesius anksčiau sudaryta sutartimi buvo įsipareigojusi parduoti ieškovei. Be to, kviečius atsakovė pardavė už gerokai didesnę kainą, nei buvo numatyta šalių sutartyje. Ieškovė nurodo, jog parduodama kviečius trečiajam asmeniui brangiau nei buvo susitarta šalių, atsakovė gavo 12 260,14 Eur papildomos naudos. Ieškovė pabrėžia, jog visos pakeičiamosios sutartys buvo sudarytos po 2018 m. lapkričio 30 d. termino, kuris buvo sutartyje numatytas kaip kviečių pristatymo terminas. Ieškovė nusipirko tokį patį tokių pačių kviečių kiekį, tačiau sumokėjo daugiau nei buvo susitarta su atsakove, ieškovės papildomos išlaidos, atsiradusios dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo sudarė 11 593,78 Eur, įskaitant PVM. Be to ieškovė patyrė papildomų transportavimo išlaidų, nes pagal šalių sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi pati pristatyti kviečius. Tuo tarpu atsakovė, nevykdydama ginčo sutartimi įsipareigojimų, kviečius parduodama trečiajam asmeniui už ženkliai pakitusias rinkos kainas, papildomai gavo 12 260,41 Eur naudos.

17.2. Ieškovė nurodo, jog apeliantė nepagrįstai teigia, jog pakeičiamosios sutartys gali būti sudarytos tik tuo atveju jei sutartis nutraukta, formaliais pagrindais atsakovė tik bando išvengti civilinės atsakomybės taikymo. Nurodo, jog šalys sutartyje aiškiai susitarė dėl sutarties neįvykdymo pasekmių (Sutarties 8.5 p.). Atsakovė visiškai sutarties neįvykdė, todėl teismo išvada, jog atsakovė pažeidė sutarties nuostatas yra pagrįsta. Teismo priteistos žalos dydis 11 593,78 Eur visiškai atitinka sutarties 8.5 p. numatytas protingas išlaidas. Be to, sutarties 8.5 p. nenumatė, kad vienos iš šalių patirti nuostoliai atlyginami tik tuo atveju, jeigu sutartis nutraukta.

17.3. Ieškovė nurodo, jog pati atsakovė pranešė, jog nevykdys sutarties, ką patvirtino byloje apklaustas liudytojas J. Š.. Faktą, jog atsakovo vadovas R. K. iki ginčo sutartyje numatyto grūdų pristatymo termino pabaigos pranešė, kad Šilavoto ŽŪB nevykdys ginčo sutarties ir pirkėjui nepristatys 350 tonų kviečių, bylos nagrinėjimo metu net kelis kartus patvirtino ir pats R. K.. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog sutartis nebuvo nutraukta. Ieškovė nurodo, jog analogiškoje situacijoje kasacinis teismas konstatavo, jog tokiais veiksmais buvo nutraukta sutartis ir atsakovas turi atlyginti dėl to patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 20105 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-304-684/2015).

17.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pakeičiamosios sutartys buvo sudarytos dar galiojant šalių sutarčiai. Ginčo sutartyje numatytas kviečių pristatymo terminas nuo 2018-11-02 iki 2018-11-30 d. Nurodo, jog visos sutartys su trečiaisias asmenimis buvo sudarytos po termino pristatyti kviečius pasibaigimo, o tuo atveju, jeigu iki 2018-11-30 atsakovas būtų kviečius pristatęs, ieškovas neabejotinai būtų juos priėmęs ir nebūtų sudarinėjęs sutarčių su trečiaisiais asmenimis. Be to, kaip nustatyta byloje, atsakovė dar 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarė sutartį Nr. 1708/2018-02JP dėl kviečių pardavimo su UAB “Agrosfera” ir pardavė jam kviečius ženkliai brangiau, nei buvo įsipareigojęs ieškovei. Atsakovas 2018-08-17 pardavęs ir spalio 26-30 d. pristatęs 355,778 tonas kviečių trečiajam asmeniui, dar iki ginčo sutartyje nurodyto termino pradžios paprasčiausiai jau nebeturėjo kviečių, kad galėtų įvykdyti su ieškovu sudarytą sutartį. Atsakovė pati nurodė, jog 2018 metais turėjo 569,68 tonas kviečių, o pirkėjui pardavė 355,778 tonas. Todėl akivaizdu, jog didžiąją dalį kviečių pardavus trečiajam asmeniui 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė neturėjo pakankamo kiekio parduoti ieškovei ir įvykdyti sutartį. Todėl įvykdyti sutartį atsakovei užkirto kelią ne ieškovės veiksmai, o pačios atsakovės laisva valia sudaryta sutartis su UAB “Agrosfera”.

17.5. Ieškovė pažymi, jog atsakovė pati kviečius trečiajam asmeniui pardavė net brangiau nei ieškovė juos įsigijo iš trečiųjų asmenų, todėl atsakovės argumentai, jog apskaičiuojant ieškovės patirtus nuostolius buvo nepagrįstai imamas kainų skirtumas tarp ieškovės pirktų kviečių ir sutartyje numatytos kainos, yra atmestinas. Apeliantė nepagrindė savo teiginio, jog kviečius galima buvo įsigyti pigiau. Taip pat nepagrįsti skundo argumentai, jog nesutampa sutarčių objektai. Ieškovė pažymi, kad visa trūkstamą 350 tonų kviečių kiekį iš kitų asmenų ji įsigijo tuo metu buvusiomis rinkos kainomis, kurios buvo ženkliai pakitusios lyginant su ginčo sutarties sudarymo metu. Šias aplinkybes patvirtina ir oficiali informacija.

17.6. Apeliaciniame skunde atsakovė dėsto argumentus dėl atlygintinos žalos mažinimo CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau jokio prašymo nebuvo suformulavusi nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei skunde.

17.7. Ieškovė nurodo, jog teismas tinkamai apskaičiavo patirtų nuostolių dydį į jį įskaičiuodamas PVM, nes tokia praktika yra suformuota kasacinio teismo.

17.8. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovė nepagrįstai sutarties nevykdymą pateisina siekiu išvengti rizikos, nes ieškovė nebuvo atsiskaičiusi už 260 t. rapsų. Ieškovė keliais mokėjimo pavedimais pilnai apmokėjo atsakovui už pristatytus rapsus, dalį atliko laiku, o kitus pavėlavo vos kelias dienas. Nežiūrint to, atsakovė pasikreipė į teismą ir ieškovė visa skolą, įskaitant delspinigius apmokėjo neįsiteisėjus teismo įsakymui. Be to, nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, jog sutarties nevykdymo priežastis buvo pakilusios kviečių kainos. Ieškovė teigia, jog atsakovė veikia daugiau bei 27 metus kaip įmonė, kurios pagrindė veikla - grūdų auginimas ir realizavimas, todėl turėjo aiškiai suprasti, jog neįvykdžius savo įsipareigojimų ji turės atlyginti dėl to kitos šalies nuostolius.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

5. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai nustatė priteistinų nuostolių dydį.

6. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė prašymą taikyti ieškinio senatį, tačiau jokių argumentų ir motyvų dėl šio prašymo apeliaciniame skunde nepateikė. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nebuvo pareiškusi prašymo dėl senaties taikymo. Todėl kolegija šio prašymo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako (CPK 312 straipsnis).

7. Taip pat kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde apeliantė dėsto argumentus dėl atlygintinos žalos mažinimo CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau prašymo dėl šios normos taikymo ji nebuvo suformulavusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl dėl šių argumentų teisėjų kolegija taip pat nepasisako.

8. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydama, jog pačios ieškovės veiksmai buvo nesąžiningi, sukeliantys rimtų abejonių atsakovei dėl ieškovės mokumo, todėl atsakovė nenorėjo rizikuoti ir dalį produkcijos pardavė tretiesiems asmenims.

9. Kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, liudytoju apklausto tuometinio ieškovės pirkimų vadovo J. Š. ir šalių atstovų paaiškinimus padarė išvadą, jog atsakovės sutartinės prievolės pristatyti grūdus ieškovei neįvykdymą lėmė rinkoje išaugusios kviečių kainos, o ne ieškovės veiksmai, galėję sąlygoti pagrįstą atsakovės abejonę dėl ieškovės mokumo. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Nors ieškovė pati pripažino, jog vėlavo atsiskaityti už dalį rapsų, kuriuos pirko iš atsakovės, tačiau kaip matyti iš byloje pateiktos šalių 2018 m. liepos 27 d. sutarties ir jos pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų, dalį mokėjimo už rapsus ieškovė atliko laiku, o dalį skolos pavėlavo apmokėti tik kelias dienas – 2-6 kalendorines dienas, visą skolą su delspnigiais ji apmokėjo neįsiteisėjus teismo įsakymui civilinėje byloje Nr. eL2-32242-1066/2018. Kolegijos vertinimu, šis nežymus termino praleidimas negali būti laikytinas esminiu požymiu, kuris keltų abejonių dėl ieškovės mokumo. Be to, svarbi aplinkybė, į kurią pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, vertindamas atsakovės elgesį, buvo tai, jog atsakovė pripažino ir patvirtino, jog kviečius pardavė brangiau trečiajam asmeniui, nei buvo šalių sutarta. Taigi, atsakovės sprendimas kviečius parduoti kitam asmeniui buvo akivaizdžiai finansiškai naudingesnis nei vykdyti Grūdų sutartį. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo parodymai, iš kurių matyti, jog atsakovės vadovas R. K. informavo, jog kviečių pagal ginčo sutartį ieškovei greičiausiai nepristatys, nepristatymo priežasčių nenurodė, tačiau, pasak liudytojo, akivaizdu, kad grūdų nepristatė dėl išaugusių kainų. Byloje nėra įrodyta, jog yra pagrindas abejoti šio liudytojo parodymais (CPK 178 str.)..

10. Byloje nustatyta, jog atsakovė, nors jau 2018 m. gegužės 18 d. buvo sudariusi sutartį su ieškove dėl kviečių pristatymo, 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarė sutartį su UAB „Agrosfera“ dėl tos pačios produkcijos (ekstra klasės kviečių, I ir II klasės kviečių) beveik tokiam pačiam kiekiui. Nustatyta, jog atsakovė trečiajam asmeniui kviečius pardavė brangiau ne tik už šalių sutartyje numatytą kainą, tačiau ir brangiau nei ieškovė įsigijo iš trečiųjų asmenų. Tokiu būdu konstatuotina, jog atsakovė nepagrindė savo argumentų, jog sutarties nevykdė ne dėl savo, o ieškovės neteisėtų veiksmų.

11. Apeliantė teigia, jog byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies. Atsakovė remiasi kasacinio teismo praktika ir teigia, jog teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu bei CK 6.259 straipsnio 2 dalimi pakeičiamąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti.

12. Pažymėtina, jog CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis šia teisės norma ir CK 6.324 straipsniu, reglamentuojančiu pardavėjo pareigos perduoti daiktus pirkėjui neįvykdymo pasekmes, pirkėjas turi teisę į nuostolių atlyginimą kainų skirtumo forma, jeigu įrodo, kad dėl nutrauktąją sutartį pakeitusios sutarties sudarymo patyrė nuostolių, t. y. jeigu dėl sutarties nutraukimo pirkėjas sudarė kitą pakeičiančią to paties daiktų kiekio pirkimo–pardavimo sutartį, kurios kaina yra didesnė, dėl to pirkėjas sumokėjo didesnę kainą, negu būtų mokėjęs, jeigu pardavėjas būtų įvykdęs nutrauktąją pirkimo–pardavimo sutartį.

13. Pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, jog atsakovė savo veiksmais pati iš esmės nutraukė ginčo sutartį. Tokia teismo išvada yra pagrįsta. Nustatyta, jog šalys 2018 m. gegužės 18 d. sudaryta sutartimi Nr. 20180518/02-JS susitarė, jog atsakovė (pardavėja) įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais (nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.) ieškovei (pirkėjai) parduoti ir pristatyti į Klaipėdos uostą 350 tonų kviečių už sutartyje numatytą kainą. Visos pakeičiamosios sutartys buvo sudarytos po nustatyto termino – t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 10 dienos. Svarbu pažymėti, jog atsakovė kviečius jau buvo pardavusi 2018 m. rugpjūčio 17 d. sutartimi su UAB „Agrosfera“ ir pardavė brangiau, nei buvo sutarusi su ieškove, todėl akivaizdu, jog savo įsipareigojimų pagal šalių sutartį laiku neturėjo galimybių įvykdyti dėl savo pačios veiksmų. Be to, byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, jog pati atsakovė pranešė, jog neketina įvykdyti sutarties. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė savo veiksmais nutraukė sutartį, yra pagrįsta.

14. Sutartyje šalys susitarė, jog nutraukimas neatleidžia nuo teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo (Sutarties 8.5 p.) Kadangi atsisakiusi vykdyti sutartį atsakovė tokiais savo veiksmais sutartį nutraukė, ji privalo atlyginti dėl sutarties nutraukimo ieškovės patirtus nuostolius. Prievolė mokėti nuostolių atlyginimą kainų skirtumo forma atsakovui atsirado ir pagal sutartį, ir pagal įstatymą (CK 6.258 straipsnio 5 dalis) – kai pažeisdama sutarties nutraukimo tvarką ją vienašališkai nutraukia viena šalis, o kita šalis sudaro su kitu asmeniu ją pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė 6.258 straipsnio nuostatas.

15. Apeliantės argumentai, jog teismas turėjo taikyti CK 6.258 straipsnio 4 dalį, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo motyvais, jog atsakovė, veikdamas kaip profesionalas savo veiklos sferoje, t. y. grūdų auginime ir pardavime pakankamai ilgą laiko tarpą, turėjo ir privalėjo suvokti, jog už netinkamą prievolių vykdymą ar jų nevykdymą turi atsakyti ir atlyginti dėl to kitos šalies nuostolius. Atsakovei buvo žinoma, kokios 2018 metais buvo kviečių supirkimo kainos, t. y. jog kainos buvo didesnės nei šalių sudarytoje sutartyje, nes pati kviečius pradavė dar brangiau nei ieškovė pirko iš trečiųjų asmenų.

16. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai į kainų skirtumą įtraukė PVM sumas, nes jos negali būti laikomos pirkėjo nuostoliu. Tačiau su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kai pardavėjas pažeidžia pirkimo–pardavimo sutartį ir neperduoda joje nurodytų daiktų, o pirkėjas dėl tos pačios rūšies daiktų sudaro pakeičiančią sutartį, atlygintinais nuostoliais kainų skirtumo forma yra skirtumas tarp visos sumos, kurią pirkėjas būtų sumokėjęs, jei sutartis būtų įvykdyta, ir visos sumos, už kurią pirkėjas nusipirko tos pačios rūšies prekes brangiau. Kainų skirtumas, pirkėjo sumokėtas prekei įsigyti, ir yra jo patirtas nuostolis. Neįskaičius PVM į kainų skirtumą, pirkėjui nebūtų kompensuotas visas kainų skirtumas dėl jo sumokėtos didesnės kainos už prekes, o tai prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis). Ieškovė pateikė mokėjimo pavedimus, patvirtinančius PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą, dėl to atsakovės argumentas, kad ji neapmokėta, nepagrįstas. Apeliaciniame skunde pateikta nuoroda į kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu atveju netaikytina, nes yra priimta kitokių ginčo santykių ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negu nagrinėjamoje byloje.

17. Tokiu būdu įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinę atsakomybę ir nuostolių atlyginimo apskaičiavimą reglamentuojančias normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, tačiau konkrečių pažeidimų nenurodoma ir neįvardijama. Kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais, nes nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą padarė procesinės teisės normų pažeidimus.

19. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

20. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Atmetus apeliacinį skundą ieškovei iš apeliantės priteistina 2178 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93, 98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovės 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės UAB „Agerona“ naudai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.