Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agerona“ ieškinį atsakovei Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovei dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2018 m. gegužės 18 d. pasirašė Grūdų sutartį (I t., b. l. 28). Pagal šios sutarties 1-4 punktus ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovė parduoti 350 tonų 2018 metų derliaus kviečių ir pristatyti kviečius nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. į Klaipėdos uostą. Grūdų sutarties 3 punkte fiksuotos konkrečios grūdų kainos, išskirtos pagal jų klasę (186,50 Eur be PVM už toną ekstra klasės kviečių, 182,50 Eur – už toną pirmos klasės kviečių, 176,50 Eur – už toną antros klasės kviečių, 168,50 Eur – už toną trečios klasės kviečių). Iš nurodytų Grūdų sutarties nuostatų aišku, kad bylos šalys iš anksto susitarė dėl grūdų pardavimo kainos, o atsakovė savo įsipareigojimą galėjo įvykdyti pristatydama ieškovei į Klaipėdos uostą bet kurios klasės sutartyje nurodytą kviečių kiekį (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Atsikirsdama į ieškovės reikalavimus, atsakovė neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė Grūdų sutartį sudarė, jog įvykdytų įsipareigojimus UAB „Baltic Agro“ pagal 2018 m. gegužės 11 d. pasirašytą sutartį (I t., b. l. 84-87).

4. Ginčo, kad atsakovė nepristatė ieškovei į Klaipėdos uostą Grūdų sutarties 2 punkte nurodyto kviečių kiekio, byloje nėra. Dėl šios priežasties ieškovė teigia, kad buvo pažeisti įmonės lūkesčiai nusipirkti iš atsakovės reikiamų kviečių kiekį remiantis Grūdų sutarties sąlygomis, ir atsakovei turėtų būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis). Įvertinus procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir atsikirtimus, konstatuotina, kad byloje yra reikšmingi keli klausimai. Pagrindinis klausimas - ar atsakovė savo sutartinių prievolių neįvykdė dėl pateisinamų priežasčių. O antrinis (priklausantis nuo pagrindinio) – ar ieškovė, atsakovei nepristačius kviečių pagal Grūdų sutartį, patyrė žalą, ir jeigu taip, tai kokio dydžio.

Ar atsakovė Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovė savo sutartinių prievolių, kylančių iš Grūdų sutarties, neįvykdė dėl pateisinamų priežasčių?

5. Visų pirma, gindamasi nuo ieškovės reikalavimų, atsakovė neįrodinėjo, kad Grūdų sutartyje numatyto kiekio ieškovei nepardavė dėl prasto derliaus ar kitų panašaus pobūdžio priežasčių. Priešingai, atsakovė pripažino, kad turėjo galimybę parduoti ieškovei 350 tonų kviečių, tačiau šį kiekį pardavė UAB „Agrosfera“ (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Tokį savo sprendimą atsakovė teisina ieškovės nesąžiningu elgesiu. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat išklausius bylos šalių atstovų paaiškinimus ir liudytojo J. Š. (buvusio ieškovės darbuotojo – pirkimų vadovo) parodymus, darytina išvada, kad paminėta atsakovės iškelta gynybinė versija yra nepagrįsta. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių eiga sudaro pagrindą konstatuoti, kad labiau tikėtina, jog atsakovė nutarė nevykdyti Grūdų sutarties, kadangi dėl išaugusių kviečių rinkos kainų atsakovei tai nebuvo ekonomiškai naudinga.

6. Prie nurodytos išvados prieitina dėl viseto priežasčių. Byloje pateikti duomenys apie grūdų supirkimo kainų statistinį pokytį patvirtina, kad kviečių pardavimo kainos (visų klasių), lyginant su buvusiomis 2018 m. gegužės 18 d., metų eigoje išaugo (I t., b. l. 79-80). To neneigė ir atsakovė. Pagal bylos medžiagą ieškovė ir atsakovė taip pat buvo sudariusios ir kitų sandorių: 2018 m. liepos 27 d. Sutartį Nr. 20180727/03-JS, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei 260 tonų rapsų, 2018 m. rugpjūčio 3 d. Sutartį Nr. 20180803/02-JS, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti 100 tonų kviečių, ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. Sutartį Nr. 20180809/01-JS, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti 50 tonų rapsų (I t., b. l. 58, 59, 61). Byloje nėra ginčo, kad savo įsipareigojimus pagal nurodytas tris sutartis ieškovė ir atsakovė įvykdė. Iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytos sutarties sąlygų taip pat matyti, kad grūdų pardavimo kaina buvo ženkliai didesnė, nei numatyta Grūdų sutartyje (pvz., II klasės kviečių kaina buvo 210 Eur be PVM už toną, kai pagal Grūdų sutartį – 176,50 Eur). Kita vertus, iš byloje surinktų duomenų aišku ir tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo kilę nesutarimų dėl prievolių vykdymo.

7. Iš liudytojo J. Š. parodymų galima spręsti, kad ieškovė buvo sustabdžiusi atsiskaitymą už nusipirktus rapsus pagal 2018 m. liepos 27 d. Sutartį Nr. 20180727/03-JS. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl nesumokėtos rapsų kainos dalies išieškojimo (I t., b. l. 60, 77). Faktas, kad ieškovė, gavusi teismo išduotą teismo įsakymą, iš esmės iškart apmokėjo skolą, taip pat liudytojo J. Š. parodytos aplinkybės ir atsakovės administracijos vadovo R. K. paaiškinimai leidžia teigti, jog nurodyta situacija tikėtina, kad susiklostė dėl to, jog atsakovė buvo išreiškusi pirminę poziciją dėl Grūdų sutarties nevykdymo ar Grūdų sutarties sąlygos dėl kviečių kainų keitimo. Šią išvadą pagrindžia, o kartu paneigia atsakovės išsakytą nuogąstavimą, kad buvo abejojama ieškovės mokumu, ir aplinkybė, kad ieškovė laiku atsiskaitė už iš atsakovės pagal 2018 m. rugpjūčio 3 d. Sutartį Nr. 20180803/02-JS įsigytus kviečius (I t., b. l. 120-125). Taigi atsakovė, kaip verslininkė, neturėjo realaus pagrindo abejoti tuo, kad ieškovė gali nevykdyti savo prievolių, kylančių iš Grūdų sutarties. Be to, potencialios ieškovės bendradarbiavimo stokos atsakovė negalėjo laikyti kaip pagrindo savo sutartinėms prievolėms nevykdyti. Juolab, kad, jeigu iš tiesų būtų siekusi vykdyti Grūdų sutartį, atsakovė galėjo pareikalauti, jog ieškovė užtikrintų savo įsipareigojimų įvykdymą atsakovei priimtinu būdu ir pan.

8. Priešingai, kaip nurodyta šio sprendimo 5 punkte, atsakovės veiksmai suponuoja, kad atsakovė neketino parduoti ieškovei kviečių pagal Grūdų sutartyje nustatytą kainą, nes to daryti dėl buvusios situacijos rinkoje ekonomiškai neapsimokėjo (CPK 185 straipsnis). Iš byloje pateiktų UAB „Agrosfera“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovė kviečius, kuriuos turėjo pristatyti ieškovei pagal Grūdų sutartį, 2018 m. spalio mėn. pardavė UAB „Agrosfera“ (I t., b. l. 91, 110, 111). Pasirinkusi tokį veikimo būdą, atsakovė II klasės kviečių toną pardavė 34,75 Eur be PVM (211,25 Eur - 176,50 Eur) brangiau, nei buvo susitarusi Grūdų sutartyje su ieškove. Panašia proporcija brangiau atsakovė pardavė ir kitų klasių kviečius. Taigi atsakovės sprendimas kviečius parduoti kitam asmeniui buvo akivaizdžiai finansiškai naudingesnis nei vykdyti Grūdų sutartį. Kad būtent toks ir buvo atsakovės esminis motyvas, pagrindžia ir liudytojo J. Š. parodymai apie atsakovės įgaliotų atstovų vėlesnius bandymus derėtis dėl Grūdų sutarties sąlygos dėl kviečių kainos pakeitimo. Pagrindo abejoti liudytojo parodymų patikimu nenustatyta (liudytojo nesieja jokie teisiniai ryšiai su bylos šalimis, jis taip pat neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio suinteresuotumo šios bylos išsprendimo rezultatu).

9. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad atsakovė Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovė savo sutartinių prievolių, kylančių iš Grūdų sutarties, neįvykdė dėl nepateisinamų priežasčių. Atsisakydama parduoti iš anksto sutartą kviečių kiekį, atsakovė pažeidė pamatinius sutarčių vykdymo principus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalys). Negalima sutikti su atsakovės atsikirtimu, kad dėl susiklosčiusios situacijos yra kalta ieškovė. Jau pasisakyta, kad tam tikru laikotarpiu buvusios ieškovės bendradarbiavimo stokos atsakovė neturėjo pagrindo vertinti kaip prielaidos nevykdyti savo prievolių. Juolab, kad vėlesni ieškovės veiksmai objektyviai negalėjo sudaryti atsakovei įspūdžio, jog ieškovė gali vengti atsiskaityti už atsakovės parduotus grūdus ar kitaip pažeisti atsakovės teisėtus interesus. Taigi ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovei dėl neteisėtų veiksmų turėtų kilti sutartinė atsakomybė.

Ar ieškovė UAB „Agerona“, atsakovei Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovei nepristačius kviečių pagal Grūdų sutartį, patyrė žalą, ir jeigu taip, tai kokio dydžio?

10. Pripažinus, kad atsakovės turėtą pristatyti kviečių kiekį ieškovė buvo įsipareigojusi parduoti UAB „Baltic agro“, akivaizdu, jog, siekdama įvykdyti savo įsipareigojimus, ieškovė turėjo interesą įsigyti ginčo kviečių kiekį iš kitų asmenų. Kadangi atsakovė vienašališkai atsisakė vykdyti Grūdų sutartį, t. y. faktiškai nutraukė sutartį, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė kompensuotų dėl sutarties nutraukimo ieškovės patirtus nuostolius (CK 6.324 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pareiškė sudėtinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurį gali išskaidyti į dvi alternatyvias dalis. Praktiškai ieškovė prašo priteisti iš atsakovės arba pastarosios iš Grūdų sutarties neįvykdymo gautą naudą, kuri apima ir tiesioginius ieškovės patirtus nuostolius, arba atsakovės iš kitų asmenų nusipirktų kviečių kainos skirtumą, kaip minimalius ieškovės nuostolius. Sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimus, konkuruoja du interesai. Iš vienos pusės nukentėjusio asmens interesas, kad būtų tinkamai kompensuota jo patirta žala. O iš kitos pažeidimą padariusio asmens lūkestis, kad iš jo nebūtų priteista daugiau, nei yra būtina atkurti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusio asmens padėtį. Nukentėjusiam asmeniui priteisus daugiau, nei jis faktiškai patyrė nuostolių, akivaizdu, kad principinės nuostatos, kuriomis grindžiama civilinė atsakomybė, būtų pažeistos. Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl sutartinės prievolės neįvykdymo. Taigi pareikštu ieškiniu yra siekiama apginti ieškovės lūkestį, kad įmonė atsidurtų tokioje padėtyje, kokioje turėjo būti, jeigu atsakovė nebūtų nepagrįstai atsisakiusi vykdyti Grūdų sutarties. Tai reiškia, kad ieškovei iš atsakovės negali būti priteista daugiau, nei yra būtina nurodytam kompensaciniam tikslui pasiekti. Ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės pastarosios gautą naudą patenkinimas – įvertinus ieškinio faktinį pagrindą, lemtų ieškovės padėties pagerinimą, lyginant su ta, kokia būtų buvusi, jeigu Grūdų sutartis būtų įvykdyta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pozicija šiuo aspektu atmestina kaip nepagrįsta.

11. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuostolių dydžio apskaičiavimo taisyklė taikytina išimtiniais atvejais, kai nėra kitų alternatyvių būdų apskaičiuoti neteisėtais veiksmais sukeltos žalos dydžio. Nagrinėjama situacija atitinka formaliuosius CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostolių apskaičiavimo taisyklės taikymo požymius. Dėl to būtent ši taisyklė, apsprendžiant, kokio dydžio nuostolius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė, ir taikytina šioje byloje. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Kad sutartis būtų pripažinta pakeičiančia, ji turi būti sudaryta ne tik per protingą terminą, bet ir racionaliomis sąlygomis, jog prievolę pažeidusi šalis nenukentėtų dėl kreditoriaus nepasvertų ar sąmoningai žalingų veiksmų.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė 352,74 tonas kviečių (20,94 tonų III klasės ir 331,80 toną II klasės) įsigijo iš trijų asmenų: ūkininkų V. M., R. M. ir D. K.. Sutartis dėl grūdų pirkimo su nurodytais asmenimis ieškovė sudarė 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d., t. y. nedelsiant po to, kai suėjo Grūdų sutarties 4 punkte nustatytas terminas (2018 m. lapkričio 30 d.) (I t., b. l. 29-41, 81-83). Iš su nurodytais ūkininkais ieškovės pasirašytų sutarčių sąlygų matyti, kad 80,30 tonų II klasės kviečių ieškovė įsigijo po 202 Eur be PVM už toną, 251,50 tonų II klasės kviečių po 204 Eur be PVM už toną, o 20,94 tonų III klasės kviečių po 198 Eur be PVM už toną. Ieškovės su ūkininkais sudarytų sutarčių 1 punkto sąlygos suponuoja, kad įvardintos kviečių kainos, kaip ir Grūdų sutartyje, apskaičiuotos įvertinus tai, jog grūdų pardavėjai įsipareigojo juos pristatyti į Klaipėdos uostą.

13. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, kad ieškovės su ūkininkais V. M., R. M. ir D. K. sudarytos grūdų pirkimo sutartys kvalifikuotinos kaip pakeičiančios Grūdų sutartį. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad 2018 m. gruodžio 1 d.–2018 m. gruodžio 10 d. II ir III klasės kviečius analogiškomis sąlygomis rinkoje buvo galima įsigyti pigiau, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to, apskaičiuojant ieškovės patirtų nuostolių dydį, nėra objektyvaus pagrindo nesiremti aptartomis pakeičiančiomis sutartimis. Šiuo aspektu pridurtina, kad atsakovė nemotyvuotai teigia, jog pakeičiančios sutartys sudarytos dar galiojant Grūdų sutarčiai, o pagal jas įsigyti kitokie kviečiai, nei pagal Grūdų sutartį buvo įsipareigojusi parduoti atsakovė. Jau pasisakyta, kad atsakovė faktiškai nutraukė Grūdų sutartį, kai vienašališkai atsisakė ją vykdyti ir pardavė grūdus UAB „Agrosfera“. Dėl to atsakovės teiginiai, kad įmonė galėjo (ir galbūt norėjo) įvykdyti įsipareigojimus iki 2018 m. gruodžio 15 d., yra prieštaringi. Atsakovės atsikirtimai prieštaringi taip pat ir dėl to, kad pagal Grūdų sutarties 3 punktą buvo susitarta dėl keturių klasių (įskaitant II ir III) kviečių pardavimo. Taigi nėra jokio pagrindo išvadai, kad pakeičiančių sutarčių objektai nėra tapatūs Grūdų sutarties objektui. Juolab, kad įrodymų tyrimo metu atsakovė nekvestionavo ieškovės argumento, jog pagal Grūdų sutartį atsakovė galėjo savo nuožiūra pristatyti bet kurios sutartyje nurodytos klasės kviečius.

14. Atsakovei nepristačius iš anksto sutarto kviečių kiekio, jį ieškovė pagal pakeičiančias sutartis įsigijo už 86 724 Eur su PVM, t. y. 11 593,78 Eur brangiau nei būtų įsigijusi iš atsakovės (86 724 Eur – 75 130,22 Eur). Nurodyta 11 593,78 Eur suma kvalifikuotina kaip ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirta žala (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 ir 4 dalys). Remiantis kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika analogiškose bylose, į nutrauktosios ir pakeičiančiųjų sutarčių kainų skirtumą turi būti įskaičiuotas ir PVM (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304-684/2015). Atsakovės atsikirtimai, kad ieškovės patirti nuostoliai yra mažesni (5 491,54 Eur (I t., b. l. 148), atmestini kaip nepagrįsti. Pastarąjį teiginį atsakovė grindžia ieškovės su trečiaisiais asmenimis (R. J. O., Z. P. ir E. B.) sudarytų sutarčių sąlygomis, tačiau jos nėra tapačios Grūdų sutarties ir aptartų pakeičiančių sutarčių sąlygoms – skiriasi sąlyga dėl produkcijos pristatymo (grūdai turėjo būti gabenti ieškovės, o ne pardavėjų sąskaita) (II t., b. l. 6–14). Atsakovės pozicija, kad ieškovės patirto nuostolio dydis turėtų būti apskaičiuojamas išvedant visų sąskaitų, pagal kurias įmonė pirko grūdus, vidurkį prieštarauja pakeičiančios sutarties instituto esmei. Juolab, kad nurodytą vidurkį atsakovė apskaičiuoja vertindama kviečių pirkimus nevienodomis sąlygomis.

15. Nenustačius ieškovės kaltės dėl Grūdų sutarties neįvykdymo, nėra pagrindo mažinti atsakovės sutartinę atsakomybę (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 11 593,78 Eur nuostolių atlyginimą tenkinamas.

Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

16. Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 351,42 Eur dydžio delspinigius ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas.

17. Grūdų sutarties 8.2 punkte buvo įtvirtinta, kad, laiku nepateikusi prekių, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 0,05 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą prekių pristatymo dieną nuo nepristatytų prekių sumos (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis). Ieškovės prašomų priteisti delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo atsakovė neginčija, tačiau teigia, kad delspinigiai pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį turėtų būti įskaičiuoti į ieškovės prašomų priteisti nuostolių atlyginimo sumą. Toks atsakovės atsikirtimas pripažintinas pagrįstu. Iš Grūdų sutarties 8.2 punkto nuostatų galima spręsti, kad ieškovės apskaičiuotų ir prašomų priteisti delspinigių paskirtis ir skaičiavimo pagrindas yra tas pats, kaip ir pagrindinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Taigi tiek nuostolių atlyginimo, tiek delspinigių priteisimas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą atsakovei už tos pačios sutartinės prievolės pažeidimą. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 351,42 Eur dydžio delspinigius netenkinamas.

18. Taip pat netenkinamas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas, kurių dydis nustatytas pagal Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šioje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Taigi Mokėjimų įstatymas netaikytinas (Mokėjimų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos ne 8, bet 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (11 593,78 Eur) nuo bylos iškėlime teisme (2019 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

19. Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 368 Eur žyminį mokestį. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad advokatui už suteiktą teisinę pagalbą (parengtas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinys, patikslintas ieškinys, prašymas dėl įrodymų išreikalavimų, nuomonė dėl atsakovės prašymo, taip pat atstovauta teismo posėdžiuose) sumokėjo 3 488,43 Eur (I t., b. l. 6, 7, 149–156). Patenkinta 94,56 procentai ieškinio reikalavimo. Bylinėjimosi išlaidos skirstytinos tarp šalių atsižvelgiant į nurodytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).

20. Pirmiausia ieškovei iš atsakovės priteisiamas 347,98 Eur žyminio mokesčio dalies atlyginimas. Įvertinus ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir turinį, byloje spręstų klausimų teisinį ir faktinį pobūdį (byla nebuvo itin sudėtinga nei fakto, nei teisės klausimų aspektais), ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstomis laikytinos 2 500 Eur sumai (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pritaikius nurodytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 364 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas. Taigi viso ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 711,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,38 Eur. Valstybei iš atsakovės priteisiamas 11,71 Eur dydžio nurodytų išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agerona“ iš atsakovės Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovės 11 593,78 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 78 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 593,78 Eur (vienuolika tūkstančių penki šimtai devyniasdešimt trys eurai ir 78 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 711,98 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų vienuolikos eurų ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Priteisti valstybei iš atsakovės Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovės 11,71 Eur (vienuolikos eurų ir 71 ct) pašto išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.