Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. įmonės „Autolera“ atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens R. P. įmonės „Autolera“ pareiškimą antstolei E. R. dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. P. įmonė „Autolera“ pateiktu skundu prašė atnaujinti praleistą 20 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, panaikinti antstolės priimtus patvarkymus bei grąžinti pareiškėjui 246,36 Eur permoką. Nurodė, kad 400 Eur išieškomos sumos jis buvo sumokėjo iki 2016 m. liepos 18 d., o likusią skolos 880 Eur sumą sumokėjo gavęs antstolės raginimą.

Antstolė E. R. 2016 m. spalio 12 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, skundą perdavė nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjos R. P. įmonės „Autolera“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas sprendė, kad vykdomoje byloje nėra duomenų apie antstolės informavimą dėl iš anksto sumokėtos 400 Eur sumos išieškotojai, be to 200 Eur ir 680 Eur sumą pareiškėjas pervedė į L. K. sąskaitą, nors raginime buvo nurodyta išieškomą pinigų sumą pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Teismas darė išvadą, kad antstolė, neturėdama informacijos apie pareiškėjo sumokėtą skolą, suėjus raginime nustatytam terminui teismo sprendimo gera valia įvykdyti, toliau tinkamai tęsė vykdymo veiksmus, siejamus su priverstiniu išieškojimu, skaičiavo vykdymo išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. P. įmonė „Autolera“ prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį, pareiškėjos skundą tenkinti, priimti su atskiruoju skundu pateikiamus naujus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėja antstolės raginimą įvykdyti sprendimą gavo 2016-07-29, taigi paskutinė raginime nurodyto 10 d. termino diena buvo 2016-08-08. Pareiškėja, gavusi raginimą, skolos likutį dengė taip: išieškotojai 2016-08-08 pavedimu 200,00 Eur; antstolei 2016-08-08 pavedimu 45,00 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų; išieškotojai 2016-08-09 pavedimu 680,00 Eur.

Iš prie skundo pridėtų elektroninių laiškų matyti, kad išieškotoja pareiškėjai dar 2016-08-09 patvirtino, kad pareiškėjos sumokėtą 600,00 Eur sumą laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-08-09 gavo. Išieškotoja nurodė, kad skolos likutį pareiškėja gali derinti su antstole. Taigi, šie išieškotojos laiško teiginiai pareiškėjai leido pagrįstai tikėtis, kad išieškotoja yra pranešusi antstolei apie tai, kad skola iš dalies pareiškėjo yra padengta.

2016-09-06 antstolė pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus dėl visos 1287,00 Eur sumos išieškojimo, nors skola buvo pabaigta mokėti dar 2016-08-09, kas matyti iš pareiškėjo prie skundo pateiktų įrodymų. Taigi, antstolė priverstinio vykdymo veiksmus pradėjo praėjus beveik mėnesiui laiko nuo skolos padengimo momento.

Pareiškėja viešai tinklalapyje http://www.antstoliurumai.lt/ skelbiamu antstolės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) elektroniniais laiškais 2016-09-06, 2016-09-07, 2016-09-12 ir telefonu ne kartą informavo antstolę, kad visa skola yra sumokėta, siuntė mokėjimų pavedimų kopijas, tačiau su pareiškėja bendraujama nebuvo, į laiškus pareiškėjai antstolė neatsakė. Taigi, teismas nutartyje nepagrįstai teigia, kad pareiškėja tik 2016-09-15 siuntė antstolei informaciją apie atsiskaitymą su pareiškėja. Pareiškėja visą skolą padengė praleidusi raginime nurodyto termino vieną dieną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu.

Teismas priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus: detalią telefono ryšio suteiktų paslaugų ataskaitą, išrašo iš VMI duomenų bazės apie mokesčių mokėtojus kopiją, voko kopiją. Nagrinėjamoje byloje, remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, antstolė E. R. 2016 m. liepos 27 d. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 1287 Eur sumos išieškojimo iš R. P. įmonės „Autolera“ išieškotojos L. K. naudai. Antstolė 2016 m. liepos 27 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų, paskaičiavo 45,20 Eur vykdymo išlaidas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja R. P. įmonė „Autolera“ gavusi patvarkymą, kuriame buvo nurodyta visa 1287 Eur išieškoma suma, jo neginčijo, 2016 m. rugpjūčio 8 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 45 Eur sumą. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 8 d. pervedė 200 Eur sumą, o 2016 m. rugpjūčio 9 d. pervedė 680 Eur sumą į L. K. sąskaitą. Pareiškėja po raginimo įteikimo bendravo ne su antstole, o su išieškotoja, kuri 2016 m. rugpjūčio 9 d. elektroniniame laiške nurodė, kad iš pareiškėjos nuo 2016 m. birželio 1 d. iki dabar gavo 600 Eur įmokų, o dėl skolos likučio siūlė pareiškėjui derintis su antstole. Teismas nesutinka, kad šis elektroninis laiškas leido pareiškėjai pagrįstai tikėtis, kad išieškotoja yra pranešusi antstolei apie tai, kad skola iš dalies pareiškėjo yra padengta, kadangi tokios informacijos išieškotoja nepateikė.

Pareiškėja viešai tinklalapyje http://www.antstoliurumai.lt/ skelbiamu antstolės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu laišku informavo antstolę, kad visa skola yra sumokėta. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad antstolei elektroninius laiškus siuntė ir 2016 m. rugsėjo 6 ir 7 dienomis, kadangi šiomis dienomis laiškai siųsti išieškotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja neteisingu elektroninio pašto adresu siuntė antstolei laišką, kadangi antstolės E. R. viešai skelbimas elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), taigi darytina išvada, jog antstolė negavo pareiškėjos siųsto elektroninio laiško, jo nebuvo ir vykdomojoje byloje. Kadangi pareiškėja negavo jokio atsakymo, galėjo numanyti, kad laiško antstolė negavo. Pareiškėja įrodė, kad skambino antstolei, kadangi ji skambino fakso numeriais ((duomenys neskelbtini) (2 kartus), (duomenys neskelbtini) (8 kartus)). Tačiau viešai buvo nurodyta daugiau antstolės telefono numerių (pvz., (duomenys neskelbtini)), kuriais pareiškėja nebandė skambinti. Tai, kad pareiškėja skambino antstolei, bet su ja nekalbėjo telefonu, leidžia teigti, kad pareiškėja turėjo išnaudos kitus susisiekimo būdus, pvz. galėjo nuvykti į antstolės kontorą, tačiau to nepadarė. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėja tik 2016 m. rugsėjo 15 d. siuntė antstolei informaciją apie atsiskaitymą su pareiškėja.

Atsižvelgiant į tai, kad antstolė iki pat 2016 m. rugsėjo 15 d. nežinojo, kad pareiškėja yra sumokėjusi skolą, ji pagrįstai tęsė vykdymo veiksmus, siejamus su priverstiniu išieškojimu, skaičiavo vykdymo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja mokėjimo išrašus apie 2016 m. rugpjūčio 8 d., 2016 m. rugpjūčio 9 d. atliktus pavedimus į L. K. sąskaitą antstolei pateikė tik 2016 m. rugsėjo 15 d., o mokėjimo išrašus apie iš anksto padengtą 400 Eur skolos sumą išieškotojai L. K. pareiškėja antstolei pateikė tik su skundu dėl antstolės veiksmų. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2105-577/2015 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios civilinės bylos, todėl ja apeliacinės instancijos teismas nesiremia.

Dėl išdėstyto, pareiškėjos R. P. įmonės „Autolera“ atskirasis skundas atmetamas, o Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.