- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-890-372/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00311-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- UAB „Disigma“
- Ieškovas
- UAB „Infoside“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja: B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2A-890-372/2013
NUTARTIS
2013 m. gruodžio 30 d.
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Disigma“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-406-4462/2013 pagal ieškovės UAB „Infoside“ ieškinį atsakovei UAB „Disigma“ dėl neteisėto kompiuterinės programos pardavimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Infoside“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Disigma“ 5929 Lt įmonei padarytos žalos atlyginimą už neteisėtai parduotą kompiuterinę programą ir 178 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nnurodė, kad ieškovė 2006 m. VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos užsakymu sukūrė kelionės lapų apskaitos programą „Kelregas“. Visos teisės į šią programą priklauso UAB „Infoside“. Šią programą ieškovė pardavė Tytuvėnų miškų urėdijai, kitoms šalies urėdijoms. 2013 m. sausio mėnesį, ieškodamas potencialių klientų programos pirkimui, jis sužinojo, kad programą „Kelregas“ Jurbarko miškų urėdija įsigijo iš UAB „Disigma“. Atsakovė neteisėtai parduodama ieškovei priklausančią kompiuterinę programą pastarajai padarė žalos, kurią įvertina 5929 Lt ir prašo ją priteisti iš atsakovės. Žalą sudaro negautos pajamos už parduotą programą – 700 Lt, negautos pajamos už programos aptarnavimą – 1200 Lt. Neteisėtu paravimu ieškovės konkurencingumui ir produkto vystymui padarytą žalą įvertina 3000 Lt, nes nuo to laiko, kai atsakovė programą pardavė ženkliai mažesne kaina ir be aptarnavimo mokesčio, ieškovė patiria problemų parduodamą savo produktą, nes pirkėjai reikalauja mažesnių kainų, negautas pajamas, kurias ieškovė prarado dėl neteisėto programos pardavimo būtų skirtos programos vystymui ir jos vertės pakėlimui, programa rinkoje neturi šiai dienai tokios vertės, kurią galėtų turėti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad kelionės lapų apskaitos programa „Kelregas“ buvo sukurta abiejų UAB „Infoside“ (duomenys neskelbtini) – P. Š., dabartinio UAB „Infoside“ (duomenys neskelbtini) ir jo – M. R., dabartinio UAB „Disigma“ vadovo. Jis pardavė UAB „Infoside“ akcijas P. Š., tačiau savo teisių į sukurtų produktą – ginčo kompiuterinę programą neatsisakė. Įkūręs UAB „Disigma“ jis dirbo su kelionės lapų programa, ją tobulino, pardavė VĮ Jurbarko miškų urėdijai.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Disigma“ ieškovei UAB „Infoside“ 1800 Lt žalos atlyginimą, 54 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 15,47 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Teismas, iš kelionės lapų apskaitos programos sukūrimo sutarties Nr. 061017-1/V2-237/2006, darbų priėmimo akto nustatė, kad pagal Tytuvėnų miškų urėdijos užsakymą UAB „Infoside“ sukūrė kelionės lapų apskaitos programą „Kelregas“. Byloje ginčas dėl to nekilo. Abiejų šalių atstovai iš esmės pripažino, kad ši programa buvo kurta UAB „Infoside“ (duomenys neskelbtini) – dabar šalių atstovų P. Š. ir M. R..
Teismas nustatė, kad sutartyje dėl kelionės lapų apskaitos programos sukūrimo yra nuostata, jog nuosavybės ir autorių turinės teisės pagal vykdytojo, t. y. UAB „Infoside“, sukurtą programinę įrangą priklauso vykdytojui – UAB „Infoside“. Autorius savo turtines teises gali perduoti sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka (ATGTĮ 38 str. 1 d.). Kad ieškovė savo turtines teises būtų perleidusi, duomenų byloje nepateikta. Iš VĮ Jurbarko miškų urėdijos informacijos teismas nustatė, kad ši įmonė kelionės lapų apskaitos programą „Kelregas“ 2012 m. vasario 1 d. įsigijo iš UAB „Disigma“. Atsakovės atstovas šios aplinkybės nepaneigė, priešingai, pripažino, kad jis Jurbarko miškų urėdijai pardavė ir įdiegė šią kompiuterinę programą, tačiau įrodymų, kokiu pagrindu UAB „Disigma“ įgijo šią programą teismui jis nepateikė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad M. R. UAB „Infoside“ nebedirba nuo 2010 m. gegužės 24 d., akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi 2011 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) M. R. pardavė jam nuosavybės teise priklausančias UAB „Infoside“ paprastąsias vardines akcijas P. Š.. Atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad visos autoriaus teisės į UAB „Infoside“ darbuotojų ir akcininkų sukurtą kompiuterinę programą „Kelregas“ priklauso UAB „Infoside“.
Teismas atsižvelgęs į paraiškos turinį ir nustatęs, kad į patentų biurą dėl prekės ženklo įregistravimo M. R. kreipėsi tik 2013 m. vasario 14 d., t. y. praėjus metams laiko po kompiuterinės programos „Kelregas“ pardavimo VĮ Jurbarko miškų urėdijai, ieškovė kitų, išskyrus pardavimą Jurbarko miškų urėdijai, neteisėtų atsakovės disponavimo kompiuterine programa faktų nenurodė, sprendė, kad aplinkybė – paraiškos padavimas patentų biurui – ginčo, kuris nagrinėjamas šioje byloje, sprendimui įtakos neturi.
Iš aptartų įrodymų visumos, teismas padarė išvadą, kad UAB „Infoside“, būdama kompiuterinės kelionės lapų apskaitos programos „Kelregas“ autorė ir turtinių teisių savininkė, nustačius neteisėtą kitos įmonės disponavimo faktą šia programa, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.
Nustatydamas dėl saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgė į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Vadovaudamasis ATGTĮ 83 str. 2 d. nuostatomis, ieškovės reikalavimą žalą atlyginti priteisiant tokią sumą, kuri atitinka neteisėtai parduotos programos kainą ir šios programos aptarnavimo metinį mokestį, teismas laikė realiu, pagrįstu, todėl tenkino. Iš VĮ Jurbarko miškų urėdijos informacijos teismas nustatė, kad UAB „Disigma“ už neteisėtai parduotą programą „Kelregas“ gavo 600 Lt. Iš PVM sąskaitos faktūros, VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos pranešimo turinio teismas sprendė, kad tarp UAB „Infoside“ ir VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos po programos „Kelregas“ įdiegimo buvo sudaryta sutartis. Už šios programos aptarnavimą, priežiūrą, ieškovė gaudavo apmokėjimą, todėl ji pagrįstai galėjo tikėtis ir tokių pajamų iš Jurbarko miškų urėdijos, jeigu neteisėtu atsakovės disponavimu šia programa – pardavimu – nebūtų ieškovei užkirstas kelias tokią programą teisėtai parduoti minėtai miškų urėdijai. Teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, priteisė ieškovei 1200 Lt, t. y. negautas pajamas už programos aptarnavimą vienerius metus.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatytas tik vienas neteisėtas ieškovei priklausančios programos pardavimo faktas, programos vertė nėra didelė, pati programa nėra plačiai naudotina visuomenėje, jos vartotojų ratas gana apibrėžtas, ribotas, sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovė galėjo patirti didesnių nuostolių nei priteistina žalos atlyginimo suma. Atlyginus turtinius nuostolius, ieškovės reikalavimą priteisti 3000 Lt kompensaciją teismas laikė nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Disigma“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-09-12 sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteistas žalos atlyginimas, bylinėjimosi išlaidos.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad programos sukūrimo autoriai buvo abu UAB „Infoside“ akcininkai, todėl autorių teisės į šį kūrinį priklauso M. R. ir P. Š. pagal ATGTĮ 10 str. 1 d. Teismas neatsižvelgęs į tai, kad programą sukūrė įmonės akcininkai, ne įmonės darbuotojai, todėl nepagrįstai taikė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. M. R. nebuvo UAB „Infoside“ darbuotojas ir neatliko jokių tarnybinių pareigų, o programą kūrė kaip fizinis asmuo būdamas UAB „Infoside“ akcininku, neperleisdamas jokių teisių į kuriamą programą UAB „Infoside“ įmonei ar asmeniškai P. Š.. UAB „Infoside“ nėra užpatentavusi nei vienos programos funkcijos ar kaip nors kitaip įteisinusi savąją kelionės lapų apskaitos versiją, nėra draudžiama programą atkurti, modifikuoti ar kitaip pritaikyti pasikeitusiems reikalavimams.Teismas rėmėsi Berno (Žin. (1995 05 16, 40 - 988)) konvencija. Minėta konvencija yra dokumentas, skirtas autorių teisių apsaugai, nustatantis minimalius taikytinus standartus. Taigi kompiuterių programos tam tikra apimtimi prilyginamos literatūros kūriniams, todėl jų apsaugai taikytinas autorių teisių institutas. Pabrėžtina, kad toks tapatinimas nėra visiškai pagrįstas ir tikslus, nes, programinę įrangą, be tekstinės išraiškos, sudaro ir netekstiniai elementai, kurių apsaugos klausimas pagal šią reglamentaciją lieka atviras. UAB „Infoside“ pateikti įrodymai, kad programos vartotojo sąsaja yra panaši į jos platinamą programą nėra autorių teisių objektas.Teismas neatsižvelgė į tai, kad M. R., norėdamas kaip įmanoma geriau apsaugoti savo kelionės lapų apskaitos programos versiją, 2013-02-14 kreipėsi į Lietuvos patentų biurą dėl prekės ženklo „Kelregas“ įregistravimo. Teismo išvada, kad UAB „Infoside“ galėjo tikėtis gauti pajamų už programos aptarnavimo paslaugas, jei programa būtų nupirkta iš ieškovės yra visiškai nepagrįsta. UAB „Infoside“ teismui pateikė informaciją, kad VĮ Jurbarko miškų urėdijai pardavė savo kelionės lapų apskaitos programos versiją už 1 Lt, tačiau programos palaikymo sutarties nesudarė ir negavo jokių pajamų už aptarnavimą. UAB „Disigma“ taip pat neteikė VĮ Jurbarko miškų urėdijai šios programos aptarnavimo paslaugų ir negavo jokių papildomų pajamų. Atsakovė nekliudė sudaryti aptarnavimo sutarties ieškovei su VĮ Jurbarko miškų urėdija. UAB „Disigma“ gavo patvirtinimą iš VĮ Jurbarko miškų urėdijos, kad šiai įmonei programos palaikymo paslaugų nereikia. Todėl negautas pajamas išieškoti iš UAB „Disigma“ nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Infoside“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Disigma“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo atstovas puikiai žinojo, jog nuosavybės ir turtinės autorių teisės į sukurtą programinę įrangą priklauso sutarties vykdytojui, t. y. UAB „Infoside“. M. R. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) bei pats prisidėjo prie kelionės lapų apskaitos programos sukūrimo sutarties Nr. 061017-1 /V2-23 7/2006 ruošimo ir tai patvirtina sutarties darbų priėmimo aktas bei teismo posėdžio įrašas, kur atsakovo atstovas patvirtino ruošęs sutartį tarp UAB „Infoside“ ir VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos. UAB „Infoside“ niekam nėra perleidusi ar kitais būdais perdavusi nuosavybės ir turtinių autorių teisių į įmonės sukurtą programinę įrangą. Ieškovė mano, kad manome, kad negautos pajamos už programos palaikymą yra pilnai pagrįstos. Kad Jurbarko miškų urėdijoje naudojama programinė įranga būtų legali, jai buvo parduotos dvi Programos licencijos už simbolinę 1 lito kainą, kad galutinis klientas nepatirtų didelių nuostolių, o UAB „Infoside“ negautos pajamas ir nuostoliai būtų atlyginti iš atsakovo. Tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo M. R. savo vardu užpildė pažymą valstybiniame patentų biure žymeniui „kelregas“. Atsakovo atstovo veiksmai – užregistruota pažyma dėl žymens „kelregas“ įregistravimo „kelregas“ yra apskųsti Lietuvos patentų biurui apeliaciniam skyriui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad kompiuterinės programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrusi programą, tačiau turtinės autorių teisės į šią programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (ATGTĮ 10 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš Kelionių lapų apskaitos programos sukūrimo Sutarties Nr.061017-1/V2-237/2006, būtent ieškovė sudarė sutartį su VĮ Tytuvėnų miškų urėdija (b.l.7-9).. Šios sutarties 1.3 punkte numatyta, kad nuosavybės ir autorių turtinės teisės pagal šią sutartimi vykdytojo sukurtą programinę įrangą priklauso vykdytojui ( ieškovei). Teismas sprendžia, kad formalus M. R. neįdarbinimas UAB „Infoside“ nėra kliūtis teigti, kad jis kompiuterinę programą sukūrė kaip darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, o tokiu atveju programa priklauso darbdaviui. Teismas taip pat įvertina tą aplinkybę, kad M. R., perleidęs ieškovei jam priklausančias akcijas, nesusitarė dėl ieškovei priklausančių teisių perleidimo. Teismas daro išvadą, kad atsakovė, į kurią perėjo dirbti programą sukūręs asmuo, neturėjo teisės platinti šios programos. 2009/24/EB direktyvos 4 straipsnio 1 dalies c punkte yra numatyta autoriaus teisių turėtojo išimtinė teisė bet kuria forma viešai platinti ar nuomoti kompiuterio programos originalą arba jos kopijas. Kad programa buvo platinama tretiesiems asmenims, patvirtino VĮ Jurbarko miškų urėdijos raštas ir (b.l.14). Iš šios įmonės kompiuterio duomenų taip pat matyti, kad programa priklauso UAB „Infoside“. Pagal Europos parlamento ir Tarybos 2009 m. balandžio 23 d. direktyvos 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos preambulės 3 straipsnį įtvirtintą nuostatą, kad jeigu kompiuterio programą sukuria darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas arba vykdydamas tarnybinę užduotį, tik darbdavys turi teisę naudotis visomis turtinėmis taip sukurtos programos teisėmis, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi turtinės teisės į kompiuterių programas, sukurtas darbuotojo, atliekant darbo funkcijas, vykdant tarnybines pareigas, skirtingai negu turtinės teisės į kitus autorių teisių apsaugos objektus, pagal įstatymą suteikiamos darbdaviui. Vadovaujantis kasacinio teismo nuostatomis, atsakovė, ginčydama, kad ne ieškovė yra šios kompiuterio programos išimtinių turtinių teisių turėtoja, turėjo pateikti šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Microsoft korporacija ir kt. v. UAB „ Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006) (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Ieškovei byloje pateikus jai prieinamus įrodymus ir taip įvykdžius CPK 178 straipsnyje įtvirtintą procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodyti turimas išimtines turtines autorių teises, būtent atsakovei, nesutinkančiai su aplinkybe, kad ieškovė turi pirmiau nurodytas teises, atsiranda procesinė pareiga paneigti šią ieškovės nurodytą ir atitinkamais įrodymais patvirtintą aplinkybę (CPK 178 straipsnis).
Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos taikymo, yra pagrįsta. Pagal Europos parlamento ir Tarybos 2009 m. balandžio 23 d. direktyvos 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos 3 straipsnį numatyta, kad šios konvencijos apsauga suteikiama visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie turi tokią teisę pagal autorių teisių įstatymus, taikomus literatūros kūriniams. Darytina išvada, kad kompiuterinė programa yra literatūros kūrinys.
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl turtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio, todėl nekartoja sprendimo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Teismas taip pat pripažįsta, kad ieškovės pateikta Pretenzija dėl neteisėto programinės įrangos platinimo atsakovei buvo pateikta 2013-01-28 (b.l.11-12), todėl 2013-02-14 pateikta paraiška į Valstybinį patentų biurą (b.l.60-61) šiuo atveju įrodo tik kilusio ginčo patvirtinimą. Kol nėra įrodyta kitaip, teismas pagrįstai kompiuterinės programos savininke pripažino ieškovę. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, galima pasinaudoti proceso atnaujinimo teise.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.