Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-09-12 · Civilinė byla Nr. 2-406-446/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-09-12Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
2-406-446/2013
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00311-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Infoside“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Disigma“
Civilinė byla Nr. 2-406-446/2013Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00311-2013-1Procesinio sprendimo kategorija : 44.2.4.; 84.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 12 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant ieškovės atstovui P. Š.,atsakovės atstovui M. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infoside“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Disigma“ dėl neteisėto kompiuterinės programos pardavimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5929 Lt įmonei padarytos žalos atlyginimui už neteisėtai parduotą kompiuterinę programą ir 178 Lt bylinėjimosi išlaidų. Jos atstovas nurodė, kad ieškovė 2006 m. VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos užsakymu sukūrė kelionės lapų apskaitos programą „Kelregas“. Visos teisės į šią programą priklauso UAB „Infoside“. Šią programą ieškovė pardavė Tytuvėnų miškų urėdijai, kitoms šalies urėdijoms. 2013 m. sausio mėnesį, ieškodamas potencialių klientų programos pirkimui, jis sužinojo, kad programą „Kelregas“ Jurbarko miškų urėdija įsigijo iš UAB „Disigma“. Atsakovė neteisėtai parduodama ieškovei priklausančią kompiuterinę programą pastarajai padarė žalos, kurią įvertina 5929 Lt ir prašo ją priteisti iš atsakovės. Žalą sudaro negautos pajamos už parduotą programą – 700 Lt, negautos pajamos už programos aptarnavimą – 1200 Lt. Neteisėtu paravimu ieškovės konkurencingumui ir produkto vystymui padarytą žalą įvertina 3000 Lt, nes nuo to laiko, kai atsakovė programą pardavė ženkliai mažesne kaina ir be aptarnavimo mokesčio, ieškovė patiria problemų parduodamą savo produktą, nes pirkėjai reikalauja mažesnių kainų, negautas pajamas, kurias ieškovė prarado dėl neteisėto programos pardavimo būtų skirtos programos vystymui ir jos vertės pakėlimui, programa rinkoje neturi šiai dienai tokios vertės, kurią galėtų turėti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Jos atstovas nurodė, kad kelionės lapų apskaitos programa „Kelregas“ buvo sukurta abiejų UAB „Infoside“ akcininkų – P. Š., dabartinio UAB „Infoside“ vadovo ir jo - M. R., dabartinio UAB „Disigma“ vadovo. Jis pardavė UAB „Infoside“ akcijas P. Š., tačiau savo teisių į sukurtų produktą – ginčo kompiuterinę programą neatsisakė. Įkūręs UAB „Disigma“ jis dirbo su kelionės lapų programa, ją tobulino, pardavė VĮ Jurbarko miškų urėdijai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Ieškovės atstovas teigia, kad ieškovė yra kompiuterinė programos autoriaus turtinių teisių turėtoja, o atsakovė be jos sutikimo naudoja šią kompiuterio programą ir taip pažeidžia jo, kaip autoriaus, turtines teises. Šioje byloje taikytinos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos.

Iš kelionės lapų apskaitos programos sukūrimo sutarties Nr. 061017-1/V2-237/2006 (7 b. l.), darbų priėmimo akto (47 b. l.) matyti, kad pagal Tytuvėnų miškų urėdijos užsakymą UAB „Infoside“ sukūrė kelionės lapų apskaitos programą „Kelregas“. Byloje ginčas dėl to nekilo. Abiejų šalių atstovai iš esmės pripažino, kad ši programa buvo kurta UAB „Infoside“ darbuotojų ir akcininkų – dabar šalių atstovų P. Š. ir M. R.

Vadovaujantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu kompiuterių programos yra autorių teisių objektai. P. B. konvencijos ,,Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ 15 straipsnio nuostatas autorystė yra preziumuojama. Pagal ATGTĮ 12 straipsnio nuostatas autorius apie savo turtines teises gali pranešti visuomenei, panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (ATGTĮ 10 straipsnio 2 dalis).

Sutartyje dėl kelionės lapų apskaitos programos sukūrimo (7 b. l.) yra nuostata, kad nuosavybės ir autorių turinės teisės pagal vykdytojo, t. y. UAB „Infoside“, sukurtą programinę įrangą priklauso vykdytojui - UAB „Infoside“. Autorius savo turtines teises gali perduoti sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka (ATGTĮ 38 str. 1 d.). Kad ieškovė savo turtines teises būtų perleidusi, duomenų byloje nepateikta. Iš VĮ Jurbarko miškų urėdijos informacijos (14 b. l.) matyti, kad ši įmonė kelionės lapų apskaitos programą „Kelregas“ 2012 m. vasario 1 d. įsigijo iš UAB „Disigma“. Atsakovės atstovas šios aplinkybės nepaneigė, priešingai, pripažino, kad jis Jurbarko miškų urėdijai pardavė ir įdiegė šią kompiuterinę programą, tačiau įrodymų, kokiu pagrindu UAB „Disigma“ įgijo šią programą teismui jis nepateikė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo (27-28 b. l.) matyti, kad M. R. UAB „Infoside“ nebedirba nuo 2010 m. gegužės 24 d., akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi (64 b. l.) 2011 m. lapkričio 25 d. akcininkas M. R. pardavė jam nuosavybės teise priklausančias UAB „Infoside“ paprastąsias vardines akcijas P. Š.. Tokiu būdu, darytina išvada, kad visos autoriaus teisės į UAB „Infoside“ darbuotojų ir akcininkų sukurtą kompiuterinę programą „Kelregas“ priklauso UAB „Infoside“. Kaip matyti iš paraiškos (60 b. l.), į patentų biurą dėl prekės ženklo įregistravimo M. R. kreipėsi tik 2013 m. vasario 14 d., t. y. praėjus metams laiko po kompiuterinės programos „Kelregas“ pardavimo VĮ Jurbarko miškų urėdijai, ieškovė kitų, išskyrus pardavimą Jurbarko miškų urėdijai, neteisėtų atsakovės disponavimo kompiuterine programa faktų nenurodė, todėl ši aplinkybė – paraiškos padavimas patentų biurui – ginčo, kuris nagrinėjamas šioje byloje, sprendimui įtakos neturi.

Autorių teisės ginamos įstatymų, kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gali autorių teisių subjektas: autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, ATGTĮ nustatytais atvejais turintis išimtines teisines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas) (ATGTĮ 2 str. 5 d., 77 str. 1 d.). Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad UAB „Infoside“, būdama kompiuterinės kelionės lapų apskaitos programos „Kelregas“ autorė ir turtinių teisių savininkė, nustačius neteisėtą kitos įmonės disponavimo faktą šia programa, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato keletą pažeistų teisių gynimo būdų, tarp jų, esant autorių teisių pažeidimui, gali būti reikalaujama atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, ir sumokėti kompensaciją (LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 str. 1 d. 6 p., 7 p.). Būtent šiuos pažeistų teisių gynimo būdus ir prašo taikyti ieškovė. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (ATGTĮ 83 str. 1 d.). Nustatydamas dėl saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda gali būti pripažinta nuostoliais (ATGTĮ 83 str. 2 d.). Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, ieškovės reikalavimas žalą atlyginti priteisiant tokią sumą, kuri atitinka neteisėtai parduotos programos kainą ir šios programos aptarnavimo metinį mokestį, laikytinas realiu, pagrįstu ir tenkintinu. Kaip matyti iš VĮ Jurbarko miškų urėdijos informacijos (14 b. l.), UAB „Disigma“ už neteisėtai parduotą programą „Kelregas“ gavo 600 Lt. Iš PVM sąskaitos faktūros (48 b. l.), VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos pranešimo (50 b. l.) galima spręsti, kad tarp UAB „Infoside“ ir VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos po programos „Kelregas“ įdiegimo buvo sudaryta sutartis ir dėl šios programos aptarnavimo, priežiūros, už ką ieškovė gaudavo apmokėjimą, todėl ji pagrįstai galėjo tikėtis ir tokių pajamų iš kitos urėdijos, būtent Jurbarko miškų urėdijos, jeigu neteisėtu atsakovės disponavimu šia programa – pardavimu – nebūtų ieškovei užkirstas kelias tokią programą teisėtai parduoti minėtai miškų urėdijai, todėl ieškovei priteistina jos reikalaujama 1200 Lt suma –negautos pajamos už programos aptarnavimą vienerius metus.

Kompensacijos instituto paskirtis – apginti autorių teisių pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Šioje byloje nustatytas tik vienas neteisėtas ieškovei priklausančios programos pardavimo faktas, dėl to padaryta žala apskaičiuota ir priteista ieškovei, programos vertė nėra didelė, pati programa nėra plačiai naudotina visuomenėje, jos vartotojų ratas gana apibrėžtas, ribotas, todėl manyti, kad ieškovė galėjo patirti didesnių nuostolių nei priteistina žalos atlyginimo suma, nėra pagrindo. Atlyginus turtinius nuostolius, ieškovės reikalavimas priteisti 3000 Lt kompensaciją yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tačiau šios išlaidos taip pat turi būti pagrįstos ir realios. Kadangi ieškinys patenkintas dalinai, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas žyminis mokestis, kuris skaičiuojamas nuo patenkinto reikalavimo dydžio ir sudaro 54 Lt (1800x3%=54) (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).

Išlaidas, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurios priteistinos valstybei, šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Jos šioje byloje yra 22,10 Lt (1 b. l.). Kadangi ieškinys patenkintas dalinai, šios išlaidos valstybei iš ieškovės priteistinos proporcingai atmestai jos ieškinio daliai, t. y. 70 procentų, kas sudaro 15,47 Lt. Kadangi iš atsakovės išieškotina suma (6,63 Lt) yra mažesnė už 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10 Lt, todėl ši suma iš atsakovės valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, CPK 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Disigma“ uždarajai akcinei bendrovei „Infoside“ 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) žalos atlyginimo ir 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Infoside“ 15,47 Lt (penkiolika litų 47 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė