- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- A15.-2076-890/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01503-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- D. Z.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Z. (D. Z.), jo atstovui advokatui Remigijui Jakštui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, dirbančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Z. 2019 m. liepos 4 d., apie 11 val. 18 min., Kairių g., Klaipėdoje, vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, užvažiavęs ant šulinio dangčio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir trenkėsi į apšvietimo stulpą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. Taip pat D. Z. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Tokiu būdu padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu D. Z. kaltę dėl padaryto nusižengimo numatyto, ANK 417 straipsnio 8 dalyje, pripažino ir dėl savo elgesio gailėjosi, tačiau kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino ir nurodė, jog namo išėjo ne dėl to, kad norėjo pasislėpti, o norėdamas pranešti apie įvykį policijai. Nurodė, kad 2019-07-04 turėjo problemų darbe ir asmeniniuose santykiuose. Išgėręs norėjo nuvažiuoti nusifotografuoti mašiną, kad galėtų įdėti skelbimą automobilio pardavimui. Bevažiuodamas užkliuvo dangtį ir įvažiavo į stulpą. Jis buvo šoke. Privažiavo kita mašina, joje sėdėję asmenys jo paklausė ar viskas gerai, jis pasakė, kad taip ir jie nuvažiavo. Jis pastovėjo apie penkias minutes, tačiau Kairių gatve nepravažiavo jokia kita mašina. Jis pastebėjo, kad su savimi neturi jokio telefono, todėl apie eismo įvykį negalėjo niekam pranešti. Kadangi avarija įvyko netoli namų, penkios ar dešimt minučių kelio, jis nusprendė nueiti iki namų pasiimti telefono. Telefone pamatė praleistą skambutį iš policijos, nurodytu numeriu jis paskambino. Policijai jis prisipažino, jog padarė eismo įvykį ir paaiškino, jog nepasiliko eismo įvykio vietoje, nes gyvena šalia ir nuėjo namo pasiimti telefono, kad galėtų paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Policijai pasakius, kad prie jo namų privažiuos policijos ekipažas, jis laukė jų, niekur nebėgo. Kaltės neneigė, bet neturėjo tikslo pabėgti, pasišalinti. Jis nematė tikslo slėptis, nes mašina buvo registruota jo vardu. Apgailestauja, kad taip atsitiko, nežino kodėl taip pasielgė. Jis po įvykio buvo nuvykęs prie stulpo, matė, jog jis dar nėra atstatytas. Tik nuvykus į policijos komisariatą, jam pranešė, kad jis turės atlyginti žalą. Jeigu žala iš tiesų yra tokio dydžio, jis sutinka atlyginti žalą.
D. Z. 2019 m. rugsėjo 16 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. liepos 4 d., apie 10 val. 11 min. vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Klaipėdos mieste, nuo (duomenys neskelbtini) link Kairių. Važiuodamas Kairių gatve, kliudė šulinio dangtį dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio ir trenkėsi į apšvietimo stulpą. Iš įvykio vietos pėsčiomis ėjo iki namų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pasiimti telefono, kad praneštų apie tai policijai, kadangi Kairių g. automobilių beveik nevažiuoja. Po kurio laiko sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, tuo metu jau buvo namie. Alkoholį vartojo prieš vairavimą. Dėl eismo įvykio kaltę prisipažįsta (b.l. 15).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. B. 2019 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 11 val. 18 min. gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį, adresu Kairių g., Klaipėdoje. Nuvykus į vietą, pastebėta, kad automobilis BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra užvažiavęs ant šaligatvio, stovi šalikelėje bei kairiuoju automobilio šonu kliudęs ir nulaužęs apšvietimo stulpą. Automobilis paliktas užrakintas, automobilio vairuotojo įvykio vietoje nebuvo, nuvarymo požymių neaptikta. Nustatyta, kad automobilis BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Telefonu susisiekus su D. Z., pastarasis nurodė, jog yra namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neneigė, kad vairavo jam priklausantį automobilį ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Policijos ekipažas nuvykęs į D. Z. gyvenamąją vietą, alkotesterio pagalba, pastarajam nustatė 2,60 promilių girtumą. Įvykio metu apgadintas BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gatvės apšvietimo stulpas. Automobilis iš stovėjimo vietos nuvežtas į saugojimo aikštelę. Vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus, su pažeidimu sutinka (b.l. 5).
Eismo įvykio fiksavimo protokole užfiksuotas D. Z. vairuotas automobilis BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninio slydimo pėdsakai, nulaužtas apšvietimo stulpas (b.l. 6).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog transporto priemonės BMW 325TDS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas D. Z. (b.l. 19).
Iš 2019 m. rugsėjo 11 d. A. Valančiaus įmonės sudarytos lokalinės sąmatos matyti, jog pažeistos gatvių apšvietimo atramos išmontavimo-sumontavimo darbų kainą – 1947,79 Eur (b.l. 14).
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie D. Z. registruotus administracinius nusižengimus ir jam priimtus sprendimus matyti, jog D. Z. vieną kartą buvo baustas už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b.l. 20-22).
Teismui pateikta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, kuria patvirtintas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, D. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 5 d. Taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straisnio 5 dalimi, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuspręsta išieškoti iš D. Z. konfiskuotino turto (automobilio BMW 325TDS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 753 eurus valstybės naudai, kadangi automobilis buvo apgadintas įvyko metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
be D. Z. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, įrodyta: D. Z. parodymais teisme bei paaiškinimu (b.l. 15), administracinio nusižengimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), eismo įvykio vietos protokolu (b.l. 6), nuotrauka, kurioje užfiksuotas BMW automobilis įvažiavęs į apšvietimo stulpą (b.l. 12), kitais rašytiniais duomenimis. Minėti įrodymai patvirtina, kad D. Z. 2019 m. liepos 4 d., apie 11 val. 18 min., Kairių g., Klaipėdoje, vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, užvažiavęs ant šulinio dangčio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir trenkėsi į apšvietimo stulpą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.
Nors D. Z. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau, jo kaltė padarius šį administracinį nusižengimą įrodyta teisme ištirtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), eismo įvykio vietos protokolu (b.l. 6), iš dalies paties D. Z. parodymais teisme ir paaiškinimu (b.l. 15), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-28146-19 priimta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (b.l. 26-29) ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
D. Z. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, neneigė, jog sukėlė eismo įvykį ir palikęs automobilį išėjo namo. Tačiau savo pasišalinimą iš įvykio vietos pateisino tuo, kad vietoje, kurioje jis sukėlė eismo įvykį, nevažiavo kiti automobiliai, todėl jis grįžo namo norėdamas iš namuose palikto mobiliojo telefono pranešti apie eismo įvykį policijos pareigūnams. Vis dėlto, tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Pats D. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš karto po sukelto įvykio sustojo kitas automobilis, kuriame važiuojantys asmenys jam pasiūlė iškviesti pagalbą, tačiau jis pagalbos atsisakė, tokias pačias aplinkybes D. Z. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 26-29) . D. Z. teigimu, tik po to jis suvokė, kad apie įvykį reikia pranešti policijos pareigūnams. Palaukęs apie penkias minutes ir nesulaukęs kito pravažiuojančio automobilio, išėjo namo pasiimti telefono. Kaip teismui nurodė D. Z., grįžęs namo jis rado praleistą skambutį iš policijos pareigūnų ir jiems iš karto tuo numeriu perskambino. Policijai jis prisipažino, jog padarė eismo įvykį ir paaiškino, jog išėjo namo pasiimti telefono, kad galėtų paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. D. Z. teiginių, kad jis policijos pareigūnams minėjo pasišalinimo iš įvykio vietos priežastį, bylos duomenys nepatvirtina, ši aplinkybė pareigūno tarnybiniame pranešime neužfiksuota. Kaip matyti iš 2019 m. liepos 4 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo jame nurodyta, kad 2019 m. liepos 4 d. 11 val. 18 min. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį. Policijos pareigūnams nuvykus adresu Kairių g., Klaipėda, rastas automobilis, tačiau automobilio vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Nustatyta, kad automobilis BMW 325TDS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. Z.. Telefonu susisiekus su D. Z., šis nurodė, kad yra namuose, neneigė, kad sukėlė eismo įvykį. Policijos pareigūnai nuvykę į D. Z. gyvenamąją vietą, jam alkotesterio pagalba nustatė 2,60 promilių girtumą (b.l. 5). Tai, kad D. Z. perskambino policijos pareigūnams ir jiems atvykus prie jo namų sutiko pasitikrinti blaivumą bei neneigė sukėlęs eismo įvykį, nepašalina jo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Priešingai, D. Z. neblaivumo faktas patvirtina, kad įvykio vietoje jis nepasiliko suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį vairuodamas neblaivus ir bijodamas gresiančios atsakomybės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykis įvyko darbo dieną, dienos metu, miesto teritorijoje, be to, prie įvykio vietos, paties D. Z. teigimu buvo sustojęs ir pagalbą siūlė vienas automobilis, todėl D. Z. teiginiais, kad jis namo išėjo tikslu pasiimti telefoną ir pranešti apie įvykį policijai, teismas netiki.
Akivaizdu, kad D. Z. šioje situacijoje neabejotinai suvokė ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį, ir, kad iš eismo įvykio vietos negali pasišalinti, kol apie įvykį nebus pranešta policijai, tačiau pasielgė priešingai – iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, o ne sąžiningai suklydęs. Teismas konstatuoja, kad D. Z., suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, D. Z. veiksmuose nustatyti visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad D. Z. padarė du nusižengimus – nepasirinko saugaus važiavimo greičio dėl ko nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į apšvietimo stulpą, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. D. Z. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą 417 straipsnio 8 dalyje. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, savo kaltės nepripažino, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog gailisi nepasilikęs eismo įvykio vietoje. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. Z. dirba, turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad D. Z. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus minimalias ANK 417 straipsnio 8 dalies ir ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, D. Z. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – ANK 426 straipsnio 2 dalies – ribose.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 2 dalyje padarymą, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Kaip matyti iš bylos duomenų, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi D. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti visų rūšių keli transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 5 d. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir tai, kad neigiamai D. Z. charakterizuojančių duomenų byloje nėra, alternatyvi administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - D. Z. neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 28 straipsniu, 29 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
D. Z. (D. Z.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti:
- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, D. Z. už šiuos nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.
Išaiškinti D. Z., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 19105734537, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.