- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-20
- Bylos Nr.
- e2-1793-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01322-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pirmoji investicija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Energesman“, D. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmoji investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-5235-557/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmoji investicija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Energesman“ ir D. M. dėl juridinio asmens ir jo valdymo organų veiklos tyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Pirmoji investicija“ pateikė ieškinį ir prašė pradėti veiklos tyrimą juridinio asmens UAB „Energesman“ ir jos valdymo organų atžvilgiu ir nusprendus, kad UAB „Energesman“ ir jos valdymo organų veikla netinkama, taikyti CK 2.131 straipsnyje numatytas priemones bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo nustatyti laikiną UAB „Energesman“ administravimą, administratoriumi paskiriant bankroto administratorių P. P. (nustatant administratoriui 1 500 Eur mėnesinį atlyginimą), uždrausti D. M. veikti UAB „Energesman“ vardu. Paskirtam administratoriui suteikti teisę: 1) priimti UAB „Energesman“ turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto; 2) susipažinti su visais UAB „Energesman“ veiklos dokumentais, sandoriais, turimu turtu, finansiniais dokumentais, sutartimis, stebėti ir kontroliuoti UAB „Energesman“ vardu atidarytas banko sąskaitas; 3) atlikti visus būtinus veiksmus, kad UAB „Energesman“ visas ir bet koks turtas būtų naudojamas tik UAB „Energesman“ įstatuose numatytai ūkinei komercinei veiklai vykdyti bei UAB „Energesman“ pajamoms uždirbti; 4) atlikti visus veiksmus, būtinus užtikrinti UAB „Energesman“ gaunamas pajamas ir išsaugoti turimą turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas UAB „Energesman“ ar trečiuosius asmenis; 5) atlikti visus veiksmus, būtinus UAB „Energesman“ veiklai išsaugoti; 6) priimti visus UAB „Energesman“ vadovo kompetencijai priskirtus sprendimus, susijusius su UAB „Energesman“ turto ir pajamų valdymu, naudojimu ir disponavimu UAB „Energesman“ veiklos tikslais.Ieškovė nurodė, kad dėl UAB „Energesman“ ir jos valdymo organų priimamų sprendimų bendrovės finansinė padėtis blogėja. Įmonė gali bankrutuoti, o viešąjį interesą turinti atliekų tvarkymo veikla gali būti nutraukta. Bendrovės neteisėtos veiklos ir netinkamo valdymo faktą pagrindžia neteisėtai paskirti bei išmokėti dividendai bendrovės akcininkams už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį. Išmokėjus dividendus buvo sumažinta reali galimybė padengti UAB „Energesman“ įsipareigojimus kreditoriams, atsiskaityti su bendrovės darbuotojais, sumokėti mokesčius. Buvęs UAB „Energesman“ vadovas D. M. neteisėtai ir neturėdamas įgaliojimų veikia UAB „Energesman“ vardu. Būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skirti laikiną UAB „Energesman“ administravimą, kadangi, priešingu atveju, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas, nes įmonė dėl prastos finansinės padėties įmonė gali bankrutuoti. Be to, D. M. įgaliojimai pasibaigę nuo 2016 m. balandžio 30 d., todėl vadovaujantis CK 2.70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėto vadovo nebuvimas daugiau nei 6 mėnesius sudaro pagrindą bendrovės likvidavimui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas uždrausti atsakovui D. M. veikti UAB „Energesman“ vardu bei paskirti laikiną šios bendrovės administratorių, suteikiant jam tokius plačius įgaliojimus (praktiškai atlikti visus veiksmus, susijusius su UAB „Energesman“ veikla) nėra nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ieškovės akcentuojamos aplinkybės apie nuostolingą juridinio asmens veiklą, atsakovo valdymo organų galimus neteisėtus veiksmus, sudaro pagrindą teikti teismui ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, bet ne savarankišką pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsamiai nurodė priežastis, dėl kurių įmonė 2016 m. I ketvirtį patyrė nuostolių, taip pat paaiškino, kad iš vykdomo projekto numatomas uždirbti pelnas planuojamas 2016 metų III – IV ketvirčiais. Teismas sprendė ir tai, kad ieškovės nurodoma aplinkybė dėl grėsmės, kad įmonė dėl teisėto vadovo nepaskyrimo gali būti likviduota, taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Juridinių asmenų registre atsakovas D. M. įregistruotas UAB „Energesman“ vadovu, duomenų, kad šis vadovas negali priimti sprendimų, byloje nėra. Atsakovai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad būtent D. M., kaip atsakovo UAB „Energesman“ vadovas, šaukia visuotinius akcininkų susirinkimus, teikia akcininkams duomenis ir kt. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas išvadai apie atsakovų ketinimus sumažinti bendrovės turtą, nuslėpti arba pakeisti netinkamą bendrovės valdymą patvirtinančius dokumentus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovė UAB „Pirmoji investicija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties dalį, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė tinkamai pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas bei įrodė jų taikymo būtinybę. Ieškovės nurodyti motyvai bei pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog iki to laiko, kol pagal ieškinį iškelta byla bus išnagrinėta teisme ir galimai bus priimtas palankus teismo sprendimas, UAB „Energesman“ gali ne tik bankrutuoti, bet netgi būti likviduota.Teismas nepagrįstai sprendė, jog ženkliai blogėjanti UAB „Energesman“ finansinė padėtis nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vos per dvejų mėnesių laikotarpi žymiai pablogėjo UAB „Energesman“ finansinė padėtis, kilo reali grėsmė, kad UAB „Energesman“ ateityje gali bankrutuoti ir (ar) nutraukti savo veiklą. UAB „Energesman“ valdymo organai priima ir vykdo bendrovei ekonomiškai nenaudingus sprendimus ir bendrovės turtą naudoja tik vieno ar kelių akcininkų naudai. Be to, UAB „Energesman“ eksploatuoja įrenginius, kuriuose privalomai apdorojamos visos Vilniaus regione susidarę mišrios komunalinės atliekos. Taigi UAB „Energesman“ vykdo itin svarbią ir su viešuoju interesu susijusią atliekų tvarkymo veiklą. Akivaizdu, kad galimai netinkamas ir neteisėtas bendrovės valdymas ne tik kelia grėsmę UAB „Energesman“ mokumui, veiklos tęstinumui, bet ir gali lemti viešojo intereso pažeidimą - atliekų tvarkymo veiklos nutrūkimą.Teismas nevertino fakto, kad bendrovėje neteisėtai skiriami bei išmokami dividendai ir tokiu būdu prisidedama prie ženklaus UAB „Energesman“ finansinės padėties blogėjimo. UAB „Energesman“ finansinės padėties blogėjimą lėmė ne įprastos, objektyvios, su verslo rizika susijusios aplinkybės, bet būtent žalingi valdymo organų veiksmai ir neteisėtai priimti bei vykdyti (vykdomi) sprendimai išmokėti dividendus už trumpesnius nei finansiniai metai laikotarpius.Teismas tinkamai neįvertino akivaizdžiai neteisėtų buvusio UAB „Energesman“ vadovo D. M. veiksmų. D. M. įgaliojimai jau yra pasibaigę ir jis turėtų būti išregistruotas iš Juridinių asmenų registro kaip UAB „Energesman“ vadovas, tačiau tai nėra padaryta tik dėl paties D. M. bei kitų akcininkų nesąžiningo bei neteisėto veikimo (neveikimo). UAB „Energesman“ direktorius neteisėtai siekia vykdyti UAB „Energesman“ vadovo pareigas bei veikti UAB „Energesman“ vardu neturėdamas jokių teisėtų įgaliojimų.Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, proporcingos ir susijusios su ieškinio reikalavimais. Laikinosios apsaugos priemonės užkirstų kelią UAB „Energesman“ nemokumui, likvidavimui ir (ar) atliekų tvarkymo veiklos nutraukimui bei prisidėtų prie ieškinio reikalavimų tinkamo realizavimo. Laikinosios apsaugos priemonės nesukels neigiamų padarinių, o priešingai, užtikrins, kad nei D. M., nei kiti asmenys neatliktų neteisėtų veiksmų ir dar labiau nepablogintų UAB „Energesman“ padėties. Paskirtas administratorius kontroliuos ir užtikrins, kad UAB „Energesman“ veikla būtų vykdoma tinkamai ir laikantis tiek UAB „Energesman“ įstatų, tiek teisės aktų reikalavimų.Nėra jokios grėsmės, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas grėsmės atsakovų interesams nesukels ir tuo pačiu užtikrins ieškovės interesų apsaugą bei jai palankaus teismo sprendimo ekonomišką įvykdymą.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Energesman“ ir D. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentaisPrašymų laikinųjų apsaugos priemonių dalyką sudarančios priemonės yra tapačios CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytoms priemonėms, kurias teismas gali taikyti tik po to, kai yra įvykę CK 2.126 straipsnyje 4 dalyje, 2.127 straipsnyje, bei 2.131 straipsnio 1 dalyje numatyti juridiniai faktai, t. y. juridinio asmens tyrimo bylą išsprendžiant iš esmės, bet ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.Ieškinio dalyką sudaro reikalavimas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą ir, tik nusprendus, kad UAB „Energesman“ ir jos valdymo organų veikla netinkama, taikyti CK 2.131 straipsnyje numatytas priemones. Ieškovei pasirinkus būtent tokį ieškinio dalyko formulavimą pradinėje proceso stadijoje laikinosios apsaugos priemonės apskritai negali būti taikomos, kadangi neaišku, ką reikėtų apsaugoti, be to, neįmanoma nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (CPK 144 straipsnis). Šioje proceso stadijoje neįmanoma įvertinti ir nustatyti, ar prašomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su ieškinio dalyku ir, ar nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.Atskirojo skundo teiginiai sudaro įrodinėjimo dalyką, sprendžiant ieškovės ieškinio materialinio teisinio reikalavimo (pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą) teisėtumą ir pagrįstumą. Tokių teiginių pagrįstumas ar nepagrįstumas galėtų būti konstatuoti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.Ieškinyje ir atskirajame skunde nepagrįstai nurodytos aplinkybės dėl UAB „Energesman“ akcininkų vienbalsiai priimtų sprendimų skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. Pati ieškovė sutiko, jog UAB „Energesman“ akcininkai priimtų ir įgyvendintų sprendimus dėl dividendų išmokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Atsakovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – bendrovės 2016 m. liepos 27 d. ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų kopijas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs tai, kad šiais įrodymais atsakovai atsikerta atskirojo į skundo argumentus dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, papildomi dokumentai priimi ir vertinami (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundo argumentų
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.Nagrinėjamu atveju atsakovės (juridinio asmens) UAB „Energesman“ dalyvė (akcininkė) padavė ieškinį dėl atsakovės ir jo vienasmenio valdymo organo veiklos tyrimo (CK 2.115 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra susideda iš dviejų savarankiškų tyrimo stadijų – neteisėtų veiksmų, blogo valdymo fakto pripažinimo ir CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių taikymo. Tokia išvada išplaukia iš CK 2.126 straipsnio 4 dalies, 2.130 straipsnio 1 dalies ir 2.131 straipsnio 1 dalies normų turinio. Atitinkamai juridinio asmens veiklos tyrimas turi du tikslus: pirma, nustatyti už netinkamą veiklą atsakingus asmenis, antra, priemonių, leidžiančių iš esmės pagerinti valdymą, taikymas, taip išsprendžiant esamą skirtingų interesų grupių įmonėje konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016). Taigi ieškinio šioje byloje dalykas – reikalavimas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, o pagrindas – juridinio asmens, juridinio asmens valdymo organų ar jų narių netinkama veikla. Juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslas – teismine tvarka ištirti ir nustatyti, ar juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai tinkamai vykdo veiklą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas šios kategorijos bylose – bylos nagrinėjimo metu nustatyti įmonės, jos valdymo organų ar jų narių veiklos apribojimus, kurie apsaugotų juridinio asmens dalyvius nuo įmonės turtinės padėties pabloginimo ar kitokių jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Šių priemonių taikymo pagrindas ir sąlyga – pagrįstų abejonių, jog juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai veikia netinkamai, egzistavimas. Tačiau teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės bet kuriuo atveju turi atitikti tiek bendruosius (teisingumo, lygiateisiškumo, šalių interesų pusiausvyros), tiek civilinio proceso teisės (ekonomiškumo, proporcingumo) principus. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. UAB „Energesman“ finansinės veiklos rodiklių pablogėjimas, neteisėtas dividendų įmonės akcininkams išmokėjimas, vadovo neteisėtas veikimas bendrovės vardu šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo preliminariai išvadai dėl UAB „Energesman“ vadovo galimai netinkamos veiklos ir (ar) turto naudojimo. Įmonės veikla, jos sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių (bendros ekonominės padėties šalyje, verslo partnerių mokumo ir kt.), todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad atsakovės prastus veiklos rodiklius sąlygojo išimtinai jos vadovų netinkami veiksmai, nėra pakankamo pagrindo, o apeliantė nepagrindė bendrovei reikalingo apsaugos lygio, kurį garantuotų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantės akcentuojamos faktinės aplinkybės apie nuostolingą juridinio asmens veiklą ir valdymo organų galimus neteisėtus veiksmus, sudaro pagrindą teikti teismui ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, bet ne savarankišką pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant nei įrodymų, nei pagrįstų prielaidų, iš kurių galima būtų bent numanyti apie apeliantės nurodomus atsakovės vadovo ketinimus sumažinti bendrovės turtą, nuslėpti arba pakeisti netinkamą bendrovės valdymą patvirtinančius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neįžvelgia grėsmės būsimo, galbūt apeliantei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui.Vertinant atskirojo skundo pagrįstumą, pažymėtina ir tai, kad administravimas gali būti paprastasis, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir visiškas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet ir privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui (CK 4.239 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė taikyti visišką atsakovės UAB „Energesman“ turto administravimą. Atsižvelgiant į turto administravimo, kaip apsaugos priemonės išimtinumą, laikinumą ir jos paskirtį (ja siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013). Vadinasi, šiuo atveju apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ieškinio užtikrinimo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, tikslams, todėl apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas ir dėl šios priežasties.Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, nesutinka ir su apeliantės atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų atsakovės UAB „Energesman“ teisių ir atitiktų bylos šalių interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti (apsunkinti) įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos. Taigi kilus šalių teisminiam ginčui dėl įmonės valdymo ir jį perdavus įmonės akcininkės (apeliantės) vienašališkai pasiūlytam administratoriui, nepaneigta tikimybė, kad dėl ūkio subjekto valdymo specifikos nežinojimo (neišmanymo) ir konkrečios verslo struktūros valdymo patirties stokos, galėtų būti sutrikdyta įprastinė įmonės ūkinė komercinė veikla, pažeistos šios įmonės, jos partnerių, darbuotojų ir kitų susijusių asmenų, teisės ir teisėti interesai, t. y. atsirastų neadekvatūs ir neproporcingi taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms padariniai. Akivaizdu, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei apeliantei, todėl, siekiant užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliantės prašomos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, sprendžia, kad apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas papildomai nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.