- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- II-387-946/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00195-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Pažeidėjas
- E. B.
- Advokatai
- Brian Gunkas
- Kategorijos
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. (E. B.) įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Brianui Gunko (Brian Gunko),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo Briano Gunko skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-1933-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23227998301.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje E. B. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta galutinė 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B., nesutikdamas su Institucijos vyresniojo tyrėjo jam paskirta administracinio poveikio priemone, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo: taikyti ANK 34 straipsnio 5, 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti arba skirti kuo trumpesniam terminui.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, nors to visiškai nesuprato, nežinojo. Jei būtų žinojęs, kad turimos vairuotojo teisės negalioja - nebūtų vairavęs automobilio. Prašoma atsižvelgti į tai, kad E. B. nėra teistas, nėra jokioje įskaitoje, dirba, aktyviai sportuoja bei dalyvauja įvairiuose socialiniuose, visuomeniniuose renginiuose. Pripažįsta, kad E. B. padarytas nusižengimas yra šiurkštus, pavojingas, tačiau prašo atsižvelgti, kad E. B. klydo vertindamas savo galėjimą vairuoti transporto priemonę, juolab neplanavo ir nesitikėjo, kad gali viršyti net ir ribinę, tačiau neleistiną greičio normą. Nurodo, kad šis įvykis jau sukėlė pakankamai neigiamų pasekmių, padarė auklėjamąjį poveikį, dėl minėto nusižengimo išvadas padarė, ateityje stengsis toliau nedaryti nusižengimų, neneigia, kad rimtai suklydo, pripažįsta kaltę dėl nusižengimo padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai.
Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5, 6 dalį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba sumažinti jos terminą. Nurodo, jog jis nėra Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, pripažįsta savo kaltę, labai gailisi, prašo individualiai atsižvelgti į jo šeimos situaciją, ir kiek įmanoma, sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą, kadangi dėl šios nuobaudos, labiausiai nukentės jo šeimos nariai: vaikas ir vaiko mama. Jis administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, ne iš piktybiškumo, o dėl teisės aktų neišmanymo ir nežinojimo, tinkamai neišsiaiškinus teisės vairuoti transporto priemones tvarkos (b. l. 3-7).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo E. B. įgaliotasis atstovas Brianas Gunko pateiktą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo Briano Gunko skundą nurodė, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais ir prašo skundo netenkinti bei palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo priimtą nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių - eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
Taigi asmenys (užsieniečiai), turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip šešis mėnesius per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.
Iš policijos administruojamų duomenų bazių matyti, kad Turkijos pilietis E. B. deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. gruodžio 2 d., todėl vairuoti Lietuvoje turėjo teisę 6 mėnesius.
Šalies argumentai
Pareiškėjo E. B. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas Briano Gunko skunde teigiama, kad E. B. dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones patirs nepatogumų. Panašaus pobūdžio bylose, tokie argumentai savaime nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. E. B., žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Institucijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. B. skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, tai yra vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis (b. l. 32-34).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 416 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2024 m. sausio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas G. T., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo E. B. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. E. B. buvo nubaustas už tai, kad 2023 m. gruodžio 13 d. 00 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir nustatytą 70 km/h greitį viršijo 37 km/h, važiuodamas 107 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, E. B. gyvenamoji vieta nuo 2022 m. gruodžio 2 d. buvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas padaryti išvadą, kad administracinių nusižengimų padarymo metu E. B. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje. E. B. turi Turkijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Atsakovo vairuotojo pažymėjimas išduotas ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, byloje nėra duomenų, kad atsakovo vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, atsakovo vairuotojo pažymėjimas nėra išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Todėl E. B., norėdamas įgyti teisę Lietuvoje vairuoti transporto priemonę, turi teisės aktų nustatyta tvarka išlaikyti vairavimo egzaminą ir pakeisti Turkijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad asmenys (užsieniečiai), turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2/2019). Nors E. B. įgaliotasis atstovas teismui pateiktame skunde nurodo, kad E. B. nežinojo apie jo turimo vairuotojo pažymėjimo galiojimui taikomus apribojimus, tačiau E. B. Lietuvoje gyvena 10 metų, savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravęs nuo 2022 m. gruodžio 2 d., todėl tai nepateisina teisės aktų nesilaikymo ir tinkamo vairuotojo pažymėjimo neįgijimo.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį paskirtos administracinės nuobaudos dydis, kaltės klausimas iš esmės neginčijami. Skunde keliamas skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, tai yra paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, matyti, kad pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, už E. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Institucija nutarimu E. B. paskyrė minimaliam terminui numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog specialiosios teisės atėmimas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, yra privalomas, o ne alternatyvus.
Pažymėtina, kad E. B. padarytas administracinis nusižengimas yra tokio pobūdžio ir tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ANK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijoje numatytos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, paskyrimas, yra būtinas norint įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).
Nors E. B. ir nurodė, kad nusižengimo padarymo metu nebuvo padaryta kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nekilo pasekmių, tačiau nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo atsakomybės nešvelnina bei jo kaltės nemažina tai, jog dėl administracinio nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių, juo labiau, kad buvo padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra suaugęs, brandus vyras, turintis didelę gyvenimišką ir vairavimo patirtį, todėl jam turėtų būti gerai žinomi Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o ilgą laiką gyvendamas Lietuvos Respublikoje, privalėjo susipažinti su Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais bei jų laikytis.
Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog išskirtinių aplinkybių E. B. atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Nors E. B. skunde nurodė, kad netekus teisės vairuoti nukentės jo vaikas ir vaiko motina, tačiau būdamas pakankamai brandi asmenybė, suvokdamas poreikį vairuoti transporto priemonę, E. B. nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo pačio interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimui, ar jos taikymo termino sutrumpinimui. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir E. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).
Nagrinėjamu atveju, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas G. T., priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai nustatė skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 300 Eur baudą, ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, skirdama minimalų terminą, numatytą ANK 424 straipsnio 7 dalyje – 6 mėnesiams, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog E. B. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuoti teisingai, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Administracinio poveikio priemonė yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu E. B. galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. E. B. skirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. sausio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo Briano Gunko skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-1933-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23227998301 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. (E. B.) įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo Briano Gunko (Brian Gunko) skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 23227998301, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.