Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-190/2015

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00607-2013-2

2015 m. balandžio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir jam skirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tenkintas iš dalies civilinio ieškovo UAB „Nordecum“ civilinis ieškinys ir priteista iš M. V. 101,36 eurų (atitinka 350 Lt) turtinės žalos atlyginimas UAB „Nordecum“ naudai, likusioje dalyje civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Tenkintas iš dalies civilinio ieškovo UAB „VIA SMS LT“ civilinis ieškinys ir priteista iš M. V. 101,36 eurų (atitinka 350 Lt) turtinės žalos atlyginimas UAB „VIA SMS LT“ naudai, likusioje dalyje civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. balandžio 30 d. apgaule D. M. (M.) vardu sudarius sutartis su vartojimo kredito bendrovėmis, iš UAB „Nordecum“ į D. M. banko sąskaitą buvo pervesta 700 Lt, iš UAB „VIA SMS LT“ – 500 Lt. 2011 m. gegužės 2 d. iš D. M. banko sąskaitos 700 Lt, kurie priklausė nurodytoms vartojimo kredito bendrovėms, buvo neteisėtai pervesta į A. V. banko sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

M. V., žinodamas, kad A. V. banko sąskaitoje esantys pinigai jam nepriklauso, panaudodamas A. V. mokėjimo kortelę, pavogė banko sąskaitoje buvusius pinigus: 650 Lt 2011 m. gegužės 3 d. išėmė bankomate, adresu Metalo g. 2, Vilnius, o likusius pinigus išleido atsiskaitydamas parduotuvėje „CENTO Salininkai“, adresu Pupinės g. 6, Vilnius (2011 m. gegužės 3 d. už 44,32 Lt, 2011 m. gegužės 7 d. už 4,36 Lt).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka padarė išvadą, kad M. V. pagrobė svetimą turtą, žinodamas, kad A. V. banko sąskaitoje esantys 700 Lt pinigai jam nepriklauso, panaudodamas A. V. mokėjimo kortelę, pavogė banko sąskaitoje buvusius pinigus: 650 Lt 2011 m. gegužės 3 d. išėmė bankomate, adresu Metalo g. 2, Vilnius, o likusius pinigus išleido atsiskaitydamas parduotuvėje „CENTO Salininkai“, adresu Pupinės g. 6, Vilnius (2011 m. gegužės 3 d. už 44,32 Lt, 2011 m. gegužės 7 d. už 4,36 Lt). Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, jo kaltė yra pilnai įrodyta – iš dalies jo paties parodymais, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Teismas kaltinamojo parodymus vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, gynybinę poziciją, nes tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti objektyviais byloje esančiais įrodymais.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nuosprendį ir grąžinti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui.

M. V. neneigia išleidęs 700 Lt ir sutinka juos grąžinti D. M..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad apeliantas M. V. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Apylinkės teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, vadovaudamasis byloje ištirtų įrodymu visuma.

Nors M. V. savo kaltę dėl svetimo turto, t.y. A. V. banko sąskaitoje buvusių 700 Lt, pagrobimo neigia ir tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu laikėsi versijos, kad jis nežinojo, jog tie pinigai jam neprikauso, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad, atvirkščiai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta liudytojų parodymais, iš dalies ir paties M. V. parodymais bei kita bylos medžiaga. Teisiamajame posėdyje liudytoja J. Č. parodė, kad A. V. davė jai savo sąskaitos numerį, kurį ji perdavė N. S.. Sužinojusi iš N. S., kad už kelių valandų pinigai jau bus sąskaitoje, ji apie tai SMS žinute informavo A. V., tačiau po kelių valandų jai (J. Č.) paskambino A. V. sugyventinis M. V., šaukdamas, kad A. V., jai nuiminėjant bankomate pinigus, buvo sulaikyta policijos, nes tie pinigai atėjo „iš zonos“. Tokius J. Č. parodymus, t.y., jog A. V. buvo žinoma, kada bus pervesti pinigai, patvirtina ir liudytojo N. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog, atsižvelgiant į tai, kad A. V., teisėjui pagarsinus jos parodymus, duotus du kartus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jos pirmi parodymai yra teisingi, o antri parodymai - melagingi, tačiau negalėjo nurodyti priežasties, kodėl melavo ikiteisminio tyrimo metu, dėl ko teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi tais liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie atitinka kitą bylos medžiagą ir kaltinime nustatytas aplinkybes, t.y., jog ji ir M. V. suprato, kad jų sąskaitoje yra J. Č. pervesti pinigai ir M. sugalvojo J. Č. apgauti, pranešant jai, kad nuiminėjant pinigus ji (A. V.) buvo sulaikyta, o pinigus pasisavinti. Pažymėtina ir tai, kad vis tik pats apeliantas, teigdamas, jog neturėjo tyčios pasisavinti svetimus pinigus, teisiamajame posėdyje nurodė, jog jam kilo įtarimas, kad pervesti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu. Ikiteisminiame tyrime parodė, jog jam buvo keista, jog nepilnametė J. Č. disponavo tokia didele, t.y. 700 Lt, suma.

Nors M. V. teigia, jog manė, kad tie pinigai, t.y. 700 Lt, yra socialinė pašalpa, tačiau, kolegija, vertindama aukščiau minėtų asmenų parodymus, daro išvadą, jog jie atitinka faktines bylos aplinkybes bei patvirtina nuteistojo kaltę dėl svetimo turto pagrobimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš A. V. sąskaitos AB SEB banko išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-12-19 jai buvo skiriama 945 Lt, o vėliau 315 Lt dydžio socialinė pašalpa, taigi, nebuvo skiriama 700 Lt pašalpa. Be to, akivaizdu, kad pašalpos gavėjui yra pranešama apie pasikeitusios pašalpos dydį. Pažymėtina ir tai, kad, išanalizavus minimu laikotarpiu pervedamos socialinės pašalpos datas, ji buvo pervedama intervalu nuo mėnesio 7 d. (anksčiausia data) iki 11 d. (vėliausia data), o pinigai iš A. V. buvo išgryninti 2011-05-03, kai tokiu laiku socialinė pašalpa dar nebūna pervesta. Taip pat atsižvelgtina ir į prisijungimo prie A. V. banko sąskaitos per elektroninę bankininkystę intensyvumą 700 Lt pervedimo laikotarpiu - vieną kartą buvo jungtasi 2011 m. balandžio 30 d., net septynis kartus – 2011 m. gegužės 1 d. ir vieną kartą – 2011 m. gegužės 2 d., po ko 2011 m. gegužės 3 d. bankomate buvo nuimti 650 Lt, kas rodo, kad M. V. žinojo, jog turi būti pervesti pinigai ir jų laukė.

Taigi, aptartų faktinių bylos aplinkybių visuma bei jų analizė leidžia teisėjų kolegijai sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistojo M. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veikas laikytina įrodyta. M. V. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės šių apylinkės teismo išvadų nepaneigia, todėl jį tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2015-04-20 buvo gautas 2015-04-16 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas Nr. (4.22.) TPA-1169 priteisti iš M. V. valstybės naudai 11,58 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už advokato Algirdo Gurausko suteiktą antrinę teisinę pagalbą M. V. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-270-190/2015. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsižvelgiant į tai, jog paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-405/2014, 1A-578/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.