Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V. (V.), (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. balandžio 30 d. apgaule D. M. (M.) vardu sudarius sutartis su vartojimo kredito bendrovėmis, iš UAB „Nordecum“ į D. M. banko sąskaitą buvo pervesta 700 Lt, iš UAB „VIA SMS LT“ – 500 Lt. 2011 m. gegužės 2 d. iš D. M. banko sąskaitos 700 Lt, kurie priklausė nurodytoms vartojimo kredito bendrovėms, buvo neteistai pervesta į A. V. banko sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

M. V., žinodamas, kad A. V. banko sąskaitoje esantys pinigai jam nepriklauso, panaudodamas A. V. mokėjimo kortelę, pavogė banko sąskaitoje buvusius pinigus: 650 Lt 2011 m. gegužės 3 d. išėmė bankomate, adresu Metalo g. 2, Vilnius, o likusius pinigus išleido atsiskaitydamas parduotuvėje „CENTO Salininkai“, adresu Pupinės g. 6, Vilnius (2011 m. gegužės 3 d. už 44,32 Lt, 2011 m. gegužės 7 d. už 4,36 Lt).

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. V. parodė, kad 2011 m. paskambino A. V. ir pasakė, kad jos kaimynė Č. prašo sąskaitos numerio, jis paklausė kam, ši atsakė, kad jos draugas nori pervesti 50 Lt., jis sutiko, tą dieną pinigai nebuvo pervesti. Patikrino po savaitės, pas jį, M. V. buvo 700 Lt sąskaitoje. Juos nusiėmė, apsipirko. Pasak M. V., kilo įtarimas, A. kalbėjo apie 50 Lt, o čia 700 Lt, iš kur gali būti tokie pinigai pas 14 metų vaiką. Paskambino jai ir pasakė, kad A. V. sulaikė policija, pasakė, kad pasakys policijai, kad prašė sąskaitos, ji atsakė, kad nereikia, neskambink į policiją. Suprato, kad tai „juodi pinigai“. M. V. paaiškino, kad sąskaita buvo bendra, jo ir jo sugyventinės, jie gaudavo šeimyninę pašalpą, A. V. buvo sugyventinė, jo vaiko motina. Prieš tai buvo atlikęs bausmę, 2008 m. atliko, 6 metus pragyveno su A. V.. Gaudavo socialinę pašalpą už vaiką. Pasak M. V., J. bendravo dėl sąskaitos su A. V.. Jam, M. V. paskambino A. V. ir pasakė, kad prašo sąskaitos, nes nori pervesti 50 Lt, jis sutiko. Po savaitės pervedė 700 Lt, tokia suma kokią jis, M. V. gauna pašalpą. Internetu pažiūrėjo pervedimus, nematė iš kur pervesti. Dėl 700 Lt sutinka grąžinti, galvojo, kad tai pašalpa. Pašalpa skirtinga buvo, gaudavo ir 700 Lt, jis, M. V. gaudavo 350 Lt ir sugyventinė gaudavo 350 Lt. Pagalvojo, kad 50 Lt už vaiką socialinė pašalpa. Jis, M. V. matė yra pinigai ir nusiėmė. Kartu gyveno su A. Iš pradžių nuėmė 200 Lt, po to 500 Lt, gal liko porą litų, nepagalvojo, kad tai pinigai iš J. Č.. Pinigus išleido drabužiams ir maistui. Pasak M. V., pagalvojo iš kur tokie pinigai pas vaiką, gal bendrauja su kuo nors iš pataisos namų. Nusprendė pagąsdinti ir pasakyti, kad A. V. sulaikė. J. Č. paprašė, kad nesakytų policijai. Nusiuntė A. V. motiną pas J. Č., kad išsiaiškinti iš kur tie pinigai. J. Č. prašė, kad nieko nesakytų policijai. J. Č. neaiškino iš kur pinigai. M. V. paaiškino, kad gaudavo skirtingo dydžio pašalpą, nuo kada mokama pašalpa nežino, vaikas gimė 2010-01-28. Pašalpas pervedinėjo už vaiką 97 Lt, 945 Lt, buvo kai pašalpos nemokėdavo pora mėnesių. Kitų pajamų neturėjo iš sąskaitos, pašalpa buvo 350 Lt, kelis mėnesius nemokėjo, po to viską išmokėjo. Gaudavo skirtingai pašalpą, nuo 20 d. iki 10 d. Kada išgrynino pinigus nežino. Pasak M. V., jis nieko nesupainiojo, jam nėra skirtumo. Prieš savaitę prašė 50 Lt, jų nebuvo. Kai pasakė, kad tai J. pinigai, pasakė, kad sulaikyta V., kilo įtarimas, jog pinigai įgyti neteisėti būdu. Pinigus jau buvo išleidęs. Atskirai su A. važiavo gryninti pinigus. Tuo metu tikrino sąskaitą atskirai. J. ne jam, M. V. paskambino ar jau pervesti pinigai. M. V. paaiškino, kad ta sąskaita V., jis rašė įgaliojimą, kad jo sąskaita būtų pervesta į jos sąskaitą, ji tapo kaip bendra. Jis, M. V. nežino kaip gali paaiškinti pirminius A. V. parodymus, ten šaukė ant jos, ji painiojosi, buvo pasimetusi, gal ne taip ką suprato.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. V. parodė, kad J. Č. jo sugyventinei A. V. pasakė, kad reikalinga banko sąskaita, kadangi iš savo vaikino norinti persivesti pinigų. A. V. skambino M. V., pasakė, kad jos draugė J. Č. prašė sąskaitos numerio, nes jai kažkas turi pervesti pinigus. M. V. leido A. V. duoti sąskaitos numerį J. Č.. A. V. davė savo sąskaitos numerį J. Č., tačiau jokie pinigai tą dieną nebuvo pervesti. M. V. su A. V. gaudavo pašalpas į bendrą sąskaitą, todėl po gerų dviejų savaičių patikrinęs sąskaitą bankomate ir pamatęs 700 Lt pervedimą, nieko keisto jis nepagalvojo, galvojo, kad tai socialinės pašalpos, nustebo, kad tokios mažos, nes gaudavo pašalpą virš 1000 Lt. Tą pačią dieną bankomate Vilniuje, Metalo g. 2 M. V. pats nuėmė 650 Lt ir išleido. Jokių pinigų jis nevogė, nes ta kortelė ir sąskaita buvo bendra jo ir A. V.. Tą kortelę jis naudojo kaip atsiskaitomąją, ja atsiskaitinėjo ir už pirkinius parduotuvėje. Todėl tikrai galėjo 2011 m. gegužės 3 ir 7 d. atsiskaityti ta kortele. Kas galėjo pervesti A. V. tuos pinigus jis nežino. 2011 m. A. V. pajamos kiekvieną mėnesį buvo labai skirtingos – nuo 630 Lt iki 1100 Lt. Po kelių dienų, kai nusiėmė pinigus iš A. V. sąskaitos ir juos išleido, M. V. pasiteiravo J. Č., ar ji darė pavedimą A. V.. J. Č. atsakė, kad darė, tuomet M. V. pasidarė keista, kad pas J. Č., kuriai tuo metu buvo 14-15 metų, gali būti 700 Lt suma. M. V. jai pasakė, kad A. V. yra suimta, nes norėjo sužinoti, iš kur J. Č. gavo tokią didelę pinigų sumą. J. Č. jo prašė, kad jokiu būdu nesikreiptų į policijos pareigūnus. Tuomet M. V. suprato, kad pinigai buvo įgyti neteisėtai, tačiau į policiją nesikreipė, nes pinigai buvo išleisti nežinant, kad jie ne A. V., o įgyti neteisėtu būdu. A. V. tikrai nežinojo, kad į jos sąskaitą buvo pervesti neteisėtu būdu įgyti pinigai, kadangi ji niekada neturėjo jokių reikalų su policijos pareigūnais. Ji pati liko J. Č. auka, kadangi tik norėjo padėti savo kaimynei nieko blogo neįtardama. (t. 2, b. l. 46-47, 53-54)

Apklausta teisme liudytoja A. V. parodė, kad su kaltinamuoju turi bendrą vaiką, šiuo metu kartu negyvena, kaltinime nurodyto įvykio metu gyveno su M. V. kartu. Liudytojai, išaiškinus teisę, numatytą LR BPK 82 str. 2 d., liudytoja atsisakė duoti parodymus prieš šeimos narį.

Apklausta teisme liudytoja A. V. 2014-06-10 parodė, kad M. V. pažįsta, gyveno kartu, tačiau dabar palaiko santykius tik dėl vaiko, nes turi su juo bendrą vaiką. Pasak A. V., J. Č. pažįsta, pastaroji yra kaimynė, ji jai paskambino ir paklausė ar turi SEB banko sąskaitą. Ji, A. V. pasakė, kad turi. J. Č. pasakė, kad pastarajai turi pervesti draugas pinigus. Tada ji, A. V. paskambino M. ir paklausė, ar galima jai duoti banko sąskaitą, nes jie abu ja naudojasi. M. V. pasakė, kad gerai. Tada ji, A. V. banko sąskaitą davė J. Iš pradžių nebuvo pinigų, o vėliau po dviejų savaičių atsirado 700 Lt. Jie pagalvojo, kad tai pašalpa ir nusiėmė tuos pinigus. Pasak A. V., M. paskambino ir pasakė, kad sąskaitoje yra pinigai ir nusiėmė, pagalvojo, kad tai pašalpa vaikui. Pinigus išleido vaiko reikmėm. Pinigus nusiminėjo M. nuo jos, A. V. kortelės. Tie pinigai buvo pas M. Tuos pinigus leido kartu su M. Ji, A. V. netikrino savo sąskaitos iš kur tie pinigai atsirado. Ji, A. V. galvojo, kad tai pašalpa, nes niekas kitas nepervedinėjo jai pinigų. A. V. paaiškino, kad yra gavusi pašalpą vaikui daugiausiai 1097 Lt, o ar tą mėnesį dar be tų 700 Lt gavo pašalpą, nepamena. Kiek laiko nuo pokalbio su J. Č. ir iki kol gavo pinigus praėjo gali pasakyti, kad J. Č. skambino tą pačią dieną, po to dar po kelių dienų skambino, tačiau pinigų nebuvo. Tačiau ji, A. V. J. Č. nesakė, kad gavo pinigus, nes manė, kad tai jų pinigai. J. Č. teiravosi iš eilės 3 dienas apie pinigus, tačiau tų pinigų nebuvo, o pinigai atsirado jos, A. V. sąskaitoje po 3 savaičių. Pasak A. V., kitų pinigų į sąskaitą apart pašalpą negaudavo. Tačiau J. Č. skambino ir teiravosi, ar pastarajai draugas pervedė 50 Lt. Kai pervedė 700 Lt jai, A. V. nekilo mintis, kad tai J. pinigai, nes pastaroji sakė, kad draugas jai turi pervesti 50 Lt, todėl manė, kad tai pašalpa. Teisėjas pagarsina liudytojos parodymus, duotus 2012-06-04 ikiteisminio tyrimo metu, kad prieš metus jos kaimynė paprašė pasakyti savo sąskaitos numerį, kadangi kaimynei J., pavardės nežino, reikėjo persivesti pinigus, ji, A. V. nieko neįtardama pasakė savo banko sąskaitos numerį. Tokios pilietės kaip D. M. ji, A. V. nepažįsta, negali pasakyti ar į jos sąskaita buvo pervesti pinigai, kadangi tuo metu banko kortelę turėjo jos sugyventinis M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau pastarasis jai apie jokius pervestus pinigus nebuvo užsiminęs. Kai pasakė savo banko sąskaitos numerį jokio atlygio jai, A. V. niekas nežadėjo bei nedavė. Apie savo banko kortelę gali pasakyti tiek, kad jos, A. V. sugyventinis, kuris šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, M. V. gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu naudojosi jos banko kortele, kadangi jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini), nuomavosi namą, todėl pas jį buvo jos banko kortelė, jie į tą kortelę gaudavo socialinę pašalpą. Daugiau pasakyti nieko negali, nieko nežino apie jokius pinigų pervedimus (1 t., b. l. 8). Teisėjas pagarsina papildomus liudytojos parodymus, duotus 2012-08-02 ikiteisminio tyrimo metu, kad dėl jos vardu atliktų pinigų pervedimų nori pasakyti, kad kaip jau ir minėjo pirminės apklausos metu, jos kaimynė J. Č. atėjo 2011 m. balandžio mėn., tikslios dienos neprisimena, paklausti, ar jos draugė gali persivesti pinigus. Apie tai, kas tiksliai tuos pinigus perves pastaroji neaiškino. Bet žodžiu ji, A. V. J. pasakė, kad tegul nepridirba jokių reikalų su jos sąskaita. Ji, A. V. J. Č. davė savo sąskaitos banke AB SEB numerį ir į ją ji turėjo pervesti pinigus. Ji, A. V. nežinojo, iš kur J. gaus pinigų, bet nieko nesitikėjo, kad su tais pinigais bus viskas gerai. Ji tada jos, A. V. pirmą kartą prašė sąskaitos ir ji jai davė. Tuo metu jos, A. V. banko kortelę turėjo jos sugyventinis M. V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasitikrino sąskaitą ir pasakė, kad jos, A. V. sąskaitoje yra pinigų. Suprato, kad ten tie J. pervesti pinigai. Jie su M. nuvažiavo iki bankomato, jis iš bankomato išėmė pinigus iš jos, A. V. sąskaitos. Buvo kažkur apie 700 litų. Po to M. sugalvojo apgauti J. ir pasakė, kad ji, A. V. skambintų pastarajai ir sakytų, kad ją nuiminėjant pinigus sulaikė policija. Kai ji, A. V. J. tai pasakė, pastaroji tuo patikėjo ir daugiau niekada nebeklausinėjo apie tuos pinigus. J. sakė, kad pinigų paimti neišėjo, todėl ji ir patikėjo. Tada jie su M. nusprendė tuos pinigus pasiimti ir vėliau tuos 700 litų išleido patys. Ji, A. V. supranta, kad tie pinigai turėjo būti atiduoti arba J., arba galų gale grąžinti į tą sąskaitą, iš kurios jie buvo atsiųsti, bet jie to nepadarė, o tuos pinigus išleido. Pasižada dalimis pervesti 700 litų atgal į tą sąskaitą, iš kurios jie buvo pervesti jai, A. V.. Bet nori pasakyti, kad apie tai, kad tie pinigai, t. y. 700 litų į jos, A. V. banko sąskaitą 2011-05-02 buvo pervesti iš nukentėjusiosios D. M., kuri buvo apgauta sukčiavimo metu, ji nežinojo, nes J. jai to nesakė, jei būtų žinojusi apie nusikaltimą ji J. nebūtų davusi tos sąskaitos. Šiuo metu jos, A. V. sugyventinis M. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, su juo bendrauja telefonu, jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jos, A. V. telefono numeris (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 9) A. V. teigimu, pirmi parodymai geri, o antri parodymai, kurie teisėjo buvo pagarsinti, yra melagingi. Nežino, kodėl melavo ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausta teisme liudytoja J. Č. parodė, kad ji draugavo su O. ir N. S.. Nežinojo, kad jie pervedinėja pinigus, N. S. pažįstamas pervedinėja pinigus. Po to, O. pati pradėjo pervedinėti pinigus, pasakė jai, J. Č. ar gali savo mamos sąskaitos paprašyti, jai reikia. Pasak J. Č., O. prašė, kad ji paprašytų sąskaitos pervesti pinigus, pati nenorėjo mamai pasakyti. Ji, J. Č. kreipėsi į savo kaimynę A. V.. Pastaroji davė sąskaitą, O. pervedė pinigus, po to paprašė, kad parašytų A. ar pervedė pinigus. Po to, jai, J. Č. paskambino A., pasakė, kad M. suėmė policija, nes pinigai buvo pavogti. Po poros mėnesių atvažiavo pas ją, J. Č. policija, davė parodymus. Pasak J. Č., O. paaiškino, kad pinigai reikalingi, nes pastaroji norėjo kažką nusipirkti. Pasakė, kad iš giminių turi pervesti pinigų. O. pati neturėjo savo sąskaitos, buvo nepilnametė. Ji, J. Č. neklausė, kodėl pati neatsidaro savo sąskaitos, ji pati neturėjo sąskaitos. Ji, J. Č. neklausinėjo apie pinigus. J. Č. paaiškino, kad A. turėjo nuimti pinigus ir perduoti jai. Iš karto M. V. paskambino. Tą dieną S. jai, J. Č. pasakė, pastaroji turėjo važiuoti į miestą. Ji, J. Č. S. parašė, nes paskambino ir pasakė, kad turi būti pinigai. Rodos nenuėmė pinigus. Kur pinigai dingo nežino. M. pasakė, kad pinigai vogti ir policija juos sulaikė. Teisėjai pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011 m. vasarą į ją kreipėsi jos pažįstama N. S., kuri paprašė, kad J. Č. atsidarytų banko sąskaitą ir jos numerį duotų N. S., nes jai kažkas turėjo pervesti 500 Lt. Kadangi J. Č. buvo nepilnametė ir savo vardu atsidaryti sąskaitos negalėjo, ji kreipėsi į savo kaimynę A. V., kuriai pasakė, kad į sąskaitą turi būti pervesti pinigai J. Č.. A. V. sutiko ir davė savo sąskaitos numerį, kurį J. Č. perdavė N. S.. Po vienos ar dviejų dienų J. Č. paskambino N. S. ir pasakė, kad už kelių valandų pinigai jau bus sąskaitoje ir juos reikės nuimti. Apie tai SMS žinute J. Č. informavo A. V.. Po kelių valandų J. Č. paskambino A. V. sugyventinis M., kuris ėmė šaukti, kad A. V. nuvažiavus prie bankomato nusiimti pinigų, ji buvo sulaikyta policijos, nes tie pinigai atėjo „iš zonos“. J. Č. iš karto nuėjo pas N. S., kuri paaiškino, kad turi draugą I. iš kalėjimo, kuris būdamas kalėjime skambindavo nepažįstamiems žmonėms prisistatydamas kažkuo, kuo jis nėra, ir apgaule sužinodavo, išviliodavo tų žmonių banko sąskaitas, sąskaitų prisijungimo kodus, po to tuos duomenis perduodavo N. S., kuri arba pati, arba dvi jos sesės J. S. ir O. S. iš tų sąskaitų esančius pinigus pervesdavo I. nurodytiems asmenims arba išgrynindavo, arba ėmė kreditus. Pati N. S. sakė, kad nė karto jokios naudos iš to neturėjo, tik šį kartą norėjo sau pasiimti 500 Lt slapčia nuo I. kaip atlygį, jam nežinant, bet jai nepavyko (t. 2, b. l. 18-19) – liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi. Pasak J. Č., kitą dieną atėjo A. mama, ji tada paskambino, bet nesikalbėjo, taip pasakė kaip užrašyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. M. parodė (teisme parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu ), kad 2011 m. balandžio 29 d. apie 16.20 val. jai į namų telefoną paskambino moteris, kuri prisistatė mokesčių inspekcijos darbuotoja L. ir pranešė, kad D. M. yra permokėjusi už komunalinius patarnavimus, todėl mokesčių inspekcija jai perves 340 Lt, bet D. M. turi atsidaryti elektroninės bankininkystės sąskaitą AB „Swedbank“. D. M. atsidarius elektroninės bankininkystės sąskaitą, kitą dieną apie 11 val. jai vėl paskambino ta pati moteris, kuri paprašė jai padiktuoti visus slaptažodžius ir kodus iš kortelės. Slaptažodžius ir kodus moteriai padiktavo D. M. sūnus. 2011 m. gegužės 5 d. D. M. sužinojo, kad jos vardu buvo paimti paskolos kreditai. Nuėjusi į banką D. M. sužinojo, kad paėmus paskolos kreditus, 700 Lt iš šių pinigų buvo pervesti į A. V. sąskaitą. (t. 1, b. l. 19-20, 23)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. S. parodė (teisme parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu ), kad jai paskambino I. G., kuris paprašė padaryti bankinį pavedimą, nes jo mama nemoka. N. S. kompiuteriu naudotis mokėjo minimaliai, todėl padėti paprašė sesers O. S., kuriai I. G. padiktavo bankinius kodus ir O. S. prisijungusi prie kito asmens sąskaitos padarė pavedimą. Asmens pavarde Č. nepažįstą, žino sesers draugę J. (t. 2, b. l. 27)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. S. (teisme parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu) parodė, kad jos sesuo N. pasakė, kad jos pažįstamam reikia padėti internetu padaryti bankinį pavedimą. O. S. telefonu bendravo su I., kuris jai nurodė prisijungti prie banko svetainės ir padiktavo prisijungimo kodą ir slaptažodį. I. paliepimu O. S. padarė bankinį pavedimą. Po kelių dienų I. jai vėl paskambino ir paprašė padėti jo mamai padaryti bankinį pavedimą. I. vėl padiktavo prisijungimo kodą ir sąskaitos numerį, o O. S. padarė pavedimą. Po kelių dienų I. vėl paskambino ir paklausė, ar O. S. neturi draugės, į kurios sąskaitą būtų galima pervesti pinigus ir juos nuėmus bankomate perduoti jo pažįstamai. O. S. kreipėsi į J. Č., kuri nuėjo pas savo draugę A. Grįžusi J. Č. pasakė, kad A. sutiko. Tada I. O. S. nurodė prisijungti prie banko sąskaitos, iš kurios ji padarė pavedimą į A. sąskaitą. I. pasakė, kad kai A. nuims pinigus, jis atsiųs savo draugę pinigų paimti. J. Č. telefonu pranešė A., kad pavedimas padarytas, o po kurio laiko J. Č. sužinojo, kad A. turi problemų su policija, kad kai ji bandė nuimti pinigus bankomate, ją sulaikė policija. Po to O. S. I. pasakė, kad A. sulaikė policija. Iki šio įvykio Igoris jos prašydavo paimti kreditus, nes jo močiutė nemokėjo to padaryti. (t. 2, b. l. 25-26)

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sukčiavimas D. M. atžvilgiu buvo įvykdytas tokiu būdu: 2011 m. balandžio 29 d. 16.20.68 val. ir 2011 m. balandžio 30 d. 10.57.09 val. I. G., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), naudojamo kartu su išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos „Telemaxima“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), prisistatydamas mokesčių inspekcijos darbuotoja L., D. M. nurodė, kad D. M. permokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, todėl mokesčių inspekcija D. M. turi sumokėti 340 Lt. I. G. nurodė, kad jis gali pervesti permoką į D. M. banko sąskaitą, todėl ji jam turinti padiktuoti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Kitą dieną, t. y. 2011-04-30 D. M. banke AB Swedbank sudarė internetinės bankininkystės sutartį ir grįžusi namo telefonu I. G. padiktavo savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Tokiu būdu I. G. apgaule iš D. M. įgijęs prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, tą pačią dieną juos panaudojo neteisėtai prisijungdamas prie jos banko sąskaitos, kurioje atliko daugiau nei vieną neteisėtą finansinę operaciją. Be kitų operacijų, 0,01 Lt registracijos mokestis buvo pervestas į UAB „Nordecum“ banko sąskaitą, 2011-04-30 13.11 val. kreipėsi į šią įmonę D. M. vardu dėl 700 Lt dydžio paskolos suteikimo ir UAB „Nordecum“ suteikė 700 Lt dydžio paskolą ir ją pervedė į D. M. banko sąskaitą. 0,01 Lt registracijos mokestis buvo pervestas į UAB „VIA SMS LT“ banko sąskaitą, 2011-04-30 13.08.05 val. kreipėsi į šią įmonę D. M. vardu dėl 500 Lt dydžio paskolos suteikimo ir UAB „VIA SMS LT“ suteikė 500 Lt dydžio paskolą ir ją pervedė į D. M. banko sąskaitą. Kai aukščiau minėtos kredito bendrovės suteikė nurodyto dydžio paskolas, I. G. į savo per N. S. disponuojamą A. V. banko sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 700 Lt. 700 Lt apskaičius A. V. banko sąskaitoje, iš šios sąskaitos 650 Lt per du kartus buvo išimti 2011-05-03 bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame Metalo g. 2, Vilnius, o likusiais pinigais - apmokėti trys pirkiniai (15,79 Lt, 21,14 Lt ir 7,39 Lt vertės) parduotuvėje „Cento Salininkai“, esančioje Vilniaus mieste. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. V. banko sąskaita buvo perduota I. G. per J. Č. ir jos draugę N. S.. I. G. N. S. paprašė jam surasti banko sąskaitos, per kurią galima pervesti pinigus, numerį. Tuo tarpu N. S. sąskaitos numerio paprašė savo draugės J. Č., o kadangi ši buvo nepilnametė ir savo vardu neturėjo banke sąskaitos, todėl banko sąskaitos numerio paprašė kaimynės A. V., kuri numerį jai ir padiktavo. Tokiu būdu I. G. įgijus A. V. banko sąskaitos numerį, į ją buvo pervesti 700 Lt, tačiau I. G. šių pinigų negavo, kadangi A. V. sugyventinis – M. V., numanydamas, kad A. V. sąskaiton bus pervedami nusikalstamu būdu gauti pinigai, su A. V. susitarė apgauti J. Č. ir pameluoti, kad jiems pinigų išimti nepavyko. (t. 1, b. l. 129-179)

Asmens parodymo atpažinti pagal balsą protokole nurodyta, kad nukentėjusioji D. M. atpažino jai skambinusiojo I. G. balsą. (t. 1, b. l. 29)

D. M. sąskaitos AB „Swedbank“ išraše nurodyta, kad 2011 m. balandžio 30 d. UAB Nordecum D. M. vardu suteikė 700 Lt dydžio kreditą, UAB „VIA SMS LT“ – 500 Lt dydžio kreditą, ir pinigus pervedė į D. M. sąskaitą. Tą pačią dieną iš D. M. sąskaitos 700 Lt buvo pervesta į A. V. sąskaitą. (t. 1, b. l. 35)

AB SEB banko rašte nurodyta, kad 2011 m. balandžio 10 d. iš A. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per elektroninę bankininkystę buvo bandyta atlikti 2 Lt dydžio finansinę operaciją, bet suma buvo didesnė už likutį, todėl tą pačią dieną buvo atlikta 1 Lt dydžio finansinė operacija. Prie A. V. sąskaitos per elektroninę bankininkystę buvo jungtasi vieną kartą 2011 m. balandžio 30 d., septynis kartus – 2011 m. gegužės 1 d., vieną kartą – 2011 m. gegužės 2 d. 21.47 val. (t. 1, b. l. 51-54)

A. V. sąskaitos AB SEB banke išraše nurodyta, kad 2011 m. gegužės 2 d. į šią sąskaitą iš D. M. sąskaitos buvo pervesta 700 Lt, iš kurių 650 Lt 2011 m. gegužės 3 d. buvo išimta bankomate, adresu Metalo g. 2, Vilnius, o likę pinigai išleisti atsiskaitant parduotuvėje „CENTO Salininkai“ (2011 m. gegužės 3 d. už 44,32 Lt, 2011 m. gegužės 7 d. už 4,36 Lt). (t. 1, b. l. 55-67)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad M. V. pagrobė svetimą turtą, žinodamas, kad A. V. banko sąskaitoje esantys 700 Lt pinigai jam nepriklauso, panaudodamas A. V. mokėjimo kortelę, pavogė banko sąskaitoje buvusius pinigus: 650 Lt 2011 m. gegužės 3 d. išėmė bankomate, adresu Metalo g. 2, Vilnius, o likusius pinigus išleido atsiskaitydamas parduotuvėje „CENTO Salininkai“, adresu Pupinės g. 6, Vilnius (2011 m. gegužės 3 d. už 44,32 Lt, 2011 m. gegužės 7 d. už 4,36 Lt). Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, jo kaltė yra pilnai įrodyta – iš dalies jo paties parodymais, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Apklaustas teisme kaltinamasis M. V. paaiškino, kad 2011 m. paskambino A. V. ir pasakė, kad jos kaimynė J. Č. prašo sąskaitos numerio, nes pastarosios draugas nori pervesti 50 Lt. Jis, V. V. sutiko, tą dieną pinigai nebuvo pervesti. Pasitikrinęs po savaitės sąskaitoje rado 700 Lt, juos nusiėmė ir apsipirko. Kadangi gauna socialinę pašalpą už vaiką, manė, kad tai pinigai už vaiką, nepagalvojo, kad tai pinigai iš J. Č., nes gaudavo skirtingų sumų pašalpas, gaudavo ir 700 Lt, jis M. V. gaudavo 350 Lt ir sugyventinė A. V. gaudavo 350 Lt. Tačiau teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, gynybinę poziciją, nes tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti objektyviais byloje esančiais įrodymais. Nors kaltinamasis M. V. teigė, kad nežinojo iš kur pinigai, nenumanė, kad tai neteisėti pinigai, jo veiksmuose nebuvo tyčios pavogti pinigus, tačiau, apklaustas teisme pats kaltinamasis nurodė, kad kilo įtarimas, A. kalbėjo apie 50 Lt, o čia 700 Lt, iš kur gali būti tokie pinigai pas 14 metų vaiką. Paskambino J. Č. ir jis pasakė, kad A. V. sulaikė policija, pasakė, kad pasakys policijai, kad prašė sąskaitos, pastaroji atsakė, kad nereikia, neskambink į policiją. Suprato, kad tai „juodi pinigai“. Tai, kad kaltinamasis M. V. suprato, jog pinigai gauti neteisėtai įrodo jo paties sumanymas pagąsdinti J. Č. ir pasakyti, jog A. V. sulaikė J. Č., kuri paprašė nesakytų policijai. Kaltinamasis M. V. teisme parodė, kad kai pasakė, jog A. V. sulaikyta, jam kilo įtarimas, jog pinigai įgyti neteisėtu būdu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. V. parodė, kad po kelių dienų, kai nusiėmė pinigus iš A. V. sąskaitos ir juos išleido, jis pasiteiravo J. Č., ar pastaroji darė pavedimą A. V.. J. Č. atsakė, kad darė, tuomet M. V. pasidarė keista, kad pas J. Č., kuriai tuo metu buvo 14-15 metų, gali būti 700 Lt suma. M. V. jai pasakė, kad A. V. yra suimta, nes norėjo sužinoti, iš kur J. Č. gavo tokią didelę pinigų sumą. J. Č. jo prašė, kad jokiu būdu nesikreiptų į policijos pareigūnus. Tuomet M. V. suprato, kad pinigai buvo įgyti neteisėtai, tačiau į policiją nesikreipė, nes pinigai buvo išleisti nežinant, kad jie ne A. V., o įgyti neteisėtu būdu. Teisėjai išaiškinus liudytojos A. V. teisę, numatytą LR BPK 82 str. 2 d., liudytoja atsisakė duoti parodymus prieš šeimos narį. Pirmą kartą apklausta teisme liudytoja A. V. parodė, kad J. Č. skambino tą pačią dieną, po to dar po kelių dienų skambino, tačiau pinigų nebuvo. Tačiau ji, A. V. J. Č. nesakė, kad gavo pinigus, nes manė, kad tai jų pinigai. J. Č. teiravosi iš eilės 3 dienas apie pinigus, tačiau tų pinigų nebuvo, o pinigai atsirado jos, A. V. sąskaitoje po 3 savaičių. Pasak A. V., kitų pinigų į sąskaitą apart pašalpą negaudavo. Tačiau J. Č. skambino ir teiravosi, ar pastarajai draugas pervedė 50 Lt. Kai pervedė 700 Lt jai, A. V. nekilo mintis, kad tai J. pinigai, nes pastaroji sakė, kad draugas jai turi pervesti 50 Lt, todėl manė, kad tai pašalpa. Nors liudytoja A. V. pagarsinus teisėjui pastarosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jos pirmi parodymai geri, o antri parodymai yra melagingi, tačiau negalėjo nurodyti priežasties kodėl melavo ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas formuojant vidinį įsitikinimą priimant sprendimą kreipia dėmesį ir į liudytojos A. V. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir kurie atitinka kitą bylos medžiagą ir kaltinime nustatytas aplinkybes. A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad suprato, jog pinigai yra gauti iš J. Č.. Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad ji J. Č. davė savo sąskaitos banke AB SEB numerį ir į ją pastaroji turėjo pervesti pinigus. Ji, A. V. nežinojo, iš kur Justė gaus pinigų, bet nieko nesitikėjo, kad su tais pinigais bus viskas gerai. Ji tada jos, A. V. pirmą kartą prašė sąskaitos ir ji jai davė. Tuo metu jos, A. V. banko kortelę turėjo jos sugyventinis M. V., kuris pasitikrino sąskaitą ir pasakė, kad jos, A. V. sąskaitoje yra pinigų. Suprato, kad ten tie J. pervesti pinigai. Jie su M. nuvažiavo iki bankomato, jis iš bankomato išėmė pinigus iš jos, A. V. sąskaitos. Buvo kažkur apie 700 litų. Po to M. sugalvojo apgauti J. ir pasakė, kad ji, A. V. skambintų pastarajai ir sakytų, kad ją nuiminėjant pinigus sulaikė policija. Kai ji, A. V. J. tai pasakė, pastaroji tuo patikėjo ir daugiau niekada nebeklausinėjo apie tuos pinigus. J. sakė, kad pinigų paimti neišėjo, todėl ji ir patikėjo. Tada jie su M. nusprendė tuos pinigus pasiimti ir vėliau tuos 700 litų išleido patys. Ji, A. V. supranta, kad tie pinigai turėjo būti atiduoti arba J., arba galų gale grąžinti į tą sąskaitą, iš kurios jie buvo atsiųsti, bet jie to nepadarė, o tuos pinigus išleido. Apklausta teisme liudytoja J. Č. parodė, kadangi ji buvo nepilnametė ir savo vardu atsidaryti sąskaitos negalėjo, ji kreipėsi į savo kaimynę A. V., kuriai pasakė, kad į sąskaitą turi būti pervesti pinigai J. Č.. A. V. sutiko ir davė savo sąskaitos numerį, kurį J. Č. perdavė N. S.. Po vienos ar dviejų dienų J. Č. paskambino N. S. ir pasakė, kad už kelių valandų pinigai jau bus sąskaitoje ir juos reikės nuimti. Apie tai SMS žinute J. Č. informavo A. V.. Po kelių valandų J. Č. paskambino A. V. sugyventinis M., kuris ėmė šaukti, kad A. V. nuvažiavus prie bankomato nusiimti pinigų, ji buvo sulaikyta policijos, nes tie pinigai atėjo „iš zonos“. Kad A. V. žinojo kada buvo pervesti pinigai į jos sąskaitą ir iš ko patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. S., kuri nurodė, kad J. Č. telefonu pranešė A., kad pavedimas padarytas, o po kurio laiko J. Č. sužinojo, kad A. turi problemų su policija, kad kai ji bandė nuimti pinigus bankomate, ją sulaikė policija. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš AB SEB banko rašto matyti, jog prie A. V. sąskaitos per elektroninę bankininkystę buvo jungtasi vieną kartą 2011 m. balandžio 30 d., net septynis kartus – 2011 m. gegužės 1 d., vieną kartą – 2011 m. gegužės 2 d. 21.47 val. (t. 1, b. l. 51-54), kas rodo, jog kaltinamasis M. V. žinojo, jog turi būti pervesti pinigai ir jų laukė, o sulaukęs gegužės 3 dieną pinigus iš sąskaitos nusiima.. Kaltinamojo M. V. nurodytą aplinkybę, kad 700 Lt buvo gauti kaip socialinė pašalpa už vaiką, paneigia ir A. V. sąskaitos išrašo analizė, iš kurios matyti, kad socialinė pašalpa buvo kitokio dydžio, skiriasi jos gavimo laikas. Iš A. V. sąskaitos AB SEB banko išrašo matyti, kad 2011 m. gegužės 2 d. į šią sąskaitą iš D. M. sąskaitos buvo pervesta 700 Lt, iš kurių 650 Lt 2011 m. gegužės 3 d. buvo išimta bankomate, adresu Metalo g. 2, Vilnius, o likę pinigai išleisti atsiskaitant parduotuvėje „CENTO Salininkai“ (2011 m. gegužės 3 d. už 44,32 Lt, 2011 m. gegužės 7 d. už 4,36 Lt). (t. 1, b. l. 55-67) Iš D. M. sąskaitos AB „Swedbank“ išrašo matyti, kad 2011 m. balandžio 30 d. UAB Nordecum D. M. vardu suteikė 700 Lt dydžio kreditą, UAB „VIA SMS LT“ – 500 Lt dydžio kreditą, ir pinigus pervedė į D. M. sąskaitą. Tą pačią dieną iš D. M. sąskaitos 700 Lt buvo pervesta į A. V. sąskaitą. (t. 1, b. l. 35) Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. V. pagrobė svetimą turtą, dėl ko jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Veika padaryta tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę M. V., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant M. V. asmenybę nustatyta, kad jis teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. V. laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas įvertina tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad M. V. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nutartimi M. V. skirta kardomoji priemonė – suėmimas. M. V. policijos pareigūnų buvo sulaikytas 2014-06-03, 10 45 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-05 nutartimi M. V. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, M. V. paleistas iš suėmimo teismo salėje tuojau pat po minėtos nutarties paskelbimo.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-06-03 10.45 val. iki 2014-06-05 (2 paros).

M. V. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaujantis LR BPK 109 str., baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ar (ir) neturtinė žala. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis).

Pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio. UAB „Nordecum“ pareiškė civilinį ieškinį padarytai 833 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. UAB „VIA SMS LT“ pareiškė civilinį ieškinį padarytai 740 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad dėl M. V. nusikalstamų veikų įmonės patyrė 700 Lt turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta iš kurios įmonės kokia tiksli suma buvo pervesta į A. V. sąskaitą, teismas vadovaujantis proporcingumo, protingumo kriterijais ir nustatytomis aplinkybėmis iš M. V. 101,36 eurų (atitinka 350 Lt) priteisia UAB „VIA SMS LT“ ir 101,36 eurų (atitinka 350 Lt) UAB „Nordecum“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-06-03 10.45 val. iki 2014-06-05 (2 paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „Nordecum“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. V. 101,36 eurų (atitinka 350 Lt) turtinės žalos atlyginimo UAB „Nordecum“ naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo UAB „VIA SMS LT“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. V. 101,36 eurų (atitinka 350 Lt) turtinės žalos atlyginimo UAB „VIA SMS LT“ naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Bausmės pradžią M. V. skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.