- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- II-536-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00858-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 7 d. nutarimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos Nr. 30-ANR_N-3179-2020 (ROIK: 20109420982) dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 7 d. nutarimą dėl prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. 30-ANR_N-3179-2020 (ROIK: 20109420982) ir grąžinti bylą tirti šiai Institucijai arba panaikinti 2021 m. birželio 7 d. nutarimą dėl prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. 30-ANR_N-3179-2020 (ROIK:20109420982) ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kurioje 2020 m. balandžio 2 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3179-2020, kuriuo A. S. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį skirta 30 Eur bauda (ROIK:20109420982).
Skundą grindžia tuo, kad Institucija, jos vertinimu, skubotai, neįvertinusi visų reikšmingų aplinkybių ir netinkamai vertindama įstatyme numatytus terminus, formaliai atsisakė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, neįvertinusi visų prašyme nurodytų aplinkybių. A. S. šioje administracinio nusižengimo byloje nurodyto pažeidimo greičio viršijimas 18 km/h 2019 m. rugsėjo mėn. 7 d. 14 val. 18 min. Klaipėdos m., Liepojos g. 7) nepadarė, automobilį vairavo jos sutuoktinis S. S.. Sužinojusi, kad yra iškelta tokia byla, ji buvo su sutuoktiniu susitarusi, kad jis nuvyks į policiją ir pasirūpins, kad administracinio nusižengimo protokolas būtų perrašytas jo vardu, o kad vyras nenuvyko į policiją ir to nepadarė, tik už ją sumokėjo baudą, ji sužinojo tik tuomet, kai 2021 m. kovo 30 d. VĮ „Regitra“ A. S. informavo, kad atsisako išduoti jai vairuotojo pažymėjimą, kadangi ji yra padariusi administracinius nusižengimus. Taigi įstatyme nustatytas 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2021 m. kovo 30 d. Pareiškėja mano, kad šiuo atveju susiklostė ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas teisinis pagrindas, paaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo žinomos priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, t. y., kad administracinį nusižengimą padarė ne automobilio savininkė A. S., o jos sutuoktinis S. S.. A. S. ir S. S. yra susituokę, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Administracinių nusižengimų registro duomenimis paskirta 30 eurų bauda sumokėta A. S. vardu, tačiau faktiškai baudą „Perlo“ terminale sumokėjo jos sutuoktinis S. S.. Šeima turėjo automobilį, kuris buvo registruotas A. S. vardu, tačiau automobiliu kiekvieną dieną naudojosi S. S., o A. S. šiuo automobiliu naudojosi itin retai. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas A. S. nedalyvaujant, todėl ji neturėjo objektyvios galimybės paaiškinti, kad nusižengimą padarė ne ji, o jos vyras S. S.. Gavusi nutarimą administracinio nusižengimų byloje, A. S. jį perdavė savo vyrui S. S., kuris patvirtino, kad nusižengimą padarė būtent jis. Tuomet A. S., būdama atsakinga, paskambino bendruoju policijos departamento telefonu į policiją ir paaiškino situaciją. Pareigūnė paaiškino, jog ji turi nurodyti nusižengimą padariusį asmenį, kuriam bus perrašytas nutarimas. Taip pat nurodė, kad dėl tikslių aplinkybių turi atvykti į nutarimą priėmusį policijos komisariatą. Tuomet A. S. liepė vyrui S. S. nuvykti į policiją su nutarimu ir nurodyti, kad automobilį vairavo būtent jis. Vyras S. S. pažadėjo, kad nuvyks į policiją ir paprašys, kad nutarimas būtų perrašytas jo vardu. Grįžęs vyras paaiškino, kad buvo policijoje ir viską sutvarkė. A. S. vyru pasitikėjo ir toliau pati situacijos nebesiaiškino. Vėliau gavusi dar du nutarimus dėl administracinių nusižengimų, A. S. vėl paklausė vyro ar jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus už ką priimti nutarimai. Vyras patvirtino, jog tai jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir nutarimai turėjo būti priimti jam. S. S. patikino, kad jis vėl nuvyks į policiją ir viską sutvarkys, t. y. paprašys pareigūno, jog nutarimą perrašytų jam ir tuomet sumokės baudą. A. S. vyru vėl pasitikėjo ir jam atidavė nutarimus administracinių nusižengimų bylose, manydama, kad jis nuvyks į policiją, viską išsiaiškins ir teisiškai išspręs. Kadangi A. S. buvo išduotas laikinas pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas, todėl pasibaigus jo galiojimo laikui, A. S. kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo. VĮ „Regitra“ A. S. informavo, kad atsisako išduoti jai vairuotojo pažymėjimą, kadangi ji yra padariusi administracinius nusižengimus ir laiku nebaigė pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo. Tuomet A. S. paklausė vyro ar jis tikrai buvo policijoje dėl jo padarytų administracinių nusižengimų, naudojantis jos vardu registruotu automobiliu. S. S. paaiškino, kad žmonai melavo. Sakė, jog į policiją nebuvo nuvykęs, o tiesiog sumokėjo nutarimais skirtas baudas, kadangi nemanė, jog dėl to ateityje žmonai gali kilti neigiami teisiniai padariniai, jis manęs, kad pakanka sumokėti baudą ir nėra jokio teisinio skirtumo, kam priimtas nutarimas, jam ar jo žmonai. S. S. savo kaltės neginčija ir savo rašytiniame paaiškinime pripažįsta, jog administracinius nusižengimus padarė jis ir sutinka būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi, iš paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos institucijai priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje matyti, kad nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl būtina atnaujinti administracinio nusižengimo bylas ir administracinėn atsakomybėn patraukti ne A. S., o S. S..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo proceso taisyklės numatytos ANK XXXVIII skyriuje. ANK 657 straipsnis numato, jog administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti ar įsiteisėję teismų (institucijų) procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo (institucijos) procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Sprendžiant baigtoje administracinio nusižengimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės, sprendžiama tik tai, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės (2018 m. spalio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-385-574/2018).
Esminėmis bylos atnaujinimui reikšmingomis aplinkybėmis, laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Baigtinis šių aplinkybių sąrašas nurodomas ANK 658 straipsnio 1 dalyje. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo (institucijos) sprendimą ar nutartį; aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti, kad sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, jog atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo (2017 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-461-594/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja bylą atnaujinti prašo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas kaip vieną iš administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų kaip tik ir numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta tais atvejais, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. ANK 660 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. ANK 661 straipsnio 1 dalis numato administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą nurodyta institucija, gavusi tokį prašymą, kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą, kuris gali būti skundžiamas. Pagal to paties straipsnio 6 dalį teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą pagal paskirtį ir tikslus priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo byla buvo išspręsta, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.
Teismui pareiškėjos pateiktame skunde nurodyta esminė aplinkybė – paaiškėjimas, kad S. S. tik sumokėjo baudą už A. S., tačiau nenuvyko į policiją, kad administracinio nusižengimo protokolas būtų perrašytas jo atžvilgiu.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo visos administracinių nusižengimų teisenos metu turi būti aktyvus, naudotis jam suteiktomis teisėmis operatyviai, domėtis proceso eiga. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, deleguodamas/pavesdamas kitam asmeniui už jį atlikti administraciniam procesui reikšmingus veiksmus, prisiima riziką, kad asmuo šių veiksmų gali neatlikti. Pažymėtina, kad A. S., nepaisant to, kad susitarė su sutuoktiniu, kad pastarasis kreipsis į instituciją, žinodama, kad jos atžvilgiu priimtas nutarimas, turėjo domėtis vykstančiu procesu: ar nutarimas yra panaikintas ar ne, esant nutarimui nepanaikintam, turėjo teisę paduoti skundą teismui dėl nutarimo panaikinimo (ANK 621-623 straipsniai). Tačiau A. S. elgėsi pasyviai, ėmėsi veiksmų tik sužinojusi apie jos atžvilgiu priimto nutarimo neigiamas pasekmes, tai yra, kad VĮ „Regitra“ atsisako išduoti jai vairuotojo pažymėjimą.
Pažymėtina, kad A. S. šiuo atveju turėjo elgtis operatyviai ne tik kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, bet kaip ir automobilio „Volvo XC60“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkė, tai yra, žinodama apie administracinio nusižengimo padarymą jos automobiliu, turėjo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelių įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą pareigūnui nurodyti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Pareiškėja pati skunde nurodė, kad ji tik skambino pareigūnei, kuriai nurodė, kad pažeidimą padarė kitas asmuo; jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, kaip ir duomenų, kad A. S. būtų pateikusi institucijai informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, akivaizdu, kad paaiškėjimas aplinkybių, kurios rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas (šiuo atveju paaiškėjimas, kad A. S. yra nekalta, o kaltas jos sutuoktinis S. S.) yra esminė, tačiau nuo šios aplinkybės sužinojimo (turėjimo sužinoti) 2020 m. balandžio 2 d. (kai nutarimas buvo įteiktas A. S. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka) yra praėję daugiau nei šeši mėnesiai, tai yra praleistas ANK 660 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo padavimo terminas.
Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti 2021 m. birželio 7 d. nutarimą dėl prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. 30-ANR_N-3179-2020 (ROIK: 20109420982) bei pasinaudoti išimtine procedūra ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 7 d. nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. 30-ANR_N-3179-2020 (ROIK: 20109420982), yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 3 dalimi, 661 straipsnio 6 dalimi, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjos A. S. skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 7 d. nutarimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos Nr. 30-ANR_N-3179-2020 (ROIK: 20109420982) atnaujinimo.
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.