- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- AN2-385-574/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01562-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kategorijos
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria netenkino Inspekcijos prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A14-3552-1033/2017 teiseną juridiniam asmeniui UAB „F“, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, nutraukė, kadangi UAB „F“ veiksmuose nenustatė administracinio teisės pažeidimo sudėties.
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo netenkino ir nutarimą paliko galioti nepakeistą.
3. Inspekcija 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A14-3552-1033/2017 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektų tarybos 2018 m. gegužės 28 d. lydraščiu Nr. S18-05/232 pateiktos Vilniaus regioninės architektūros tarybos 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. gegužės 4 d. išvados.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi prašymą dėl bylos atnaujinimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektų tarybos išvadoje išdėstyti teiginiai nelaikytini naujai paaiškėjusiomis ar naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant sprendimą ir kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Atskiruoju skundu Inspekcija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A14-3552-1033/2017. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad architektų tarybos išvadoje išdėstyti teiginiai nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.
6. Inspekcijos gautoje ir kartu su prašymu pateiktoje architektų tarybos išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens UAB „F“ teiginiai, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentui – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajam planui, patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 1-906, yra nepagrįsti. Architektų tarybos išvados įrodo, kad atsakomybėn traukiamas asmuo netinkamai skaičiavo žemės sklypo užstatymo tankumą ir nepagrįstai į skaičiavimus neįtraukė pastato dalių, kurios pagal projektuojamo statinio architektūrinius sprendimus ir pagal teisės aktų reikalavimus, privalėjo būti įtrauktos. Išvadoje vienareikšmiškai pabrėžta, kad projekto brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomos pastato (korpusas B) dalys, eksplikacijoje pažymėtos „žiemos sodu“ B1.08 ir B2.06 nepagrįstai neįskaičiuojamos skaičiuojant užstatymo tankumą. Šios patalpos turi būti įtrauktos į sklypo užstatymo tankumo rodiklius. Patalpos B1.08 ir B2.06 nėra balkonai; projekto brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomos pastato (korpusas A) dalys, eksplikacijoje pažymėtos „tambūru“: A1.01, A2.01 ir A5.01 nepagrįstai neįskaičiuojamos skaičiuojant užstatymo tankumą. Šios patalpos, kurios pagal eksplikaciją nurodomi tambūrai, nėra erkeriai.
7. Vilniaus regioninės architektų tarybos 2018 m. gegužės 28 d. lydraščiu Nr. S18-05/232 pateiktos Vilniaus regioninės architektūros tarybos 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. gegužės 4 d. išvados nėra vien tik architektų tarybos nuomonė ar pasvarstymas dėl vertinto statinio projekto sprendinių (kaip nurodo teismas skundžiamoje nutartyje), tai yra profesionalus vertinimas, su konkrečiomis išvadomis, padarytomis įvertinus projekto rengimo metu galiojusiuose teisės aktuose aprašytas sąvokas ir projektuojamo statinio architektūrinių dalių požymius, leidžiančių paneigti jų priskyrimą erkeriams ir balkonams. Pateiktoji išvada yra įrodymas ATPK 256 straipsnio prasme ir bylos nagrinėjimo metu vertintina pagal ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas, spręsdami asmens atsakomybės klausimą jokių tokio pobūdžio išvadų neturėjo ir vadovavosi išimtinai subjektyvia atsakomybėn traukiamo asmens nuomone. Architektų tarybos išvada nėra subjektyvus vieno asmens pasamprotavimas, o savo srities profesionalų, kvalifikuočiausių Lietuvos architektų įžvalgos, pagrįstos išsamiu projektuojamo pastato architektūrinių detalių atskirai ir jų kompleksiniu vertinimu, nurodančios profesionalų vizualų pastato suvokimą, įvertinančios projektuojamo pastato fasado architektūrinę išraišką. Tokio pobūdžio įžvalgos, nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą ir priimant sprendimą egzistavo, tačiau jos tapo žinomos Inspekcijai tik gavus išvadas, o nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo žinomos. Šios aplinkybės gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl administracinėn atsakomybėn nepatraukto asmens kaltės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą,[ buvo padarytos esminės klaidos vertinant atsakomybės traukiamo asmens veiksmus ir jas būtina ištaisyti. Toks yra ir proceso atnaujinimo instituto tikslas – nukrypstant nuo principo, kad įsiteisėję teismų sprendimai negali būti kvestionuojami, ištaisyti esmines klaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tačiau sprendžiant baigtoje administracinio teisės pažeidimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P502-148/2010). Nagrinėjamu atveju, teismas turi spręsti ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.
9. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą neturėdamas kvalifikuotų architektų išvados dėl ginčo dalyko, todėl padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „F, kurios atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta prašo netenkinti inspekcijos atskirojo skundo. Nurodo, kad inspekcijos nurodytos aplinkybės, susijusios su architektų tarybos išvadomis, neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų administracinės bylos atnaujinimo sąlygų, kadangi jos buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Inspekcijos prašyme atnaujinti bylos nagrinėjimą, kuris remiasi gauta Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės tarybos išvada, svarbu tinkamai įvertinti, kad išvada neatsirado kaip architektų rūmų nepriklausomo nagrinėjimo ar savarankiško tyrimo pasekmė. Išvada buvo pateikta į Inspekcijos prašymą, kuris Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninei tarybai buvo pateiktas 2018 m. kovo 13 d., t.y. praėjus 3,5 mėn. po byloje priimto nutarimo įsiteisėjimo. Architektų rūmai ir prie jų veikusios ekspertų komisijos tokio pobūdžio išvadas teikdavo ir projekto, kurio sprendinius Inspekcija ginčija, rengimo metu ir administracinio nusižengimo bylos teisminio nagrinėjimo metu. Inspekcija visais etapais turėjo galimybę kreiptis į Lietuvos architektų rūmus nuomonės/išvados pateikimui, tačiau šios teisės nerealizavo, todėl Inspekcijos argumentas, kad išvada neegzistavo teisminio nagrinėjimo metu yra niekinis, nes išvados atsiradimas priklausė tik nuo inspekcijos veiksmų, kuriuos ji galėjo realizuoti bylos nagrinėjimo metu. Kitoks proceso atnaujinimą reglamentuojančių nuostatų aiškinimas atvertų galimybę šalims teisminio proceso metu nesirūpinti proceso operatyvumu, teikti ne visus turimus įrodymus, siekti peržiūrėti kiekvieną įsiteisėjusį teismo sprendimą, kai jis nepalankus, pateikiant vis naujų išvadų, nuomonių ir kitokių tariamai naujų aplinkybių. Inspekcijos teiginys, kad architektų išvadoje pateikta kompleksinė profesionalų vizualinį suvokimą atspindinti nuomonė ir iš to sekanti netiesioginė išvada, kad tai gali neatitikti ar pakeisti teisės aktuose nustatytų sąvokų turinį ir tuo pagrindu gali kilti administracinė atsakomybė, negali būti laikoma kaltę įrodančia aplinkybe. Išvada, kuri priimta nesivadovaujant teisės aktų nustatytu reguliavimu, negali būti aplinkybe, lemiančia administracinę atsakomybę ir galėtų būti proceso atnaujinimo sąlyga.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „V“ prašo Inspekcijos atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismų praktikoje vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Nors atskirajame skunde teigiama, kad išvadoje pateiktos įžvalgos tapo žinomos inspekcijai tik gavus išvadas jau po bylos išnagrinėjimo, tačiau Inspekcija nei prašyme, nei šiame skunde nepaaiškino, kodėl į Architektų tarybą/Architektų rūmus nebuvo kreiptasi bylą nagrinėjant teismuose, bei nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių kreiptis į šį subjektą dėl išvados pateikimo. Išvadoje nėra nurodomos jokios naujos aplinkybės, kurios nebūtų tirtos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Tokiomis pačiomis aplinkybėmis (įskaitant tuos pačius projekto brėžinius) pati Inspekcija grindė 2017 m. birželio 1 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. ATPP-100-170601-0004 (APS-27), šios aplinkybės dėl galimų neatitikimų ir ginčo objektu tapę projekto brėžiniai (įskaitant Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo detaliai įvertintos abiejų instancijų teismuose. Inspekcijos atstovai bylos dėl bylos atnaujinimo posėdžio metu patvirtino, jog grįsdami savo poziciją dėl protokolo surašymo pagrįstumo ir galimų projekto neatitikimų, rėmėsi, be kita ko, tais pačiais projekto brėžiniais, kurie buvo vertinami išvadoje. Faktas, kad su atitinkamomis aplinkybėmis susijusius dokumentus pareiškėjas gavo jau išnagrinėjus bylą, automatiškai nedaro šių aplinkybių naujai paaiškėjusiomis, t. y. tokiomis, apie kurias pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti. Dokumentų gavimo ir žinojimo apie juose nurodytas aplinkybes momentai gali nesutapti, t. y. žmogus gali žinoti tam tikras aplinkybes, bet neturėti dokumento, kuriame jos konkrečiai įvardijamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių galėtų būti atnaujinamas tik tokiu atveju, kai nauji įrodymai atitinka apskritai įrodymams keliamus reikalavimus bei visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Nagrinėjamu atveju išvada nepateikia jokių naujų faktų, o yra byloje jau nustatytų ir teisiškai įvertintų faktų kitoks vertinimas. Pati Inspekcija, turinti specialiųjų žinių, bylos nagrinėjimo metu dėstė tą pačią poziciją, kuri yra išdėstyta išvadoje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
12. ATPK 302¹⁷ straipsnyje numatyti konkretūs atvejai, kuomet administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta ir šis sąrašas yra baigtinis.
13. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ATPK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant baigtoje administracinio teisės pažeidimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P502 – 148/2010). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
14. Institucija kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui, tiek atskirajame skunde Vilniaus apygardos teismui nurodo tai, kad po 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo įsiteisėjimo, buvo gautos Vilniaus regioninės architektų tarybos 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. gegužės 4 d. išvada, dėl kurių yra pagrindas teigti, kad išnagrinėtoje byloje pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nustatytos neteisingai, todėl administracinėn atsakomybės patrauktas asmuo buvo nenubaustas.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P858-43/2010, P525-15/2011), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas.
16. Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, jog atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Inspekcija tiek pateiktą prašymą atnaujinti administracinio pažeidimo bylą, tiek atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Vilniaus regioninės architektūros tarybos 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. gegužės 4 d. pateiktos išvados, kuriose nurodoma Vilniaus regioninės architektūros tarybos nuomonė dėl brėžiniuose esančių pastato dalių pavadinimų, yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teisme ir jos įrodo, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą. Pateiktose išvadose nurodoma, kad Vilniaus regioninė architektų taryba mano, jog brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomos pastato (korpusas B) dalys, eksplikacijoje pažymėtos „žiemos sodu" B1.08 (tarp ašių L-M ir 1-4) ir B2.06 (tarp ašių L-M ir 7-10) negali būti įvardijamos kaip fasado elementai - balkonai, nes projekto architektūrinės raiškos sprendimai leidžia teigti, kad šios pastato dalys turi daugiau lodžijoms būdingų bruožų, taip pat nurodoma, kad taryba mano, jog brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomos pastato (korpusas A) dalys, eksplikacijoje pažymėtos „tambūru“ A1.01, A2.01 ir A5.01 (tarp ašių B-C ir 17-19) yra pastato dalys - tambūrai, todėl kad minėtos pastato dalys turi visus tambūrams būdingus bruožus).
17. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokia Institucijos pozicija negali. Kaip teisingai nustatė žemesnės instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismas, remdamasis iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiais teisės aktais, atmesdamas skundą ir palikdamas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimą pasisakė dėl sąvokų „Tambūras“, „Erkeris“, „Balkonas“, „Užstatymo plotas“, vertino jų reikšmę nagrinėtos administracinės teisės pažeidimo bylos kontekste ir priėmė galutinį bei neskundžiamą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamų sąvokų prasmę ir atitiktį faktinėms aplinkybėms nustatė vadovaudamasis ne subjektyviais asmenų paaiškinimais, bet galiojančiais teisės aktais ir administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matyti iš bylos duomenų, Inspekcija, tomis pačiomis aplinkybėmis grindė 2017 m. birželio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Visos aplinkybės, kurios yra naujai įvertintos Vilniaus regioninės architektų pateiktose 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. gegužės 4 d. išvadose, buvo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pagrindas, dėl kurio ir kilo ginčas tarp UAB „F“ ir Inspekcijos. Kaip matyti iš Inspekcijos pateikto apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A14-3552-1033/2017, jau tada Inspekcija nurodė, kad projektuotojo nurodoma pastato dalis, pavadinta erkeriais, neatitinka jo sąvokai keliamų reikalavimų. Projektuotojo teismui pateiktoje „Projektinių plotų, įtakojančių užstatymo tankumą, skaičiavimo schema“ A korpuse C ašyje nurodyti prieangiai nėra erkeriai. Išanalizavus projekto sprendinius pagal nuo 2016 m. liepos 2 d. galiojančią statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.37 papunktyje įtvirtintą sąvoką, prieangis (tambūras) - nešildoma patalpa prie išorinių pastato durų, tarnaujanti šliuzu tarp lauko ir šiltų patalpų. Projektuotojo nurodomos patalpos - tai patalpos su stogeliu išorinėje pastato pusėje, reikalingos tam, kad būtų sudaromas tarpas (šliuzas) tarp lauko ir šiltų patalpų. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo priebučių (tambūrų) laikyti erkeriais, jie pagrįstai įskaičiuoti į statinio užstatymo tankumui skaičiuoti reikalingų patalpų plotą. Be to, Inspekcija yra pateikusi ištrauką iš projekto, (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai nurodyta, kad A korpuse kiekvienas iš butų turi tambūrą, todėl daro išvadą, kad projekte yra nurodyti tambūrai, o ne erkeriai, kaip teigia projektuotojas. Taip pat skunde nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat netinkamai įvertino Projektuotojo B korpuse pažymėtus projekte „žiemos sodu“ pavadintus sprendinius. Jų nuomone, tai patalpos, kurios turėtų būti įskaičiuotos į patalpų, skaičiuotinų vertinant žemės sklypo užstatymo tankumą, skaičių, nes tai nėra balkonai, kaip teigia projektuotojas. Šios patalpos neatitinka balkonui keliamų reikalavimų.
18. Atskirajame skunde nurodoma, kad Vilniaus regioninės architektų tarybos 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. gegužės 4 d. išvadoje bylai svarbios aplinkybės buvo išanalizuotos ir padarytos išvados išsamiau, nei tai buvo padaryta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Tačiau proceso dalyvių iniciatyva gauti dokumentai, kurie buvo surašyti panaudojant specialiąsias žinias, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikomi konsultacinėmis išvadomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-465/2010, 2K-436/2010, 2K-626/2011 ir kt.), jos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų pagrįstumą, ryšį su kitais byloje ištirtais įrodymais. Tokios išvados neturi išskirtinės įrodomosios vertės, jos vertinamos kitų įrodymų kontekste.
19. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, aplinkybės, kurios yra nurodomos Vilniaus regioninės architektų tarybos 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. gegužės 4 d. pateiktose išvadose, ne tik, kad nėra naujai paaiškėjusios, bet jos sudarė visą administracinio ginčo esmę ir buvo žinomos visoms proceso šalims. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aptariamos išvados tėra papildoma ekspertų nuomonė, kuri galėjo būti žinoma bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad Vilniaus regiono architektų taryba yra kompetentinga institucija, kurios nariai yra savo srities profesionalai, tačiau nagrinėjamu atveju, jų pateiktos išvados savaime neturi jokios savarankiškos reikšmės, o tuo labiau privalomosios galios ir yra rekomendacinio pobūdžio. Institucija, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bet kuriuo metu galėjo kreiptis į Vilniaus regiono architektų tarybą dėl išvados pateikimo ir tokiu būdu papildyti savo argumentus, kuriuos Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė, kaip nepagrįstus. Vien tai, kad po bylos išnagrinėjimo yra toliau ieškoma skirtingų ekspertų nuomonių dėl ginčo objekto, savaime negali būti pagrindas pateiktas išvadas, neatitinkančias galutinio teismo sprendimo, laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
20. Atsižvelgiant į tai, kad visi įrodymai buvo surinkti bylą nagrinėjant iš esmės, taip pat pasinaudota apeliacijos teise ir naujų faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl Vilniaus regioninės architektūros tarybos 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. gegužės 4 d. išvadose nėra nurodomos jokios naujos aplinkybės, tačiau pateikiamas ekspertų vertinimas ir daromos išvados, kurios neatitinka teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų. Atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu galima ne dėl bet kokių aplinkybių, o tik dėl tų, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant procesinius sprendimus.
21. Teisminėje praktikoje ne kartą konstatuota, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrintas apeliacine tvarka, todėl iš naujo analizuoti ir vertinti įrodymus nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nėra. Institucijos nurodyti argumentai neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl kurių procesas byloje gali būti atnaujintas, kriterijaus.
22. Sutiktina su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, kadangi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra atliekamas įrodymų vertinimas, teismas tik išsprendžia ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės ar jų nėra, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia teismo išvadų dėl pagrindo bylai atnaujinti nebuvimo.
23. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ją panaikinti ir atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.