Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Z. (toliau – G. Z.) atstovės advokatės Dianos Višinskienės (toliau – D. Višinskienė) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties, kuria G. Z. skundas netenkintas ir paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko 2017 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 20-IL-22297 atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. kovo 16 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu iki 2017 m. kovo 31 d. sumokėti 5 (penkių) eurų baudą G. Z. buvo surašytas už tai, kad jis 2017 m. kovo 16 d., 21.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir ant automobilio galinės dalies kairės pusės neturėjo balto kvadrato formos skiriamojo ženklo su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje. Administraciniame nurodyme siūlomą sumokėti 5 (penkių) eurų baudą G. Z. sumokėjo 2017 m. kovo 17 d. 2017 m. kovo 24 d. prašymu G. Z. atstovė advokatė D. Višinskienė kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydama atnaujinti administracinio nusižengimo bylą G. Z. atžvilgiu, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė R. G. 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo atsisakė.Nesutikdama su priimtu sprendimu, G. Z. atstovė advokatė D. Višinskienė pateikė skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui, kuris 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu G. Z. atstovės advokatės skundą atmetė, atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakė. Nesutikdama su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu, G. Z. atstovė advokatė D. Višinskienė pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. birželio 5 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Atskiruoju skundu G. Z. atstovė advokatė D. Višinskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta formaliai, neatsižvelgus į visas skunde išdėstytas aplinkybes, neatsakant į esminius skundo argumentus, neįvertinus to, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko sprendime pasisakyta ir dėl tų argumentų, kurie skunde nebuvo nurodomi, kas neabejotinai įrodo, jog skundžiamas sprendimas buvo surašytas perkeliant Administracinės veiklos skyriaus specialistės sprendimo argumentus, taip pažeidžiant ANK 566 straipsnyje įtvirtintą teisingo proceso principą. Skundo autorės įsitikinimu, priimdamas sprendimą neatnaujinti proceso administracinio nusižengimo byloje, viršininkas turėjo išankstinę nuostatą atmesti G. Z. atstovės skundą, buvo šališkas bei pažeidė teisingumo principą, tačiau Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į tai neatsižvelgė. Skundu pažymima, kad vertinamu atveju G. Z. nebuvo išaiškinta, kodėl už padarytą pažeidimą nebuvo skirta žodinė pastaba arba įspėjimas, nors tokią galimybę ANK ir numato. Taip pat nebuvo išspręstas G. Z. kaltės klausimas. Vien tai, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu G. Z. su jam inkriminuotu nusižengimu sutiko, jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nepatvirtina. Konstatuojant šią išvadą pažymima, kad automobiliu, ant kurio nebuvo specialaus ženklo – klevo lapo, naudojasi ne tik G. Z., bet ir jo draugė J. B., kuri nuėmė specialų ženklą ir apie tai neinformavo G. Z.. Šią aplinkybę gali patvirtinti ir pati J. B., tačiau atsisakius atnaujinti administracinio nusižengimo bylą apklausti jos kaip liudytojos galimybės nebuvo, dėl ko, buvo pažeistas ANK 571 straipsnis. Tai, kad specialųjį ženklą nuo G. Z. įvykio metu vairuoto automobilio nuėmė J. B., jo atstovės vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad G. Z. veiksmuose nebuvo tyčios, todėl pareigūnas galėjo ja, duoti tiesiog žodinę pastabą arba paskirti įspėjimą. G. Z. atstovės teigimu, nebuvo įvertinta ir G. Z. tautybė – yra gruzinas, jo bendravimas šeimoje vyko rusų kalba, lietuvių kalba jis gali šnekėti tik buitinėmis frazėmis, todėl nesuprato teisinės lingvistikos, o pareigūnai surašydami administracinio nusižengimo protokolą tuo pasinaudojo neišaiškindami aplinkybės, kad jam gali būti skiriama žodinė pastaba. Tokiu būdu buvo pažeistas ANK 577 straipsnis ir padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. Z. atstovės advokatės D. Višinskienės atskirasis skundas netenkinamas. Proceso atnaujinimas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti ar įsiteisėję teismų (Institucijų) procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo (Institucijos) procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Sprendžiant baigtoje administracinio nusižengimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės, sprendžiama tik tai, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės. Esminėmis bylos atnaujinimui reikšmingomis aplinkybėmis, laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Baigtinis šių aplinkybių sąrašas nurodomas ANK 658 straipsnio 1 dalyje. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo (Institucijos) sprendimą ar nutartį; aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti, kad sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, jog atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo.Aptarto teisinio reguliavimo visumoje įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, spręstina, kad jokių administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų nagrinėjamu atveju nėra, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino G. Z. atstovės advokatės D. Višinskienės skundo ir paliko galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Abejonių tokiu apylinkės teismo sprendimu aukštesniajam teismui nekyla. Manyti priešingai apygardos teismui neleidžia ir G. Z. atstovės advokatės atskirajame skunde išdėstyti motyvai. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 16 d. G. Z. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu iki 2017 m. kovo 31 d. sumokėti 5 (penkių) eurų baudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2017 m. kovo 16 d., 21.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir ant automobilio galinės dalies kairės pusės neturėjo balto kvadrato formos skiriamojo ženklo su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje. Komentuojamu administracinio nusižengimo protokolu išaiškintos ir administracinio nurodymo neįvykdymo pasekmės – iki administraciniame nurodytos datos nesumokėjus baudos administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiųstas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Tiek su aptartomis administracinio nurodymo neįvykdymo pasekmėmis, tiek ir ANK 577 straipsnyje įtvirtintomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis bei pareigomis administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo metu G. Z. buvo supažindintas, patvirtindamas tai savo parašu. Tai, kad G. Z. buvo žinomos administracinio nurodymo neįvykdymo pasekmės neabejotinai patvirtina ir tai, kad administraciniame nurodyme siūlomą sumokėti 5 (penkių) eurų baudą jis sumokėjo jau kitą dieną, t. y. 2017 m. kovo 17 d. Esant šioms aplinkybėms, nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu G. Z. sutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, teisinio pagrindo nėra. Iš esmės šios aplinkybės atskiruoju skundu neneigia ir pats G. Z., t. y. jis neginčija, kad įvykio metu vairavo transporto priemonę ir ant automobilio galinės dalies kairės pusės neturėjo balto kvadrato formos skiriamojo ženklo su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje, tačiau teigia, jog tai įvyko ne dėl jo kaltės, kadangi specialų ženklą nuo automobilio nuėmė jo draugė ir apie tai jam nepranešė. Tačiau, pagal ANK 7 straipsnio nuostatas asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Esant tokiam teisiniam reguliavimui akivaizdu, kad ir G. Z. inkriminuotas administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. G. Z., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, be abejo žinojo Kelių eismo taisyklių 4 priedo 18 punktu jam, kaip pradedančiajam vairuotojui, keliamus reikalavimus, jog pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje, tačiau šios pareigos nagrinėjamu atveju neįvykdė. Aplinkybės, lėmusios tokį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesį, esminės reikšmės neturi, todėl negali būti laikomos pakankamu pagrindu administracinio nusižengimo bylos proceso atnaujinimui. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir atskirojo skundo teiginiai, jog vertinamu atveju G. Z. kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, jis surašomas ištyrus visas aplinkybes ir nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusižengimą, būtent šiuo procesiniu dokumentu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio nusižengimo byloje. Tokiu būdu, įvertinus administracinio nusižengimo protokolo svarbą, atsižvelgiant į tai, kad kartu su administracinio nusižengimo protokolu asmeniui buvo surašytas ir administracinis nurodymas (kurio, nesutikdamas su jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymu, G. Z. galėjo neįvykdyti ir tokiu būdu byla būtų nagrinėjama įprastine tvarka, kur G. Z. būtų galėjęs išdėstyti savo nesutikimo su jam inkriminuotu nusižengimu, motyvus), protokolas G. Z. buvo surašytas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, pagal kurią asmuo traukiamas administracinė atsakomybėn nepriklausomai nuo jo kaltės formos (t. y. nepriklausomai nuo to, ar nusižengimas padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo), teigti, jog ši aplinkybė yra pakankama administracinio nusižengimo bylos atnaujinimui vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo, juolab, kad jokių abejonių dėl to, kad būtent G. Z. vairavo automobilį, kuris nebuvo tinkamai pažymėtas, nėra. Šių duomenų visumoje atmetant apygardos teismui pateiktą atskirąjį skundą pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, G. Z. tautybė ir nepakankamos lietuvių kalbos žinios (apie tai nepažymint administracinio nusižengimo protokole, vietoje to, patvirtinant šį procesinį dokumentą savo parašu, be to, netgi lietuvių kalba parašant „sutinku“), aplinkybė, jog vertinamu atveju jam buvo skirta piniginė bauda, bet ne įspėjimas ar žodinė pastaba, nors tokią galimybę ANK numato, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurių pagrindu galima būtų atnaujinti administracinio nusižengimo bylos procesą, vertinamu atveju nelaikytinos, ką visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi pripažino ir apylinkės teismas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, abejoti tiek skundžiamą apylinkės teismo nutartį priėmusio teismo, tiek ir ankstesnius procesinius sprendimus priėmusių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės ar Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko nešališkumu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės administracinio nusižengimo bylos atnaujinimui analizuojamu atveju buvo įvertintos tinkamai, nepažeidžiant ANK reikalavimų, pagrįstai atsisakant atnaujinti administracinio nusižengimo bylos procesą. Priimti priešingą procesinį sprendimą, įvertinus atskirajame skunde pateiktus jokiais objektyviais duomenimis neparemtus G. Z. advokatės samprotavimus, teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.