- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-814-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10058-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- Z. K.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomų nurodymų pašalinti pažeidimus panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Z. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir prašo panaikinti 2020 m. kovo 4 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN274(16.29).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Z. K. ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir grąžino jį padavusiam asmeniui; išaiškino ieškovui, kad jis su ieškiniu turi teisę kreiptis į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas reiškiamas dėl privalomo nurodymo atlikti statybos darbus rekonstruojamajame statinyje adresu (duomenys neskelbtini); reikalavimas susijęs su naudojimusi nekilnojamuoju daiktu ir yra išimtinai teismingas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, tai yra Plungės apylinkės teismui Palangos rūmams.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas Z. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Ginčas nėra susijęs su ieškovo naudojimosi, valdymo ar disponavimo nekilnojamuoju daiktu teisių pažeidimu, todėl teismas negalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundžiamoje nutartyje nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, konstatuoti, kad ieškinys teismingas nekilnojamojo turto buvimo vietos teismui ir atsisakyti jį priimti. Pasak ieškovo, ieškinys vadovaujantis CPK 29 straipsniu, teismingas atsakovės buveinės vietos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.
3.2. Apeliantas nurodo, kad ieškiniu neprašoma ginti jo naudojimosi daiktu teisę, o ginčijamas viešojo administravimo subjekto priimtas individualusis administracinis aktas – 2020 m. kovo 4 d. Privalomasis nurodymas. Privalomuoju nurodymu reikalaujama pašalinti neesminius nukrypimus nuo pastato rekonstrukcijos projekto; juo neginčijamas pastato rekonstrukcijos teisėtumas, nereikalaujama atkurti pradinę pastato būklę, todėl ginčo dalykas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių ir nesusijęs su naudojimosi, valdymo ar disponavimo nekilnojamuoju daiktu (pastatu) teisėmis, jų praradimu ar apribojimu. Ieškovo reikalavimas negrindžiamas ir jo valdymo ar disponavimo teisės į pastatą pažeidimu, o grindžiamas atsakovės padarytu specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių viešojo administravimo subjektų veiklos principus bei statybos proceso valstybinę priežiūrą, pažeidimu. Ieškovas nesiekia įteisinti savavališkos statybos padarinių CK 4.103 straipsnyje nurodytu pagrindu, o ginčija Privalomojo nurodymo 1 ir 2 punktuose nurodytų konstrukcijų neišardymo pripažinimą Projekto sprendinių pažeidimu dar nebaigtame rekonstrukcijos procese, neaiškiais pagrindais konstatuojant tariamai padarytą statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Ginčas kilęs iš viešosios teisės reglamentuojamų teisinių santykių, todėl ieškinys pareikštas pagal CPK 29 straipsnyje nurodytą bendrąją taisyklę – atsakovės (juridinio asmens) buveinę.
3.3. Nebuvo pagrindo remtis nutartyje nurodyta teismine praktika, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės ir ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės yra skirtingos; Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse buvo spręsta kuriam – bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismui buvo teismingas joje aptartas ginčas, svarstomas ginčo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo teismingumas, o ne ieškovo pateiktame ieškinyje nurodyta teisinė situacija ir kt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomų nurodymų pašalinti pažeidimus panaikinimo, kaip neteismingą šiam teismui.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos nustato, kad tuo atveju, kai ieškinys teismui neteismingas, teismas turi atsisakyti jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
7. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pareiškė reikalavimą panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 4 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-274(16.29), kuriuo nurodoma:
1) atlikti statybos darbus rekonstruojamame statinyje – iš šiaurės rytinės pastato pusės pirmame aukšte tarp ašių „A“ ir „B“ išardant apie 1,70 m ilgio ir apie 3,10 m aukščio buvusią viešojo tualeto laukinę sienutę taip, kad statinys atitiktų projekto „Pastato - tualeto (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektas“ Nr. 1322-01-TP, pagal kurį 2013 m. spalio 22 d. P. miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-33-131022-00166, sprendinius, nurodytus projekto brėžiniuose: lapas Nr. 1322-01-TP-SA-4 ir lapas Nr. 1322-01-TP-SA-5;
2) Atlikti statybos darbus rekonstruojamame statinyje – iš šiaurės rytinės pastato pusės pirmame aukšte tarp ašių „A“ ir „B“ išardant įrengtą apie 1,8 m pločio ir apie 5,5 m ilgio stogelį taip, kad statinys atitiktų projekto „Pastato – tualeto (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektas“ Nr. 1322-01-TP, pagal kurį 2013-10-22 P. miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-33-131022-00166, sprendinius, nurodytus projekto brėžiniuose: lapas Nr. 1322-01-TP-SA-4, Nr. 1322-01-TP-SA-5, Nr. 1322-01-TP-SA-6, Nr. 1322-01-TP-SA-7;
3) Pateikti pastato – tualeto (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis užpildytą statybos darbų žurnalą, kad atitiktų statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priede nurodytus reikalavimus.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs privalomojo nurodymo, kurio panaikinimo siekia apeliantė, turinį, pagal kurį reikalaujama iki nurodyto termino išardyti tiek buvusią sienutę, tiek įrengtą stogelį taip, kad atitiktų projekto sprendinius, daro išvadą, jog jis susijęs su ieškovo, kaip nekilnojamojo turto savininko, nuosavybės teisės ribojimu, nekilnojamojo daikto naudojimu.
10. Apelianto argumentai, kad privalomuoju nurodymu reikalaujama pašalinti neesminius nukrypimus nuo pastato rekonstrukcijos projekto, o ne ginčijamas pastato rekonstrukcijos teisėtumas apskritai ar reikalaujama atkurti pradinę pastato būklę, nekeičia privalomojo nurodymo pobūdžio – padaryti fizinį poveikį ieškovui priklausančiam nekilnojamojo turto objektui. Ieškinio faktinis pagrindas, t. y. argumentai, kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo (tai, kad ieškovas ieškinį grindžia atsakovės padarytu specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių viešojo administravimo subjektų veiklos principus bei statybos proceso valstybinę priežiūrą, pažeidimu), taip pat neįtakoja teismingumo taisyklių taikymo. Apelianto pozicija, kuria jis teigia, kad ginčo dalykas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių, tačiau taip pat nurodo, jog ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, laikytina prieštaringa.
11. Nors pirmosios instancijos teismo nurodytoje teismų praktikoje nagrinėjami ginčai nėra tapatūs nagrinėjamam, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiamos nutarties išvada dėl CPK 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimtinio teismingumo taisyklės taikymo yra neteisinga ar nepagrįsta.
12. Kiti atskirojo skundo argumentai įtakos teismo sprendimo teisėtumui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ).
13. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.