Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-425-480/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
2S-425-480/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04367-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-425-480/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04367-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; 3.4.5.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės D. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5106-652/2016 pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. S. pateikė skundą dėl antstolės D. K. veiksmų, prašydamas: atblokuoti pareiškėjo sąskaitą, kurioje nėra viršijama viena minimali mėnesinė alga (toliau - MMA) siunčiamų pinigų; panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, nesudarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, t. y. nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.Antstolė D. K. 2016 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Alytaus rajono apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės veiksmų tenkino, panaikino 2016 m. rugpjūčio 10 d. antstolės D. K. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, nesivadovavo išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis teisės normomis. Pareiškėjas nesutinka su 2016 m. rugpjūčio 10 d. priimtu patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo antstolė areštavo 95,73 Eur skolos ir 144,00 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 239,73 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos namų/įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjo gaunamos lėšos į jo laisvės atėmimo vietos sąskaitą kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalėjo vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA. Antstolė, nukreipdama išieškojimą į visas pareiškėjo lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, nesilaikė aukščiau išvardytų įstatymo nuostatų bei galiojančios teismų praktikos, todėl pareiškėjas neturi galimybės naudoti piniginių lėšų savo reikmėms. 2016 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu antstolė nenurodė draudimo skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad iš pareiškėjo sąskaitos, esančios pataisos namuose, būtų atlikti išskaitymai vykdant antstolės patvarkymus ir pareiškėjas tokių duomenų nenurodė, todėl teismas pareiškėjo reikalavimus, kuriais prašoma panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, laikė nepagrįstais. Teismas taip pat nurodė, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl aplinkybė, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami valstybės lėšomis apranga ir maistu, ar yra jiems garantuojamas ir užtikrinamas minimalių, būtiniausių poreikių tenkinimas, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, negali būti remiamasi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė D. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo A. S. skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti (b. l. 14-15). Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:Vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti Sprendimo vykdymo instrukcijoje numatytas patvarkymų formas ir neturi teisės jų pakeisti. Šiuo atveju buvo priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjo sąskaitoje esančioms lėšoms netaikomos CPK 736 straipsnyje nurodytos taisyklės, nes tokios lėšos nelaikytinos darbo užmokesčiu ar kitomis jam prilygintomis išmokomis bei daviniais. Skolininko nurodytose LAT 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir Kauno apygardos teismo 2016-0-21 nutartyje Nr.2S- 988-54/2016 esančios aplinkybės neatitinka šioje konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Atlikdamas bausmę pataisos namuose, pareiškėjas yra visiškai išlaikomas valstybės, maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Kauno apygardos teismas 2016-05-10 nutartimi civ. b. Nr. 2S-1078-390/2016 yra pasisisakęs ir padaręs išvadą, kad teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje.Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolės D. K. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 95,73 Eur (330,54 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. S. valstybės naudai. Antstolė 2015 m. balandžio 8 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymą dėl skolos išieškojimo, taip pat patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 239,73 Eur sumą, esančią laisvės atėmimo vietos įstaigos - Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Antstolė 2016 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 95,73 Eur skolos ir 144,00 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 239,73 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos namų/įkalinimo įstaigos sąskaitoje ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė atblokuoti pareiškėjo sąskaitą, kurioje nėra viršijama 1 MMA siunčiamų pinigų; panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino 2016 m. rugpjūčio 10 d. antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismas sprendė, kad pareiškėjo gaunamos lėšos į jo laisvės atėmimo vietos sąskaitą kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, privalėjo vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus.Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pareiškėjo sąskaitoje esančioms lėšoms netaikomos CPK 736 straipsnyje nurodytos taisyklės, nes tokios lėšos nelaikytinos darbo užmokesčiu ar kitomis jam prilygintomis išmokomis bei daviniais; šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, o priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, todėl galima nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi, minėtos įstatymo normos patvirtina, kad iš tokio dydžio lėšų (1 MMA) išieškojimas yra galimas.Nagrinėjamu atveju, ginčas kilęs dėl to, kad antstolė išieškojimą nukreipė į skolininko (nuteistojo) A. S. pinigines lėšas, gaunamas į pataisos namuose esančią nuteistojo sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos į laisvės atėmimo vietos sąskaitą kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš minėtų skolininkui priklausančių lėšų, privalėjo vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus.Kaip jau minėta šios nutarties 10 punkte, antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 95,73 Eur skolos išieškojimo iš skolininko valstybės naudai, t. y. vieną vykdomąjį dokumentą, todėl turi teisę iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaičiuoti 20 procentų (CPK 736 str. 1 d. 2 p.). Be to, išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju antstolė D. K., priimdama 2016 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymą ir nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, nesivadovavo išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 733–743), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pagrįstai minėtą antstolės patvarkymą panaikino.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, taip pat konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Todėl apeliantė nepagrįstai atskirajame remiasi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str., Teismų įstatymo 23 str. 2 d.), todėl aplinkybė, kad apygardos teismai kitose bylose priėmė priešingus sprendimus, nei nuspręsta skundžiamoje nutartyje, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė