Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-11 · Administracinė byla Nr. I-2862-281/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
I-2862-281/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01453-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
M. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2862-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01453-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. P. teismui pateikė skundą, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat turtinę žalą – sumas, atskaitytas į kalinių fondą, t. y. po 25 proc. kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-12-01 bei nuo 2017-09-01 iki 2018-05-01 (b. l. 1–2).

Paaiškino, kad Vilniaus pataisos namuose nuo 2016-04-01 dirbo pilnu etatu. Bendru atveju dirbant pilnu etatu priklausanti alga yra 400 Eur, atskaičius 25 proc. į kalinių fondą ir 5 proc. į neliečiamą sąskaitą. Kadangi pareiškėjas gaudavo ne 400 Eur, o 150-200 Eur, atskaičius 25 proc. į kalinių fondą ir 5 proc. į neliečiamą sąskaitą jam likdavo 80-90 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus PN grobstydavo pareiškėjo uždirbtas lėšas ir toks grobstymas tęsėsi nuo 2016-04-01 iki 2016-12-01. Vėliau pareiškėjas įsidarbino Vilniaus PN valgykloje 0,75 etato nuo 2017-09-01, situacija vėl buvo identiška – pareiškėjui priklausė 300 Eur alga, tačiau atskaičius 25 proc. į kalinių fondą ir 5 proc. į neliečiamą sąskaitą pareiškėjui į sąskaitą buvo pervedama tik 40-60 Eur, nors, pagal pareiškėjo apskaičiavimus po atskaitymų turėjo likti 90-120 Eur suma. Atskaitant 25 proc. į kalinių fondą, Vilniaus PN verčia pareiškėją teikti paramą, todėl pareiškėjas laikotarpiais nuo 2016-04-01 iki 2016-12-01, taip pat nuo 2017-09-01 iki 2018-04-31 buvo paramos davėjas. Pareiškėjas iš privalomo kalinių fondo jokios naudos negauna, nes asmeninėje sąskaitoje turint daugiau nei 19 Eur, higienos reikmenys, sezoniniai rūbai iš kalinių fondo nėra skiriami. Taigi pareiškėjui yra nežinoma kur realiai nukeliauja 25 proc. iš darbo užmokesčio atskaitomos lėšos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–22).

Paaiškino, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, jokiose pareigose nėra dirbęs. Pareiškėjas dirbo VĮ „Mūsų amatai“. Pareiškėjui dirbant VĮ „Mūsų amatai“ jo darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei darbo užmokesčio dydį skaičiavo VĮ „Mūsų amatai“, o ne Vilniaus PN, todėl visi pareiškėjui kylantys klausimai ir neaiškumai dėl apskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio turėtų būti adresuoti VĮ „Mūsų amatai“. Vilniaus PN Buhalterinės apskaitos skyrius atlikdavo tik teisės aktuose nustatytas privalomas išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio, t. y. į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, į neliečiamą sąskaitos dalį bei atskaitymus pagal įstaigoje pareiškėjo vardu gautus antstolių vykdomuosius dokumentus dėl lėšų išieškojimo. Vilniaus PN neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti galiojančiais teisės aktais. Be to, nuteistieji asmenys kalinimo metu yra išlaikomi valstybės, jiems užtikrinimas jų fiziologinius poreikius atitinkantis maitinimas, suteikiama miegui skirta vieta, nuteistieji taip pat aprūpinami darbužiais, patalyne, higienos priemonėmis ir kitais būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingas daiktais, todėl tai, kad jų darbo apmokėjimui taikomi specialūs teisės aktai, nepažeidžia teisės į teisingą darbo apmokėjimą. Atsakovo teigimu, šios aplinkybės suponuoja, jog iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitos buvo daromos teisėtai. Kadangi iš pareiškėjo darbo užmokesčio papildomai buvo atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, šios lėšos pareiškėjui buvo išmokėtos paleidžiant pareiškėją iš laisvės atėmimo vietos 2018-05-30. Teigia, kad skunde nurodytu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016-04-01 iki 2018-04-30, pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją dėl galimai jo atžvilgiu daromų darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nesikreipė. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas i teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-12-01, taip pat nuo 2017-09-01 iki 2018-04-31.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Bausmių atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Pagal BVK 111 straipsnį, darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš pataisos priemonių. BVK 125 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę, nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 straipsnio 3 dalis), pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 125 straipsnio 8 dalis). Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą) (LVAT 2016-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016).

Nuteistųjų darbo apmokėjimą reglamentuojančio BVK 131 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką nustato Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-13 nutarimu Nr. 228, kurio 4 punktas nustato, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis (2 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Aprašo 2 priedas numato, kad ūkio darbams koeficientas sudaro 0,43-0,55, o konkretus koeficientas nustatomas atsižvelgiant į pareigybei keliamus reikalavimus, darbų turinį ir sąlygas.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas, vertindamas nuteistųjų, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų ūkio darbus, darbo apmokėjimą, konstatavo, kad nuteistųjų darbo ir darbo santykių, susijusių Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba, tiek reglamentavimo tikslai, tiek uždaviniai, tiek ir taikomi principai yra skirtingi, todėl nėra pagrindo manyti, kad tokių asmenų grupių bent jau apmokėjimą už darbą tvarka privalo būti vienoda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2280-624/2017).

Pažymėtina, kad išskaitų iš nuteistųjų darbo užmokesčio vykdymą reglamentuoja BVK 132 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu (BVK 132 straipsnio 2 dalis). Atlikus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (BVK 132 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus PN direktorius 2016-04-05 nutarimu Nr. 56-475(I) suteikė pareiškėjui teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų į darbą, tokia teisė suteikta laiku nuo 7.30 val. iki 18.00 val. ir maršrutu į darbą (b. l. 23). VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2016-04-07 įsakymu Nr. 7/05-49 pareiškėjas paskirtas Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio pagalbinio darbininko laikinoms pareigoms, taikant 0,43 apmokėjimo koeficientą, nuo 2016-04-08 (b. l. 25). VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2016-05-11 įsakymu Nr. 7/05-72 pareiškėjas atleistas iš Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio pagalbinio darbininko laikinų pareigų nuo 2016-05-11 (b. l. 26). Tos pačios dienos VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus įsakymu Nr. 7/05-70 pareiškėjas paskirtas Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio pagalbinio darbininko (atliekų rūšiavimo) pareigoms, taikant 0,5 apmokėjimo koeficientą, nuo 2016-05-12 (b. l. 29). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus PN direktoriaus 2016-05-11 įsakymu Nr. 56-617(I) pareiškėjui suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų į darbą, maršrutu Vilnius, Rasų g. 8 – Gariūnų g. 71 (b. l. 27). Pareiškėjas VĮ „Mūsų amatai“ 2017 m. rugsėjo įsakymu paskirtas Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio 0,5 pareigybės valgyklos darbininko laikininko pareigoms, taikant 0,5 apmokėjimo koeficientą, nuo 2017-09-19 (b. l. 34). Pareiškėjas VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus įsakymu atleistas iš Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio darbininko laikininko pareigų nuo 2017-10-03 (b. l. 32), o teisė išvykti be sargybos arba be palydos pareiškėjui panaikinta 2016-10-26 Vilniaus PN direktoriaus įsakymu (b. l. 31). VĮ „Mūsų amatai“ 2018-04-30 direktoriaus įsakymu Nr. 7/05-53 pareiškėjas atleistas iš Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio valgyklos darbininko pareigų (b. l. 35). Iš įvertintų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėjo darbdavys buvo ne Vilniaus PN, o VĮ ,,Mūsų amatai“, todėl darbo sąlygas nustatydavo VĮ ,,Mūsų amatai“, o ne Vilniaus PN. Atsižvelgiant į tai, teismas vertins ar Vilniaus PN nepažeidė jai BVK 132 straipsnio suteiktos teisės iš nuteistųjų darbo užmokesčio atlikti išskaitas į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą, taip pat į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį.

Iš pateiktos į bylą pažymos apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 36) matyti, kad iš pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31 priskaičiuoto darbo užmokesčio buvo atskaityta 265,37 Eur (25 proc.) į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, 53,07 Eur į neliečiamą sąskaitos dalį ir 223,52 Eur atskaityta pagal vykdomuosius raštus. Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 į socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaityta 111,07 Eur, į neliečiamą sąskaitos dalį – 22,21 Eur, atskaitymams pagal vykdomuosius raštus skirta 152,75 Eur, išmokėtas atlyginimas sudarė 286,03 Eur (b. l. 38–39). Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-05-31 į socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaityta 150,68 Eur, į neliečiamą sąskaitos dalį – 30,14 Eur, atskaitymams pagal vykdomuosius raštus skirta 210,96 Eur, išmokėtas atlyginimas sudarė 210,92 Eur. Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitos į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą, į neliečiamą sąskaitos dalį buvo daromos neteisėtai, taip pat Vilniaus PN turėjo teisę skirti pareiškėjo darbo užmokesčio dalį atskaitymams pagal vykdomuosius raštus.

Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-14 nutarimu Nr.475, 7.1 punktas nustato, jog socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšos naudojamos vienkartinėms mėnesinėms iki 0,4 minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpoms būtiniausiems reikmenims įsigyti išmokėti turintiems teisę juos pirkti nuteistiesiems. Pagal nurodytą tvarką, pašalpos mokamos tik nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi jų mažiau kaip 0,3 minimalaus gyvenimo lygio dydžio. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo lėšas. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų nuostatų, pašalpos skyrimo klausimas sprendžiamas tik nuteistajam pateikus rašytinį prašymą, o kaip informavo pataisos namų administracija, pareiškėjas dėl pašalpos skyrimo raštu nė karto nesikreipė. Be to, pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-10 nutarimą Nr. 924, minimalus gyvenimo lygis nuo 2015-01-01 yra 38 Eur. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje turimos lėšos ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016-04-01 iki 2016-12-01, taip pat nuo 2017-09-01 iki 2018-04-31, nebuvo mažesnės nei 0,3 minimalaus gyvenimo lygio. Taigi nesant pareiškėjo prašymo, o be to, pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančioms lėšoms esant didesnėms nei 0,3 minimalaus gyvenimo lygio, Vilniaus PN neturėjo pagrindo pareiškėjui skirti pašalpą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų yra nepagrįsti, ginčo laikotarpiu Vilniaus PN pagrįstai iš pareiškėjo darbo užmokesčio atliko išskaitas į neliečiamą sąskaitos dalį, į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, išskaitytos sumos nėra didesnės nei nustato nuodyti teisės aktų reikalavimai, o taip pat pagrįstai atskaitė sumas pagal vykdomuosius raštus. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi atsakovo Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, laikytina, kad atsakovo atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaMefodija Povilaitienė