- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-290-1041/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00652-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, dėl neišmokėtos dalies draudimo išmokos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 3 040,30 Eur žalos atlyginimą už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, 87,50 Eur išlaidas už atliktą transporto priemonės žalos (remonto išlaidų) apskaičiavimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2024 m. birželio 12 d. eismo įvykio metu buvo sugadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė Subaru Outback. Įvykio kaltininkės trečiojo asmens transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės bendrovėje, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovė dėl remonto išlaidų paskaičiavimo kreipėsi į tris autoservisus, paskaičiavo patirtos žalos vidurkį ir sumokėjo ieškovei 3 983,98 Eur žalos atlyginimą. Ieškovės pasamdytas nepriklausomas vertintojas automobilio žalą įvertino 6 936,78 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti skirtumą (6 936,78 Eur – 3 983,98 Eur).
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad nėra pateikta objektyvių duomenų, kad draudimo išmokos apskaičiavimo būdas, pagal trijų realiai veikiančių servisų nurodytų darbų įkainių vidurkį, pažeistų ieškovės interesus ar neužtikrintų automobilio atkūrimo į iki įvykio buvusią būklę.
3. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2025 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 670 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad nepriklausomo vertintojo parengta sąmata atitinka Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo III skyriaus 14, 15, 16 punktuose (toliau – aprašas) keliamus reikalavimus, tačiau, spręsdamas dėl žalos dydžio konkrečiu atveju, teismas neturi suteikti prioriteto vien tik nepriklausomo vertintojo parengtai sąmatai, o vertinti visumą byloje esančių duomenų.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė žalą apskaičiavo išnagrinėjusi dokumentų visumą, laikantis reikalavimo apmokėti vidutinius remonto ir detalių įsigijimo kaštus ir gavusi įmonių, turinčių teisę remontuoti sugadintą turtą, sudarytas remonto sąmatas. Atsakovė, atlygindama žalą rėmėsi trijų remonto įmonių pasiūlymais, jų kainų vidurkiu, kuris teismo vertinimu, atitiko keliamą remonto ekonomiškumo kriterijų. Todėl padarė išvada, kad, atsakovė žalos atlyginimą apskaičiavo tinkamai.
7. Teismas nustatė, kad po remonto transporto priemonės būklė ir vertė neturi būti blogesnė nei buvusi iki eismo įvykio, tokia pozicija atitinka ir civilinės atsakomybės esmę – kompensuoti nuostolius. Dėl to, ginčo atveju, reikšminga tapo aplinkybė, kad ieškovės automobilis jau yra suremontuotas. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė automobilio remontą patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė, leido susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad atsakovės išmokėto žalos atlyginimo pakako automobilio atstatymui į iki eismo įvykio buvusią būklę.
8. Dėl ieškovės prašomų priteisti 87,50 Eur išlaidų už transporto priemonės vertinimą, teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų vengusi ar atsisakiusi apžiūrėti ieškovei priklausantį automobilį. Todėl neegzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (išlaidų už turto vertinimą) ryšys, kas savaime eliminuoja galimybę civilinei atsakomybei taikyti. Todėl reikalavimą priteisti 87,50 Eur išlaidų už transporto priemonės vertinimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovei perėjo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jos nustatytos žalos dydžio ir prašomos atlyginti žalos dydžio sumos. Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė apeliantės (ieškovės) pateiktų rašytinių įrodymų, o šių įrodymų pateikimas perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei kaip atsakingam draudikui.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas konstatavo, kad šiuo atžvilgiu nepriklausomo vertintojo parengta sąmata atitinka apraše keliamus reikalavimus, tačiau, visiškai nepagrįstai nurodė, kad spręsdamas dėl žalos dydžio konkrečiu atveju, teismas neturi suteikti prioriteto vien tik nepriklausomo vertintojo parengtai sąmatai, o vertina visumą byloje esančių duomenų.
1.3. Nors pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantės (ieškovės) pateikta konsultacinė sąmata atitinka norminių aktų reikalavimus, o atsakovės pateiktas žalos apskaičiavimas – visų trijų remonto įmonių sudarytos sąmatos neatitinka norminių aktų reikalavimų, nustatydamas padarytos žalos dydį, rėmėsi būtent atsakovės pateiktomis remonto sąmatomis. Toks byloje pateiktų įrodymų vertinimas neatitinka nei įstatymo reikalavimo, nei teismų praktikos.
1.4. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad apeliantė (ieškovė) argumentavo, jog automobilio remontas turi būti atliktas pagal gamintojo nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad atlikus remontą nesilaikant gamintojo nustatytų reikalavimu, yra akivaizdu, jog po remonto transporto priemonė neatitiks techninių aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimų. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė apeliantės (ieškovės) argumentus, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autobroliai“, UAB „Temis“, UAB autocentras „Žėrutis“ parinkti remonto būdai neatitinka privalomo imperatyvo atlikti remontą pagal gamintojo nustatytus reikalavimus.
1.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl apeliantei (ieškovei) priklausančio automobilio ginčo eismo įvykio metu padarytų sugadinimų, reikalingo remonto apimties, skiriasi tik remontui reikalingų detalių ir remonto darbų kainos. Į skirtingas sąmatas buvo neįtraukti skirtingi darbai. Vadinasi, teismas sprendime pripažino, kad dalis darbų atsakovės pateiktose remonto sąmatose yra neįtraukta sąmoningai, jog sumažinti apskaičiuojamos žalos dydį. Be to, automobiliui, atvežtam iš JAV į Lietuvą nebuvo padaryti kėbulo apgadinimai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir liudytojo parodymų nevertino, o tiesiog šališkai sprendime atkartojo atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytus argumentus.
1.6. Teismas ignoravo aplinkybę, kad apeliantė (ieškovė) pasirinko draudimo išmokos išmokėjimą pinigais, o ne jį suremontuojant. Tokiu atveju jai mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas ne pagal faktiškai patirtas išlaidas, o pagal vidutinius įkainius, todėl įrodymų, pagrindžiančių remonto išlaidas, apeliantė (ieškovė) neprivalėjo pateikinėti. Be to, atlikta techninė apžiūra tik patvirtina, kad šiuo metu automobilis gali dalyvauti eisme, nes atsakovei išmokėjus dalį draudimo išmokos buvo iš dalies atstatytas, tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad automobilis atstatytas iki tokios būklės, koks buvo iki eismo įvykio. Apeliantė (ieškovė) automobilio remontui panaudojo savo lėšas, kas neatitinka visiško žalos kompensavimo principo.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliantei (ieškovei) slepiant faktą, kad transporto priemonė yra suremontuota ir dalyvauja eisme, slepiant ir atsisakant paaiškinti, kokias išlaidas ji patyrė suremontavusi automobilį, leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantei (ieškovei) išmokėtos draudimo išmokos visiškai pakako automobilio atkūrimui į iki eismo įvykio buvusią padėtį.
2.2. Apeliantė (ieškovė) neįrodė, kad atsakovė žalą būtų apskaičiavusi netinkamai ar pažeisdama imperatyvias teisės aktų nuostatas, taip pat, kad konsultacinė sąmata turėtų aukštesnę įrodomąją galią. Teismas, ištyręs visą bylos medžiagą priėjo pagrįstų išvadų, kad neturi suteikti prioriteto nepriklausomo vertintojo parengtai konsultacinei sąmatai, o privalo vertinti visumą byloje esančių duomenų, ką konkrečiu atveju ir padarė.
2.3. Apeliantė (ieškovė) neįrodė, kad realią žalą atspindi būtent nepriklausomo vertintojo konsultacinė sąmata. Apeliantės (ieškovės) reikalavimas išmokėti žalą pagal nepriklausomo vertintojo konsultacinę sąmatą iš esmės yra grindžiamas didesniais vertinimo ataskaitoje nurodytais darbų įkainiais ir didesnėmis dalių ir (ar) detalių kainomis. Tačiau nors apeliantė (ieškovė) faktiškai transporto priemonę susiremontavo, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad remontas buvo atliktas naudojant originalias gamintojo detales ar taikant gamintojo remonto technologiją, taip pat, kad remonto darbai kainavo tiek, kiek nurodo nepriklausomas vertintojas, o ne atsakovė – nors būtent tokio pobūdžio argumentais grindžia savo reikalavimą.
Šalies argumentai
2.4. Apeliantė (ieškovė) nepagrįstai teigia, kad automobilio remontas turėjo būti atliekamas pagal gamintojo nustatytus reikalavimus ir tik naudojant išimtinai naujas originalias detales. Aprašo nuostatos nenustato imperatyvo, kad remontas privalo būti atliekamas išimtinai tik pagal gamintojo technologiją. Remonto technologija parenkama atsižvelgiant į transporto priemonės tipą, klasę, paskirtį, bendrą techninę būklę ir atsižvelgiant (bet ne besąlygiškai vadovaujantis) gamintojo nurodymais.
2.5. Apeliantė (ieškovė) nutyli tai, kad automobilis buvo sėkmingai suremontuotas ir šiuo metu yra techniškai tvarkingas, nepateikia nė vieno įrodymo, patvirtinančio faktiškai patirtas remonto išlaidas ar tai, kad jos viršijo apeliantės (atsakovės) išmokėtą draudimo išmoką. Vietoje realių remonto išlaidų ji remiasi tik konsultacine, neįpareigojančio pobūdžio sąmata, apskaičiuota šališkai, neobjektyviai.
2.6. Apeliantė (ieškovė), veikdama per profesionalų teisinį atstovą, turėjo aiškiai suvokti jai tenkančią įrodinėjimo pareigą. Pagal civilinio proceso normas būtent apeliantė (ieškovė), o ne atsakovė, privalėjo surinkti ir pateikti teismui įrodymus, galinčius pagrįsti jos reikalavimus ir lemti apeliantei (ieškovei) palankaus sprendimo priėmimą. Apeliantė (ieškovė) neturi teisinio pagrindo remtis apeliacinės instancijos teisme naujais argumentais ir aplinkybėmis, kurios buvo žinomos ir egzistavo dar iki bylos iškėlimo teisme
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės aplinkybės, reikšmingos apeliacinės instancijos teisme
11. 2024 m. birželio 12 d. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje susidūrus dviem automobiliams įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta apeliantei (ieškovei) priklausanti transporto priemonė.
12. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su atsakovės apskaičiuotos žalos dydžiu, kreipėsi į nepriklausomą vertintoją, kuris sudarė konsultacinę sąmatą, sąmatoje transporto priemonei eismo įvykio metu padaryta žala įvertinta 6 936,78 Eur be PVM. Už suteiktas transporto priemonės, žalos nustatymo paslaugas nepriklausomas vertintojas išrašė apeliantei (ieškovei) 2024 m. liepos 4 d. sąskaitą faktūrą serija LKS Nr. (duomenys neskelbtini) už 175 Eur sumą, kurią apeliantė (ieškovė) apmokėjo 2024 m. liepos 4 d. grynais pinigais.
13. Apeliantė (ieškovė) 2024 m. liepos 4 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu perskaičiuoti nuostolio dydį, kuriame išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su atsakovės paskaičiuoti žalos dydžiu, pateikė konsultacinę remonto darbų sąmatą bei papildomas pažeidimų nuotraukas. Atsakovė išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) pateiktą remonto darbų sąmatą. Siekdama įvertinti, kiek dokumentas atspindi patirtą žalą, atsakovė kreipėsi į remonto įmones su prašymu pateikti reikiamo remonto pasiūlymus.
14. Remonto pasiūlymus pateikė UAB „Autobroliai“, UAB „Temis“ ir UAB autocentras „Žėrutis“. UAB „Autobroliai“ remonto pasiūlymo vertė 4 142,27 Eur be PVM, UAB „Temis“ remonto pasiūlymo vertė 4 730,74 Eur be PVM, UAB autocentro „Žėrutis“ remonto pasiūlymo vertė 2 816,44 Eur be PVM.
15. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo apeliantę (ieškovę) apie priimtą sprendimą perskaičiuoti žalos dydį į trijų remonto įmonių pasiūlytų sumos vidurkį t. y. 3 896,48 Eur be PVM, bei atlyginti pusę sumos, t. y. 87,50 Eur už konsultacinės sąmatos sudarymą. 2024 m. rugpjūčio 9 d. bankiniu pavedimu atsakovė sumokėjo apeliantei (ieškovei) 3 983,98 Eur žalos atlyginimą.
16. Apeliantei (ieškovei) priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta ir 2024 m. gegužės 24 d. eismo įvykio metu, t. y. dar iki 2024 m. birželio 12 d. eismo įvykio. 2024 m. gegužės 24 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonės kairė pusė. 2024 m. liepos 2 d. apeliantė (ieškovė) kreipėsi į ERGO Insurance draudimo bendrovę su prašymu perskaičiuoti 2024 m. gegužės 24 d. eismo įvykio metu patirtų nuostolio dydį, kuriame išdėstė argumentus kodėl nesutinka su ERGO Insurance draudimo bendrovės paskaičiuota žala, pateikė nepriklausomo vertintojo 2024 m. liepos 2 d. konsultacinę remonto darbų sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), papildomas pažeidimų nuotraukas. ERGO Insurance draudimo bendrovė 2024 m. liepos 16 d. pranešimu apie draudimo išmoką informavo apeliantę (ieškovę) apie paskaičiuotą 6 748,79 Eur draudimo išmoką. Rašte nurodoma, kad patirtus nuostolius sudaro 2024 m. liepos 2 d. konsultacinė remonto darbų sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) už 6 573,79 Eur, 2024 m. liepos 4 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už 175 Eur. 2024 m. liepos 4 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta apeliantei (ieškovei) už transporto priemonės žalos nustatymo paslaugas.
17. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis analogiško lengvojo automobilio 2024 m. birželio mėn. rinkos vertė 15 323 Eur be PVM.
18. Carvertical duomenimis, apeliantės (ieškovės) automobilis 2019 m. rugsėjo mėn. JAV patyrė žalą ir buvo nurašytas dėl to, kad buvo užpiltas vandeniu, „skendęs“. Carvertical duomenys patvirtina, kad apeliantės (ieškovės) automobiliui 2025 m. rugpjūčio mėn. atlikta techninė apžiūra, kuri „sėkmingai atlikta“.
Dėl apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo
19. Apeliantė (ieškovė) iš esmės ginčija, kad atsakovei perėjo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jo nustatytos žalos dydžio ir prašomos atlyginti žalos dydžio sumos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus ir aplinkybes, kurių nenurodė ir neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Apeliantė (ieškovė) nenurodo objektyvių priežasčių, dėl kurių šios aplinkybės negalėjo būti pateiktos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nepaaiškina, kodėl jų pateikimo būtinybė kilo apeliacinio proceso metu. Šių proceso normų tikslas užtikrinti proceso koncentracijos ir rungimosi principų įgyvendinimą bei užkirsti kelią bylos nagrinėjimui iš naujo apeliacine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesivadovauja ir jų nevertina.
20. Apeliantė (ieškovė) iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nepriklausomo vertintojo parengtos sąmatos atitiktį formaliems reikalavimams, nepagrįstai nesuteikė jai prioriteto nustatant žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomo vertintojo parengta sąmata savaime neturi iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios, lyginant su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal įrodymų vertinimo taisykles, teismas privalo vertinti visų byloje esančių įrodymų visumą. Vien ta aplinkybė, kad sąmata parengta nepriklausomo vertintojo, ir ji atitinka apraše keliamus reikalavimus, nesuponuoja pareigos teismui ja besąlygiškai vadovautis, jei kiti byloje esantys įrodymai kelia pagrįstu abejonių dėl joje nurodyto žalos dydžio realumo ar pagrįstumo.
21. Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo trijų skirtingų remonto sąmatų buvimą byloje, nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktomis sąmatomis, kurios, apeliantės (ieškovės) teigimu, neatitinka norminių aktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje pateiktus remonto pasiūlymus, įskaitant ir konsultacinę sąmatą, šiuos įrodymus analizavo tarpusavio ryšio ir visų bylos duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismas nustatė esminį skirtumą tarp pateiktų vertinti sąmatų ir nepriklausomo vertintojo sąmatos – UAB „Autobroliai“, UAB „Temis“, UAB autocentras „Žėrutis“ automobilio remontui nurodė galintys naudoti naudotas detales, o nepriklausomas vertintojas paskaičiavo remonto sąmatą, naudojant naujas originalias detales, įvertinus nusidėvėjimo koeficientą. Tai, kad teismas galutines išvadas grindė ne apeliantės (ieškovės) pateikta konsultacine sąmata, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismas turi teisę spręsti, kurie įrodymai yra labiau įtikinami ir geriau atspindi realų žalos dydį, jeigu toks vertinimas yra motyvuotas. Apeliantės (ieškovės) nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir kitokia bylos faktinių aplinkybių interpretacija nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 ir 6.251 straipsnius atlygintina tik realiai patirta turtinė žala, o žalos atlyginimo tikslas – atkurti nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, neleidžiant nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės (ieškovės) pateikta konsultacinė sąmata nors ir atitinka formalius reikalavimus, tačiau neįrodo, kad joje nurodytos remonto išlaidos yra būtinos ir neišvengiamos, siekiant atkurti transporto priemonės būklę iki eismo įvykio, atsižvelgiant į byloje esančių aplinkybių visumą. Žalos dydis negali būti tapatinamas su bet kuria pateikta remonto sąmata, jeigu ji neatskleidžia realių ir ekonomiškai pagrįstu nuostolių.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės (ieškovės) argumentus, kad atsakovės nurodyti remonto būdai neatitinka imperatyvaus reikalavimo remontuoti automobilį pagal gamintojo nustatytą technologiją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo aprašas nustojo galioti dar iki apeliantės (ieškovės) automobiliui padarytos žalos atsiradimo, t. y. nebegalioja nuo 2024 m. gegužės 1 d. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde remdamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-183/D1/110 patvirtintu aprašu, iš esmės deklaratyviai cituoja teisės aktų nuostatas, tačiau neįrodo, kad konkrečiu atveju atsakovės siūlomi remonto darbai pažeistų aprašo 5.4, 6, 44 punktų nuostatas. Pažymėtina, kad minėtas teisės aktas nustato bendruosius techninius ir saugos reikalavimus, tačiau nenustato pareigos draudikui kiekvienu atveju atlyginti maksimalias galimas remonto išlaidas, jeigu transporto priemonės techninė būklė gali būti atkurta ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis, laikantis saugos ir gamintojo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne abstraktų gamintojo technologijų laikymosi klausimą, o tai, ar atsakovės nustatytas žalos dydis leido atkurti transporto priemonės techninę būklę iki eismo įvykio, laikantis teisės aktų reikalavimų ir ekonominio pagrįstumo kriterijaus. Sugadinto turto vertės atkūrimas iki įvykio reiškia, kad būtina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Toks aiškinimas atitinka visiško žalos atlyginimo funkciją.
24. Apeliantės argumentai iš esmės yra nukreipti ne į pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių paneigimą ar netinkamą materialinės teisės normų taikymą, bet į teismo atliktą įrodymų vertinimą ar prioritetų jiems suteikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė (ieškovė) nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jos transporto priemonės remontas faktiškai pareikalavo didesnių išlaidų, nei nustatė atsakovė, taip pat nenurodo konkrečių neatliktų ar objektyviai būtinų remonto darbų. Apeliacinio skundo argumentai grindžiami prielaidomis ir subjektyviu skirtingų sąmatų vertinimu, kas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo pažeidimų.
25. Apeliantės (ieškovės) argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas transporto priemonės kėbulo ir pakabos apgadinimus, neįvertino jos pateiktų įrodymų ir liudytojo parodymų, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenaudojo kaip savarankiško pagrindo mažinti žalos dydį, o vertino jas kartu su kitais bylos duomenimis, spręsdamas dėl konsultacinėje sąmatoje nurodytų remonto išlaidų realumo ir ekonominio pagrįstumo. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas žalos dydžio nustatymą grindė byloje pateiktų remonto sąmatų analize ir jų tarpusavio palyginimu. Teismas nustatė, kad nuo konsultacinės sąmatos skiriasi tik keletas pozicijų, į remonto pasiūlymus nėra įtraukti remonto darbai: tiesinimo stendo paruošimas, transporto priemonės ant tiesinimo stendo užkėlimas, taip pat, pasak apeliantės (ieškovės) nepilnai įvertintas kėbulo karkaso geometrijos atstatymas, galinio dešinio rato arkos remontas (UAB autocentro „Žėrutis“, UAB „Autobroliai“ pasiūlymai), neįtraukti transporto priemonės matavimo prieš remontą darbai, neteisingai parinktas dažų tipas (UAB „Temis“ pasiūlymas). Teismas taip pat akcentavo, kad apeliantė (ieškovė) atsakovei pagal remonto pasiūlymus automobilio apžiūrai nepateikė, prašytų papildomų duomenų, nuotraukų neteikė. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojo parodymai buvo susiję su jo paties parengtos konsultacinės sąmatos pagrindimu ir joje pateiktų vertinimų paaiškinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas vertino tiek apeliantės (ieškovės) pateiktą konsultacinę sąmatą, tiek ją parengusio asmens parodymus, tačiau šiuos duomenis vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Vien ta aplinkybė, kad teismas galutinėms išvadoms pasirinko kitus, jo vertinimu labiau patikimus ir objektyvius duomenis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar neįvertinti apeliantės (ieškovės) pateikti įrodymai. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su transporto priemonės būkle iki ginčo eismo įvykio, neeliminuoja pareigos pagrįsti, kokie pažeidimai buvo padaryti ginčo eismo įvykio metu bei kokios išlaidos buvo būtinos jiems pašalinti.
26. CPK yra reglamentuota, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad pagal bendrą civiliniame procese taikomą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiga pagrįsti nuostolių dydį tenka žalos atlyginimo prašančiam asmeniui, t. y. ieškovui. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad žalos dydis gali būti įrodinėjamas visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3240-1075/2019). Todėl, siekdamas pagrįsti žalą, atsiradusią sugadinus jo turtą, ieškovas gali remtis visais jam prieinamais tokias aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais, be kita ko, jis gali pateikti duomenis apie išlaidas, kurias jis patyrė atkurdamas, remontuodamas šį turtą (sąskaitas, sąmatas ir pan.). (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1129-790/2021).
27. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiu atveju taip pat gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).
28. Tiek Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, tiek taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
29. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad transporto priemonė buvo suremontuota, jai atlikta techninė apžiūra ir ji atitinka eksploatavimo reikalavimus. Apeliantei (ieškovei) buvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė didesnes išlaidas, nei atsakovė jai išmokėjo, tačiau tokių įrodymų ji neteikė.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybei, jog automobilis buvo suremontuotas ir po remonto jai atlikta techninė apžiūra, apeliantei (ieškovei) atsirado pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius faktiškai patirtas transporto priemonės remonto išlaidas, jeigu ji ir toliau teigė patyrusi didesnę žalą, nei atsakovės apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka. Tačiau dokumentų, patvirtinančių realiai patirtas remonto išlaidas (sąskaitų, apmokėjimo dokumentų ar kitų objektyvių duomenų), apeliantė (ieškovė) neteikė. Tokiomis aplinkybėmis apeliantės (ieškovės) teiginiai apie neva patirtas papildomas išlaidas vertintini kaip neįrodyti, o vien subjektyvūs teiginiai negali būti laikomi pakankamu pagrindu didesniam žalos atlyginimui priteisti. Be to, apeliantės (ieškovės) argumentas, kad ji pasirinko draudimo išmokos mokėjimą pinigais, todėl neprivalėjo pateikti remonto išlaidas pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Nors nukentėjęs asmuo turi teisę pasirinkti žalos atlyginimą pinigais, tačiau tuo atveju, kai reikalaujama didesnės žalos atlyginimo sumos, apeliantė (ieškovė) privalo įrodyti, kad draudimo išmoka nepadengė realiai būtinos žalos. Apeliantės (ieškovės) pasirinkimas gauti draudimo išmoką pinigais nepanaikina jos pareigos įrodyti, kokio dydžio žala jai buvo padaryta ir kokios realios išlaidos buvo patirtos automobilio remontui. Vien konsultacinės sąmatos pateikimas nepatvirtina, kad transporto priemonės atkūrimo išlaidos viršijo atsakovės apskaičiuotą ir išmokėtą sumą. Be to, apeliantė (ieškovė) teigė, kad transporto priemonės remontui panaudojo savo lėšas, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių šių išlaidų dydį, pobūdį ar jų ryšį su ginčo eismo įvykiu. Taip pat byloje nėra duomenų, pavirtinančių, kad transporto priemonė po remonto neatitiktų techninių ar saugos reikalavimų. Priešingai, po atlikta techninė apžiūra patvirtina, kad transporto priemonės techninė būklė buvo atkurta tiek, kiek tai būtina saugiam ir teisėtam jos naudojimui. Todėl apeliantės (ieškovės) argumentai, nepagrįsti objektyviais duomenimis, dėl neva nevisiško transporto priemonės atkūrimo ir papildomų neįrodytų išlaidų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės išmokėta draudimo išmoka buvo nepakankama.
31. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pagrįstai nusprendė, jog apeliantė (ieškovė) neįrodė didesnio, nei atsakovės apskaičiuoto ir išmokėto žalos dydžio. Teismas ne formaliai, o kompleksiškai įvertino pateiktas remonto sąmatas (remonto pasiūlymus), konsultacinę sąmatą, atsižvelgė į aplinkybę, kad transporto priemonė buvo suremontuota ir po remonto atitiko eksploatavimo reikalavimus, taip pat į tai, kad apeliantė (ieškovė), turėdama pareigą pateikti faktiškai patirtas remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus, jų nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.
33. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Iš bylą pralaimėjusios šalies – apeliantės (ieškovės) priešingai šalai priteistinos 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 300665654, iš apeliantės (ieškovės) I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.