- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- e2-1535-1117/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00652-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė, Karolina Jonaitienė
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė, veikdama Panevėžio apylinkės teismo vardu,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, dėl neišmokėtos dalies draudimo išmokos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3040,30 Eur žalos atlyginimą už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, 87,50 Eur išlaidas už atliktą transporto priemonės žalos (remonto išlaidų) apskaičiavimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2024 m. birželio 12 d. eismo įvykio metu buvo sugadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininkės D. B. transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės bendrovėje, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovė, įvertinusi transporto priemonei padarytus pažeidimus, sudarė žalos sąmatą ir apskaičiavo padarytą žalą 2898,42 Eur. Ieškovė, nesutikdama su apskaičiuotos žalos dydžiu, kreipėsi į nepriklausomą vertintoją M. L., kuris sudarė konsultacinę sąmatą, joje transporto priemonei eismo įvykio metu padaryta žala įvertinta 6936,78 Eur be PVM. Atsakovė, susipažinusi su pateikta sąmata, 2024 m. rugpjūčio 12 d. ieškovei pateikė atsakymą, kad nusprendė perskaičiuoti žalos dydį į trijų ieškovės gyvenamosios vietos regione veikiančių remonto įmonių pasiūlytų remonto kainų sumos vidurkį t. y. 3896,48 Eur be PVM, bei atlyginti pusę sumos, t. y. 87,50 Eur už konsultacinės sąmatos sudarymą, sumokėjo ieškovei 3983,98 Eur žalos atlyginimą. Atsakovės išmokėta pinigų suma, eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti, neatitinka realiai padarytos žalos dydžio, kadangi atsakovės pateiktos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autobroliai“, UAB „Temis“, UAB autocentro „Žėrutis“ sudarytos sąmatos (remonto pasiūlymai), savo turiniu yra ydingos, atsakovė, kaip draudikė, būdama atsakinga už tinkamą nuostolio dydžio nustatymą, neįvertino sąmatų turinio ir, kad jos neatitinka Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse nustatytų reikalavimų (remonto įmonių pateiktų sąmatų sumos skiriasi net tik dėl įkainių, bet ir dėl neįtrauktų darbų, neteisingai numatytų remonto darbų, neteisingai parinkto dažų tipo ir kt.), todėl atsakovė nepagrįstai jomis rėmėsi apskaičiuodama eismo įvykio metu ieškovės automobiliui padaryta žalą. Atsakingo draudiko pareiga yra sudaryti tikslią sugadintos transporto priemonės atkūrimo kaštų sąmatą (pilnai atkurti sugadinto turto vertę iki įvykio), remiantis vidutiniais darbų ir dalių įkainiais, bei laikantis gamintojo nustatytos remonto technologijos. Atsakovės remonto įmonių pateikti pasiūlymai (sąmatos) neatitinka Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse ir Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos apraše įtvirtintos privalomos transporto priemonės atkūrimo kaštų skaičiavimo tvarkos. Neteisingai sudarius remonto sąmatas, neteisingai nustatyta ieškovės patirta žala. Konsultacijai dėl objektyvaus žalos dydžio nustatymo, ieškovė kreipėsi į kvalifikuotą nepriklausomą turto vertintoją M. L., kuris apžiūrėjęs sugadintą turtą, pažeidimus užfiksavęs nuotraukomis, sudarė konsultacinę remonto darbų sąmatą. Sąmata yra aiški ir išsami, atlikta skaičiuojant naujų originalių detalių, atskaičius nusidėvėjimą, kainas, būtinos remonto išlaidos apskaičiuotos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Tiek vertintojo nustatyti atkūrimo kaštai, tiek atsakovės autoservisų pateiktos sąmatos (remonto pasiūlymai) apskaičiuoti viena iš įteisintų ir leistinų kompiuterinių programų - Audatex, kuri skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Audatex sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius, o būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus. Vartotojo rankiniu būdu įvesti duomenys sąmatoje žymimi žvaigždute (*). Atsakovė, apskaičiuodama draudimo išmokos dydį, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius nuostolio skaičiavimą kitomis kainomis ir įkainiais nei numato oficiali kompiuterinė programa, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovės pareiškimas, jog autoservisų, kurių sąmatas ji pateikė, naudojamos dalys iš antrinės rinkos yra parenkamos pagal transporto priemonės turėtos detalės būklę į panašų (tačiau ne prastesnį) lygį bei suteikia garantiją atliktiems darbams, kas atsakovės nuomone, leidžia teigti, jog detalės atitinka techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, yra deklaratyvus. Atsakydama į pretenziją atsakovė nurodė, kad dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo kreipėsi į tris remonto įmones, vykdančias veiklą ieškovės gyvenamosios vietos regione. Ieškovė gyvena Panevėžio mieste, tuo tarpu UAB „Autobroliai” ir UAB autocentro „Žėrutis” autoservisai yra Kaune, UAB „Temis” - Vilniuje, todėl jų taikomi darbo įkainiai iš esmės gali skirtis nuo įkainių Panevėžio mieste ir regione. Atsakovės paskaičiuotas atlygintinos žalos dydis remiasi sąmatomis, kurios yra neteisingos. Atsakovės autoservisų pateiktose sąmatose įtraukti ne visi transporto priemonės atkuriamajam remontui reikalingi remonto darbai: UAB autocentro „Žėrutis” sąmatoje neįtrauktas tiesinimo stendo paruošimas bei transporto priemonės ant tiesinimo stendo užkėlimas/nuėmimas (reikalingi pagal remonto technologiją) ir gedimų atminties po remonto nuskaitymas; UAB „Autobroliai“ sąmatoje neįtrauktas transporto priemonės ant tiesinimo stendo užkėlimas/nuėmimas ir transporto priemonės matavimas prieš remontą (reikalingi pagal remonto technologiją); UAB „Temis“ sąmatoje neįtraukti transporto priemonės matavimo prieš remontą darbai (reikalinga pagal remonto technologiją). Visų autoservisų pateiktose sąmatose remontą numatyta atlikti naudotomis dalimis, nors Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos apraše įtvirtina, kad atsarginių dalių, reikalingų transporto priemonei atkurti (suremontuoti), kainos - tai naujų originalių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje. Atsarginių dalių kainų šaltiniai - pripažinti ir naudojami atsarginių dalių kainų ir laiko normatyvų katalogai, kompiuterinės duomenų bazės ir kompiuterinės programos - moduliai (pvz., Eurotax, Audatex, DAT, Mitchell ir kiti). Iš UAB autocentro „Žėrutis” sąmatos nėra aišku (nepateikti įrodymai), dėl šių dalių naudojimo pagrįstumo, kokybės, tinkamumo ir kainos, todėl sąmatos teisingumas kelia abejonių, jog tokiu būdu po remonto ieškovės automobilis bus sugrąžintas į iki įvykio buvusią būklę. Atsakovės autoservisų pateiktose sąmatose nurodytas neteisingas g. d. šoninės remontas. Pagal gamintojo technologiją, automobilio kėbulo dalys sujungiamos taškinio suvirinimo būdu. Gamintojas nenumato pakartotinio naudojimo dalims, kurios buvo sujungtos šiuo būdu. Kėbulo dalis naudojant pakartotinai ir suvirinus jas įprastu būdu, pažeidžiama gamintojo nustatyta remonto technologija ir transporto priemonė nebeatitinka gamintojo nustatytų techninių saugos reikalavimų. Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo aprašas įpareigoja remontą atliekančius asmenis laikytis gamintojo nustatytos remonto technologijos, kad po atkuriamojo remonto į eismą grįžtų tik techniškai tvarkingos transporto priemonės. Remontas atliktas pagal sąmatose pateiktus pasiūlymus, būtų laikomas nekokybišku, dėl ko pablogėtų transporto priemonės būklė, ženkliai sumažėtų jo sauga bei sumažėtų transporto priemonės vertė, t. y. transporto priemonės būklė ir vertė būtų pabloginta lyginant su buvusia iki eismo įvykio. Pagal gamintojo nustatytą remonto technologiją turto atstatymui turi būti naudojamos naujos dalys, o suvirinimo darbai atliekami taškiniu metodu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad sąmatą sudaręs autocentras „Žėrutis“ yra įsigijęs ir remonto darbams atlikti naudoja brangiai kainuojantį taškinio suvirinimo įrangą, reikalingą kokybiškam (gamintojo nustatytam) remontui atlikti. Atsakovės pateiktose remonto sąmatose parinkti nepagrįstai žemi remonto ir dažymo darbų įkainiai (UAB autocentras „Žėrutis“, UAB „Autobroliai“ 25 Eur/val., UAB „Temis“ 27 Eur/val.). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų įkainius, todėl apskaičiuojant patirtą nuostolį, remonto darbų ir dažymo darbų įkainiai turi būti parenkami pagal vidutinius darbų įkainius, atitinkančius sugadintos transporto priemonės technologijos lygį. UAB Audatex Baltics atliko Lietuvos remonto įmonių 2024 m. I ketvirtį sukurtų bylų AudaNet platformoje analizę ir nustatė vidutinius darbų įkainius. Nustatant patirto nuostolio sumą turi būti taikomi UAB Audatex Baltics pateikti vidutiniai darbų įkainiai: 35,28 Eur/val. remonto darbų įkainis, 35,70 Eur/val. dažymo darbų įkainis. Remonto sąmatose nustatytas žemas dažymo medžiagų koeficientas, t. y. 85 proc. nuo numatyto Audatex sistemoje. UAB Audatex Baltics nustatė, jog remonto įmonių taikomas vidutinis dažymo medžiagų koeficientas yra 91 proc. nuo numatyto Audatex sistemoje. UAB „Temis“ neteisingai parinko dažų tipą – vieno sluoksnio Uni, tuo tarpu transporto priemonė nudažyta dviem sluoksnių Metalik tipo dažais. UAB autocentras „Žėrutis” sąmatoje nepilnai įvertintas kėbulo karkaso geometrijos atstatymas, nes pažeidimas yra akivaizdžiai didesnis nei numatyta sąmatoje. Taip pat neteisingai parinktas galinio buferio dažymo metodas, t. y. parinktas gruntuotų (paruoštų) dalių dažymo metodas, tuo tarpu ši dalis tiekiama negruntuota, todėl turi būti parinktas negruntuotų (neparuoštų) dalių dažymo metodas. UAB autocentras „Žėrutis” ir UAB „Autobroliai“ sąmatose nepilnai įvertintas g. d. i. rato arkos remontas, nes pažeidimas yra akivaizdžiai didesnis nei numatyta sąmatose. Jie siūlo apsaugines g. d. durų plėveles keisti naudotomis, kas yra neįmanoma, nes apsauginės plėvelės yra vienkartinės ir pakartotiniam naudojimui netinkamos. Taigi, atsakovė neteisingai apskaičiavo ieškovei eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, nes skaičiavimai paremti sąmatomis, kurios kelia abejonių dėl jų patikimumo ir objektyvumo, byloje nėra duomenų apie šias sąmatas sudariusių asmenų kvalifikaciją, sąmatos sudarytos realiai neapžiūrėjus transporto priemonės ir neįvertinus jos apgadinimų. Atsakovės pateiktas žalos paskaičiavimas, įvertinus aukščiau nurodytų sąmatų trūkumus, laikytinas mažiau patikimu nei atestuoto turto vertintojo parengta konsultacinė remonto sąmata.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė dėl remonto išlaidų paskaičiavimo kreipėsi į tris autoservisus – UAB „Autobroliai“, UAB „Temis“ ir UAB autocentras „Žėrutis“. Atsakovė pasirinko paprasčiausią būdą padarytai žalai apskaičiuoti, t. y. sudėjo visų trijų autoservisų pateiktas sąmatas ir padalino iš trijų. Tokiu būdu nustatė, kad galimai padaryta žala yra 3896,48 Eur. Nors atsakovė nurodo, kad sąmatos skiriasi vos keliais procentais, tačiau tarp didžiausios paskaičiuotos sąmatos ir mažiausios yra beveik 2000 Eur skirtumas, kas rodo, kad kažkas su tomis sąmatomis yra negerai - galbūt kažkas yra neįtraukta, ar parenkami kiti kriterijai yra netinkami. Ieškovė nesutinka vadovautis atsakovės pateiktomis sąmatomis, nes, pirma, į sąmatas įtraukti ne visi transporto priemonės atkuriamajam remontui reikalingi remonto darbai. Antra, sąmatos parengtos naudojantis Audatex sistemos baze, nurodant darbų kategoriją, būtinas medžiagas, darbo valandas ir pan., tačiau visose sąmatose dalis duomenų yra įvesti rankiniu būdu, o ne naudojami sistemos duomenys. Tokiu atveju šie pakeitimai turi būti pagrįsti konkrečiais objektyviais duomenimis, sąlygojančiais galimybę mažinti kompiuterine programa apskaičiuojamas sumas. Faktiškai visos detalių kainos yra įvestos rankiniu būdu, tačiau nei vienoje sąmatoje nėra nurodyta kuo remiantis yra nurodytos sumos, t. y. nenurodyti katalogai ar kiti duomenys, kuriais remiantis yra įvestos sumos. Todėl nėra galimybės patikrinti, ar įvestos kainos yra pagrįstos. Esant tokioms aplinkybėms, nėra galimybės objektyviai įsitikinti atsakovės sąmatose pateiktų duomenų patikimumu ir teisingumu. Trečia, sąmatos grindžiamos tuo, kad automobilis turėtų būti remontuojamas ne naujomis originaliomis detalėmis atskaičius nusidėvėjimą, o naudotomis dalimis. Apklausti autoservisai yra ne ieškovės gyvenamajame regione, o Vilniuje ir Kaune, jie sąmatas teikia atsakovei ne pirmą kartą, sąmatose padaryti pakeitimai nėra objektyviai pagrįsti, todėl atsakovės siūloma atlyginti žala yra nepakankama ieškovės transporto priemonei atkurti į iki eismo įvykio buvusią būklę. Ieškovės pateikta M. L. sudaryta transporto priemonės remonto sąmata atitinka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, Taisyklių reikalavimus, kitus norminius aktus. Kai kurie duomenys sąmatoje įvesti rankiniu būdu, tačiau nurodomi katalogai iš kur paimtos tokios detalių kainos, jas galima patikrinti. Taip pat įtraukti ir papildomai darbai, kurie nebuvo įtraukti į atsakovės pateiktas sąmatas. Be to, pasirinkta darbų kaina, su kuria atsakovė nesutinka, yra vidutinė darbų kaina Lietuvoje. Nors atsakovė akcentuoja, kad automobilis yra 2017 m. gamybos ir neprivalo būti remontuojamas autorizuotame autoservise, bet ieškovė ir nenurodo, kad pateiktos darbų kainos yra autoserviso, pateikta vidutinė kaina sąmatos sudarymo metu. Įvertinus atsakovės išmokėtą draudimo išmoką žalai atlyginti, neišmokėta dalis yra 3040,30 Eur, kurią ir prašo priteisti iš atsakovės. Pripažino, kad šiuo metu ieškovės automobilis yra suremontuotas, 2025 m. rugpjūčio ėn. Jam atlikta techninė apžiūra. Ieškovė jokių duomenų apie remonto išlaidas teikti nepageidauja ir neteiks.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė į ją kreipėsi dėl 2024 m. birželio 12 d. eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimo pinigine išraiška. Ieškovės prašymą išnagrinėjus, buvo priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo 2898,42 Eur be PVM sumai. Apie apskaičiuotą žalos dydį ieškovė informuota telefonu, supažindinant su galimybe pateikti papildomas nuotraukas ir (ar) pastebėjimus dėl žalos dydžio, nes automobilis galimai turėjo papildomų pažeidimų, kurie nebuvo matomi išoriškai. Ieškovė taip pat turėjo galimybę automobilį remontuoti pasirinktoje remonto įmonėje, prieš tai suderinus remonto sąmatą. Ieškovė papildomos informacijos nepateikė, pageidavimo vykti į autoservisą remontuoti automobilį nepareiškė. 2024 m. liepos 4 d. gavo nepriklausomo vertintojo M. L. konsultacinę sąmatą, pagal kurią buvo prašoma atlyginti automobilio atstatymo kaštus 6936,78 Eur be PVM dydžio sumai. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisykles žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jai kilo prievolė atlyginti tik būtinus automobilio atstatymo kaštus, remiantis tai pagrindžiančiais dokumentais. Gauta sąmata buvo išnagrinėta siekiant įvertinti, kiek dokumentas atspindi patirtą žalą. Dėl šios priežasties buvo kreiptasi į tris ieškovės regiono remonto įmones su prašymu pagal visą byloje surinktą medžiagą (įskaitant ir nepriklausomo vertintojo padarytas nuotraukas, informaciją) pateikti reikalingo atlikti remonto pasiūlymus. Buvo gautas UAB „Autobroliai“ remonto pasiūlymas už 4142,27 Eur be PVM, UAB „Temis“ remonto pasiūlymas už 4730,74 Eur be PVM ir UAB autocentro „Žėrutis“ remonto pasiūlymas už 2816,44 Eur be PVM. Sąmatų sumos tarpusavyje skyrėsi keliais procentais dėl skirtingų įmonių darbo įkainių, o į sąmatą įtrauktos detalių kainos buvo skaičiuotos pagal kiekvieno serviso turimų naudotų dalių kainas. Paskaičiuotą draudimo išmokos sumą pagrindžia programos DAT skaičiavimai, apklaustų remonto įmonių darbų įkainių vidurkis bei dalių kainos iš Audatex sistemos. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės suteikia teisę žalos dydį nustatyti pagal remonto įmonių pateiktus skaičiavimus. Ieškovė reikalavimą dėl draudimo išmokos dydžio grindžia turto vertintojo sudaryta ataskaita. Turto vertinimo ataskaita yra tik vienas iš galimų žalos dydžio nustatymo šaltinių, ji vertintina kompleksiškai, kartu su kitais žalos dydį pagrindžiančiais įrodymais, siekiant įgyvendinti visiško nuostolių atlyginimo ir ekonomiškumo principus. Ginčas kyla ne dėl automobilio remonto apimties, bet dėl keičiamų detalių kainų. Vertintojo atskaitoje nurodoma, kad vertinimas pateiktas keičiant senas detales naujomis – originaliomis detalėmis įvertinus nusidėvėjimą, taip pat didesniais darbų valandiniais įkainiais. Nepriklausomas vertintojas M. L., vertindamas žalą skaičiavo naudodamas naujų originalių detalių kainas. Ji kaip draudikė žalą skaičiavo vertindama automobilio dalis, kurios yra parenkamos pagal ieškovės automobilio turėtos detalės būklę į panašų (tačiau ne prastesnį) lygį, kas pagrįstai leidžia teigti, jog detalės atitinka techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jos pasitelkto tiekėjo detalės būtų nekokybiškos, netinkamos automobiliui, nėra. Nėra ir objektyvių duomenų, kad jos žalos dydžio nustatymui taikytas žalos apskaičiavimo būdas galėtų pažeisti ieškovės interesus ar neužtikrintų automobilio atkūrimo į padėtį iki įvykio. Jos naudojamas žalos skaičiavimo būdas sudaro galimybę ekonomiškai atlyginti žalą. Nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad draudimo išmokos apskaičiavimo būdas, pagal trijų realiai veikiančių servisų nurodytų darbų įkainių vidurkį, pažeistų ieškovės interesus ar neužtikrintų automobilio atkūrimo į iki įvykio buvusią būklę. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad esą apklaustų, realiai veikiančių remonto įmonių nurodytų darbų įkainių vidurkis neatitinka vidutinių remonto rinkos darbų įkainių sampratos. Jos taikytas žalos skaičiavimo būdas labiau atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą sutarčių vykdymo ekonomiškumo principą, todėl jam turi būti teikiamas prioritetas. Nei ataskaita, nei kitais objektyviais duomenimis neįrodyta, jog galutinė nustatyta draudimo išmoka 3983,98 Eur be PVM būtų nepakankama automobiliui atkurti į iki įvykio buvusią padėtį ar pažeistų tinkamo žalos dydžio nustatymo taisykles, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą draudimo išmoką apskaičiuoti pagal nepriklausomo vertintojo ataskaitos duomenis.
Atsakovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sprendimas dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstas specialių žinių turinčių asmenų – tokius darbus vykdančių servisų – išvadomis bei skaičiavimais, taip pat pateiktais dokumentais ir paaiškinimais. Nustatytą žalos dydį (tiek detalių, tiek darbų kainą) pagrindžia trijų remonto paslaugas teikiančių įmonių (servisų) pateiktos remonto sąmatos (pasiūlymai). Atlikti skaičiavimai atitinka realias būtinas remonto išlaidas, reikalingas sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad automobilis po įvykio buvo remontuojamas ir ji faktiškai patyrė remonto išlaidų. Žala paskaičiuota taikant vidutinius Vilniuje veikiančių servisų valandinius įkainius, taikant 85 proc. dažymo medžiagų koeficientą. Toks vidurkis apskaičiuotas įvertinus turimus duomenis apie veikiančių servisų, su kuriais bendradarbiaujama, įkainius. Automobilis pagamintas 2017 m., jam nebėra taikoma gamintojo garantija, todėl remontas neprivalo būti atliekamas tik oficialaus atstovo autoservise. Įrodymų, kad remontui būtinus darbus gali atlikti tik specializuoti servisai ieškovė nepateikė. Taikytas darbų kainos nustatymo būdas, įvertinus remonto įmonių rinkos dalies įkainius bei pateikiant realių rinkoje veikiančių autoservisų gautas sąmatas, atspindi vidutinę remonto darbų kainą, taip pat atitinka ir šiuo atveju aktualų ekonomiškumo principą. Pasirinktas draudiminis variantas skaičiuoti „su nusidėvėjimu“ numato, kad apskaičiuojant žalos dydį keičiamų detalių kainos skaičiuojamos neoriginalių arba naudotų detalių rinkos kainomis, ne didesnėmis nei naujų originalių detalių kaina išskaičiavus nusidėvėjimą, remonto įmonę parenkant atsakovei (draudikui). Tuo atveju, jeigu ieškovė siekia, kad detalės būtų keičiamos naujomis originaliomis detalėmis ji turi pasirinkti kitokį savanoriškojo draudimo variantą. Ieškovės pateikta nepriklausomo vertinimo ataskaita, kurioje automobilio atkuriamoji vertė nustatyta keičiant senas detales naujomis originaliomis detalėmis, įvertinus nusidėvėjimą, neatitinka šalių Sutarties sąlygų (žalos apskaičiavimo principų). Prašoma atlyginti žalos suma neproporcinga realiai automobilio vertei ir nepagrįstai sudarytų prielaidas ieškovę pastatyti į geresnę padėtį, nei buvo iki eismo įvykio. Rinkos duomenimis, analogiškos markės transporto priemonės, neturinčios defektų, pažeidimų ar buvimo eismo įvykiuose požymių, vertinamos maždaug 15323 Eur dydžio suma, tuo tarpu ieškovė savo žalą vertina 6936,78 Eur be PVM, kas sudaro apie 46 proc. visos tokio automobilio rinkos vertės. Akivaizdu, jog tokio dydžio reikalaujamas žalos dydis už apgadintą transporto priemonę, kuri dar iki nagrinėjamo įvykio turėjo neištaisytų defektų po ankstesnio eismo įvykio, yra ne tik neproporcinga, bet ir neatitinka visiško, tačiau ne perteklinio nuostolių atlyginimo principo, nes ieškovė gautų didesnę naudą, nei automobilio reali rinkos vertė leistų pagrįsti. Atsakovės žiniomis, ginčo automobilis 2019 m. Jungtinėse Amerikos valstijose (toliau ir – JAV) buvo nurašytas dėl to, kad buvo užpiltas vandeniu, „skendęs“. Nurašytas JAV automobilis buvo nupirktas ir pargabenus į Lietuvą suremontuotas. Akivaizdu, kad esant susiklosčiusiai situacijai nėra pagrindo teigti, kad automobilis buvo suremontuotas originaliomis dalimis, ko iš esmės siekia ieškovė. Ieškovė siekia atsidurti geresnėje padėtyje, nei buvo iki eismo įvykio. Nėra pagrindo teigti, kad taikytas žalos apskaičiavimo būdas galėtų pažeisti ieškovės interesus ar neužtikrintų automobilio atkūrimo į iki įvykio buvusią padėtį. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal trijų realiai veikiančių remonto įmonių pateiktų darbų įkainių vidurkį, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog toks skaičiavimas neatitiktų vidutinės rinkos kainos sampratos ar nukryptų nuo sąžiningumo bei protingumo kriterijų.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime į ieškinį, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovė eismo įvykio metu transporto priemonei padarytą žalą įvertino pagal nuotraukas. Teisės aktai ir taisyklės draudimo bendrovei suteikia tokią galimybę – vertinti žalą pagal pateiktas nuotraukas. Ieškovei nesutinkant su žalos dydžiu, geranoriškai pasiūlė pateikti daugiau vaizdo medžiagos arba atvykti į autoservisą, kad žala būtų nustatyta autoservise iš naujo. Ieškovė jokių duomenų nepateikė, nebendradarbiavo, nors tokią pareigą turi, iš karto pateikė nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą. Atsakovė geranoriškai atsižvelgė į ataskaitą ir paprašė trijų servisų pateikti remonto sąmatas. Atitinkamai, iš trijų sąmatų buvo išvestas vidurkis ir perskaičiuota žala. Su nepriklausomo vertintojo sąmata nesutinka dėl išdėstytų aplinkybių, nes ieškovė iš esmės siekia grįžti ne į iki pažeidimo buvusią padėtį, bet grįžti į kur kas geresnę padėtį. Tai akivaizdu, kad ekspertas skaičiavo remonto sąmatą originaliomis dalimis, kokiomis atsakovė neturi pareigos remontuoti transporto priemonės. Remontą galima atlikti nebūtinai naudotomis detalėmis, galima naudoti ir naujas bet neoriginalias dalis, nebūtinai iš Subaru atstovybės, todėl kainos gali skirtis kelis kartus. Atsakovė neturi jokios įstatyminės pareigos remontuoti transporto priemonės būtent tokiomis originaliomis dalimis, juolab kai nėra įrodymų, kad tokios dalys buvo sudėtos į patį automobilį. Automobilio pirma registracija yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Automobilis Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo skendęs ar užpiltas, dėl to nurašytas kaip metalo laužas. Du metus neeksploatuotas, vėliau nupirktas ir Lietuvoje suremontuotas. Kokiomis dalimis jis buvo suremontuotas nėra žinoma, tačiau iš atsakovei vertinant žalą pateiktų nuotraukų matyti, kad transporto priemonė nėra nei nauja nei idealios būklės - važiuoklė parūdijusi ir pan. Ieškovė patyrė du eismo įvykius. Sudėjus abi M. L. paskaičiuotas žalas išeina, kad draudimo bendrovės ieškovei sumoka tokio pat automobilio be trūkumų kainą, kas savaime rodo, jog negali būti taip, kad tenkinus ieškinį ieškovė būtų grąžinta į iki pažeidimo buvusią padėtį. Akivaizdu, kad ji būtų grąžinta į kur kas geresnę padėtį. Draudimo bendrovės yra sudariusios sutartis su autoservisais, kuriais pasitiki, kurie rinkoje veikia ilgą laiką, veikia nepriekaištingai, jie skaičiuoja remonto sąmatas, tai įprasta praktika. Ieškovė turėjo visas galimybes automobilį suremontuoti bet kuriame iš nurodytų servisų ir jai būtų suteikta garantija. Tai reiškia, kad nėra pagrindo abejoti dalimis ar jų būkle, nes ieškovės interesai savaime būtų apsaugoti teikiamos garantijos, kur taikoma tiek pagal įstatymus, tiek pagal šalių tarpusavio sutartis. Sąmatos skiriasi dėl to, kad pvz., UAB „Temis“ yra labai aukštos klasės autoservisas, priimantis itin brangius ir prabangius automobilius, todėl jo įkainiai yra aukštesni nei kitų autoservisų. Tai, kad buvo paskaičiuotos Vilniaus autoservisų sąmatos, o ne Panevėžio, yra naudinga tik pačiai ieškovei, nes Vilniaus autoservisų kainos yra didesnės nei Panevėžio autoservisų. Pasirinkto eksperto sąmata neturi aukštesnės galios, teismas vertina visus įrodymus, todėl ieškovei nepakanka pateikti vertintojo sąmatos, jog ji įrodytų, kad negali suremontuoti automobilio mažesnėmis kainos. Norėdama pagrįsti ieškinį, ieškovė turėjo pateikti daugiau įrodymų. Draudimo bendrovė neturėjo pareigos išimtinai vadovautis nepriklausomo turto vertintojo ataskaita ir teismas tokios vertinimo ataskaitos neturi pagrindo laikyti aukštesnės galios įrodymu nei kiti įrodymai. Yra pagrindo manyti, kad šiuo atveju ieškovė iš tiesų siekia praturtėti šio ginčo sąskaita. Transporto priemonė 2025 m. rugpjūčio mėn. yra praėjusi techninę apžiūrą. Akivaizdu, kad po eismo įvykio automobilio sugadinimai buvo tokie, kad transporto priemonė negalėjo dalyvauti eisme. Ieškovė turėjo visas galimybes pateikti įrodymus, kad negalėjo suremontuoti automobilio pagal paskaičiuotą žalą, tačiau to nedaro. O tai savaime suponuoja išvadą, kad iš tiesų yra siekiama kitų tikslų negu atstatyti automobilį į prieš eismo įvykį buvusią padėtį. Pvz., palyginus visas tris sąmatas ir nepriklausomo vertintojo sąmatą, UAB „Temis“ ratlankį vertina 350 Eur, UAB autoservisas „Žėrutis“ 120 Eur, UAB „Autobroliai“ 280 Eur, tuo tarpu pats vertintojas vieną ratlankį įvertina 1260 Eur. Kodėl atsakovė turi už ratlankį ieškovei pervesti tokią sumą, jeigu ratlankį galima įsigyti dvigubai ar trigubai pigiau, arba galbūt tai yra remontuotina dalis, nes ratlankį paprastai galima suremontuoti. Ieškovė neįrodė, kad ji negalėtų suremontuoti automobilio pagal atsakovės pateiktas sąmatas. Ieškovė atsisakė bendradarbiauti, vykti į autoservisą, pateikti daugiau nuotraukų, kad būtų įvertinta žala, t. y. remiamasi vien turto vertintojo ataskaita. Suprantama, kad šioje situacijoje turto vertintojas negali išlikti objektyvus ir nešališkas, nes jis dirba pagal užsakovo užsakymą, užsakovas t. y. ieškovė jam moka atlygį ir tai savaime yra suinteresuotas asmuo gauti palankesnį rezultatą ieškovei. Ieškovė neturėjo kasko draudimo, ar kitokios rūšies draudimo, kad jai būtų skaičiuojama žala taip, kaip ji nori. Ieškovė Įvertinant visas aplinkybes, teisinį reguliavimą, byloje esančius įrodymus nėra pagrindo sutikti su ieškiniu, todėl prašo jį atmesti.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2024 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje susidūrus dviem automobiliams įvyko eismo įvykis (1 t., e. b. l. 13), kurio metu buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 14-15).
Ieškovė nesutikdama su atsakovės apskaičiuotos žalos dydžiu, kreipėsi į nepriklausomą vertintoją M. L., kuris sudarė konsultacinę sąmatą, sąmatoje transporto priemonei eismo įvykio metu padaryta žala įvertinta 6936,78 Eur be PVM (1 t., e. b. l. 18-25). Už suteiktas transporto priemonės Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalos nustatymo paslaugas nepriklausomas vertintojas M. L. išrašė ieškovei 2024 m. liepos 4 d. sąskaitą faktūrą serija LKS Nr. 00675 175 Eur sumai (1 t., e. b. l. 50), kurią ieškovė apmokėjo 2024 m. liepos 4 d. grynais pinigais (1 t., e. b. l. 51).
2024 m. liepos 4 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu perskaičiuoti nuostolio dydį, kuriame išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su atsakovės paskaičiuoti žalos dydžiu, pateikė konsultacinę remonto darbų sąmatą bei papildomas pažeidimų nuotraukas (1 t., e. b. l. 27-28). Atsakovė išnagrinėjo ieškovės pateiktą remonto darbų sąmatą. Siekdama įvertinti, kiek dokumentas atspindi patirtą žalą, atsakovė kreipėsi į remonto įmones su prašymu pateikti reikiamo remonto pasiūlymus.
Remonto pasiūlymus pateikė UAB „Autobroliai“, UAB „Temis“ ir UAB autocentras „Žėrutis“. UAB „Autobroliai“ remonto pasiūlymo vertė 4142,27 Eur be PVM (1 t., e. b. l. 32-27), UAB „Temis“ remonto pasiūlymo vertė 4730,74 Eur be PVM (1 t., e. b. l. 38-43), UAB autocentro „Žėrutis“ remonto pasiūlymo vertė 2816,44 Eur be PVM (1 t., e. b. l. 44-49).
Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo ieškovę apie priimtą sprendimą perskaičiuoti žalos dydį į trijų remonto įmonių pasiūlytų sumos vidurkį t. y. 3896,48 Eur be PVM, bei atlyginti pusę sumos, t. y. 87,50 Eur už konsultacinės sąmatos sudarymą (1 t., e. b. l. 29-30).
2024 m. rugpjūčio 9 d. bankiniu pavedimu atsakovė sumokėjo ieškovei 3983,98 Eur žalos atlyginimą (1 t., e. b. l. 31).
Be to, iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovei priklausanti transporto priemonė Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta ir 2024 m. gegužės 24 d. eismo įvykio metu, t. y. dar iki 2024 m. birželio 12 d. eismo įvykio (2 t., e. b. l. 152). 2024 m. gegužės 24 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonės kairė pusė (2 t., e. b. l. 131-151, 153-163). 2024 m. liepos 2 d. ieškovė kreipėsi į ERGO Insurance draudimo bendrovę su prašymu perskaičiuoti 2024 m. gegužės 24 d. eismo įvykio metu patirtų nuostolio dydį, kuriame išdėstė argumentus kodėl nesutinka su ERGO Insurance draudimo bendrovės paskaičiuota žala, pateikė nepriklausomo vertintojo 2024 m. liepos 2 d. M. L. konsultacinę remonto darbų sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), papildomas pažeidimų nuotraukas (2 t., e. b. l. 94-105). ERGO Insurance draudimo bendrovė 2024 m. liepos 16 d. pranešimu apie draudimo išmoką informavo ieškovę apie paskaičiuotą 6748,79 Eur draudimo išmoką. Rašte nurodoma, kad patirtus nuostolius sudaro 2024 m. liepos 2 d. konsultacinė remonto darbų sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) už 6573,79 Eur, 2024 m. liepos 4 d. sąskaita faktūra Nr. LKS 00674 už 175 Eur (2 t., e. b. l. 128). 2024 m. liepos 4 d. sąskaita faktūra Nr. LKS 00674 buvo išrašyta ieškovei už transporto priemonės Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalos nustatymo paslaugas (2 t., e. b. l. 129).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis analogiško lengvojo automobilio Subaru Outback 2024 m. birželio mėn. rinkos vertė 15323 Eur be PVM (3 t., e. b. l. 7).
Carvertical duomenimis, ieškovės automobilis 2019 m. rugsėjo mėn. JAV patyrė žalą ir buvo nurašytas dėl to, kad buvo užpiltas vandeniu, „skendęs“. Carvertical duomenys patvirtina, kad ieškovės automobiliui 2025 m. rugpjūčio mėn. atlikta techninė apžiūra, kuri „sėkmingai atlikta“ (3 t., e. b. l. 8-19).
Liudytojas M. L. paaiškino, kad į jį kreipėsi ieškovė dėl automobilio Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuostolių paskaičiavimo. Buvo gyvai apžiūrėtas automobilis, padarytos pažeidimų nuotraukos, užfiksuota automobilio rida ir paskaičiuoti nuostoliai, sudaryta sąmata. Sąmata sudaryta vidutiniais įkainiais, įkainiai paimti ir UAB Audatex Baltics, kuri atliko Lietuvos remonto įmonių sukurtų bylų AudaNet platformoje per 2024 m. I ketvirtį analizę ir nustatė vidutinius darbų įkainius. Kadangi automobilis yra skirtas JAV rinkai, programa Audatex šiam automobiliui dalių kainų nepateikia, todėl sudarant sąmatą buvo naudotos UAB „Smartline“ dalių kainos. Ne oficialaus importuotojo, nes oficialus importuotojas programoje Audatex neteikia dalių kainų ir, jo žiniomis, neimportuoja dalių automobiliams, skirtų JAV rinkai. UAB „Smartline“ yra naujų originalių dalių importuotoja, jų tinklapyje suvedus dalies kodą galima gauti dalies kainą. Dalių nusidėvėjimui taikytas 26,2 proc., nusidėvėjimo norma gauta iš Lietuvos vertintojų rūmų skaičiuoklės įvertinus transporto priemonės ridą. Taikytas UAB Audatex Baltics paskaičiuotas vidutinis dažymo medžiagų koeficientas 91 proc. Sutampančių pažeidimų, kurie galėjo atsirasti vieno ir kito eismo įvykio metu tikrai nebuvo, nes vieno įvykio metu buvo pažeista kairė automobilio pusė, o nagrinėjamo įvykio metu pažeista dešinė pusė. Negalėjo būti susidubliavę pažeidimai. Sąmata sudaryta naujų originalių dalių kainomis įvertinant dalių nusidėvėjimą. Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose yra nurodyta, kad sąmata sudaroma naujomis originaliomis detalėmis minus nusidėvėjimas. Šiuo atveju, paskaičiuoti sąmatą būtent šitam automobiliui naujų neoriginalių dalių kainomis nebūtų galimybės, nes tų dalių, kurios buvo pažeistos – pakabos elementai, galinis sparnas, jo žiniomis, naujų neoriginalių dalių rinkoje tiesiog nėra. Galbūt rinkoje galima gauti nebent naudotų dalių. Dalį naudotų dalių būtų galima naudoti, kad būtų atkurta būklė, buvusi iki eismo įvykio. Tačiau kyla klausimų, kas naudotai daliai duos garantiją, kad ji yra tinkama pakartotiniam naudojimui. Šiuo atveju eismo įvykio metu buvo pažeisti pakabos elementai. Automobilio pakaba yra tiesiogiai atsakinga už saugumą dalyvaujant viešajame eisme. Jo žiniomis, nors pasiūloje ir yra tų detalių, didžioji dauguma jų yra apgadintos, jas reikia pakartotinai atstatinėti, paruošti, ir kitaip pritaikyti, kad jos dar kartą būtų galima pritaikyti pakartotinam naudojimui. Šis automobilis yra skirtas JAV rinkai. JAV rinkai ir tinka tiktai dalys automobilio, kuris skirtas JAV rinkai. Nuo analogiško automobilio Subaru Outback, kuris skirtas Europos rinkai, dalys netinka, nors vizualiai pažiūrėjus atrodo, kad automobiliai praktiškai identiški. Darbų įkainius kaip transporto priemonių vertintojas perka iš UAB Audatex Baltics, kurie yra programos Audatex atstovai Lietuvoje. Jie paskaičiuoja vidutinius įkainius iš maksimalios imties duomenų, t. y., jo žiniomis, apie 250 remonto įmonių, kas ketvirtį. Valandinio įkainio duomenų skaičiavimą apima ir autorizuoti servisai, ir neautorizuoti servisai. Šiuo atveju, kadangi yra pažeista galinė dešinė šoninė automobilio pusė, dar kitaip vadinamas galinis sparnas, automobilio naudotomis dalimis remontuoti negalima, nes sparnas yra pritvirtintas taškinio suvirinimo būdu. Tai reiškia, kad šitą detalę reikia nuo kėbulo nugręžti ir nupjauti, ji paprastai nenusiima. Nuėmus seną pažeistą detalę, dedama nauja detalė ir vėl privirinama taškinio suvirinimo būdu. Jei būtų naudojama sena detalė, ją reikia atskirti nuo seno kėbulo, t. y. nugręžti ir nupjauti, tokiu būdu detalė yra pažeidžiama ir pakartotiniam naudojimui nebetinkama. Šio automobilio naudotomis dalimis pagal esamą pažeidimo pobūdį remontuoti negalima. Remontas nebeatitiktų gamintojo remonto technologijos. Jei duomenys į programą įvedami vartotojo, turi būti nurodomas informacijos šaltinis. Tai, kad sąmatoje nenurodytas dalių nusidėvėjimas galima suprasti dvejopai, arba kad dalių nusidėvėjimas netaikomas, arba kad skaičiuojama naudotomis dalimis, ir dėl to nusidėvėjimas netaikomas. Automobilis negalėjo būti eksploatuojamas ir dalyvauti eisme, nes buvo smarkiai pažeista galinio rato pakaba. Su tokiais pažeidimais automobilis negalėtų praeiti techninės apžiūros. Apžiūros metu nebuvo požymių, kad automobilio kėbulas būtų buvęs remontuotas. Automobilis skirtas JAV rinkai, galinių sparnų neoriginalių tikrai nėra, pakabos elementų iš trečiųjų šalių apskritai nebūna. Trečiųjų šalių naujos detalės būna žibintai, kapotai, priekiniai sparnai, plastmasinės apdailos. Kėbulo detalių, kurios yra privirinamos iš trečiųjų šalių paprastai nebūna. Ratlankis, kiek matė, buvo originalus, jis buvo pažeistas vieno įvykio metu, kitų apgadinimų nesimatė. Jei sąmatoje įtrauktas ratlankio keitimas, vadinasi, jo nebuvo įmanoma suremontuoti. Kiek pamena ratlankiai buvo poliruoto aliuminio, o tokie ratlankiai remontuojami tik ta apimtimi, jeigu yra pažeistas lako sluoksnis. Jei pažeistas pats metalas, dalis yra keičiama, tai nurodo ir Audatex programa. Ratlankį būtų galima pakeisti kitu naudotu nepažeistu ratlankiu, tačiau kyla klausimas dėl saugumo, dėl tinkamumo pakartotiniam naudojimui. Sąmatoje naudojami vidutiniai valandiniai Lietuvos įkainiai. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad reiktų skaičiuoti pagal regiono valandinius įkainius. Tai, kad sąmata gali būti skaičiuojama tik naujomis originaliomis dalimis nurodyta Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo III skyriaus 14, 15, 16 punktuose. Kadangi jo pateikti skaičiavimai skyrėsi nuo draudimo kompanijos paskaičiavimo pagal darbų apimtį, remontui numatytą dalių kiekį, valandinį įkainį ir kitus aptartus niuansus, mano, kad nebuvo įmanoma suremontuoti automobilio pagal atsakovės pateiktas remonto sąmatas, nes jose nebuvo numatyti visi reikalingi darbai ir detalės. Galima rasti servisų, kurie suremontuotų automobilį už 25-27 Eur darbų valandinį įkainį, tačiau remonto įmonė turi atitikti technologinį lygį atliekamiems darbams. Už 25-27 Eur laikantis gamintojo remonto technologijos ginčo automobilio neįmanoma suremontuoti.
Šios bylos ginčo esmė - žalos dydžio turtui nustatymas dėl eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės, išmokant draudimo išmoką.
Ieškovė, prašydama priteisti neišmokėtos draudimo išmokos dalį, vadovaujasi kilnojamojo turto vertintojo M. L. konsultacine remonto sąmata, pagal kurią ieškovės patirtas nuostolis sudaro 6936,78 Eur be PVM. Ieškovės manymu, atsakovė atlygino tik dalį jos patirtos žalos - 3896,48 Eur ir 50 proc. konsultacinės sąmatos sudarymo išlaidų – 87,50 Eur, todėl prašo priteisti iš atsakovės 3040,30 Eur likusią draudimo išmokos dalį ir 87,50 Eur konsultacinės sąmatos sudarymo išlaidų.
Sprendžiant tokio pobūdžio ginčo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, o žalos dydis įrodinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamo ginčo atveju, nuostolio dydį turi pareigą nustatyti draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį; ieškovei pateikus draudikui įrodymus, kuriais ji grindžia didesnį nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, draudikui perėjo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jo nustatytos žalos dydžio ir prašomos atlyginti žalos dydžio sumos. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka ir kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Įstatymas būtent draudikui numato pareigą nustatyti padarytos žalos dydį. Tačiau tai nereiškia, jog nukentėjęs asmuo negali draudikui teikti jo žalos dydį įrodančių dokumentų bei informacijos. Draudikas žalos dydį nustato remdamasis visa turima informacija. Draudikas vertina tiek savo surinktą, tiek nukentėjusiojo asmens pateiktą informaciją. Nė vienas dokumentas ar kitas informacijos šaltinis nėra laikomas aukštesnės galios nei kiti. Draudikas, siekdamas kuo objektyviau įvertinti asmens turtui padarytos žalos dydį, vertina visus turimus duomenis vienodai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 15 punkte (redakcija galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. liepos 30 d.) numatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.
Taigi, tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą. Žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
Iš į bylą pateiktų UAB „Autobroliai“, UAB „Temis“, UAB „Autocentras Žėrutis“ remonto pasiūlymų, M. L. konsultacinės remonto sąmatos, liudytoju apklausto konsultacinę remonto sąmatą sudariusio kilnojamojo turto vertintojo M. L. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovei priklausančio automobilio Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 12 d. eismo įvykio metu padarytų sugadinimų, reikalingo remonto apimties, skiriasi tik remontui reikalingų detalių ir remonto darbų kainos. Išanalizavus ieškovės pateiktą konsultacinę remonto sąmatą bei atsakovės užsakymu pateiktus UAB „Autobroliai“, UAB „Temis“, UAB autocentras “Žėrutis“ remonto pasiūlymus matyti, kad nustatytos skirtingos transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos, kas nusako ir apskaičiuojamų nuostolių dėl draudiminio įvykio dydį. Tiek rengiant atsakovės užsakytus remonto pasiūlymus, tiek M. L. konsultacinę sąmatą buvo naudojamasi Audatex sistema, tačiau remonto pasiūlymuose žvaigždute pažymėtos, t. y. rankiniu būdu koreguotos kategorijos nėra detalizuotus, tuo tarpu M. L. rankiniu būdu atliktas korekcijas detalizavo. Tačiau vien tokie neatitikimai nelemia, jog remonto pasiūlymai savaime nėra pagrįsti. Realiai esminis ir didžiausią skirtumą tarp sąmatų nulemiantis veiksnys yra tas, jog UAB „Autobroliai“, UAB „Temis“, UAB autocentras “Žėrutis“ automobilio remontui nurodė galintys naudoti naudotas detales, o M. L. paskaičiavo remonto sąmatą, naudojant naujas originalias detales, įvertinus nusidėvėjimo koeficientą. Sutiktina, jog toks remonto sąmatų rengimo būdas yra numatytas Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo III skyriaus 14, 15, 16 punktuose, šiuo atžvilgiu M. L. parengta sąmata atitinka minėtame apraše keliamus reikalavimus, tačiau, spręsdamas dėl žalos dydžio konkrečiu atveju, teismas neturi suteikti prioriteto vien tik M. L. parengtai sąmatai, o vertinti visumą byloje esančių duomenų.
Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė argumentavo, jog automobilio remontas turi būti atliktas pagal gamintojo nustatytus reikalavimus ir tam pagrįsti rėmėsi Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo aprašo 9.4 punktu, tačiau šis aprašas nustojo galioti dar iki ieškovės automobiliui padarytos žalos atsiradimo, t. y. nebegalioja nuo 2024 m. gegužės 1 d. Tuo tarpu Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo III skyriaus 12 punkte tokio imperatyvo atlikti remontą pagal gamintojo nustatytus reikalavimus nėra nustatyta, pagal šį aprašą remonto technologiją transporto priemonių vertintojas parenka priklausomai nuo transporto priemonės tipo, klasės, paskirties, bendros techninės būklės atsižvelgdamas į transporto priemonės gamintojo remonto technologiją. Taigi, remonto technologija yra parenkama tik atsižvelgiant į transporto priemonės gamintojo technologiją. Dėl to, atmestini ieškovės argumentai, jog tam tikri UAB „Autobroliai“, UAB „Temis“, UAB autocentras “Žėrutis“ parinkti remonto būdai, pvz. buferio dažymo būdas, galinės dalies šono remontas neatitinka neva privalomo imperatyvo atlikti remontą pagal gamintojo nustatytus reikalavimus.
Iš esmės tiek UAB „Autobroliai“, UAB „Temis“, UAB autocentras “Žėrutis“ remonto pasiūlymuose, tiek M. L. konsultacinėje sąmatoje automobilio remontui reikalingų detalių skaičius ir numatomi atlikti darbai nėra skirtingi, skiriasi tik keletas pozicijų, į remonto pasiūlymus nėra įtraukti remonto darbai: tiesinimo stendo paruošimas, transporto priemonės ant tiesinimo stendo užkėlimas, taip pat, pasak ieškovės nepilnai įvertintas kėbulo karkaso geometrijos atstatymas, galinio dešinio rato arkos remontas (UAB autocentro “Žėrutis”, UAB “Autobroliai” pasiūlymai), neįtraukti transporto priemonės matavimo prieš remontą darbai, neteisingai parinktas dažų tipas (UAB “Temis” pasiūlymas). Visgi draudikas, t. y. atsakovė, atlygindama žalą ieškovei nesirėmė vienu, pvz. mažiausią kainą pasiūliusiu remonto pasiūlymu, gavusi trijų skirtingų įmonių, turinčių ilgametę patirtį, automobilių remonto srityje pasiūlymus, išvedė šių pasiūlymų vidurkį ir perskaičiavo pradinį nustatytą žalos dydį. Nors ieškovė teigia, jog remonto pasiūlymuose buvo netinkamai įvertinti pvz. kėbulo karkaso geometrijos atstatymas, galinio dešinio rato arkos remontas, tačiau ji atsakovei pagal pasiūlymą automobilio apžiūrai nepateikė, prašytų papildomų duomenų, fotonuotraukų taip pat neteikė, vieninteliu argumentu nurodė M. L. parengtą konsultacinę išvadą. Atsakovė, atlygindama žalą rėmėsi trijų remonto įmonių pasiūlymais, jų kainų vidurkiu, kuris teismo vertinimu atitinka keliamą remonto ekonomiškumo kriterijų.
Pažymėtina, kad draudimo bendrovėms keliamas reikalavimas žalą atlyginti ekonomiškiausiu būdu. Atsakovės atstovės nurodyta praktika yra taikoma daugelyje draudimo bendrovių, skaičiuojant žalos dydį. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu, kad draudikas įvykdytų pareigą pateikti aiškius duomenis, kaip apskaičiuotos remonto išlaidos, tarp jų – sąnaudos remontui naudojamoms dalims, kurių pakaktų, kad draudžiamojo įvykio metu apgadintas turtas būtų atkurtas toks, koks jis buvo iki draudžiamojo įvykio. Atsakovės pasitelktos trys bendrovės yra legaliai veikiančios automobilių remonto paslaugas teikiančios įmonės. Tokio statuso turėjimas preziumuoja prekių ir paslaugų kokybę, atitinkančią reikalavimus. Ieškovės argumentai, jog pagal UAB „Autobroliai“, UAB „Temis“, UAB autocentras “Žėrutis“ pasiūlymus atliktas remontas negarantuotų galimybės tinkamai eksploatuoti automobilį yra nepagrįstas, nes įmonės, pasiūliusios tokius remonto būdus, prisiima atsakomybę už teikiamų paslaugų kokybę. Atsakovė gavo duomenis, kuriais yra individualizuotos ieškovei priklausančios transporto priemonės remonto išlaidos. Teismas sprendžia, kad taip apskaičiuota žala nepažeidžia nukentėjusiojo asmens interesų, kadangi ieškovei pageidaujant remontuoti automobilį, transporto priemonės atstatymas, įgalinantis suremontuotą transporto priemonę saugiai dalyvauti transporto priemonių eisme, būtų užtikrintas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad draudikė (atsakovė) žalą apskaičiavo, išnagrinėjusi dokumentų visumą, laikantis reikalavimo apmokėti vidutinius remonto ir detalių įsigijimo kaštus ir gavusi įmonių, turinčių teisę remontuoti sugadintą turtą, sudarytas remonto sąmatas. Todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, atsakovė žalos atlyginimą apskaičiavo tinkamai. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį „turtui padarytos žalos dydį nustato draudikas, remdamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos dydį, atsižvelgęs į visas bylai reikšmingas aplinkybes“. Taisyklių 13 punkte nustatyta, jog „Nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui (transporto priemonei) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojo ataskaitomis ar išvadomis, ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus“.
Svarbu ir tai, jog eismo įvykio metu nukentėjusi transporto priemonė nėra nauja, pagal Carvertical duomenis, automobilis buvo intensyviai eksploatuojamas 2017-2019 m., paskui 2020 m. iš viso neeksploatuojamas, nes 2019 m. JAV ji patyrė žalą, buvo nurašyta, parduota į Lietuvą. Byloje nėra duomenų, jog JAV šiai transporto priemonei padaryti sugadinimai buvo atitaisyti naujomis originaliomis detalėmis. Pagal Emprekis informaciją, 2024 m. birželio mėn. transporto priemonės vertė be PVM sudarė 15323 Eur, todėl dėl eismo įvykio prašoma atlyginti žala sudaro beveik pusę jos vertės, kas taip pat neatrodo pagrįsta. Be to, 2024 m. birželio 12 d. eismo įvykio metu ieškovės transporto priemonė dar nebuvo sutaisyta po 2024 m. gegužės 24 d. eismo įvykio, nes dėl abiejų eismo įvykio metu padarytos žalos tas pats turto vertintojas M. L. 2024 m. liepos 3 d. parengė dvi konsultacines sąmatas. Tai rodo, jog 2024 m. birželio 12 d. eismo įvykio metu automobilio vertė galėjo būti netgi dar mažesnė nei nurodyta Emprekis pažymoje, kas dar labiau lemia konsultacinėje sąmatoje paskaičiuotų remonto sąnaudų neproporcingumą automobilio vertei.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė, nustatydama žalos dydį, vadovavosi teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais. Ieškovė remiasi tik vieno nepriklausomo eksperto ataskaita, o atsakovė, priimdama sprendimą dėl draudimo išmokos dydžio, vadovavosi ir vertino net trijų bendrovių, kurios yra savo srities profesionalės, realiai užsiimančios remonto verslu, sąmatomis. Teismas sprendžia, kad didesnis sąmatų kiekis realiau ir tiksliau atskleidžia tikrąją rinkos situaciją, kaip to reikalauja teisės aktai. Be to, iš visų automobilių remonto bendrovių pateiktų kainų buvo išvestas vidurkis.
Kaip pažymi ir pati ieškovė, po remonto transporto priemonės būklė ir vertė neturi būti blogesnė nei buvusi iki eismo įvykio, tokia pozicija atitinka ir civilinės atsakomybės esmę – kompensuoti nuostolius. Dėl to šio ginčo atveju, reikšminga tampa aplinkybė, kad ieškovės automobilis jau yra suremontuotas. Tai, jog automobilis yra suremontuotas teismas sprendžia iš atsakovės pateiktų Carvertical duomenų, jog jam 2025 m. rugpjūčio mėn. sėkmingai atlikta techninė apžiūra, taip pat iš ieškovės atstovės patvirtinimo, kad automobilis yra suremontuotas.
Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnį, viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms transporto priemonėms. Šiuo atveju šalys neginčijo aplinkybės, kad po 2024 m. birželio 12 d. eismo įvykio ieškovės automobilis dėl patirtų sugadinimų viešajame eisme dalyvauti negalėjo, tokią aplinkybę patvirtino ir liudytojas M. L. Taigi, sėkmingai atlikta techninė apžiūra patvirtina, jog šiuo metu automobilis yra techniškai tvarkingas, t. y. toks koks buvo iki eismo įvykio. Dėl to, pagal TPVCAPDĮ, tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis turi būti nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas.
Ieškovė automobilio remontą patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė, jos atstovė nurodė, kad atliktą remontą pagrindžiančių duomenų jos klientė neteiks. Toks ieškovės elgesys leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad atsakovės išmokėto žalos atlyginimo pakako automobilio atstatymui į iki eismo įvykio buvusią būklę. Priešingu atveju, jei iš tiesų atsakovės sumokėtos sumos nepakako automobilio remontui, ieškovė turėjo pareigą bendradarbiauti civiliniame procese, teikti jos argumentus pagrindžiančius įrodymus, o ne vien remtis M. L. sudaryta sąmata, prašant priteisti neva nepakankamai atlygintus nuostolius. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad automobilio remontui buvo reikalinga 6936,78 Eur suma.
Atsakovė atlygintinos žalos dydį – 3896,48 Eur, nustatė vadovaudamasis Taisyklėmis, kurių 15 punkte, kaip minėta, nustatyta, jei nukentėjęs asmuo turto neremontuoja, atlyginamos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Šiuo atveju, ieškovė automobilį suremontavo, duomenų, kad remontas kainavo daugiau nei atsakovės atlyginta žala, nepateikė. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl neišmokėtos dalies draudimo išmokos priteisimo yra nepagrįstas.
Dėl ieškovės prašomų priteisti 87,50 Eur išlaidų už transporto priemonės vertinimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnį, turto vertinimo išlaidos atlyginamos išimtinai tik tais atvejais, kuomet draudikas neįvykdė savo pareigos apžiūrėti turtą. Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta, kad atsakovė būtų vengusi ar atsisakiusi apžiūrėti ieškovei priklausantį automobilį. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalimi, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo, tačiau tai nereiškia, kad jo patirtas išlaidas privalo kompensuoti draudikas. Be to, tokioms išlaidoms kompensuoti yra būtinas civilinės atsakomybės sąlygų, tarp jų – priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, visetas (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Išlaidos už turto vertinimą, kaip pasekmė, yra pernelyg nutolusios nuo neteisėtų veiksmų, kurie nulėmė transporto priemonės apgadinimą. Kitaip tariant, neegzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (išlaidų už turto vertinimą) ryšys, kas savaime eliminuoja galimybę civilinei atsakomybei taikyti. Todėl reikalavimas priteisti 87,50 Eur išlaidų už transporto priemonės vertinimą, taip pat atmestinas.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteistinos 670 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (sąskaita už teisines paslaugas) buvo pateikta iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, vien tik tai, jog sąskaita tuo metu nebuvo apmokėta (duomenys apie apmokėjimą pateikti 2025 m. spalio 14 d.), nelemia, jog tokios išlaidos neturėtų būti atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas 670 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt Eur) atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, kodas 300665654.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.