Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Pašilis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria nustatyta bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, atlikimo vieta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu A. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2004 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir galutinė bausmė paskirta 12 metų ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 27 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų pagrindais, A. B. pripažintas pavojingu recidyvistu. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. kovo 18 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Nuteistasis A. B. skunde nesutinka su nustatyta bausmės atlikimo vieta – kalėjimu. Prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį ir įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių etapuoti jį į pataisos namus.

3.1. Skunde nurodyta, kad Kauno apygardos teismo teisėjas neturėjo teisės nuteistajam nustatyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vietos, nes baudžiamojo įstatymo nuostata, numatanti teismo pareigą parinkti bausmės atlikimo vietą, yra netekusi galios (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-2263 pagrindu).

3.2. Nuteistasis pažymėjo, kad jis yra pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu 2011 m., todėl negalima sunkinti jo teisinės padėties ir skirti bausmę atlikti kalėjime, kaip tai numato BVK 83 straipsnis, nes šiuo atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas, numatantis viešojo administravimo principą – draudimą keisti į blogąją pusę. Nuteistojo A. B. nuomone, bausmę jis turi atlikti pataisos namuose, teismas šiuo atveju neturėjo teisės skirti jam kalėjimo režimo, kadangi BVK 3 straipsnio 3 dalis draudžia bloginti nuteistojo teisinę padėtį ir taikyti vėliau priimtą teisės aktą negu padarytas nusikaltimas.

4. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. B. skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, nustatydamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BK 3 straipsnio 3 dalies ir BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuostatų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

6. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, kuris įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d., buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos.

7. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta BVK ir ją lemia paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas. BVK 83 straipsnyje (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3024 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad kalėjimuose paprastai laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

8. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais bausmę skiriantis teismas turi teisinį pagrindą vadovautis BK 50 straipsnio 3 dalimi, kuri, nors nuosprendžio priėmimo metu jau nebegaliojo, tačiau galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, ir kad šią normą panaikinęs 2019 m. birželio 27 d. įstatymas šiuo konkrečiu atveju grįžtamosios galios neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021; 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-788/2021).

10. Nagrinėjamu atveju A. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (nusikaltimą atliko 2011 m.) ir jam paskirta subendrinta galutinė 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo atžvilgiu, parenkant konkrečią bausmės atlikimo vietą, BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas (numatantis alternatyvias bausmės atlikimo vietas: atviroji kolonija, pataisos namai ir kalėjimas) nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes taikant šiuo metu galiojantį teiginį reguliavimą (BVK nuostatas), nuteistasis, kuriam paskirta subendrinta 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę turėtų atlikti kalėjime (BVK 83 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus darytina išvada, kad, nors priimant skundžiamą nutartį BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nebuvo galiojanti, tačiau Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kasacinio teismo praktiką, turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasis nors ir tuo metu panaikinta, bet nusikaltimo padarymo metu (2011 m.) galiojusia BPK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nustatyti konkrečią bausmės atlikimo vietą, kadangi toks teismo sprendimas palengvina nuteistojo teisinę padėtį.

11. Nuteistasis A. B. nesutinka su Kauno apygardos teismo sprendimu nustatyti pirmuosius penkis laisvės atėmimo bausmės metus atlikti kalėjime, teigia, kad paskirtą bausmę jis turėtų atlikti pataisos namuose. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą, t. y. atvirose kolonijose, pataisos namuose ar kalėjimuose, parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistojo asmenybę – laikotarpyje nuo 1998 m. iki 2017 m. teistas 7 kartus (taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikaltimą – Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį), padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą (remiantis BK 11 straipsnio 6 dalimi, BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai), bei į tai, kad nuteistasis buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai A. B. nustatė pirmuosius penkis metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.