Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-48-487/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-18
Bylos Nr.: 1A-48-487/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-70-1-00248-2011-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis: A. B.
Advokatai: Kristupas Ašmys

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-487/2022Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00248-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;1.2.3.1.1;2.3.6.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,nuteistajam A. B. ir jo gynėjui Kristupui Ašmiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo dvylikai metų bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir paskirta galutinė dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, A. B. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. balandžio 15 d.

Iš A. B. priteista N. Z. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 7 d., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, veikdamas bendrininkų grupe su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu asmeniu, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su M. T. metu tyčia sudavė daugybinius smūgius rankomis, įspyrė nukentėjusiajam M. T. į įvairias kūno vietas, nutempė jį nuo laiptų iš namo antro aukšto, namo kieme prie laiptų nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpęs asmuo kojomis šokinėjo ant M. T. kūno, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, nuo kurių jis netrukus mirė, tokiu būdu tyčia nužudė M. T..

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. B. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir A. B. iš jam pareikšto kaltinimo išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių. Gynėjas taip pat mano, jog byloje tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimą ir atlikti apeliaciniame skunde išdėstytos apimties įrodymų tyrimo veiksmus, siekiant patikrinti jo apeliaciniame skunde analizuojamų J. B., A. R., N. D. parodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino, kaip nuteistojo kaltę patvirtinančius įrodymus, nuoseklumą ir patikimumą.

3. Nuteistojo gynėjas teigia, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių (tiesioginių) įrodymų, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką byloje: byloje atlikto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastas nukentėjusiojo kūnas (lavonas) bei nėra kitų objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis yra miręs ar kad buvo nužudytas. Todėl, esant tokiai situacijai, kai bylos nagrinėjimas apsiriboja tik liudytojų, tiek tiesiogiai mačiusių M. T. nužudymą ir jo aplinkybes, tiek apie nužudymo aplinkybes girdėjusių, sužinojusių ar informuotų netiesiogiai, parodymais, šių liudijimų turinys, chronologija ir nurodomos aplinkybės turi itin didelę reikšmę. Apelianto įsitikinimu, A. B. negalėjo būti nuteistas, apsiribojant vien tik prieštaringais, paremtais išgalvotomis ir subjektyviomis aplinkybėmis liudytojų parodymais, kurie savo esme yra akivaizdžiai nepatikimi.

4. Gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojų J. B., L. V., E. D. – N., N. D., A. V., A. G., G. P., A. B., M. K. parodymais bei BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų A. R. parodymų dalimi, atitikusia kitus bylos įrodymus. Tuo tarpu gynėjas, išanalizavęs liudytojų parodymus, mano, kad liudytojai apie įvykio aplinkybes tiesiog spėlioja, dėsto savo subjektyvią nuomonę ir įspūdžius ar sąmoningai, turėdami motyvą, iškraipo faktus.

5. 2015-12-01 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos visumos matyti, jog duomenų apie tai, kad M. T. atžvilgiu būtų padaryta kokia nors nusikalstama veika, nėra (t. l, b. 1. 12). Bylos duomenimis, nukentėjusysis M. T. buvo daug kartų teistas, girtaujantis asmuo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos bei glaudaus ryšio su artimaisiais, gyvendavo užsienyje. 2020-09-04 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo motina N. Z. nurodė, kad jos sūnus M. T. vartojo alkoholį, gaudavo gerą invalidumo pensiją, paskutiniu metu turėjo daug draugų, buvo įkalintas užsienyje. Be to, N. Z. nurodė, kad ji nežinojo, jog sūnus gyveno pas A. B., taip pat nurodė, kad žurnalistai parašė straipsnį galbūt iš jos žodžių apie tai, ką ji susapnavo.

6. Gynėjo nuomone, apygardos teismas nepagrįstai, kaip vieną iš nuteistąjį kaltinančių aplinkybių ,nurodė tai, jog neva A. B. skirtingai nurodė apie savo pažintį su M. T., tai yra, kad 2019-02-01 teismo posėdžio metu dėl kardomųjų priemonių skyrimo nurodęs, jog M. T. pažinojo, teisiamojo posėdžio metu paneigė, kad šis asmuo jam buvo žinomas. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog tiek M. T., tiek A. B., tiek ir kiti byloje apklausti asmenys yra iš to paties miesto – Druskininkų. Druskininkai nėra didelis miestas, jo gyventojai vienaip ar kitaip vienas kitą gali būti matę ar pažinoti iš matymo. Todėl gynėjas mano, jog ši aplinkybė neturi jokios įrodomosios vertės. Be to, pasak gynėjo, ši aplinkybė neleidžia konstatuoti kokių nors objektyvių ar subjektyvių duomenų dėl nusikaltimo sudėties buvimo, tuo pačiu ir dėl nuteistojo galimo motyvo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

7. Gynėjas taip pat nurodo, jog ikiteisminis tyrimas dėl M. T. nužudymo pradėtas tirti išimtinai tik J. B. laiško pagrindu. J. B. laiške nurodyta, kad ,,mačiau beveik viską, kaip V. A. su A. nužudė tą žmogų” (t. 2, b. l. 17). Tuo tarpu viso proceso metu nuteistasis A. B. ir jo gynėjas tvirtino, jog J. B. turėjo akivaizdų motyvą bei pagrindą apkalbėti nuteistąjį – ji visais būdais stengėsi išvengti perdavimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pagal Europos arešto orderį (toliau – EAO) dėl bausmės atlikimo, motyvuodama pavojumi jos, kaip svarbios nusikaltimo liudytojos, ir jos motinos bei šeimos sveikatai ir gyvybei. Pasak gynėjo, J. B. bet kokiais būdais siekė likti Jungtinėje Karalystėje, nes yra Baltarusijos pilietė, turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, todėl, ją deportavus į Lietuvą atlikti bausmę, vėliau ji būtų grąžinta gyventi į Baltarusiją. Byloje yra duomenys, kad J. B. buvo paieškoma pasislėpusi nuo bausmės atlikimo (t. 1, b. 1. 23, 30). Byloje taip pat yra duomenys, kad J. B. pagal Lietuvoje išduotą EAO Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikyta 2017 m. vasario 16 d. ir šiuo metu vyksta jos perdavimo Lietuvai procedūra. Pasak gynėjo, šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog J. B. motyvas rašyti melagingą laišką buvo siekis išvengti laisvės atėmimo bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje. Tam buvo teikiama versija, jog, ją grąžinus į Lietuvos Respubliką, kiltų grėsmė dėl galimo susidorojimo su ja. Gynėjas pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu prokuroras nepagrįstai nurodė, kad J. B. tokius duomenis pateikė tada, kai jau buvo išspręstas klausimas ir priimtas sprendimas neperduoti jos į Lietuvos Respubliką. Iš bylos duomenų matyti, kad J. B. sulaikyta pagal EAO Jungtinėje Karalystėje 2017-02-16, tuo metu buvo pradėta jos perdavimo procedūra, tai yra dar iki jos parašyto laiško Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms, o 2017 m. gruodžio 13 d. buvo numatytas apeliacinio teismo posėdis dėl J. B. perdavimo. Gynėjo įsitikinimu, J. B., apšmeiždama nuteistąjį, savo tikslą pasiekė – išvengė perdavimo Lietuvos Respublikai. Bylos duomenimis, Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos atsisakė J. B. išduoti Lietuvai: LKPB Tarptautinių ryšių valdyba 2018 m. sausio 31 d. raštu pateikė informaciją, jog 2018 m. sausio 24 d. kompetentinga Jungtinės Karalystės institucija atsisakė perduoti J. B. Lietuvai, kartu pateikdama procesinių dokumentų kopijas, kurių byloje nėra (t. 1, b. 1. 50). Gynėjas pažymi ir tai, kad tai nėra vienintelis J. B. pasitelktas ginklas šmeižti nuteistąjį ir taip pasiekti savo tikslą. J. B. argumentavo ir ta aplinkybe, jog neva nuteistasis jau vykdo savo grasinimus susidoroti su ja ir jos šeima, dėl ko net yra pavartojęs smurtą ir sumušęs jos motiną. Europos tyrimo orderio pagrindu byloje apklausta J. B. nurodė, kad 2017 metais ji parašė laišką Lietuvos policijai iš kalėjimo (t. 4, b. 1. 179-199). Ji nurodė, kad nuteistasis prieš ją smurtavo, taip pat, kad ji nekentė A. mamos (t. 5, b. 1. 125). Gynėjas tai vertina kaip pakankamą pagrindą ir motyvą apkalbėti nuteistąjį ir pažymi, jog tariamas nuteistojo panaudotas smurtas prieš J. B. motiną buvo tiriamas ir galiausiai A. B. dėl jam pareikštų kaltinimų buvo išteisintas (Court Hull, bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Gynėjas taip pat nurodo, jog LKPB Tarptautinių ryšių valdyba 2018 m. liepos 4 d. raštu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus su prašymu pateikti informaciją Surrey miesto policijai apie tai, kokia J. B. galėtų kilti grėsmė, pateikta ir informacija, jog minėta istorija yra nušviesta Lietuvos žiniasklaidoje, pateikta internetinė nuoroda. Be to, gynėjas atkreipia dėmesį, jog byloje yra duomenų apie tai, kad J. B., slapstydamasi nuo Lietuvos teisėsaugos Jungtinėje Karalystėje, gyveno su suklastotais dokumentais (t. 2, b. l. 24). Alytaus apskr. VPK viršininko 2018 m. liepos 19 d. rašte nurodyta, jog informaciją Lietuvos žiniasklaidai, tikėtina, galėjo pateikti pati J. B., taip pat prašoma išsiaiškinti, koks motyvas paskatino pastarąją tai padaryti. Remdamasis nurodytu susirašinėjimu, gynėjas teigia, jog J. B. yra patogu ir teisiškai priimtina bet kokiomis priemonėmis apkaltinti nuteistąjį labai sunkaus nusikaltimo padarymu, save pateikiant kaip auką. Gynėjo įsitikinimu, iš minėtų dokumentų surašymo laiko matyti, jog aktyvūs J. B. santykiai su Jungtinės Karalystės teisėsauga visiškai sutampa su pastarosios pradėta šmeižto kompanija žiniasklaidos priemonėse, melagingų duomenų teikimu Lietuvos teisėsaugos institucijoms bei pasitelkiant buvusias kalinimo drauges, giminaičius ar kitas pažįstamas. Todėl akivaizdu, jog tokie liudytojos parodymai negali būti laikomi patikimais. Anot gynėjo, liudytojos J. B. polinkį kurti netikras aplinkybes patvirtina pastarosios parodymai, kuriuose ji nurodė, kad prieš įvykį ji kartu su dukra važiavo į piceriją, o jas ten nuvežė M. T. ir jo brolis, tačiau 2020 m. rugsėjo 4 d. teisme apklaustas nukentėjusiojo brolis D. Z. parodė, kad brolį matė gal 2010 m., galėjo būti ir 2011 m. sausio pradžia; su M. T. draugiškų santykių nepalaikė, nesutardavo dėl įvairių dalykų; jis neigė kada nors vežęs M. T. su moterim į kokią nors piceriją (t. 2, b. 1. 187). Be to, gynėjas įvardina ir daugiau bylos proceso metu jos melagingai pateikiamų aplinkybių – pavyzdžiui, dėl M. T. banko kortelės naudojimo, kas prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Gynėjas taip pat pažymi, jog 2019 metais ikiteisminio tyrimo metu bei 2020 metais apklausos teisiamojo posėdžio metu J. B. savo poziciją pradėjo švelninti. Toks liudytojos elgesys, gynėjo nuomone, buvo sąlygotas tuometinės teisinės padėties, išsprendus jos neišdavimo Lietuvos Respublikai klausimą, be to, gynėjas mano, jog buvo išspręstas ir gyvenamojo statuso Jungtinėje Karalystėje klausimas ir pan.

Taigi, 2019 metais Jungtinėje Karalystėje pagal Europos tyrimo orderį įvykdytos apklausos metu liudytoja J. B. parodė:

„<...>V. (A.) įbėgo į virtuvę, iškart trenkė M.. V. A. ištisai mušė M. T.. Visi kiti stovėjo ir žiūrėjo. Dužo indai. M. Š. stovėjo, L. stovėjo, A. stovėjo. Aš sakau padaryk kažką tai, nes V. buvo daug smulkesnis, ne toks stiprus, kaip A. <...>”; „<...>Tas žmogus M., jisai virtuvėje gulėjo jau, matyt aš durų gerai neuždariau, šuo išbėgo į tą virtuvę ir pradėjo kraują laižyt <...>”; ,,<...>Mačiau, kaip tą M. tempė už kojų į apačią, ir V. įsikibęs į rėmus šokinėjo tam žmogui ant galvos, kai tuo tarpu visi kiti tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, net nebandydami jį sustabdyti ar padėti M. T. <...>”; „<...>L. V. tada paėmė ledo varveklį prie namo lauke ir įkišo jį į M. T. užpakalį<...>”; „<...>L. mėgdavo parūkyti heroiną” (t. 5, b. l. 107-108, 100, 117); ,,<...> Aš sakiau, kad A. nesustabdė V.” (t. 5, b. 1. 137).

Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu J. B. parodė:

„<...> Kiek mačiau, A. B. nesudavė jokių smūgių ir nespardė M. T. <...>”; „A. B. M. T. atžvilgiu neatliko jokių smurtinių veiksmų. A. B. to žmogaus neužmušė, bet jis tą žmogų kartu su V. A. išvežė”; „<...> M. T. mušė tik vienas V. A., nežinau, kodėl visur miniu, kad ,,jie” sumušė. Laiške nurodyta melagingai, bet turbūt viskas buvo susidėję, A. B. sumušė mano mamą ir dėl to paminėjau daugiskaitą, aš niekada nesakiau, kad A. B. nužudė M. T., jis dalyvavo nužudant, bet niekada nesakiau, kad jis nužudė”.

8. Gynėjas pažymi, jog, net ir laikant minėtus J. B. parodymus kaip objektyvią tiesą, A. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį yra nuteistas visiškai nepagrįstai, nes pastarojo vaidmuo, nužudant M. T., galėtų atitikti BK 237 straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Apeliantas taip pat pastebi, jog byloje išimtinai akcentuojamas tik V. A. smurtinis elgesys M. T. atžvilgiu – V. A. ištisai mušė M. T., visi kiti stovėjo ir žiūrėjo. J. B. nurodė, kad V. A. aliejumi apipylė M. T., V. A. laiptais traukė M. T. žemyn į lauką, lauke V. A., laikydamasis rankomis už turėklų, šokinėjo M. T. ant galvos, J. B. taip pat nurodė, kad ji nesakė, kad M. T. mušė A. B., kiek matė, tai jis M. T. nemušė, o L. M. T. į užpakalį įkišo varveklį. Pasak gynėjo, net ir tokie J. B. parodymai nėra patikimi, nes jie prieštarauja kitai bylos medžiagai.

9. Be to, gynėjo nuomone, byloje dar daugiau abejonių pasėja ikiteisminio tyrimo metu apklausto nusikaltimą mačiusio liudytojo A. R. parodymai (t. 3, b. 1. 181-184), iš kurio parodymų matyti, kad bute buvusių asmenų buvo žymiai daugiau, negu nurodė J. B., jie buvo neblaivūs, pavartoję narkotikų. Iš liudytojo parodymų taip pat matyti, kad smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko ne tik A. B., V. A., T. D., bet ir pati J. B.. Pastaroji pasakė, kad „kad jis nekvėpuoja, reikia jį gabalais paleisti”, <...> „J. B. užsivedė pjūklą ir juo pradėjo tą vyrą pjaustyti, pirmiausiai pjovė vyrui per kaklą, pateškėjo kraujai visur aplinkui, sienos kruvinos”. Taigi, gynėjui kyla abejonė, kas iš tiesų nužudė M. T.. Be to, J. B. parodymai, kad A. R. įvykio dieną namuose nebuvo (t. 4, b. 1. 196), prieštarauja A. R. parodymams. Gynėjo nuomone, apygardos teismas nepagrįstai liudytojo A. R. parodymais vadovavosi tik ta apimtimi, kiek juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Pagal procesinę įrodinėjimo logiką ir teismų praktiką, to paties įrodymų šaltinio įrodomąją vertę vertinti visiškai priešingai negalima. Negalima dalimi liudytojo parodymų tikėti ir ta dalimi grįsti kaltę, o dalimi netikėti ir pasakyti, kad šioje dalyje asmuo meluoja. Pasak gynėjo, tai nėra atskiri duomenys, kuriuos galima skirstyti pagal norimą pasiekti naudingą procesinį tikslą. Tuo tarpu motyvai, kodėl apygardos teismas nusprendė tikėti L. B., o ne A. R. parodymais, skundžiamame nuosprendyje nenurodyti, kaip ir nepašalinti ir neaptarti prieštaravimai.

10. Nuteistojo gynėjas, abejodamas ir liudytojos L. V. parodymų patikimumu, nurodo, kad L. V. yra J. B. draugė, mėgo rūkyti heroiną, yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi, nors teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, jog santykių šiuo metu su J. B. nepalaiko. Gynėjo nuomone, L. V. turėjo neabejotiną motyvą nuteistąjį apkalbėti, siekiant J. B. padėti įgyvendinti jos tikslus, taip pat turint tikslą nukreipti teisėsaugos institucijų dėmesį dėl galimai ir jai pačiai gresiančių įtarimų, kaip buvusiai V. A. sugyventinei. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į J. B. parodymus, kuriuose ji parodė: „L. V. tada paėmė ledo varveklį prie namo lauke ir įkišo jį į M. T. užpakalį. Nežinau, kodėl ji tai padarė, bet visi labai juokėsi tuo metu” (t. 4, b. l. 189); „Tada L. paėmė varveklį nuo namo šono ir įkišo tam žmogui į užpakalį” (t. 5, b. l. 102). Nurodytos aplinkybės, pasak gynėjo, tik dar labiau sustiprina faktą, jog L. V. davė tendencingus ir melagingus parodymus, ir paaiškina aplinkybę, kodėl jos parodymai teisme buvo neužtikrinti, nurodant: „tiksliai pasakyti negaliu”, „vieną kartą atrodė vienaip, kitą kartą kitaip” ir pan. Gynėjas taip pat pažymi, jog pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta kaip liudytoja L. V. parodė, kad lauke veiksmų nematė, nes buvo virtuvėje, kur nėra langų į kiemą (t. 3, b. 1. 41), tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu liudytoja pasakojo buvusi lauke ir mačiusi ten eilę aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja gana detaliai komentavo įvykius lauke, o pagal kitos liudytojos parodymus dar ir atliko smurtinius veiksmus. Be to, L. V. nurodė, kad ji su V. A. atėjo į B. namus po nuteistojo skambučio, tai yra nuteistasis buvo namuose, tuo tarpu J. B. nurodė visiškai kitas aplinkybes. 2020 m. spalio 5 d. teisiamojo posėdžio metu L. V. parodė, kad matė, kaip M. T., nuteistasis ir V. A. mušėsi, kad A. B. ir V. A. pasikeisdami mušė, o kai baigė mušti, M. T. buvo kieme. Nurodė, kad neva jie abu jį ištempė į kiemą, gal nuo laiptų jį numetė, liudytoja ėjo iš paskos. Liudytoja nepamena, ar kieme stovėjo kažkoks automobilis, kad mušti pradėjo V. A., bet tiksliai pasakyti negali, tačiau nurodė, kad smūgių metu M. T. buvo sąmoningas, o kai buvo kieme gal jau buvo praradęs sąmonę, į kiemą ištempė gal už rankų ir kojų A. B. su V. A.. Taip pat nurodė, kad tiksliai negali pasakyti – mušė lauke ar ne, kad nepamena, ar kas šokinėjo ant galvos, kad ji negali įvardinti konkrečiai ar V. A., ar A. B., todėl įvardino, kad kartu, taip pat nurodė, kad tokios aplinkybės, kad „kišo varveklį į užpakalį nukentėjusiajam”, nebuvo.

11. Nurodytų aplinkybių kontekste gynėjas atkreipia dėmesį, kad iki šiol nėra patikimai ir vienareikšmiškai nustatyta, kokie gi buvo nuteistojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, koks buvo tikrasis įvykio mechanizmas ir pan. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateiktų tirti nuoplovų, rastų apžiūrint įvykio vietą, žmogaus kraujo nerasta, o ant rasto kraujo biologinių pėdsakų nustatyta, kad tai nėra N. Z. biologinis sūnus (t. 3, b. 1. 162). Daugiau jokių objektyvių duomenų, leidžiančių patvirtinti arba paneigti įvykio liudytojų teiginius, byloje nėra. Tuo tarpu pagal byloje esančius duomenis matyti, kad smurtinius veiksmus atliko tiek L. V., tiek J. B..

12. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį ir į kitus esminius neatitikimus, tai yra dėl nukentėjusiojo gabenimo (paslėpimo) aplinkybių. Apklausta liudytoja O. D. nurodė, kad po vyro mirties 2010 m. rugsėjo 24 d. per žiemą VW Transporter mikroautobusas (raudonos spalvos) stovėjo nenaudojamas (duomenys neskelbtini), kieme; mikroautobusu niekas nesinaudojo (t. 3, b. 1. 199-200). Liudytojas T. D. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad po tėvo mirties mikroautobusu VW Transporter nesinaudojo, mikroautobusas stovėjo motinos kieme. Pasak gynėjo, šie duomenys akivaizdžiai paneigia tiek liudytojo N. D., nurodžiusio, kad matė raudonos spalvos autobusiuką, kurį vairavo nuteistasis, tiek J. B. ir kitų akivaizdžiai suinteresuotų bylos baigtimi asmenų nurodytas aplinkybes, kad 2011 m. sausio pradžioje raudonos spalvos autobusiukas buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Be to, aplinkybę, kad jokio raudonos spalvos autobusiuko (duomenys neskelbtini) nebuvo, patvirtina ir A. B. duoti parodymai (t. 4, b. 1. 108).

13. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į byloje apklausto kaip liudytojo N. D. parodymuose nurodytas aplinkybes (t. 4, b. 1. 41-44), kurios, gynėjo nuomone, yra visiškai neįtikinamos. Visų pirma gynėjas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip, praėjus 9 metams, tyrimui pavyko nustatyti liudytoją N. D.. Pastarasis pirmą kartą apklaustas 2020 m. vasario 6 d., nurodė, jog 2011 m. žiemą matė raudonos spalvos mikroautobusą Ford Transit (ne VW Transporter), kaip neva priklausantį T. D., ir jį sekė važiuojantį į L. mišką. Po to pamatė kažkokią medžiagą su žvaigždėmis, kurioje kažkas buvo įvyniota panašaus į žmogaus kūną. Jis savo turimu telefonu nufotografavo apvyniotą medžiaga kūną kartu su mikroautobuso kampu. Vertindamas minėto liudytojo parodymus, gynėjas teigia, jog neįtikėtina, kad visiškai nepažįstamas asmuo, niekaip nesusijęs nei su nuteistuoju, nei su V. A., nei su kitais tyrime minimais asmenimis, tamsiu paros metu pradėtų sekti niekuo neišsiskiriantį automobilį ir jam nepažįstamus asmenis, ko pasėkoje miške pasiklydus netyčia surastų į kažkokį audinį suvyniotą žmogaus kūną ir padarytų to radinio nuotrauką. Gynėjui taip pat visiškai neįtikėtina, kad po tokių įvykių liudytojui nuėjus į policiją ir apie tai papasakojus bei parodžius nuotrauką, jis nebūtų sulaukęs iš teisėsaugos pareigūnų jokios reakcijos. Gynėjui atrodo neįtikinama ir tai, kad liudytojas N. D. nufotografuotą medžiagą iš telefono ištrynė. Pastarasis policijos pareigūnams buvo nurodęs, kad nežino, kur jo telefonas, tuo tarpu teisme tvirtino, jog telefoną gali pateikti. Be to, patikrinus šio liudytojo nurodomas aplinkybes, jis miško vietos, kur matė suvyniotą kūną, nurodyti negalėjo. Teisiamojo posėdžio 2020 m. lapkričio 30 d. metu N. D. nurodė, kad A. B. nepažįsta, labai sunkiai pamena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė vardą ir pavardę, kad jis (A. B.) vairavo mikroautobusiuką, kad šalia sėdėjo V. A., kurio taip pat nepažįsta. Gynėjas pastebi, jog liudytojo A. D. parodymus apie tai, kad pareiškimą policijai jis rašė gal 3-4 dienos po įvykio, paneigė policijos pareigūnas A. V.. Pastarasis parodė, kad N. D. niekada neapklausinėjo ir su juo nekalbėjo dėl kokių nors įvykių ar nusikaltimų iki 2019 m. sausio 7 d., kad N. D. niekada nesikreipė į jį dėl to, kad jį persekioja A. B. ar D. žmonės (t. 4, b. l. 86-87). Šiuos savo parodymus A. V. patvirtino ir 2020 m. spalio 5 d. teisiamojo posėdžio metu.

14. Gynėjas taip pat nurodo, jog apklaustas kaip liudytojas ir įtariamasis M. Š. parodė, kad A. B. ir V. A. smurtaujančių nematė, nematė ir mikroautobuso, kad išgertuvių metu pas B. namuose konfliktų su muštynėmis nebuvo (t. 4, b. l. 120). Teisiamojo posėdžio 2021 m. sausio 4 d. metu M. Š. parodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011m. sausio 7 d. pas nuteistąjį namuose nebuvo arba neatsimena, L. V. nepažįsta, tik girdėjo, kad ji narkomanė. Gynėjo nuomone, tokie duomenys prieštarauja tiek J. B., tiek L. V. parodymams bei kitų asmenų liudijimams, kad jis (M. Š.) buvo įvykio vietoje ir turėjo viską matyti. Gynėjas taip pat mano, jog apygardos teismas nepagrįstai nesivadovavo M. Š. parodymais, nurodęs, jog pastarasis yra nuteistojo draugas. Tokiu atveju gynėjui neaišku, kokiu pagrindu teismas vadovavosi J. B. draugės E. D. – N. parodymais. Pastaroji nurodė, jog su J. B. susipažino Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, santykiai buvo ir yra draugiški, bendrauja ir šiuo metu interneto pagalba (t. 4, b. l. 13). Gynėjas pastebi, jog liudytojos E. D. – N. parodymų, kad jai J. B. paskambino į Panevėžio pataisos namus į jos nelegaliai laikomą mobiliojo ryšio telefoną ir papasakojo apie nužudymą, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys (telefono suradimo įkalinimo įstaigoje faktas, nuobaudų skyrimas, išklotinės ir pan.), juo labiau, kad E. D. – N. yra nurodžiusi, kad ji jau nelabai atsimena, ką jai konkrečiai pasakojo J. B..

15. Pasak gynėjo, analogiškai kaltinimo aplinkybes paneigė ir kiti liudytojai, tai yra A. B., nurodęs, kad jokių muštynių ar nusikaltimo, kraujo savo namuose nematė, tokio įvykio nebuvo. Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojai T. D. ir G. V.. Pagal Europos tyrimo orderį apklausta J. B. dukra D. B. nurodė, kad ji nepamena, ar kas nors dar gyveno su jais, ji nepamena konkrečių įvykių, vykusių 2010 ar 2011 metais, ar kokio nors incidento, kurio metu kažkas būtų nukentėjęs, ar kokio smurto veiksmo, sužalojimo ar nužudymo (t. 4, b. 1. 165).

16. Tuo tarpu A. B. teisiamojo posėdžio 2021 m. vasario 19 d. metu davė išsamius parodymus ir nurodė, kad jam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo nepadarė, kad tapo šlykštaus melo bei suokalbio auka. Gynėjo nuomone, anksčiau nurodyti ir chronologine tvarka pateikti duomenys (liudytojų parodymai) patvirtina, kad nuteistasis iš tiesų tapo suokalbio auka, galimai tik dėl to, kad praeityje yra teistas už analogišką veiką, ko pasėkoje jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl M. T. nužudymo. Gynėjas pažymi, jog iki sulaikymo Vokietijoje nuteistasis nesislapstė, dirbo, disponavo savo vardu išduotais asmens dokumentais.

17. Gynėjas taip pat pabrėžia, kad visos esminės nuteistojo kaltę patvirtinančios aplinkybės yra grindžiamos vien tik subjektyviais duomenų šaltiniais – parodymais asmenų, kurie nėra nešališki proceso dalyviai ir turi tam tikrų motyvų duoti tokius parodymus. Gynėjo nuomone, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Gynėjo nuomone, byloje neatskleidus įvykio mechanizmo, dalyvavusių asmenų, darytina išvada, jog A. B. dėl M. T. nužudymo nuteistas nepagrįstai.

18. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, perskaitęs liudytojo A. R. parodymus ir atsisakęs jais vadovautis. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymus. Tuo tarpu gynėjas mano, jog liudytojo nurodytos aplinkybės yra itin svarbios, leidžiančios suabejoti kitų liudytojų J. B. ir L. V. parodymais, todėl šie parodymai negalėjo būti perskaityti tik kitų duomenų patikrinimui, ir turėjo būti laikomi atskiru savarankišku duomenų šaltiniu. Gynėjo nuomone, liko nepašalintos šios prieštaringos aplinkybės: pirma, tai, jog A. R. nurodė, kad įvykio dieną jis buvo, o J. B. pjovė nukentėjusiajam galvą; antra, liko nepašalinti prieštaravimai dėl liudytojos L. V. nurodytų įvykio aplinkybių, jame dalyvavusių asmenų bei jų vaidmens. Nurodytų aplinkybių kontekste gynėjas daro išvadą, jog apygardos teismas nepagrįstai byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaitė liudytojo A. R. parodymus, kadangi tikrinami tik panašūs, o ne vieni kitiems prieštaraujantys duomenys. Tuo tarpu tarp A. R., J. B. ir L. V. parodymų yra akivaizdžių ir esminių prieštaravimų. Nurodytų aplinkybių kontekste gynėjas mano, jog liudytojas A. R. nepagrįstai nebuvo apklaustas teisme. Be to, gynėjas teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi šališkos liudytojos J. B. pamąstymu, jog A. R. šias aplinkybes tikriausiai tik girdėjo iš aplinkinių, todėl jo apklausinėti net neverta. Tuo tarpu gynėjas atkreipia dėmesį, jog pati liudytoja J. B. A. R. yra įvardinama kaip smurtinius veiksmus atlikęs asmuo, todėl šio suinteresuoto asmens paaiškinimais tikėti nėra pagrindo. Gynėjas taip pat įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs tik A. R. parodymų perskaitymu ir atsisakęs jais remtis, akivaizdžiai pažeidė nuteistojo teisę į išsamų ir nešališką procesą. Byloje liko neaišku, kuris iš liudytojų sako tiesą.

19. Dėl nurodytos priežasties gynėjas mano, jog apygardos teismas neišsamiai ir šališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ignoravo svarbius bylos duomenis ir neįvertino jų reikšmės, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą. Gynėjas taip pat pažymi, jog baudžiamojoje byloje kaltininko kaltė nėra preziumuojama, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Be to, nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų būtų galima grįsti tik tuomet, jei parodymus jo atžvilgiu duodantys asmenys būtų patikimi, jei jie neturėtų motyvų apkalbėti nuteistojo ir jei jų parodymai būtų nuoseklūs, įtikinami, neprieštaraujantys vieni kitiems, ir svarbiausia – kad juos patvirtintų kiti objektyvūs bylos įrodymai, gauti iš abejonių nekeliančių šaltinių. Tuo tarpu tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra, kaip ir nenustatyti nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Įvertinęs visus aukščiau išdėstytus argumentus, gynėjas daro išvadą, jog apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

20. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

21. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimtas skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, taip pat išnagrinėjo bei įvertino ir didžiąją dalį aplinkybių, dėstomų apeliaciniame skunde, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino, nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Skundžiamą nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Todėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, tiriant įrodymus ir juos vertinant, pirmosios instancijos teismas nepadarė. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad A. B. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011m. sausio 7 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su M. T. metu, tyčia sudavė daugybinius smūgius rankomis, įspyrė nukentėjusiajam M. T. į įvairias kūno vietas, nutempė jį nuo laiptų iš namo antro aukšto, namo kieme prie laiptų nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpęs asmuo kojomis šokinėjo ant M. T. kūno, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, nuo kurių jis netrukus mirė, tokiu būdu, tyčia nužudė M. T..

23. Kad A. B., bendrininkaudamas su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu asmeniu, tyčia nužudė M. T., patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti.

23.1. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustas A. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2010-2011 metais jis kartu su žmona J. B., jos dukra D. B. ir tėvu A. B. gyveno pastarojo brolio A. B. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas jį į svečius ateidavo pažįstami T. D., V. A. su drauge L. V., M. Š., A. M., pravarde Š., G. V.. M. T. nepažinojo, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 7 d. name (duomenys neskelbtini), pastarasis ar koks kitas žmogus negyveno, todėl jo sumušti negalėjo. Jam matant, jokių konfliktų minėtame name nėra buvę ir joks žmogus jame iš viso nebuvo sumuštas. Mikroautobuso jis tuo metu neturėjo ir juo nesinaudojo. Prie ežero yra matęs T. D. tėvo automobilį, tačiau jo spalvos nepamena. Pas V. A. mačetės nėra matęs. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme buvo ūkinis pastatas, kuriame laikė gal 2-3 benzininius pjūklus, kuriuos naudojo malkoms pjauti. Name taip pat buvo katilinė bei malkomis kūrenamas pečius. Remontą namo virtuvėje darė galimai 2010 metais, kada baigė – nepamena. 2012 metų pradžioje jis išvyko į Jungtinę Karalystę. J. B., pranešdama policijai, kad jis dalyvavo nužudant M. T., jį apkalbėjo, nes siekė, kad nebūtų deportuota iš Jungtinės Karalystės, bei užvaldyti jo namą (t. 9, b. l. 70-74).

23.2. Nukentėjusioji N. Z. teisimajame posėdyje parodė, kad M. T. yra jos sūnus, kuris gyveno Vilniuje, prie geležinkelio stoties. Su pastaruoju bendraudavo telefonu, kartais jis atvažiuodavo į Druskininkus. Taip pat M. T. bendraudavo ir su kitu jos sūnumi D. Z.. M. T. 1991 metais pateko į autoįvykį, patyrė sužalojimus, buvo operuotas, po ko galvoje liko randas ir įdubimas, tačiau galvoje plokštelė nebuvo įdėta. Sūnui nebuvo būtinumo važiuoti kur nors vogti, nes gaudavo didelę neįgalumo pensiją. Paskutinį kartą M. T. matė 2010 metų lapkričio mėnesį Druskininkuose prie kirpyklos. Jis tada ėjo kartu su vyriškiu, kaip vėliau sužinojo – T. D. ir mergina. Tuo metu su sūnumi nebendravo, tą pačią dieną jis vėliau jai paskambinęs pasakė, kad važiuoja į Vilnių. Kad sūnus būtų gyvenęs pas B., jai nebuvo žinoma. Sūnus retkarčiais vartodavo alkoholį, pavaišindavo juo kitus. Išgėręs būdavo ramaus būdo, nepriekabus. Kad sūnus yra nužudytas – sužinojo iš žiniasklaidos. Žurnalistams apie sūnų papasakojo tai, ką buvo susapnavusi, tai yra netiesa. Civilinį ieškinį palaiko pilnai (t. 8, b. l. 99-100).

23.3. Nukentėjusysis D. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. T. yra jo brolis. Su pastaruoju palaikė draugiškus santykius, brolis jam paskambindavo iš Prancūzijos, Vilniaus. Kai M. T. buvo apie 20 m. amžiaus, jis pateko į autoavariją ir patyrė sunkią galvos traumą. Po traumos aplinkinių buvo pravardžiuojamas Plastmasine galva, nes galvos dešinėje buvo randas ir įdubimas, kurie buvo matomi su juo bendraujant. 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje jis gavo laišką iš Šveicarijoje buvusio M. T., kuris rašė, jog yra sulaikytas Šveicarijoje už nusikaltimo padarymą, yra nuteistas 21 d. laisvės atėmimo bausme, laikomas kalėjime, iš kurio turi būti paleistas gruodžio 28 dieną. Laiške M. T. prašė jo paskambinti T. numeriu (duomenys neskelbtini) ir pasakyti apie jo sulaikymą. 2011 m. pradžioje, dienos neprisimena, tačiau buvo sniego, jam paskambino M. T. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė susitikti, nes yra Druskininkuose. Tą pačią jis su M. T. susitiko (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Susitikimo metu brolis atrodė sveikas ir nesužalotas, siūlė jam kartu vykti į užsienį parsivežti baldų ir buitinės technikos. Po šio susitikimo su M. T. daugiau nebendravo, laiškų iš jo negavo, informacijos apie M. T. buvimo vietą ar apie tai, kad jį matė, iš jokių asmenų negavo. M. T. iš artimųjų turėjo tik jį ir motiną. A. B., V. A., J. B., T. D., G. V. nepažįsta. Brolio su jokia moterimi automobiliu į piceriją nėra vežęs (t.8, b. l. 100).

23.4. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. Z. pateikė voką, adresuotą Z. D., Druskininkai, kuris yra nuo M. T., (duomenys neskelbtini) (miestas Šveicarijoje). (t. 2, b. l. 180).

23.5. Liudytojas A. B., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, parodė, kad nuolatos gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), jo 2 aukšte kartu su sūnumi A. B. ir jo šeima – J. B. ir jų dukra D.. A. B. su J. B. slapstosi nuo teismo ir pareigūnų ir, kiek jis žino, yra išvykę užsienį. Iš nuotraukų jis atpažįsta asmenį, kurio duomenys M. T., kuris 2010 m. paskutinėmis dienomis, 2011 m. pradžioje, sausio pirmomis dienomis pas juos gyveno apie 3-4 dienas. M. T. A. B. pažįstamas. Jis atsimena, kad 2011 m. sausio 2-3 dienomis jis su M. T. gėrė alkoholį savo namuose, buvo dviese, A. B. su J. B. buvo išvykę kažkur kelioms dienoms. Kiek pamena, tai M. T. ketino vykti į Lenkiją ar Vilnių. Abu išgėrė apie 2 butelius degtinės. Kaip ir kada M. T. išvyko iš jo namų, jis nežino ir neprisimena, nes buvo neblaivus. Apie M. T. papasakoti nieko negali, nes nežino. Apie M. T. daugiau galėtų papasakoti sūnus A. B. arba J. B. (t. 3, b. l. 6).

Liudytojas A. B., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, taip pat parodė, kad gyveno namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Pradžioje šiuo adresu gyveno vienas, bet kai iš Panevėžio pataisos namų grįžo J. B. su dukra D., tai juos priėmė gyventi pas save minėtu – (duomenys neskelbtini) adresu, nes tuo metu sūnus A. B. atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Sūnui A. grįžus iš įkalinimo įstaigos, jis apsigyveno kartu su juo, J. ir D. bei gyveno apie 3 metus laiko, kol A. su J. ir D. išvažiavo į Angliją. Tiksliau, pirmas išvyko A., po pusmečio išvyko ir J. su D.. A. išvyko į Angliją, nes turėjo spaudimą iš Druskininkų mafijos, nes A. buvo pagavę, išvežę į mišką ir sumušę lyg dėl kažkokių pinigų. Po išvežimo į mišką, A. jam pasakė, kad jis vienas nevaikščiotų į parduotuvę, o jo paties kojos buvo subadytos, pilvas, mėlynės buvo ant viso kūno, naktimis pastarasis dejuodavo. A. turėjo įvairių markių automobilių: BMW dviejų durų, raudoną GOLF, baltą BMW, tamsiai vyšninį mikroautobusą. Iki iš namo išsikraustė A. su šeima, name A. darė remontą, samdė druskininkietį, vadinamą M., nes planavo jame gyventi. Po remonto virtuvėje sienos ir lubos buvo padarytos iš gipso, grindų nepamena. Kambariuose buvo sudėtos plaukiojančios grindys. Laiptais užlipus į antrą aukštą, dešinėje buvo mažas kambariukas, kur laikė drabužius, vėliau jame miegodavo D.. Sekantis dešinėje kambarys buvo jo, ten sienoje buvo skylė, kur buvo akvariumas, per jį matėsi svetainė. Anksčiau iš svetainės buvo durys į koridorių, bet po remonto pertvaros neliko. Svetainė buvo bendra, be koridoriaus. Iš svetainės tiesiai buvo kambarys, kur nakvodavo A. su J., o kairėje buvo virtuvė. A. išvykus į užsienį, vėliau sužinojo, kad jis būna Vokietijoje, A. iš pradžių skambino, bet vėliau nustojo. Anksčiau alkoholio vartodavo daug, tačiau kai name apsigyveno A., tai pas jį niekas nebeateidavo, nes pastarojo bijodavo. A. dėl kažkokių reikalų buvo sumušęs ir J.. Namuose, virtuvėje nėra matęs, kad A. su kuo nors konfliktuotų ar būtų mušęsis. M. T. nepažįsta, tik pamena, kad jį apklausoje atpažino iš nuotraukų, tačiau su juo nieko bendro nėra turėjęs. Žino, kad jis lyg kartu su A. atlikinėjo bausmę Alytuje. Kadangi A. buvo priėmęs, tai M. T. gyveno pas jį namuose apie savaitę laiko. M. T. nakvodavo virtuvėje prie lango stovėjusios sofos ar kušetės. Pamena, kad jis su M. T. virtuvėje dviese gėrė degtinę, o išgertuvių metu M. T. paskambino broliui, kuris baltos spalvos „Žiguli“ markės automobiliu atvežė daugiau degtinės. Ar dar kas nors buvo namuose – neprisimena. A. su J. ir D. buvo kažkur išėję ar išvažiavę, o kada jie grįžo – nematė. Pabudęs sekančią dieną apie pietus, namuose jau rado A., J. ir jų dukrą, tačiau M. T. namuose jau nebuvo. Paklausus, kur yra M. T., tai A. ar tai J. pasakė, kad išvažiavo. Kai gėrė su M. T. ir šis pradingo, tai buvo žiema, iš karto po Naujų metų. M. T. aprangos neprisimena, bet kambaryje šis vaikščiojo su sportinėmis tamsiomis kelnėmis, turėjo 2-3 krepšius, kuriuose panašu, kad buvo drabužių. Vyras buvo apie 40-50 metų amžiaus, liesas, plikas. To vyro ir jo turėtų krepšių daugiau niekur nematė. Begerdamas su M. T., su juo nesipyko, pastarasis buvo sveikas, nesumuštas. Nematė, kad M. T. būtų dalyvavęs konflikte, susistumdyme ar muštynėse. M. Š., V. A. nepažįsta. Kažką iš spaudos girdėjo, kad buvo nusikaltimas – nužudymas (duomenys neskelbtini), tačiau jis nematė nužudymo ar muštynių (duomenys neskelbtini). Ant laiptų laiptinėje ar prie namo laiptų lauke kraujo nematė. (t. 3, b. l. 18-20).

23.5. 2012 m. balandžio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. B. iš nuotraukų atpažino M. T., apie kurį davė parodymus – kad pastarasis 2011 m. gruodžio pabaigoje 2011 m. pradžioje, apie 4 dienas gyveno pas jį namuose (duomenys neskelbtini), su juo 2-3 dienas girtavo (t. 3, b. l. 7-8).

23.6. Liudytoja L. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011 metų sausio mėnesio pirmomis dienomis, jos buvusiam sugyventiniui V. A. paskambino A. B. ir pakvietė ateiti su kažkuo išsiaiškinti bei kartu pasėdėti. Apie 20 val. kartu su V. A. nuėję į namą, esantį (duomenys neskelbtini), jo antrame aukšte rado A. B., J. B., M. Š. ir M. T.. Atėjusi iš karto pastebėjo, kad name jau būta muštynių, nes M. T. drabužiai jau buvo kažkaip persikreipę, tačiau kraujo žymių ant jo nesimatė. Jie pykosi dėl to, kad M. T. neišeina iš namų. A. B. pakvietus V. A. ateiti padėti jam aiškintis, pastarasis, priėjęs prie virtuvėje buvusio M. T., sudavė jam porą smūgių kumščiu į veidą, A. B. tuo metu stovėjo šone. Nuo smūgių M. T. perkritus ir gulint ant grindų, priėjęs A. B. įspyrė jam du kartus į šoną. Po to A. B. pakėlė M. T. nuo grindų ir jie toliau tarpusavyje aiškinosi. Stovintį M. T. toliau mušė jau dviese. V. A. ir A. B. sudavė smūgius kumščiais bei įspyrė jam į galvą, pilvą, nugarą, kojas. M. T. buvo ramus ir nesipriešino. Bemušdami, A. B. su V. A. kažką šaukė ant M. T., tačiau pastarasis nelabai jau orientavosi aplinkoje, nes buvo sumuštas, jo nosis, burna ir ausis buvo kruvini. Po to V. A. dar du smūgius kumščiu sudavė M. T. į viršutinę kūno dalį, galimai į veidą, krūtinę ar šonus. Visas mušimas truko apie 30-40 minučių. M. T. mušimą matė ir name buvęs M. Š., J. B., tačiau jie nesikišo. Po to M. T. A. B. su V. A. nutempė prie laiptų ir nurideno jais žemyn. M. T. gulint ant žemės šalia laiptų, A. B. du kartus įspyrė jam į šlaunį, bet galėjo ir kitur pataikyti, o V. A. pasilenkęs kažką M. T. sakė, bet ar mušė – tiksliai nepasakys, galėjo dar ir trenkti. Šalia M. T. buvo kraujuotas sniegas. Pastarasis atrodė kaip būtų be sąmonės, gulėjo ir nejudėjo, o V. A. ir A. B. atrodė pasimetę. V. A. paliepus, ji nuėjusi į namo virtuvę pamatė, kad J. B. tvarko virtuvę, plauna kraujuotas grindis. Ji irgi padėjo tvarkyti. Gal po 5 minučių nuo jos atėjimo į virtuvę atėjęs V. A. pasakė, kad jie išvažiuoja, greitai grįš, bei jai liepė jo laukti. M. Š. tuo metu jau buvo kažkur dingęs. A. B. ir V. A. išvažiavus, J. B. paklausė, kaip M. T. sveikata. Pastaroji atsakė, kad M. T. atsigavo ir išvežtas į ligoninę, bei pasakė nekreipti dėmesio, kadangi jiems viskas bus gerai. Tačiau jai susidarė įspūdis, kad M. T. buvo nužudytas, o ne išvežtas į ligoninę. Sutvarkius virtuvę, po 2-3 val. laiko grįžo V. A. su A. B., kurie kažkodėl atrodė jau ramesni. Paklausus, kokia M. T. sveikata, V. A. su A. B. pasakė, kad išvežė į ligoninę ir jam viskas gerai, liepė to nesureikšminti ir į tai nesigilinti. Po to, kadangi jau buvo vidurnaktis, ji iš karto su V. A. išėjo į namus. Kieme matė stovintį mikroautobusą, kuris stovėjo ir jiems ateinat pas B.. Jo spalvos neatsimena. Grįžus į namus, ji pastebėjo, kad V. A. drabužiai buvo kažkiek kruvini, todėl ji juos išskalbė, pats jis nebuvo sužalotas. V. A. prašė jos apie įvykį niekam nepasakoti. Įvykio metu V. A. ir A. B. buvo kažkiek išgėrę alkoholio, ji pati buvo blaivi. Po įvykio su B. ji daugiau nebendravo. Su ja dėl šio įvykio buvo susisiekęs V. A. draugas G. V.. Jis vakare, gal apie 18-19 val., vienas atvažiavo pas ją į sodą ir ėmė klausinėti, kodėl ją buvo išsivežusi policija, ar klausinėjo apie įvykį. Pastarajam pasakius, kad policijoje buvo dėl kitų reikalų, jis liepė nepasakoti apie įvykį, sakyti, kad nieko nežino, mažai kur buvo. Nematė, kad V. A. į B. namus būtų nešęsis su savimi kokį nors peilį, taip pat nepamena, kad jis M. T. būtų mušęs kokiais nors įrankiais (t. 8, b. l. 114-116).

23.6. 2018m. birželio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad L. V. atpažino iš nuotraukų M. T., kurį 2011 m. sausio mėn. pirmomis dienomis B. namuose sumušė A. B. ir V. A. (t. 3, b. l. 29-31).

23.7. 2018 m. birželio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad L. V. atpažino iš nuotraukų M. Š., kuris 2011 m. sausio mėn. pirmomis dienomis buvo B. namuose, kai buvo sumuštas vyras (t. 3, b. l. 32-34).

23.8. 2019 m. gegužės 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad L. V. atpažino G. V., jai žinomą pravarde V., kuris domėjosi apie jos išvykimą su policija, prašė nieko policijai nepasakoti. (t. 3, b. l. 55-57).

23.9. 2018 m. liepos 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytoja L. V. parodė įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), po to namą (duomenys neskelbtini), kur gyveno su V. A., po to parodė vietas (duomenys neskelbtini) name ir prie laiptų, susijusias su smurtu prieš asmenį, asmenų veiksmais, parodė mikroautobuso stovėjimo vietą, nurodė patalpų išdėstymo ir jų pasikeitimo aplinkybes (t. 3, b. l. 79-82).

23.10. Liudytoja J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. B. yra jos buvęs sutuoktinis. 2011 metų pradžioje, per Trijų karalių šventę, jai su M. T. būnant namuose, kažkas paskambino į duris ir jai nuėjus jų atidaryti, pamatė atėjusį su mečete rankose V. A., o už jo buvo A. B., L. V. ir M. Š.. Jiems visiems tik užlipus į namo antrą aukštą, virtuvėje V. A. pradėjo mušti M. T.. Kelis kartus prašė V. A. sustoti, tačiau šis neklausė. Kadangi M. T. norėjo kepti bulves, buvo jas susipjaustęs ir į keptuvę įsipylęs aliejaus, tai V. A., paėmęs keptuvę nuo plytelės, tuo aliejumi apipylė M. T.. Pastarasis klausė už ką, tačiau negali pasakyti, kas jam buvo atsakyta. Tuomet ji nuėjo į kambarį, nes jame buvo palikta 3 metų amžiaus dukra D.. Išgirdusi virtuvėje dūžtančius indus, grįžo į virtuvę ir pamatė, kaip V. A. ištisai mušė stovintį ar tai gulintį M. T., o visi kiti stovėjo 3-4 metrų atstumu nuo jų ir žiūrėjo. Namuose tuo metu dar buvo ir A. B. tėvas. Kadangi per smurtavimo laiko tarpą keturis kartus buvo išėjusi iš virtuvės pas kambaryje buvusią D., tai visų virtuvėje buvusių įvykių nematė, tačiau jai matant, A. B. M. T. nemušė. Taip pat nematė, kad V. A. būtų sudavęs smūgius M. T. su mečete. Kiek laiko M. T. buvo mušamas, pasakyti negali, bet atrodė, kad ilgai. Už ką jis buvo mušamas – iki šiol pasakyti negali. Kadangi virtuvėje buvo daug kraujo, iš kambario išbėgęs šuo pradėjo jį laižyti, tada ji šunį nuvedė pas D. į kambarį ir pagarsino televizorių. Po to, išėjusi iš kambario, pamatė, kaip V. A. laiptais traukia M. T. žemyn į lauką, pastarojo kelnės buvo nusmukusios iki kelių, visur ant laiptų buvo kraujo. Kai M. T. tempė laiptais, per vidurį laiptų jis sugargaliavo, tačiau tai tikrai buvo ne pagalbos šauksmas, greičiausiai tai buvo mirštančio žmogaus gargaliavimas. Tada lauke prie laiptelių V. A., laikydamasis rankomis už turėklų, padėjo šokinėti M. T. ant galvos. Mano, kad M. T. mirė jį tempiant laiptais žemyn, o ant galvos kieme V. A. jam šokinėjo jau mirusiam, nes jis nejudėjo ir jokių garsų neišleido. Matė, kaip L. V., nulaužusi ledo varveklį, kišo jį M. T. į užpakalį. Nebegalėdama žiūrėti į tai, kas vyksta, ji nuėjo į namus. Netrukus į namą atėjo A. B. ir paprašė kažką duoti ar įvynioti. Padavė jam dvigulės kaldros užvalkalą, kuris buvo bordinės spalvos su geltonomis žvaigždelėmis. Per langą ji matė, kaip A. B. ir V. A. jos duotą paklodę įdėjo į raudonos spalvos mikroautobusą. Po to M. Š. iš karto išėjo namo, o A. B. su V. A. išvažiavo tuo raudonos spalvos mikroautobusu. Nematė, kas M. T. įkėlė į mikroautobusą. L. V. liko pas ją namuose ir jos kartu tvarkėsi, valė kraują, kurio daugiausia buvo virtuvėje ir ant laiptų, truputį kraujo buvo ir lauke. Sekančią dieną ji apie įvykį papasakojo mamai. Kadangi dar iš įkalinimo laikų turėjo draugę, vardu E., tai vienu metu jai paskambinusi, bijodama, kad, jeigu jai pačiai kas nors atitiks, tai kad ji žinotų, taip pat E. viską papasakojo apie įvykį. V. A. po kelių dienų jai pasakė, kad ko čia ji pergyvena, nes būtų jam nepadėjusi, kadangi pas nukentėjusįjį galvoje buvo kažkoks metalas. A. B. jai niekada negrasino, jie apie tai niekada nesikalbėjo. Kiek jai yra žinoma, M. T. buvo T. D. žmogus, jam vogdavo. M. T. 2010 metų gruodžio mėnesio pabaigoje išėjo iš kalėjimo, o kadangi viešbučiai buvo užimti, nebuvo kur jį apgyvendinti, todėl T. D. paprašė A. B., kad kelioms dienoms ar savaitėms pas save apgyvendintų M. T., kol šis vėl išvažiuos vogti. A. B. 2011 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje buvo sumuštas, kadangi jis turėjo susimokėti T. D., nes šis prarado pinigus – M. T. buvo užmuštas ir nebegalėjo važiuoti vogti. 2011 metų kovo mėnesį namo virtuvėje buvo atliekami remonto darbai, keičiamos plytelės, tvarkomos sienos. Kai gyveno Anglijoje, A. R., kuris buvo jos Facebook draugas, jai per „Messenger“ programėlę parašė, kad iš Vokietijos pas ją važiuoja A. B. ir ją užmuš. Tai buvo po to, kai ji parašė laišką Lietuvos policijai. Laišką parašė, nes A. B. sumušė jos mamą ir pastaroji papasakojo viską policijai, ką ji žinojo, tačiau niekas nieko nedarė. Nebuvo tokių aplinkybių, kad siūlyta M. T. pjaustyti gabalais ir išmesti. Nebuvo aplinkybės, kad ji užvedė pjūklą ir pradėjo pjaustyti žmogų, nes ji net nežino, kaip užvesti pjūklą (t. 8, b. l. 173-175). Pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant ją pagal Europos tyrimo orderį, duotus parodymus (t. 4, b. l. 178-200) pilnai tvirtina.

23.11. 2018 m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), aprašyti objektai, paimti tyrimui (t. 3, b. l. 79-155).

23.12. 2019 m. vasario 28 d. Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3475)-IS1-1074 užfiksuota, kad ištirti objektai, paimti įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) ir N. Z. biologinis pavyzdys, nustatyta, kad tarp paimtų objektų yra kelių susimaišiusių asmenų biologiniai pavyzdžiai. Tinkamas vienas, kuris nėra biologinis N. Z. sūnaus (t. 3, b. l. 159-167).

23.13. 2019 m. kovo 6 d. Kriminalistinių tyrimų centro rašte nurodyta, kad vyro kraujo nuoplovos, padarytos 2018 m. liepos 5 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) (išvada 2019-02-28 Nr. 140-(3475)-IS1-1074), genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: A. B. (t. 3, b. l. 165-167).

23.14. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 30 d. duoti liudytojo A. R. parodymai, kad jis pažįsta A. B. ir J. B.. J. B. matė prieš 7 metus, kada jis su A. B. išvažiavo į Angliją, po to ten atvažiavo ir J. B.. 2018 m. rugpjūčio 29 d. jis susirašinėjo su J. B. per Facebook programėlę, jai parašė, kad saugotų vaikus ir save, nes A. B. jau yra Anglijoje ir jos laukia mirtis. Pastarąją perspėjo apie gręsiantį pavojų, nes buvo gaila jos vaikų, bei ji dar sakė, kad yra 6 mėnesį nėščia. Apie J. B. gresiantį pavojų sužinojo iš paties A. B., su kuriuo santykiai buvo draugiški. Prieš 2 savaites A. B. jį susirado Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) ir paprašė nuvežti iki Prancūzijos sienos. Jam sutikus, po savaitės susitiko su A. B. Vokietijoje ir nuvežė jį automobiliu iki pasienio, kur jis įlipo į mikroautobusą, kad pervažiuotų valstybės sieną. Po kurio laiko A. B. pranešė, kad sieną pravažiavo. A. B. prieš tai sakė, kad važiuoja su suklastota tapatybės kortele, kurią jam parodė. Kortelėje buvo A. B. veidas, bet nurodytas jo vardas T., pavardė iš raidės „B“. A. B. pasakė, kad važiuoja į anglus užversti tą „durnę“. Suprato, kad kalba eina apie J. B.. Kadangi buvo skaitęs straipsnius apie nužudymą, kuriame dalyvavo A. B. ir J. B., suprato, kad A. B. ketina užtildyti J. B., kad neskelbtų informacijos apie nužudymą. Jis pats žinojo apie tą nužudymą. Prieš maždaug 7 metus buvo atėjęs į B. namus nusipirkti peiliukų, nes A. B. buvo grįžęs iš užsienio su prekėmis. Tuo metu antrame namo aukšte, virtuvėje, svetainėje vyko išgertuvės. Virtuvėje buvo A. B., A., vaikinas, pravarde V., D., A. ir vyras, kurio nepažinojo. Visi buvo neblaivūs, vartojo narkotikus. Išgirdo šauksmus, triukšmą, indų ir keptuvių garsus. Pamatė virtuvėje gulintį vyrą, kurį spardė ir mušė rankomis A. B., A.. Atėjo J. B. ir pasakė, kad vyras nekvėpuoja. A. B. su kažkuriuo – A. ar V., vyriškį už kojų iš virtuvės nutempė laiptais žemyn. J. B. paėmė paklodę. Jis irgi nuėjo. Vyrą be sąmonės nutempė į garažą. Čia visi susirinkę sprendė, ką daryti su vyru. Vyrą su benzininiu pjūklu pradėjo pjaustyti, po ko jis išėjo ir nematė kas vyko toliau. Po šio įvykio praėjus gal 2 savaitėms, jis su A. B. išvažiavo į Angliją. Po metų A. B. buvo grįžęs į Lietuvą, tai buvo sužalotas D. „chebros“. Buvo subadytos atsuktuvais jam kojos bei iš A. B. jie reikalavo pinigų už nužudytą žmogų, kuris dirbo t. y. vogė D. daiktus užsienyje. (t. 3, b. l. 181-184).

23.15. Liudytoja Ž. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad T. D. yra jos buvęs sutuoktinis. A. B. pažinojo tik iš matymo, jis su T. D. buvo pažįstami, tarpusavyje bendravo, tačiau nežino iki kurio laiko. T. D. su J. B. nebendravo, o pati ją pažinojo tik iš matymo. V. A. taip pat pažinojo tik iš matymo. Pastarajam jokių pinigų nepervedinėjo, apie jų pervedimus nieko nežino. Ar ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus sakė tiesą, nežino, nes tuo metu vartojo psichotropinius vaistus. M. T. nepažinojo ir jokių pinigų jam nepervedinėjo. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus (t. 8, b. l. 185-186).

23.16. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos Ž. L. parodymai, kad T. D. laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 27 d. iki 2019 m. sausio 5 d. buvo jos sutuoktinis. Jis visą laiką prieš ją smurtavo. A. B. pažįsta kaip T. D. draugą. A. B. turėjo žmoną J. B. pravarde P., jie gyveno pas tėvą nuosavame name. Teko lankytis kartą pas B., tačiau būdavo, kad T. nueina pas B. pasikalbėti, o ji laukia automobilyje. A. B. ir T. D. bendravimas buvo draugiškas, bet vienu metu bendravimas nutrūko dėl jai nežinomų priežasčių ar konflikto. V. A., pravarde L. pažįsta kaip T. D. draugą. T. D. dažniau laiką leisdavo su V. A. nei su A. B.. A. B. iš pradžių dirbo T. D. kaip darbininkas, po to pakilo aukščiau. V. A. buvo aukštesniame lygyje už A. B.. A. B., V. A. ir T. D. važiuodavo į užsienį, kur vogdavo daiktus: peiliukus, parfumeriją, kuriuos veždavo į Lietuvą ir pardavinėdavo bei iš to pragyveno. Taip pat jie veždavo į užsienį alkoholikus, sunkiai besiverčiančius asmenis, kurie vogdavo daiktus užsienyje. Būdavo, kad kuris užsienio kalėjime būna, tai ji T. D. nurodymu pervesdavo asmenims pinigų. Pervesdavo V. A. bei kitiems nepažįstamiems asmenims, kurių asmens duomenų neprisimena. Eurais būdavo po keliasdešimt ar šimtą eurų, litais būdavo nuo 50 iki 200 litų. T. D. pats pinigų nepervedinėjo, nes nenorėjo, kad būtų matomas jo ryšys su tais asmenimis. Po 2009 m., kai T. D. sėdėjo Prancūzijos kalėjime, jis naudojosi tėvo S. mikroautobusu raudonos spalvos, kurio šoninės durys stumdomos. S. mirė 2010-2011 m., tai po S. mirties ji minėto mikroautobuso nematė ir nežino koks jo likimas. Mikroautobusą T. D. duodavo savo draugams naudotis. Ji nepažįsta M. T. ir neprisimena, kad tokiam asmeniui pervedė 200 litų. Susipažinusi su sąskaitos išrašu, patvirtino, kad M. T. pervedė 200 litų, tačiau neprisimena kokiomis aplinkybėmis atliko pavedimą. Po atlikto atpažinimo iš nuotraukų, kai atpažino M. T., nurodė, kad M. T. buvo T. D. darbininkas, kuris vogė daiktus užsienyje T. D.. M. T. yra mačiusi keletą kartų automobilyje, kurį vairavo T. D., nes jie palaikė ryšį dėl vykimo į užsienį. M. T. materialinė padėtis buvo prasta, kiek teko matyti, tai M. T. vis prašydavo T. D. cigarečių ir pinigų. Dėl jai nežinomų priežasčių, T. D. su A. B. apie 2010 m. nustojo bendrauti. Buvo kažkas, dėl ko jie nesutarė (t. 3, b. l. 185-187).

23.17. 2019 m. birželio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja Ž. L. atpažino M. T., kaip asmenį, kuris dirbo T. D., t. y., užsienyje vogdavo daiktus (t. 3, b. l. 188-190).

23.18. Liudytojas T. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad su A. B. iki 2010 metų buvo draugai, tačiau vėliau jų bendravimas nutrūko ir jis laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 7 d. pas A. B. namuose nesilankė. Mikroautobusas „VW MULTIVAN 7DB“, raudonos spalvos priklausė jo tėvui, kuris 2010 m. rugsėjo 24 d. mirė, po ko mikroautobusą paveldėjo jo motina O. D., kuri 2011 metais mikroautobusą pardavė. Pats minėtu mikroautobusu nesinaudojo ir A. B. naudotis jo nedavė. Žinojo, kad tuo laiku A. B. pats turėjo raudonos ar bordo spalvos „VW TRANPORTER“ markės mikroautobusą. M. T., pravarde P., pažįsta apie 20 metų laiko, susitikę sveikinasi. Žinojo, kad jis važinėjo į užsienį, čia sėdėjo kalėjime. Pastarąjį paskutinį kartą matė gal prieš 11 metų. Jo gyvenamosios ar buvimo vietos nežino, pats su jo gyvenimu pas A. B. niekaip nėra susijęs. M. T. finansiškai nerėmė ir neprašė to daryti kitų. Nežino nieko apie M. T. dingimą ar jo nužudymą B. namuose (t. 8, b. l. 120-121).

23.19. Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo pravardė yra M., o kartais vadina ir M.. Laiko tiksliai nepamena, A. B. jo paprašė padaryti namuose remontą. Remontavo nuo pavasario iki kitų metų vasario mėnesio. Kambariuose perdažė sienas, grindyse ant senų lentų paklojo paklotą, sudėjo parkėtlentes. A. B. pageidavimu virtuvėje išlupo senas medines lentas, išėmė stiklo vatą, sudėjo akmens vatą, susuko cemento plokštę vadinamą ceteriu, o ant jo suklijavo akmens masės grindines plyteles, juodos spalvos, dideles, apie 45 cm. ilgio ir pločio, blizgančias. Virtuvėje išdažė sienas. Lentos virtuvėje buvo senos, dažytos emaliniais rudais dažais, tokios, kaip ir laiptai iš namo pirmo į antrą aukštą. Išluptas virtuvės grindų lentas jis, A. ir A. B. supjaustė bei sukūreno apačioje esančiame katile. Virtuvėje suklojus plyteles, atėjo V. A., kuris prie jo kibo, priekaištavo, kad kreivai plyteles suklojo bei jam kepštelėjo, tačiau nemušė. Jį apgynė A. B.. Suremontavo vaiko kambariuką, sujungė virtuvę su svetaine. Maždaug kovo mėnesį, atėjus kelis kartus toliau dirbti, A. vis nerasdavo, o po kelių dienų pradingo ir J. B. su dukra. A. B. pasakė, kad jie išvažiavo į užsienį. Kai B. išvyko į užsienį, lankėsi kazino ir girdėjo kalbas, kad A. B. kažkokias prekes pridavė be „chebros“ žinios, kažkokie buvo nesutarimai dėl pinigų. Po kokių 8 mėnesių A. B. jį išsikvietė į Angliją padirbėti. Ten buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) miestą, kur gyveno A. su J. B.. Vogė A., tačiau pastarasis pinigų jam nemokėjo. A. B. jo sumušęs nebuvo, tačiau atėmė butelį sidro. A. B. klausė, kodėl jie išvyko iš Druskininkų, tačiau A. B. nieko neaiškino, o J. irgi nieko apie tai nesakė. Nusprendus grįžti į Lietuvą, A. jam nupirko tik lėktuvo bilietą į Vilnių ir, nuvežęs į oro uostą, paleido. Kadangi pinigų A. jam nedavė, todėl turėjo iš Vilniaus į Druskininkus grįžti pakeleivingomis mašinomis. Druskininkuose sutiktas T. D. jo griežtai paklausė, kur yra tas gaidys A. B., ar grįš į Lietuvą. Pastarajam atsakė, kad yra (duomenys neskelbtini) mieste ir negrįš. Suprato, kad T. D. su A. B. dėl kažko susipykę, nors prieš tai buvo draugai. M. T. nepažįsta. A. Lietuvoje naudojosi automobiliais, tarp jų vyšniniu „VW Transporter“ (t. 8, b. l. 186-187).

23.20. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo M. K. parodymai, kad A. B. namo virtuvėje suklojus plyteles, atėjo V. A., kuris prie jo kibo, priekaištavo, kad kreivai plyteles suklojo bei jį mušė, bet apgynė A. B.. Anglijoje, (duomenys neskelbtini) mieste dirbo A., vogė A., tačiau A. pinigų jam nemokėjo, buvo sumušęs (t. 4, b. l. 3-5). Teisiamajame posėdyje liudytojas šią parodymų dalį pakeitė, nurodydamas, kad sumuštas nebuvo, o apklausos protokolą pasirašė jo neskaitęs.

23.21. Liudytoja E. D. – N. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. B. iš Druskininkų pažįsta nuo 2007 m., susipažino su ja pataisos namuose, kai buvo suimtos skirtingose bylose. Su J. B. bendrauja ir iki šiol, tačiau ne su šia byla susijusiais klausimais. Apie nužudymą sužinojo iš J. B., kai ji 2011-2012 m. apie 1 val. nakties paskambinusi jai telefonu, susijaudinusi bei verkdama papasakojo, kad A. B. su draugu užmušė vyrą, apipylė aliejumi, po to A. B. su draugu tą nužudytą vyrą nežinia kur išvežė. Vyras buvo užmuštas Druskininkuose, kur J. gyveno su A. B. ir dukra D.. Nužudytas nebuvo dėl ko nors kaltas, kad jį reikėjo žudyti. Iš J. pasakojimo suprato, kad nužudymas buvo diena iki skambučio jai. J. jos klausinėjo, norėdama patarimo, ar jai kreiptis į policiją; tai ji daryti bijojo, nes A. B. grasino ją ir D. nužudyti. Ji pasakė J., kad jei pati bijo būti nužudyta ir nužudyta dukra, tai tegul niekam nepasakoja. J. neįvardijo A. draugo, su kuriuo jis nužudė vyrą, bet pasakė, kad tas A. draugas buvo su drauge. Vėliau iš žiniasklaidos sužinojo apie nužudymą Druskininkuose, suprato, kad tai tas pats nužudymas, apie kurį pasakojo J. (t. 8, b. l. 121-122).

23.22. Liudytojas G. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta A. B., o V. A. ir T. D. yra jo draugai. J. B. pažįsta mažiau. Su T. D. atlikinėjo bausme Prancūzijoje, šiuo metu yra teisiami vienoje byloje. L. V. pažįsta kaip V. A. draugę. M. T. nepažįsta ir nežino jo dingimo ar nužudymo aplinkybių. Sužinojęs iš laikraščių apie nužudymą, iš smalsumo nuvyko pas L. V. ir paklausė, ar ji lankėsi policijoje dėl šios bylos. Pastaroji atsakiusi, kad policijoje lankėsi dėl kitų reikalų, o apie nužudymą sužinojusi tik iš spaudos. Kad L. V. lankėsi policijoje, sužinojo iš vieno žmogaus, kurio tapatybės neatskleis. Kadangi praėjo ilgas laiko tarpas, tai negali pasakyti, ar laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 7 d., lankėsi pas A. B. namuose (t. 8, b. l. 122).

23.23. Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam priklauso antras aukštas namo, esančio (duomenys neskelbtini), o būtent: mansarda, garažas, dalis sklypo. Ten pradžioje gyveno jo brolis A. B., o vėliau apsigyveno ir grįžęs iš įkalinimo įstaigos jo sūnus A. su žmona J.. Ten jis lankėsi retai, žinojo, kad name vykdavo išgertuvės, lankėsi įvairūs asmenys. Apie 2011 m., atvykęs į jam priklausančią dalį namo, pamatė ten vykstančius remonto darbus – buvo pakeistos grindys, virtuvėje sudėtos plytelės, išgriauta dalis sienų. A. B. jis reiškė pretenzijas dėl atliekamų remonto darbų, tačiau pastarasis neklausė ir toliau savavališkai atlikinėjo darbus. Po to jam tapo žinoma, kad A. buvo sumuštas dėl kažkokių reikalų, slėpėsi nuo draugų. Pas A. važinėjo žmonės, ieškojo A., grasino jam, jeigu šis A. slepia. Prieš išvykstant į užsienį, A. namuose nenakvojo, slėpėsi pas kaimynus, kad nebūtų surastas draugų, po ko greitai A. su J. išvyko į užsienį. Apie nužudymą sužinojo iš laikraščių, apie tai A. jam nepasakojo (t. 8, b. l. 184-185).

23.24. Liudytojas M. Š. parodė, kad A. B., J. B., A. B. pažįsta, dažnai lankydavosi pas juos namuose, kur vartodavo alkoholinius gėrimus. Taip pat jam yra žinoma, kad A. B. palaikė ryšius su T. D., V. A., G. V., pravarde V.. M. T. nepažįsta ir nėra matęs, kad pas B. būtų gyvenęs ar laikinai apsistojęs koks nors vyriškis. Kadangi praėjo daug laiko, tai negali pasakyti, ar laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 7 d. lankėsi pas B. namuose. Pas B. namuose lankydavosi nuo paauglystės, todėl tikslių apsilankymo datų pasakyti negali. Nėra matęs, kad pas B. namuose būtų smurtaujama prieš kokį nors vyriškį. Nepastebėjo, kad prie A. B. namų būtų stovėjęs koks nors autobusiukas, pastarasis turėjo BMW markės automobilį. Apie jokį pas B. namuose įvykdytą asmens nužudymą nieko nežino.

23.24. Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jį vadina pravarde Š.. A. B. pažįsta iš matymo, su juo nebuvo draugai, tačiau susitikę pasisveikindavo. Nepamena, kad būtų lankęsis pas jį namuose. J. B., pravarde P. nepažįsta, su ja nėra bendravęs. V. A. taip pat nepažįsta. M. T. pažįsta iš matymo, jį vadindavo Plastmasine galva, nes iš kalbų buvo girdėjęs, kad M. T. buvo sužalotas autoįvykyje, turėjo sunkią galvos traumą, todėl galvoje buvo įdėta plastmasinė plokštelė. Nieko nežino ir nėra girdėjęs apie jo nužudymą ar dingimą. Pats nematė jokių smurtinių veiksmų prieš M. T., ar jo nužudymą. T. ir D. D. pažįsta, tačiau su jais laiko kartu neleido ir neleidžia (t. 8, b. l. 154-155).

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje taip pat liudytoju apklausė Alytaus AVPK KP ONTS 2-ojo poskyrio vyriausiąjį tyrėją A. G., kuris ikiteisminio tyrimo šioje byloje metu apklausinėjo liudytojus. A. G. parodė, kad jis apklausė liudytoja buvusią T. D. žmoną Ž. L.. Pastarosios apklausa vyko Druskininkų r. PK, joje dalyvavo ir jo kolega G. P.. Ž. L. apklausinėjo apie jai žinomas aplinkybes, pinigų pervedimą ir galimą pažintį su nužudytuoju M. T., ryšius tarp asmenų. Liudytoja Ž. L. davė parodymus, juos surašė į apklausos protokolą. Pastaroji protokolą perskaitė ir pasirašė. Taip pat atliko atpažinimą iš nuotraukų. Jo metu Ž. L. atpažino M. T. kaip asmenį, kuris dirbo T. D., pastarasis buvo vežiojamas į užsienį vogti T. D. naudai. Liudytoja Ž. L. buvo informuota, kodėl buvo kviečiama apklausai. Jai buvo užduodami klausimai ir jos atsakymai buvo užrašyti į apklausos protokolą. Jai buvo parodytas ir bankinis pavedimas iš jos banko sąskaitos M. T.. Pastaroji neginčijo, kad galėjo pervesti pinigus, bet ji sakė, kad M. T. nepažįsta. Liudytoja Ž. L. minėjo, kad dažnai darė tokius pavedimus T. D. nurodymu jo draugams, pažįstamiems ar užsienyje kalėjime esantiems asmenims. Apklausos metu liudytoja Ž. L. neatrodė apsvaigusi ar pan., be to, tą dieną ji dirbo ir todėl jam nekėlė abejonių, kad ji būtų apsvaigusi ar kalbėtų neadekvačiai.

Taip pat liudytoju apklausė M. K., pravarde M. apie M. T. ir su nusikaltimu susijusius asmenis. Visus jo parodymus užrašė apklausos protokole, pastarasis juos perskaitė ir pasirašė. Taip pat liudytoju apklausė N. D.. Per apklausą jis neatrodė apsvaigęs ar keliantis įtarimų, jog serga psichinėmis ligomis. Pastarojo parodymai buvo užrašyti apklausos protokole. Prieš pasirašydamas protokolą, liudytojas N. D. jį perskaitė ir pasirašė po kiekvienu lapu. Liudytojos J. B. neapklausinėjo, tik dalyvavo jos apklausoje Anglijoje. J. B. apklausą vykdė Anglijos pareigūnai. J. B. elgesys apklausos metu jam nekėlė jokių abejonių, apie įvykio aplinkybes ji pasakojo labai jautriai, kai kuriais momentais net ir apsiverkdama. Matėsi, kad jai buvo skaudu prisiminti įvykius, ji pasakojo savo išgyvenimus. Jam susidarė įspūdis, kad J. B. buvo nuoširdi. Apklausos Anglijoje metu, pokalbių išjungus įrašymo įrangą nebuvo, visą apklausą ir veiksmus vykdė Anglijos pareigūnai. Jokių pauzių, kurių metu būtų nefiksuojami J. B. parodymai, nebuvo.

Taip pat jis dalyvavo, apklausiant S. A.. Ji, sužinojusi, dėl ko yra apklausiama, susijaudino, apsiverkė. Mano, kad ji bijojo duoti parodymus, nenorėjo nieko prisiminti ir pasakoti. Ji kažką minėjo, kad jai buvo liga, kad kažkas negerai su atmintimi (t. 8, b. l. 193-195).

25. Liudytoju apklaustas Alytaus AVPK ONTS tyrėjas G. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dalyvavo liudytojos T. D. buvusios žmonos Ž. L. apklausoje. Parodymus pastaroji davė savo noru, apklausos protokole užfiksuoti parodymai surašyti iš jos žodžių. Jos psichinė būsena apklausos metu abejonių jam nekėlė (t. 8, b. l. 195).

26. Pirmosios instancijos teismas ištyrė rašytinius įrodymus, susijusius su M. T. paieškos eiga.

26.1. Iš Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimo matyti, kad nutarta atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. dėl M. T. nužudymo, 2017 m. liepos 26 d. Alytaus apskr. VPK gavus J. B. laišką, kuriame ji nurodė, jog M. T. 2010 m. gruodžio pabaigoje (duomenys neskelbtini) nužudė A. B. ir V. A.. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. lapkričio 9 d. buvo atliekamas pagal kodą (duomenys neskelbtini) dėl dingusio M. T. paieškos, 2015 m. gruodžio 1 d. buvo nutrauktas, nenustačius M. T. atžvilgiu konkrečios nusikalstamos veikos požymių, nors M. T. nebuvo rastas ir jo paieška nutraukta (t. 1, b. l. 1-2).

26.2. Iš 2011m. lapkričio 9 d. N. Z. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pareiškė, jog sūnų M. T. paskutinį kartą matė 2010 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini), juo negali susisiekti ir nežino gyvenamosios vietos, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo dingimo be žinios (t. 1, b. l. 9).

26.3. 2011 m. lapkričio 9 d. išraše iš įtariamųjų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro apie fizinį asmenį nustatyti duomenys, susiję su M. T.: M. T. nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, vietovė Vilniaus m. sav.; Darbo biržoje neregistruotas; nedirba; teistas 6 kartus Lietuvoje ir 1 kartą Prancūzijoje (2007 m.); paskutinis bausmės atlikimas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš kur 2010-08-17 paleistas lygtinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pagrindu). Išvyko (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugpjūčio 19 d. įrašytas į įskaitą Vilniaus m. ir r. pataisos inspekcijoje, iš kurios 2010 m. lapkričio 11 d. išbrauktas (t. 1, b. l. 99, 100, 101, 102, 103-108).

26.4. Atsakyme į Alytaus AVPK Druskininkų PK 2011 m. lapkričio 14 d. paklausimą nurodyta, kad, nustatant telefono priklausomybę, nustatyta, kad M. T. 2011 metų pradžioje, iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su savo broliu D. Z.; abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. rugsėjo 25 d. buvo IAP (išankstinė apmokėjimo paslauga) sistemoje ir 2011 m. liepos 1 d. iš šios sistemos pašalintas (t. 1, b. l. 120-121).

26.5. 2012 m. sausio 5 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, kad M. T. Šveicarijoje buvo sulaikytas 2010 m. gruodžio 6 d. dėl vagystės iš parduotuvės ir laikytas (duomenys neskelbtini) kalėjime iki 2010 m. gruodžio 28 d.. Vėliau M. T. nurodyta per 48 val. išvykti iš Šveicarijos. M. T. dabartinė buvimo vieta nežinoma ir papildomos informacijos apie M. T. neturi (t. 1, b. l. 129).

26.6. 2011 m. gruodžio 28 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte nurodyta, kad duomenų apie M. T. nuo 2010 m. lapkričio 1 d. išrašytus kompensuojamuosius vaistus ir suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nėra (t. 1, b. l. 134).

26.7. 2012 m. sausio 17 d. Valstybinės ligonių kasos prie SAM rašte nurodyta, kad M. T. registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 132).

26.8. 2013 m. kovo 14 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rašte, prieduose nurodyta, kad M. T. medicinos dokumentuose paskutinis įrašas 2008 m. gruodžio 8 d. (t. 1, b. l. 148-150).

26.9. 2012 m. gruodžio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodyta, kad M. T. mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija, kuri pervedama į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke (t. 1, b. l. 137). 2015 m. spalio 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad M. T. pensija į asmeninę sąskaitą mokėta iki 2015 m. spalio 31 d. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. mokėjimas sustabdytas dėl gavėjo paieškos (t. 2, b. l. 4). 2015 m. spalio 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos rašte nurodyta, kad ši tarnyba duomenų apie M. T. gautas pajamas, išmokas užsienyje neturi (t. 2, b. l. 6).

26.10. 2013 m. sausio 23 d. AB DNB banko rašte, prieduose (išraše, ataskaitoje) užfiksuotas M. T. asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų judėjimas ir banko kortelės naudojimas laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2013 m. sausio 10 d. Nustatyta, kad M. T. sąskaitoje piniginių lėšų įplaukos buvo pagrinde iš VSDFV pensijų skyriaus. Tačiau: 2010 m. lapkričio 17 d. sąskaitą papildė Ž. D. 200 litų, iš jų 2010 m. lapkričio 18 d. išmokėta iš sąskaitos 197 litų; 2010 m. gruodžio 28 d. sąskaitą papildė J. B. 600 litų, kurie išgryninti 2010 m. gruodžio 30 d. Po to M. T. sąskaitoje buvo tik įplaukos iš VSDFV pensijų skyriaus, bankas nurašydavo pelną už sąskaitos likutį (sąskaitos aptarnavimas, palūkanos), tačiau išmokėjimų iš sąskaitos (pervedimų, išgryninimų) nebuvo. 2012 m. rugsėjo 8 d. fiksuoti banko sistemos atnaujinimo darbai. Mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimas: 1. Likutis tikrintas: 2010 m. lapkričio 23 d. Šalčininkuose; 2010 m. lapkričio 24 d., 2010 m. gruodžio 10 d., 2010 m. gruodžio 12 d., 2010 m. gruodžio 15 d. Druskininkuose; 2010 m. gruodžio 29 d. Vilniuje (duomenys neskelbtini). 2. Atsiskaityta: 2010 m. gruodžio 15 d. Druskininkuose; 2010 m. gruodžio 29 d. Vilniuje (duomenys neskelbtini). Vėliau kortelė nebuvo naudota. (t. 1, b. l. 141-146).

26.11. M. T. paieškos bylos vykdymo eigoje pagal raštus iš kitų policijos įstaigų Lietuvoje M. T. buvimo vieta nenustatyta, jis nerastas tarp neatpažintų lavonų ar ligonių (t. 1, b. l. 156-199).

26.12. 2018 m. vasario 2 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad kriminalinės žvalgybos duomenimis, M. T. 2010 m. prieš Kalėdas buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos Šveicarijoje, jį T. D. apgyvendino (duomenys neskelbtini) pas A. B.. M. T. buvo T. D. žmogus, jis vogdavo užsienyje T. D.. 2011 m. Trijų karalių dieną M. T. buvo namuose su J. B., kai po pastarosios skambučio grįžo A. B., V. A., M. Š., L. V.. V. A. turėjo mačetę, jis nuėjo į virtuvę, kur M. T. pjaustė bulves ir ruošėsi jas kepti. V. A. keptuvę su aliejumi užpylė ant M. T.. J. B. virtuvėje matė M. T., gulintį ant grindų kraujo baloje. Namuose tuo metu dar buvo A. B.. V. A. paėmęs M. T. už kojų nutempė į pirmą aukštą. M. T. tempiamas skleidė kažkokius garsus, buvo gyvas. Tempiant M. T., jam nuslydo džinsai ir iš kišenės iškrito piniginė. Lauke prie namo ir turėklų M. T. gulint, V. A. laikydamasis už turėklų abejomis rankomis, šokinėjo M. T. ant galvos, tuo metu M. Š., L. V. ir A. B. buvo šalia. A. B. paėmė antklodę, kurią patiesė ant žemės ir su V. A. paėmė M. T. ir padėjo ant antklodės, tada nunešė į raudoną automobilinį furgoną, kuris priklausė T. D.. A. B. su V. A. nuėjo į antrą aukštą ir pasakė J. B. ir L. V., kad jos išvalytų namuose kraują. A. B. su V. A. išvažiavo krovininiu furgonu, vairavo A. B.. J. B. su L. V. sutvarkė namus ir išvalė kraują. M. T. kruvinus džinsus ir piniginę, kurioje buvo M. T. asmens tapatybės kortelė, J. B. įdėjo į krosnį-katilą. A. B. su V. A. į namus negrįžo. Po to, kai išvežė M. T., V. A. tris vakarus iš eilės atvažiuodavo su mašina ir pasistatydavo ją ant kelio, A. B. persirengdavo ir pasiėmęs šiukšlių maišus eidavo į garažą, V. A. trumpam nueidavo į garažą ir grįžę į automobilį kartu išvažiuodavo. Pirmą naktį jie išvažiuodami pasiėmė benzininį pjūklą. J. B. V. A. pasakė, kad ši nepergyventų, juk vis tiek negalėjo M. T. padėti, nes pastarasis galvoje turėjo metalinę plokštelę. Praėjus dienai J. B. apie M. T. nužudymą papasakojo savo motinai. Vasario pradžioje, virtuvėje kur buvo įvykdytas nužudymas, buvo padarytas remontas. 2011 m. apie balandžio mėn., prie ežero, kur buvo A. B., J. B., T. D., E. P. ir G., pravarde V., A. B. pagrasino J. B., kad, jeigu ji kam nors prasitars apie nužudymą, pradings kartu su savo dukra. (t. 2, b. l. 9-11).

27. 2018-07-02 daiktų apžiūros protokole, prieduose užfiksuota voko su laišku, Alytaus AVPK gautų ir užregistruotų 2017 m. liepos 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nustatyta, kad jie gauti iš Jungtinės Karalystės, nuo J. B., adresuoti policijos pareigūnams. Laiške prašoma pagalbos, kad būtų apsaugoti jos vaikai ir mama gyvenantys UK (Jungtinėje Karalystėje). Laiške nurodoma, kad negali pasakyti vyro vardo ir pavardės, kuris buvo nužudytas A. namuose, bet jis druskininkietis. Tas vyras buvo T. D. bei E. P. (P.) žmogus, kuris jiems vogė. 2010 m. gruodžio pabaigoje jis buvo paleistas iš Austrijos kalėjimo. Gruodį Druskininkuose viešbutyje nebuvo vietos, todėl T. D. paprašė A., kad jis keletą dienų, iki kito reiso pagyventų pas A.. Tas vyras turėjo brolį, kuris galimai dirba (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. Jų tėvai mirę, anksčiau gyveno prie (duomenys neskelbtini) baro. Jai V. A. vėliau sakė, kad tas vyras turėjo geležį galvoje. Ji matė beveik viską, kaip V. A. – L. su A. nužudė tą žmogų. Ji 7 metus bijojo apie tai kalbėti, bijo ir dabar, bet privalo apsaugoti kitus žmones bei savo mamą su vaikais. Jai L. (V. A.) pasakė, kad, jei apie tai išsižios (prabils), tai jai bus kaip B. - T. M. tėvui. Ir jos, ir jos benkarto (vaiko) niekas niekada neras Italijos kalnuose. Tame pokalbyje dalyvavo T. D., V. A. ir A. B.. Buvo ir E. (P.). Ji įsitikinusi, kad B. niekada niekas neras, nes jo daug metų nėra, o jo žemė priklauso T. tėvui. Ji pavargo bijoti ir viską laikyti savyje. Iš A. bei T., V., V. – G., E. – P. ištisai buvo grasinimai. Ji bijo. Nuo 2010 m. iki 2011 m. rugpjūčio vyko mašinų vagystės iš Prancūzijos, Belgijos. Viena mašina 2011 metais vasario 16 d. buvo pavogta iš Lenkijos policijos komisariato. Jie ne tik vogė, mušė, vertė žmones jiems vogti, bet ir žudė. Po žmogžudystės ji prisipažino įvykdžiusi vagystes ir cigarečių laikymą, nors to nepadarė. Ji neturėjo kitos išeities. Neturėjo kur išeiti su vaiku bei buvo žmogžudystės liudininkė. Ji bet kurią minutę galėjo būti kita (auka). Ji dabar kalėjime sulaikyta pagal Europos arešto orderį. Į Lietuvą grįžti atsisako. Jei bus atskirta nuo vaikų ir mamos, tai pasikars, nes Lietuvoje gyvenimo jai nebus. Žino, kad ir E. P. (P.) netyčia iškrito iš viešbučio kambario, bet tai nebuvo netyčia, jis buvo išmestas. T. ir P. buvo viena ranka ir T. visada atsikrato to, kas jam neįtinka. Jam (T. D.) tik pinigai svarbu. Žino, kad po šio laiško jai gresia P., B. likimas. Ji bijo, bet su tuo gyventi irgi negali. Šitie žmonės jaučiasi nebaudžiami. 2011 metų sausio 7 dieną ji paskambino savo mamai ir pasakė apie jos matytą žmogžudystę. Tik todėl, nes norėjo, kad jeigu ji dings, kad mama žinotų, kas su ja atsitiko ir ko ji visada bijojo. A. šiuo metu UK. Jis sumušė jos mamą. Šiai dienai jis žino, kad jos mama žino apie žmogžudystę. Prašo I. (policijos pareigūnės) apsaugoti jos mamą ir vaikus nuo šitų žvėrių. Ji bijo ir nežino ką daryti, kad gali kas nors atsitikti jos mamai. Ji bijo A.. Ji ištisai buvo A. mušama. Ją sumuštą matė darželio „(duomenys neskelbtini)“ auklėtoja B.. 2010 m. ne vieną kartą skambino į policiją, bet 2011 m. neskambino, nes bijojo. Prašo padėti apsaugoti jos šeimą. Laiško paskutiniai žodžiai yra J. B. ir data 14/06/17 (t. 2, b. l. 12-20).

28. 2018 m. sausio 31 d., 2019 m. birželio 14 d. kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacijos numerį išrašuose užfiksuota, kad transporto priemonė VW Multivan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, kuris yra keleivinis automobilis (Daugiatikslis): 2008 m. rugpjūčio 6 d. įregistruota S. D. vardu; 2011 m. gegužės 11 d. įregistruota O. D. vardu; 2014 m. birželio 10 d. išduota pažyma apie išregistravimą (t. 2, b. l. 78-79, t. 3, b.l. 191-192).

29. 2019 m. birželio 22 d. Valstybinės įmonės „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo rašte, prieduose užfiksuota, kad O. D. buvo įregistravusi transporto priemonę VW Multivan, v.n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) išduotas 2011 m. gegužės 11 d. 2014 m. birželio 10 d. transporto priemonė išregistruota pagal O. D. prašymą, jai nurodžius naują transporto priemonės valdytoją - Vokietija (t. 3, b. l. 195-196).

Žemesnės instancijos teismas

30. 2018 m. kovo 8 d. policijos pareigūno A. V. tarnybiniame pranešime ir jo prieduose užfiksuota, kad 2018 m. kovo 5 d. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) J. B. parašė, kad, nors anksčiau ji pareigūnui (A. V.) nieko nesakė apie M. T., bet dabar ji pasiruošusi viską papasakoti, ką žino. Dėl to ji 2017 m. vasarą parašė laišką į PK. Dabar gyvena UK ir į Lietuvą negrįš (t. 2, b. l. 89-89).

31. 2018 m. rugpjūčio 29 d. el. laiške, prieduose užfiksuota, kad J. B. pranešė, kad iš A. R. gavo informaciją, kad A. B. su padirbtais dokumentais ir pakeitęs išvaizdą važiuoja pas J. B. į Angliją jos nužudyti; J. B. pridėjo susirašinėjimą su A. R. (t. 2, b. l. 91-94, 100-106).

32. 2018 m. rugpjūčio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš A. R. paimti telefonai ir SIM kortelės (t. 2, b. l. 107-110).

33. 2018 m. rugpjūčio 30 d. A. R. telefonų ir SIM kortelių apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad vienas telefonų yra Alcatel, IMEI (duomenys neskelbtini). Jame yra įrašas „Aš - A. R.“, programoje „Mesenger“ yra susirašinėjimas su asmeniu „J.“. Susirašinėjama apie tai, kad tarpusavyje pasidalino straipsniu apie žmogžudystę, A. R. klausia, kam sakė, tylėjo tiek metų, reikėjo tylėt, dabar pridarė. A. R. parašė, kad jis (neįvardintas asmuo) ieško jos angluose, nuvežė iki sienos, jei ne jos vaikai, nesakytų. A. R. rašė, kad saugotų vaikus ir save, mirtis 100 proc., ji jo nepažintų, jis nekalbės, iš karto į vietą. A. R. siūlo bėgti, jos dienos suskaičiuotos, tik laiko klausimas, kuris kurį pirmas. A. R. jos gaila, jam (asmeniui, kuris jos ieško) nėra ką prarast (t. 2, b. l. 112-125).

34. 2019 m. liepos 8 d. iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės buvo gauti dokumentai, vykdant Europos tyrimo orderį (t. 4, b. l. 150-200, t. 5, b. l. 1-75). Nustatyta, kad:

Žemesnės instancijos teismas

- D. B. apklausiama liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno su mama J. B., A. B. ir jo tėvu. Ji nepamena ten 2010-2011 m., buvusio įvykio, kurio metu būtų kažkas sužalotas ar nužudytas. J. B. jai nepasakojo apie įvykius Lietuvoje. Močiutė S. A. pasakojo apie gyvenimą Lietuvoje, kai susierzindavo. Močiutė sakė, kad J. B. paskambino ir telefonu pasakė, kad jie kažką nužudė, jis buvo suvyniotas ir paslėptas miške. Močiutė smulkiau nepasakojo, apart to, kad tame dalyvavo J. B. ir A. B.. Mama paskambino ir pasakė, jog bijo ir nežino ką daryti. Močiutė informavo, kad kai ji buvo maža, dar mažesnė, ji (D. B.) močiutei pasakojo, kad virtuvėje namuose Lietuvoje buvo daug kraujo. Močiutė pasakė, kad J. B. ir A. B. atvyko į Jungtinę Karalystę, todėl, kad bėgo nuo policijos. Ji mano, kad močiutė tiksliai atsimena abiejų pokalbius, ypač kai ji pasakė, kad virtuvėje buvo daug kraujo. Mano, kad tai tiesa. Močiutė A. B. vadindavo „žudiku“. (t. 4, b. l. 163-168, t. 5, b. l. 24-37).

- J. B., apklausiama liudytoja, parodė, kad 2017 m. ji parašė laišką Lietuvos policijai iš kalėjimo Anglijoje, kuriame papasakojo apie žmogžudystę, kuri įvyko jos namuose (duomenys neskelbtini). D. B. yra jos dukra. A. B. yra buvęs jos vyras, išsiskyrė 2010 m., po to, kai susituokė jam dar esant kalėjime. Ji (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi 2007 m., dar A. B. esant kalėjime. A. B. prieš ją pastoviai smurtavo, todėl su juo išsiskyrė, bet gyveno kartu ten pat, tik atskiruose kambariuose. A. B. darė nusikaltimus už kuriuos ji prisiimdavo kaltę, nes A. B. buvo probacijoje, todėl būtų sėdęs į kalėjimą. T. D. prašė A. B., kad M. T. apsistotų jų namuose ir M. T. gyveno pas juos 5-7 dienas. Jie gyveno name, kur pirmame aukšte gyveno T., o jie viršutiniame. Jų įėjimas buvo per baltas nerakinamas duris, per mažą koridorių, kairėje buvo pečius ir dušas, laiptai vedantys į viršų. Viršuje kairėje tualetas, dešinėje D. B. kambarys, toliau A. B. kambarys su sienoje buvusiu akvariumu, svetainė, jos kambarys. M. T., mėlynų akių, ant galvos nedaug plaukų, apie 42-43 m. amžiaus, kalbėjo lietuviškai ir rusiškai. Įvykis buvo 2010 m. pabaigoje arba po Naujųjų metų 2011 m. sausio mėn. Buvo Trijų karalių šventė, išeiginė diena, A. B. gėrė, sekančią dieną buvo darbo diena. Pro praleistos dienos su D., ji žinojo, kad M. T. turėjo banko kortelę ir savo lietuvišką ID kortelę. M. T. grįžus į namą, namie buvo A. B.. M. T. tarp 6-7 val. vakaro, gaminosi bulves, kaitė keptuvę su aliejumi. Ji skambino A. B. ir priekaištavo dėl gėrimo su draugais, kodėl ji turi būti su jo draugais. Po to atėjo į jos namus V. A., kuris rankoje laikė mačetę, jis A. B. draugas, su A. B., M. Š. iš gretimos gatvės, ir L. V., kuri V. A. draugė. V. A. keikdamasis pakilo į virtuvę, kur M. T. darėsi bulvytes, paskui V. A. visi kiti lyg savo namuose. V. A. trenkė kažkuo M. T.. M. T. klausė už ką, dengėsi rankomis gindamasis. Ji prašė liautis, bet niekas neklausė. Virtuvėje buvo A. B., V. A., M. T.. Virtuvė ir kambariai yra atviro išplanavimo, ten stovėjo ir viską stebėjo L. V. su M. Š.. V. A. keptuve užpylė karštą aliejų ant M. T.. M. T. klausė dėl ko, ką padarė. M. T. užkrito ant šaldytuvo. Po to ji nuėjo į kambarį pas D., iš kur girdėjo puodų ir dūžtančių indų garsus, ji pagarsino televizorių. Ji išeidavo ir grįždavo į D. kambarį, todėl visko nematė. A. B. buvo susijaudinęs ir susiėmęs galvą dėl to kas vyksta, ir jis galėjo dalį visko matyti. A. būdavo dažniausiai išgėręs. Ji išėjo iš kambario ir stebėjo kas vyksta virtuvėje, ten stovėjo M. Š., L. V.. Ji pasakė A. daryti dėl to ką nors, prašė liautis mušti M. T.. M. T. buvo ant grindų, visur buvo pilna kraujo ant grindų, bulvių. Ji buvo grįžusi į kambarį ir grįžo į koridorių, kur matė, kad V. A. M. T. už kojų tempė žemyn mediniais laiptais. Girdėjo garsą. Ji šaukė ką jie padarė, nužudė žmogų. Nuo tempiamo M. T. nuslinko džinsai, iškrito piniginė, nuo tempimo buvo kraujo dryžiai. Iš M. T. nosies ir burnos bėgo kraujas. M. T. skleidė garsą, kuris priminė, kad jis tuoj mirs. M. T. nutempė laiptais, po to į lauką. Lauke buvo sniego. V. A. laikydamasis už turėklų, juokdamasis šokinėjo ant M. T. galvos. Kiti tuo tarpu t.y., M. Š., L. V. žiūrėjo ir nieko nedarė. Ji nuėjo į viršų, o lauke prie M. T. buvo M. Š., L. V., A. B. ir V. A.. Po to A. B. atėjo į viršų ir pasiėmė raudoną su geltonomis žvaigždėmis antklodės užvalkalą. Ji pro D. kambarį žiūrėjo pro langą ir matė kas vyksta. Matė, kad A. B. ir V. A. paguldė M. T. į antklodės užvalkalą ir įkėlė kūną į raudono mikroautobuso galą. A. B. su V. A. išvežė M. T. raudonu mikroautobusu. M. Š. kažkur nuėjo prieš mikroautobusui išvažiuojant. Mikroautobusas buvo T. D., bet registruotas jo tėvo vardu. Mikroautobusu naudojosi V., tai G. V.. Kas nuvairavo mikroautobusą nematė, bet mano, kad A. galėjo vairuoti ir V. A.. Po to mikroautobuso niekada nematė. A. B. viršuje pasakė, kad turi viskas būti sutvarkyta, po ko ir išvažiavo. Ji buvo su L. V. virtuvėje. Ji išgėrė, kad nusiramintų, tada tvarkė namus. Ji su L. V. sutvarkė namus, surinko šukes, išmetė šiukšles į konteinerius. Ji išvalė kraują. Surado džinsus, ID kortelę, piniginė. Jie kitą dieną buvo krepšyje. A. B. tą naktį negrįžo. Ryte ji nuvedė D. į darželį. Su ja susisiekė A. B., ji grįžo į namus. A. B. buvo pasikeitęs ir pasakė, kad jam bus viskas ir sės iki gyvos galvos. Po to buvo atėjęs V. A. ir jai, verkenčiai, pasakė, kad niekuo jam padėti vis tiek negalėjo, nes jo galvoje buvo metalas ir būtų jai geriau, kad ji niekada neprasižiotų. Sekančius du vakarus V. A. ateidavo ir su A. B. eidavo į garažą. Antrą vakarą jie iš garažo išėjo, o A. B. rankoje laikė pjūklą, kuris buvo A.. Nežino kam jis buvo naudojamas, bet po to ji pjūklo daugiau niekuomet nematė. Jų namuose M. T. turėjo savo daiktų. Juos visus A. B. sudegino jų krosnyje. Kiekvieną kartą, kai A. B. grįždavo namo, tai sudegindavo ir savo drabužius toje pat krosnyje. A. B. jai pasakė, kad jei susisieks M. brolis, tai ji turi pasakyti, kad M. išvažiavo į užsienį. Su ja buvo susisiekęs M. brolis ir ji pasakė, kad M. išvažiavo į užsienį. Po įvykio ji pasakė A. tėvui ar suvokia, kad jie jį nužudė, tai atsakė, kad jis nieko nežino. Praėjus po įvykio savaitei, A. virtuvėje išėmė ir pakeitė grindis, sudėjo juodas plyteles, pakeitė baldus. A. B. atliko dalį darbų, bet daugiausiai dirbo M.. Ji nežino, kodėl įvyko žmogžudystė. Ji neturi priežasčių apšmeižti ką nors ir paminėtų asmenų. E. P. nedalyvavo nužudyme, bet jis buvo A. B. ir V. A. bendrininkas. Kai susitiko prie ežero po įvykio, A. B., V. A. ir E. P. grasino jai, kad jei prasižios dėl M. T., tai ją ištiks toks likimas kaip B.. B. dingęs Italijos kalnuose ir niekas jo nesurado. M. T. daugiau nematė ir nežino kur jis yra. 2011 m. liepos/rugpjūčio mėn. jį pasikvietė policijos pareigūnas A., kuris klausinėjo apie M. T., ji atsakė, kad nežino. Jai A. R. buvo pranešęs, kad A. B. nuvežė prie pasienio ir A. B. važiuoja jos užmušti. Ji finansinių sąsajų su M. T. neturi, pinigų jam nepervedinėjo. M. T. pinigų galėjo pervesti T. D. ar jo žmona, kadangi M. dirbo T. D. ir G. V.. Pats M. T. neturėjo pinigų net elementariems dalykams nusipirkti. 2012 m. sausio 28 d. A. B. išvyko į Jungtinę Karalystę, nes nenorėjo mokėti pinigų T. D., ji paskui jį nuvyko 2012 m. vasario 6 d. Ji apie įvykį pilnai papasakojo mamai, kai paskambino telefonu sekančią dieną po įvykio, pasakė ir nukentėjusiojo vardą ir pavardę. Mamai pasakė, kad jei ji su D. kada dings, tai dėl to tegu kaltina A. B.. jai papasakojo apie įvykį nuo pradžios iki galo, dėl to, kad žinotų, jei kažkas jai nutiks. Paprašė niekam to nepasakoti. Gal po dviejų dienų kalbėjo telefonu su E. Ž., kuriai papasakojo jai kas įvyko, bijo kas gali jai ir D. nutikti. Paprašė, kad jei kas nutiks joms, tai turi paskambinti policijai. Ji taip pat 2011 m. rugpjūčio pabaigoje, pasakė A. motinai, kad A. nužudė žmogų. 2011 m. rugpjūčio mėn., susirinkimą prie (duomenys neskelbtini) ežero, kur buvo V. A., G. V., E. P., T. D.. jie pasakė, kad jei prasižios, tai ji ir jos vaikas dings, kaip dingo B.. Kadangi V. A. ir A. B. nužudė M. T., jis daugiau negalėjo vogti T., todėl V. A. su A. B. turėjo sumokėti 15000 pinigų (neaiškios valiutos) T. D., E. P. ir G. V.. Vienu metu, kai A. B. susitiko su E. P., E. padūrė A. peiliu ir kairę koją. Ji to nematė, tai buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero, kur A. B. jie prisegė antrankiai prie medžio, naudojo beisbolo lazdą, sumušė, nes A. B. nenorėjo mokėti pinigų. Tai išgirdo, kai A. B. pasakojo savo draugams. Ji A. R. nepasakojo apie nužudymą, A. R. nebuvo nužudymo dieną, mano, kad jis apie tai žino iš kitų žmonių. Po įvykio miške namas buvo apiplėštas. A. B. buvo ligoninėje stipriai sumuštas, buvo policija ligoninėje. A. B. nenorėjo policijai nieko pasakoti. Ji paskambino A. mamai ir papasakojo kas nutiko, pasakė, kad kadangi jie nužudė žmogų jų namuose, jie skolingi ir turi sumokėti pinigus už tą žmogų. Ji taip pat sakė A. motinai, kad A. galėjo sustabdyti V. A., kad nešokinėtų ant nukentėjusiojo galvos. 2018-06-16 ji skambino iš kalėjimo A. B. ir pasakė, kad atskleis nužudymo aplinkybes policijai. A. B. sakė, kad ja niekas nepatikės. A. B. mama paskambino jai telefonu, rašė SMS, kad ji pasigailėtų jos sūnaus. 2019 m. gegužės 7 d. policijos pareigūnas A. G. parodė jai nuotraukas transporto priemonių. Jos nuomone M. T. išvežant naktį, naudota transporto priemonė atrodo, kaip Nr. 1 iš priekio, bet iš šono - nuotraukoje Nr. 4. Mano, kad panaudota buvo transporto priemonė nuotraukoje Nr. 1. Ji įsitikinusi tuo 99 proc., kad buvo Volkswagen (ne Ford Transit). Jame buvo 2 priekinės sėdynės, bet gale nebuvo sėdynių. A. B. motina prašė jos adreso, prašė padėti A. B., kaip dėl dukros ji padarė. A. motina nenorėjo, kad ji teiktų informaciją policijai. (t. 4, b. l. 178-200, t. 5, b. l. 1-6, 38-75).

Žemesnės instancijos teismas

- S. A. apklausiama liudytoja parodė, kad J. B. yra jos dukra, ji susituokė su A. B. (duomenys neskelbtini) kalėjime. Ji nebuvo nusikaltimų Lietuvoje liudininkė. Pamena, kad vieną vakarą J. paskambino ir pasakė: „kažkas baisaus nutiko, skubiai atvažiuok, jis nori mane nužudyti. Mama, kokį siaubą aš mačiau šiandien. Kažkas siaubinga įvyko šiame name“. Jai šie žodžiai įstrigo. Taip pat J. sakė: „Mam, aš mačiau, kaip kažką užmušė“. Ji sekančią dieną lankėsi J. gyvenamojoje vietoje, bet iš to ką matė, ji neprisimena nieko. Ji vėliau turėjo insultą, todėl atmintis jos suprastėjo. A. B. prieš ją smurtavo, nes galvojo, kad ji žino apie nusikalstamą veiklą. Po to, kai A. B. buvo deportuotas, ji sulaukė iš A. B. grasinančių žinučių. Žino, kad A. B. sėdėjo kalėjime, kad žmogų išmetė iš balkono. Ji bijo A. B.. Ji laiko A. B. žudiku (t. 4, b. l. 152-162, t. 5, b. l. 11-21).

35. Dokumentuose, 2019 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. gautuose iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, vykdant Europos tyrimo orderį, užfiksuota, kad gauti užkoduoti diskai, diskų kodai su duomenimis, surinktais vykdant Europos tyrimo orderį (t. 5, b. l. 78-82).

Žemesnės instancijos teismas

36. 2020 m. sausio 7 d. – 2020 m. vasario 12 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota atlikta trijų kompaktinių diskų, kuriuose įrašyti 2019 m. gegužės 7 d. J. B. apklausos vaizdo įrašai su garsu, apžiūra bei padarytos apklausos eigos suvestinės. Nustatyta, kad J. B. apklausos metu iš keleto jai pateiktų asmenų nuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 2 asmenį - M. T., kaip nukentėjusįjį ir auką (suvestinė Nr. 6, t. 5, b. l. 83-149).

37. Pirmosios instancijos teismas taip pat ištyrė rašytinius duomenis, gautus ikiteisminio tyrimo metu ir susijusius su A. B..

37.1. 2019 m. liepos 23 d. veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokole užfiksuota, kad, pareigūnams bendraujant apie nusikaltimą, A. B. nori pagalvoti dėl pokalbio su prokuroru, paklausia, ar turi laiko pagalvoti. A. B. nurodo, kad jis negali sakyti, kad taip ir taip va čia visą laiką, kad nebuvo, jeigu yra trys liudininkai. A. B. susidomi liudytojų apsaugos programa jo atžvilgiu (t. 6, b. l. 67-69).

Žemesnės instancijos teismas

37.2. 2019 m. liepos 23 d. veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokole užfiksuota, kad pareigūnams bendraujant apie nusikaltimą, pasakius ir klausant, ar M. T. gyveno pas jį namuose, A. B. atsako: „gal“ (t. 6, b. l. 70-72).

37.3. 2019 m. sausio 31d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad, suimant A. B., užfiksuota A. B. išvaizda, patikrinti daiktai, paimtas telefonas „Samsung“ (t. 6, b. l. 85-94).

37.4. 2019 m. balandžio 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota A. B. telefono apžiūra, nustatyta, kad telefono modelis SAMSUNG GSM SM-G950F Galaxy S8, IMEI (duomenys neskelbtini), jame nėra SIM kortelės (t. 6, b. l. 96-100).

37.5. 2019 m. vasario 1 d. posėdžio protokole užfiksuota, kad teismo posėdyje sprendžiant A. B., prieš dieną pargabento iš Vokietijos į Lietuvą, suėmimo klausimą, A. B. nurodė, kad jis gyveno Vokietijoje, žinojo apie jo paiešką, išduotą Europos arešto orderį, prieš jį vykdomą tyrimą. Su tyrimą vykdančiais pareigūnais nebandė susisiekti. Žinojo straipsnį laikraštyje. Nužudymo nepripažįsta. Įtarime nurodytą asmenį pažinojo (t. 6, b. l. 115-118).

Žemesnės instancijos teismas

37.6. 2019 m. lapkričio 12 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. medicinos paslaugos A. B. teiktos 2010 m. 6 kartus, o 2011 m. 15 kartų. Kitu laiku paslaugos neteiktos (t. 6, b. l. 29-31).

37.7. 2019 m. lapkričio 26 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rašte pateikti medicininiai duomenys dėl A. B.: 2011 m. rugpjūčio 10 d. išraše iš (duomenys neskelbtini) ligoninės nurodyta, kad kreipėsi dėl žaizdos ir sumušimų. Dgn. Muštos kaktos ir nosies srities žaizdos, atviras nosies lūžis. Durta kairės šlaunies žaizda. Žaizdos susiūtos. Atliktos Ro (rentgenogramos), nustatytas nosies kaulų lūžis. Alkūnių ir dešinės blauzdos Ro (rentgenograma) dėl sumušimų, lūžių nerasta; 2011 m. rugpjūčio 11 d. išraše iš (duomenys neskelbtini) ligoninės nurodyta, kad pakartotinai apžiūrėtas ortopedo-traumatologo. Dgn. Galvos, veido sumušimas. Lengvas galvos smegenų sutrenkimas. Nosies lūžis, daugybinės žaizdos, nubrozdinimai. Rekomenduota oftalmologo, neurologo konsultacija; 2011 m. rugpjūčio 17, 19, 24, 26, 31 dienomis lankėsi (duomenys neskelbtini) pas chirurgą dėl žaizdų gydymo. 2011 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl nusiskundimų: sunku kvėpuoti, negali prasižioti, įtariant apatinio žandikaulio traumą, nusiųstas odontologo konsultacijai, kuris apžiūrėjo 2011 m. rugpjūčio 31 d.; 2011 m. rugsėjo 16 d. dėl traumos nusiųstas į (duomenys neskelbtini) klinikas (t. 7, b. l. 34-36).

37.8. 2019 m. gruodžio 3 d. MCT Radiologijos centro rašte užfiksuota, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. A. B. atliktas galvos kompiuterinės tomografijos tyrimas, duota išvada: nosikaulio lūžis, pakraujavimas į dešinį maksiliarinį sinusą. Potrauminis veido ir skliauto srities minkštųjų audinių patinimas (t. 7, b. l. 50-53).

37.9. 2019 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) klinikos rašte užfiksuota, kad A. B. stacionarizuotas 2011 m. rugsėjo 19 d., išrašytas 2011 m. rugsėjo 30 d. Epikrizėje nurodyta, kad traumą patyrė 2011 m. rugpjūčio 8 d., nukrito nuo laiptų. Nusiskundimai - apsunkintas išsižiojimas. Kliniškai ir rentgenologiškai - kairės pusės skruostakaulio kūno ir lanko lūžis su nedideliu poslinkiu. (t. 7, b. l. 56-60).

37.10. 2020 m. sausio 14 d. asmens apžiūros protokole ir prieduose užfiksuota A. B. išvaizda, nustatyta, kad ant kairės šlaunies yra du randai, vienas nelygiais kraštais su įdubimu, kitas iškilusiu paviršiumi (t. 7, b. l. 66-71).

38. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė liudytoju N. D., kuris parodė, kad M. T. asmeniškai nepažįsta, tačiau jį 2010 metų žiemą buvo keletą kartų matęs parduotuvėje. Po to pamatė to asmens fotonuotrauką laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo skelbiama, kad jis ieškomas kaip dingęs be žinios, o tada ir sužinojo, kad to parduotuvėje matyto asmens pavardė yra M. T.. 2010 - 2011 m. žiemą, tiksliai mėnesio neprisimena, galėjo būti gruodis ar sausis, vakare važiuodamas automobiliu Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastebėjo važiuojantį mikroautobusą „Ford Transit“, kuris priklausė T. D.. Pamatė, kad mikroautobusas įvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką, esantį šalia Druskininkų. Tada jis įvažiavo į miško keliuką, kuriuo nuvažiavo mikroautobusas, tačiau važiuodamas mišku paklydo. Miško keliuke ant žemės pamatė gulinčią medžiagą su žvaigždėmis, į kurią kažkas buvo įvyniota, panašu į žmogaus kūną. Vietoje, kur turėjo būti kojos, matė juodos spalvos batą. Po to netoli pamatė jo matytą T. D. raudoną mikroautobusą atidarytomis galinėmis durimis. Privažiuojant prie to kūno ir mikroautobuso, girdėjo riksmą. Telefonu nufotografavo kūną ir mikroautobusą, padarydamas dvi nuotraukas, kurias vėliau policijos pareigūno nurodymu ištrynė. Skambinti ir kviesti pagalbos negalėjo, nes nežinojo vietovės, kur jis randasi. Po to važiavo mišku ieškodamas išvažiavimo ir susitiko tą patį raudoną mikroautobusą „Ford Transit“ Su juo prasilenkdamas matė, kad mikroautobusą vairuoja A. B., o šalia sėdėjo V. A., kuriuos iš matymo pažinojo, kaip T. D. gaujai priklausančius asmenis. Sekančią dieną jį sekiojo tas pats mikroautobusas „Ford Transit“, kurį vairavo A. B., o šalia sėdėjo V. A.. A. B. jam pasakė, kad jis nieko nematė ir niekam nepasakos, nes pats supranta, kas gali būti. Atsakė teigiamai. Taip pat, kad nieko nepasakotų policijai, jam grasino E., D. ir J. B.. Vėliau, apie 2017 m., iš „(duomenys neskelbtini)“ dienraščio sužinojo apie M. T. nužudymą Druskininkuose, tada suprato, kad jo matytas mikroautobusas ir kūnas prie jo paklodėje bei matyti A. B. su V. A. sutampa su J. B. pasakojimu, todėl nusprendė netylėti ir apie tai papasakoti policijai, bei viską, kiek galėjo, nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b. l. 187-188).

38.1. Liudytojo N. D. parodymų patikrinimo vietoje protokole su priedais užfiksuota, kad 2020 m. vasario 12 d. N. D. parodė vietas, susijusias su jo matytais mikroautobusu ir asmenimis, apie kuriuos davė parodymus (t. 4, b. l. 49-63).

39. Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad, jam dirbant Druskininkų r. PK Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės tyrėju, 2011 metais į Druskininkų r. PK dėl sūnaus dingimo kreipėsi N. Z. ir pagal jos pareiškimą jis pradėjo ikiteisminį tyrimą ir paskelbė jo paiešką, kurią vykdė kitas tyrėjas. Galimai 2017 metais iš Jungtinės karalystės buvo gautas J. B. laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad dingęs M. T. buvo sumuštas ir nužudytas, o tai padarė V. A., A. B. ir, kiek prisimena, T. D.. Pagal galiojusią tvarką laiškas buvo perduotas Alytaus AVPK, kur buvo atnaujintas sustabdytas ikiteisminis tyrimas ir pareigūnai pradėjo ikiteisminio tyrimo veiksmus. 2019 metų pradžioje, jau dirbant Alytaus AVPK, komisariato budėtojas jam nukreipė iki tol nepažįstamą N. D., kuris pateikė informaciją, jog prie M. T. nužudymo yra prisidėjęs A. B., tačiau nedetalizavo, iš kur tai žino. Minėta informacija buvo perduota tyrimą atliekantiems pareigūnams. Po kurio laiko jam paskambino J. B. ir patvirtino tą pačią informaciją, kuri buvo nurodyta laiške. Iki 2019 metų dėl M. T. nužudymo N. D. į jį asmeniškai nebuvo kreipęsis (t. 8, b. l. 113-114).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio reikalavimus. Nei bylos medžiaga, nei skundžiamo teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, juos išanalizavęs ir įvertinęs, pagrįstai juos pripažino nuteistojo A. B. kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtinančiais įrodymais. Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde atskirai ginčijama kiekvieno iš byloje ištirtų įrodymų įrodomoji reikšmė, nesutinkama su jų įvertinimu, kaip nuoseklių ir neprieštaringų, patvirtinančių vienas kitą, teisėjų kolegija, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo neturi teisinio pagrindo.

41. Kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jie įvertinti patikimumo, leistinumo ir sąsajumo aspektu, vertinant juos tiek atskirai, tiek kaip visumą. Tai, kad bylos įrodymai įvertinti nepalankiai nuteistajam, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jo kaltė pagrįsta prielaidomis ar kad įrodymai buvo vertinami, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, o teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir tinkamai nemotyvuotos. Apeliacinio skundo argumentai, nesutinkant su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

42. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Apkaltinamajame nuosprendyje nuteistojo A. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, bendrininkaujant su asmeniu, kuris pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, nužudžius M. T., patvirtinantys įrodymai įvertinti tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę. Apeliacinės instancijos teismui tikrinant pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atlikus įrodymų tyrimą, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs esminių klaidų.

43. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis A. B., neigdamas jam pareikštą kaltinimą, tvirtina, kad asmens M. T. nepažinojo, jis ar joks kitas asmuo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 7 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur su nuteistojo tėvu A. B. gyveno pats A. B. su žmona J. B. bei dukra D. B., nebuvo apsistojęs. Todėl jis M. T. sumušime dalyvauti negalėjo, o liudytojos J. B. ir L. V., kurios davė parodymus apie jo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, yra suinteresuotos bylos baigtimi: J. B. – siekė išvengti jos perdavimo Lietuvai iš Jungtinės Karalystės pagal išduotą EAO, L. V. – siekė išvengti pačios baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo, vykdyto iki J. B. laiško gavimo, metu nebuvo nustatyta, kad M. T. atžvilgiu būtų padaryta kokia nors nusikalstama veika, pastarasis vedė asocialų gyvenimo būdą, buvo teistas, o jo kūnas (lavonas) nebuvo rastas.

43.1. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Priešingai, nuteistojo A. B. pozicija tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nėra nuosekli ir paneigta byloje ištirtais įrodymais. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. T. 2011 m. pradžioje buvo apsistojęs pas B. adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji N. Z. nurodė, kad sūnų M. T. paskutinį kartą matė 2010 m. pabaigoje Druskininkuose, kai jis ėjo kartu su vyriškiu – kaip vėliau sužinojo T. D. ir mergina; nukentėjusysis D. Z. teigė, kad 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje brolis M. T. jam parašė laišką, kad yra sulaikytas Šveicarijoje, laikomas kalėjime ir bus paleistas 2010 m. gruodžio 28 d., apie tai prašė pranešti T., paskambinant jo nurodytu telefono numeriu; D. Z. taip pat teigė, kad brolis M. T. 2011 m. pradžioje norėjo su juo susitikti Druskininkuose, susitikimo metu siūlė ir jam vykti dirbti į užsienį, nuo to laiko daugiau jokių žinių apie brolį nėra. Minėtos aplinkybės patvirtintos byloje ištirtais rašytiniais įrodymais apie M. T. paieškos rezultatus (t. 1., b. l. 99-108, 129, 141-146, 156-199).

43.2. Liudytojas A. B. parodė, kad asmuo, kurį jis atpažino iš nuotraukų – M. T., buvo jo sūnaus A. B. pažįstamas, 2010 m. pabaigoje – 2011 m. pradžioje kelias dienas gyveno name (duomenys neskelbtini). Liudytojas taip pat nurodė, kad jis su M. T. gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau išsiblaivęs pastarojo ir jo daiktų namuose nebematė; ar A. B., ar J. B. jam paaiškino, kad M. T. išvažiavo.

43.3. Liudytoja J. B., būdama Jungtinėje Karalystėje, 2017 m. birželio 14 d. laiške, gautame 2017 m. liepos 26 d., informavo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas apie jai žinomas M. T. nužudymo A. B. ir V. A. veiksmais aplinkybes, nurodė, kad name tuo metu buvo ir L. V., M. Š..

43.4. Liudytoja L. V. parodė, kad 2011 m. pradžioje A. B. pasikvietė jos tuometinį draugą V. A. ateiti ir padėti su kažkuo išsiaiškinti; jiems atėjus M. T. namuose ruošėsi kepti bulves, o priėjęs V. A. užpylė ant M. T. keptuvėje buvusį aliejų, o po to jis ir A. B. M. T. sumušė, suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, nutempė nuo laiptų iš antro aukšto, nuo ko pastarasis nebejudėjo ir neberodė jokių gyvybės ženklų; V. A. jai liepė kartu su J. B. sutvarkyti virtuvę, kur buvo daug kraujo. Liudytojos L. V. parodymai buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu, o taip pat L. V. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino M. T., kaip asmenį, kurį A. B. ir V. A. mirtinai sumušė B. namuose, M. Š., kuris tuo metu irgi buvo B. namuose, G. V., pravarde V., kaip asmenį, kuris domėjosi, dėl ko ji buvo kviečiama į policiją.

43.5. Liudytoja J. B., apklausta vykdant Europos tyrimo orderį, o taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtino L. V. nurodytas aplinkybes dėl M. T. mirtino sužalojimo V. A. ir A. B. veiksmais, suduodant smūgius kojomis ir rankomis į įvairias M. T. kūno vietas, nutempiant jį laiptais iš antro aukšto į lauką, bei tai, kad lauke prie laiptų V. A. šokinėjo ant M. T. galvos, tada V. A. ir A. B., suvynioję M. T. į užtiesalą, mikroautobusu išvežė nežinoma kryptimi. Liudytoja J. B. taip pat nurodė, kad šio konflikto metu name dar buvo V. A. draugė L. V., M. Š.. Taip pat J. B. parodė, kad apie šį įvykį ji iš karto papasakojo savo motinai S. A. ir draugei E. D. –N., nes bijojo, kad A. B. gali susidoroti su ja, jos dukra ir motina.

43.6. Šias J. B. nurodytas aplinkybes patvirtino apklaustos liudytojomis S. A. ir E. D.–N., kurios nurodė, kad iš J. B. pasakojimo žino apie tai, kaip jos vyras A. B. su draugu užmušė vyrą, apipylė aliejumi, po to išvežė nežinoma kryptimi; S. A. nurodė, kad dukra bijojo dėl savo ir dukters gyvybės; E. D. – N. – kad J. B. su ja tarėsi, ar jai pranešti policijai, nes ji bijo A. B., kuris grasina ją ir dukrą nužudyti.

43.7. Liudytojos J. B. parodymus, kad po minėto konflikto name buvo labai daug kraujo, A. B. ir V. A. liepė jai su L. V. viską sutvarkyti, netiesiogiai patvirtina ir liudytojo M. K. nurodytos aplinkybės, kad jis A. B. užsakymu 2011 m. pradžioje darė remontą name (duomenys neskelbtini) –– virtuvėje išėmė medines grindis ir lentas sudegino namo katile, vietoj jų sudėjo plyteles, kambariuose perdažė sienas, pakeitė grindis. Kaip nurodė liudytojas A. B., kuris buvo namo dalies, kurioje gyveno jo brolis A. B. su nuteistuoju bei jo šeima, savininkas, name atliktas remontas su juo nebuvo derinamas, atliktas išskirtinai nuteistojo A. B. iniciatyva (t. 8, b. l. 184-185).

43.8. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojų J. B. ir L. V. parodymai apie jų matytas aplinkybes bei nuteistojo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu yra skirtingi, todėl prieštaringi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. Esminėse aplinkybėse dėl A. B. ir V. A. veiksmų M. T. atžvilgiu šių liudytojų parodymai yra neprieštaringi – liudytoja L. V., apibūdindama A. B. ir V. A. veiksmus M. T. atžvilgiu, iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes, kaip ir J. B. – kad V. A. ir A. B. M. T. sumušė, suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, nutempė laiptais iš antro aukšto į lauką, po ko šis nejudėjo ir nerodė jokių gyvybės ženklų bei jį išgabeno nežinoma kryptimi. Abi liudytojos nurodė, kad po šio įvykio buvo daug kraujo virtuvėje ir ant laiptų, kurį A. B. ir V. A. liepė joms sutvarkyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad jų abiejų parodymuose esantys nežymūs skirtumai, kuriuos akcentuoja apeliantas, yra paaiškinami skirtingomis liudytojų įvykio stebėjimo pozicijomis bei tuo, kad J. B. viso konflikto betarpiškai nematė, nes atskirais momentais eidavo į mažametės dukters D. kambarį, todėl jų įrodomosios reikšmės nesumenkina.

44. Liudytojų J. B. ir L. V. parodymų turinio įrodomosios reikšmės nesumenkina ir gynėjo nurodyti argumentai dėl jų suinteresuotumo. Sutiktina su tuo, kad liudytoja J. B. nurodė aplinkybę, jog po to, kai A. B. ir V. A. sumuštas M. T. buvo nutemptas laiptais iš antro aukšto į lauką ir neberodė gyvybės ženklų, o V. A. šokinėjo jam ant galvos, L. V., nulaužusi ledo varveklį, kišo jį M. T. į užpakalį. Gynėjas šios aplinkybės pagrindu tvirtina, kad liudytoja L. V. duodamais parodymais siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtų keliamas kitų asmenų, buvusių įvykio vietoje – J. B., M. Š., L. V. baudžiamosios atsakomybės klausimas. Nors liudytojas M. Š. apklausiamas iš viso paneigė tuo metu buvęs įvykio vietoje ir galėjęs matyti kokias nors aplinkybes, pirmosios instancijos teismas šiuos jo parodymus pagrįstai atmetė, kaip paneigtus kitais bylos įrodymais, padaręs išvadą, kad M. Š. yra nuteistojo A. B. draugas.

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl gynėjo apeliacinio skundo argumento, susijusio su J. B., kaip turinčios suinteresuotumą nebūti išduotai į Lietuvą pagal EAO, parodymų vertinimo, pažymi, kad baudžiamosios bylos įrodymais neabejotinai nustatytas faktas, kad J. B. bijojo A. B., jautė grėsmę būti nutildyta. Apie tai ji rašė ir savo laiške Lietuvos teisėsaugos institucijoms, nurodė tiek apklausiama, vykdant išduotą Europos tyrimo orderį, tiek duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, apie tai savo parodymuose nurodė ir liudytojos – J. B. motina S. A. ir J. B. draugė E. D. – N.. Kad J. B. turėjo pagrindą bijoti, nustatyta ir liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie teismo posėdyje buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu – pastarasis įspėjęs J. B. socialinio tinklo „Facebook“ „Messenger“ programoje rašytomis žinutėmis apie tai, kad A. B., pakeitęs išvaizdą ir su padirbtais dokumentais važiuoja į Jungtinę Karalystę nutildyti (nužudyti) J. B., minėtos aplinkybės patvirtintos ir J. B. pateikto susirašinėjimo su A. R. turiniu (t.2, b. l. 107-110, 112-125).

46. Galima sutikti su skundo argumentu, kad J. B. parašė laišką Lietuvos teisėsaugos institucijoms, būdama Jungtinėje Karalystėje sulaikyta pagal Lietuvos Respublikoje išduotą EAO. Iš šios aplinkybės gynėjas daro išvadą, kad J. B., siekdama išvengti perdavimo Lietuvos Respublikai, neturėdama jos pilietybės ir bijodama perdavimo į kilmės šalį – (duomenys neskelbtini), tyčia apšmeižė ir apkaltino A. B. baudžiamojoje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymu. Teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, ištyrė Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus, susijusius su šiame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajai J. B. išduoto Europos arešto orderio vykdymo procedūra (t. 10, b. l. 15-55) Iš jų matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. lapkričio 21 d. išduotą Europos arešto orderį J. B. buvo sulaikyta Jungtinėje Karalystėje 2017 m. vasario 16 d., ji 2017 m. kovo 21 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje, kur jai buvo išaiškinta, kad ambasados konsuliniai pareigūnai veikia pagal įstatymą ir negali veikti, kaip asmens, kuris kreipiasi konsulinės pagalbos, gynėjai ar teisiniai atstovai, be to, nurodyta, kad J. B. pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis atsakymo rengimo dienai yra asmuo be pilietybės. 2017 m. liepos 10 d. Westminsterio Magistatų Teismas priėmė sprendimą perduoti J. B. Lietuvai, tačiau ji Teismo sprendimą apskundė. 2018 m. sausio 24 d. kompetentinga Jungtinės Karalystės institucija atsisakė perduoti J. B. Lietuvai, iš institucijos sprendimo turinio matyti, kad lemiami šio sprendimo argumentai yra tai, kad išdavus J. B. Lietuvai, ji būtų atskirta nuo nepilnamečių vaikų ir tuo būtų neproporcingai pažeistos tiek jos, tiek nepilnamečių vaikų teisės, laikinai vaikais rūpinasi jų močiutė A., tačiau ji negali jais rūpintis nuolat; kaip neigiamas veiksnys nurodytos aplinkybės dėl ankstesnių įstatymų pažeidimų ir galimybės, kad J. B. palaikys santykius su vyru vardu B., kuris visų manymu nėra tinkamas asmuo.

47. Minėtų rašytinių įrodymų analizė patvirtina, kad J. B. išsiuntė 2017 m. birželio 14 d. parašytą laišką Lietuvos teisėsaugos institucijoms (išsiųstas 2017 m. liepos 13 d., gautas 2017 m. liepos 22 d.) po to, kai 2017 m. liepos 10 d. Westminsterio Magistatų Teismas priėmė sprendimą perduoti J. B. Lietuvai. Todėl J. B. veiksmai, kai ji, būdama sulaikyta 2017 m. vasario 16 d., žinodama, kad yra pradėta jos perdavimo pagal EAO procedūra, siekdama, kaip tvirtina gynėjas, išvengti perdavimo, laišką išsiuntė jau po Teismo sprendimo perduoti ją Lietuvai, yra nelogiški ir paneigia atitinkamus gynėjo svarstymus. Nors J. B. Teismo sprendimą apskundė ir šis sprendimas buvo peržiūrėtas, atsisakant J. B. perduoti pagal EAO, minėto sprendimo analizė rodo, kad pagrindinis kompetentingos institucijos argumentas buvo siekis užtikrinti nepilnamečių J. B. vaikų teises, taip pat pažymint apie galimą J. B. santykių palaikymą su netinkamu asmeniu vardu B., o ne galimos grėsmės J. B. iš B. pusės. Todėl apelianto skundo argumentas dėl nuteistojo A. B. vertinimo, kaip tapusio J. B. šmeižto ir suokalbio auka, atmestinas, nes paneigtas byloje ištirtais įrodymais. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo gauta duomenų apie tai, kad kiti asmenys, vienais ar kitais aspektais liudiję apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, būtų tarpusavyje taręsi dalyvauti ar dalyvavę J. B. suokalbyje, kaip teigia gynėjas, prieš nuteistąjį A. B..

48. Apeliantas, ginčydamas J. B. parodymus, tvirtina, kad duomenys apie jos ankstesnius teistumus, galimai neteisingai nurodytą faktą, jog A. B. buvo sumušęs jos motiną, nors teismo sprendimu nuteistasis buvo išteisintas, patvirtina, kad J. B. yra linkusi meluoti ir sukčiauti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atlikto įrodymų tyrimo metu ištyrė pažymą apie įrašą (duomenys neskelbtini) taikos teismo registre (duomenys neskelbtini), kad A. B. kaltintas smurtu artimoje aplinkoje – 2017 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) užpuolęs S. A. ir ją sumušęs, tuo pažeidęs 1988 m. Baudžiamojo teisingumo įstatymo 39 straipsnį, (duomenys neskelbtini) miesto teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu pripažintas nekaltu (t. 9, b. l. 148-150), o taip pat 2021 m. rugsėjo 13 d. išrašą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie J. B. teistumo duomenis (t. 10, 68-77). Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto skunde akcentuojamos minėtos aplinkybės neturi įtakos liudytojos J. B. parodymų įrodomosios reikšmės byloje ištirtų įrodymų kontekste vertinimui ir nesudaro pagrindo jais abejoti.

49. Liudytojos J. B. nurodytas aplinkybes dėl A. B. veiksmų M. T. atžvilgiu taip pat netiesiogiai patvirtina ir jos nurodyti duomenys apie A. B. ir T. D. sąsajas dėl M. T. (kad M. T. buvo T. D. žmogus, jam užsienyje vogdavo, 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo paleistas iš užsienio kalėjimo, neturėjo kur apsigyventi, todėl T. D. prašė A. B. apgyvendinti jį kelioms dienoms pas juos, kol vėl važiuos vogti), o taip pat kad po įvykio A. B. buvo sumuštas, kadangi turėjo sumokėti T. D., nes šis prarado pinigus – M. T. buvo užmuštas ir nebegalėjo važiuoti vogti. Aplinkybę, kad M. T. buvo T. D. žmogus ir važiuodavo į užsienį jam vogti, kad galėjo T. D. nurodymu jam pervesti pinigų, kad nuo 2010 metų buvę draugai T. D. ir A. B. dėl jai nežinomų priežasčių nustojo bendrauti, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta tuometinė T. D. sutuoktinė Ž. L. (t. 3, b. l. 185-187), kurios parodymai teismo posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo perskaityti (t. 8, b. l. 185-186), pinigų pervedimo faktas patvirtintas duomenimis iš AB DNB apie tai, kad be kita ko 2010 m. lapkričio 17 d. M. T. sąskaitą papildė Ž. D. 200 litų (t. 1, b. l. 141-146). Nors teismo posėdyje Ž. L. savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino, apie Ž. L. apklausos eigą pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojais tyrėjus A. G. ir G. P. (t. 8, b. l. 193-195), apklausinėjusius liudytoją Ž. L. (A. G. – ir atliko atpažinimo iš fotonuotraukų veiksmą, kurio metu Ž. L. atpažino M. T., kaip asmenį, kuris dirbo T. D.). Tai, kad A. B. 2011 m. turėjo skubiai išvykti, nurodė jo tėvas A. B., parodęs, kad jo sūnus A. išvyko į Angliją, nes turėjo spaudimą iš Druskininkų mafijos, nes A. buvo pagavę, išvežę į mišką ir sumušę lyg dėl kažkokių pinigų; po išvežimo į mišką, A. jam pasakė, kad jis vienas nevaikščiotų į parduotuvę, o jo paties kojos buvo subadytos, pilvas, mėlynės buvo ant viso kūno, naktimis pastarasis dejuodavo (t. 3, b. l. 18-20). Liudytojas M. K. be kita ko nurodė, kad Druskininkuose sutiktas T. D. jo griežtai paklausė, kur yra tas gaidys A. B., ar grįš į Lietuvą; pastarajam atsakė, kad yra (duomenys neskelbtini) mieste ir negrįš; suprato, kad T. D. su A. B. dėl kažko susipykę, nors prieš tai buvo draugai (t. 8, b. l. 186-187). Aplinkybę, kad A. B. 2011 m. rugpjūčio mėn. buvo sužalotas, ir jo patirtų sužalojimų pobūdį, patvirtina ir byloje ištirti medicininiai duomenys – 2011 m. rugpjūčio 10 d. išraše iš (duomenys neskelbtini) ligoninės nurodyta, kad A. B. kreipėsi dėl žaizdos ir sumušimų. Dgn. Muštos kaktos ir nosies srities žaizdos, atviras nosies lūžis. Durta kairės šlaunies žaizda. Žaizdos susiūtos. Atliktos Ro (rentgenogramos), nustatytas nosies kaulų lūžis. Alkūnių ir dešinės blauzdos Ro (rentgenograma) dėl sumušimų, lūžių nerasta; 2011 m. rugpjūčio 11 d. išraše iš (duomenys neskelbtini) ligoninės nurodyta, kad pakartotinai apžiūrėtas ortopedo-traumatologo; 2011 m. rugpjūčio 29 d. jis kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl nusiskundimų: sunku kvėpuoti, negali prasižioti, įtariant apatinio žandikaulio traumą, nusiųstas odontologo konsultacijai, kuris apžiūrėjo 2011 m. rugpjūčio 31 d.; 2011 m. rugsėjo 16 d. dėl traumos nusiųstas į (duomenys neskelbtini) klinikas (t. 7, b. l. 34-36). 2020 m. sausio 14 d. asmens apžiūros protokole ir prieduose užfiksuota A. B. išvaizda, nustatyta, kad ant kairės šlaunies yra du randai, vienas nelygiais kraštais su įdubimu, kitas iškilusiu paviršiumi (t. 7, b. l. 66-71).

50. Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistojo A. B. veiksmus nukentėjusiojo M. T. atžvilgiu liudytojų J. B. ir L. V. parodymais, nevertino jų prieštaringumo ne tik tarpusavyje, bet ir su liudytojo A. R. parodymais, kurie, apelianto manymu, patvirtina ir tai, kad prie nusikalstamų veiksmų galėjo prisidėti ir pati J. B.. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo A. R. parodymus, nebuvo nuoseklus – jis patikėjo liudytojo nurodytomis aplinkybėmis dėl A. R. susirašinėjimo su J. B., tačiau atmetė jo parodymų dalį apie matytas įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl liudytojo A. R., kaip buvusio įvykio vietoje ir mačiusio įvykį, parodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, išnaudojęs visas galimybes surasti ir iškviesti A. R. apklausai liudytoju teisiamajame posėdyje, jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus posėdyje perskaitė BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu ir jais vadovavosi kitiems įrodymams patikrinti ir tik ta apimtimi, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Todėl A. R. parodymų dalis apie nužudymo aplinkybes, kaip neatitinkanti kitų byloje ištirtų įrodymų, teismo pagrįstai atmesta, o parodymai apie susirašinėjimą su J. B., kuriuos patvirtino J. B., o taip pat jos pateiktas paties susirašinėjimo turinys, vertinti kitų bylos įrodymų kontekste. Toks teisme nepaklausto liudytojo parodymų vertinimas atitinka ir suformuotą teismų praktiką, pagrindo išvadai dėl teismo nenuoseklumo nėra.

51. Apelianto apeliaciniame skunde keliamam A. R. parodymų vertinimo teisingumui patikrinti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ėmėsi priemonių nustatyti liudytojo A. R. buvimo vietą ir iškviesti jį į teismo posėdį apklausai arba atlikti apklausą kitu būdu, tačiau duomenų apie A. R. buvimo vietą nebuvo gauta (t. 10, b. l.81-90, 107-116). Todėl išnaudojus visas galimybes liudytoją A. R. apklausti teisiamajame posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad jo parodymų vertinimas, kurį atliko pirmosios instancijos teismas, yra pripažintinas pagrįstu.

52. Pirmosios instancijos teismas ištirtų byloje įrodymų analizės pagrindu nustatė, kad A. B. ir V. A. veiksmais – V. A. sudavus porą smūgių kumščiu M. T. į veidą, pastarajam nuo smūgių parkritus ir gulint ant grindų, A. B. įspyrus jam du kartus į šoną, pakėlus jį nuo grindų; stovintį toliau mušant dviese: V. A. ir A. B. sudavus smūgius kumščiais bei įspyrus jam į galvą, pilvą, nugarą, kojas, V. A. dar du smūgius kumščiu sudavus M. T. į viršutinę kūno dalį, galimai į veidą, krūtinę ar šonus, po to A. B. su V. A. nutempus M. T. prie laiptų ir nuridenus jais žemyn; A. B. du kartus įspyrus gulinčiam ant žemės šalia laiptų M. T. į šlaunį, o V. A. šokinėjant M. T. ant galvos, pastarasis gulėjo be gyvybės ženklų ir nejudėjo, taigi šiais bendrais veiksmais A. B. ir asmuo, kuris yra pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo (V. A.) nužudė M. T..

53. Teismas įvertino, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog A. B., kartu su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, bendrais veiksmais M. T. atžvilgiu vartojo intensyvų smurtą, bendrai sudavė jam dauginius smūgius kumščiais bei įspyrė į gyvybei pavojingas vietas – galvą, krūtinę, po to nutempė laiptais žemyn iš antro aukšto į lauką. Kieme nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpęs asmuo dar trypė ant žemės gulinčio ir gyvybės ženklų nerodančio M. T. galvą kojomis, o A. B. stovėjo greta ir tokiems jo veiksmas pritarė ir jo nesustabdė. Po to A. B. ir asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, nuo patirtų sužalojimų mirusį M. T. suvyniojo į antklodę ir įkėlę į raudonos spalvos mikroautobusą, išvežė nežinoma kryptimi.

54. Apeliantas skunde ginčija ir duomenis dėl raudonos spalvos mikroautobuso bei liudytoju pirmosios instancijos teisme apklausto N. D. nurodytų, kaip matytų, aplinkybių apie miške buvusį raudonos spalvos mikroautobusą, kurį vairavo A. B. ir kartu važiavo V. A., bei prie jo – antklodėje suvyniotą kūną.

55. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino nuteistojo parodymus, kad jis neturėjo mikroautobuso, kuriuo būtų galėję su V. A. išvežti M. T. lavoną. ir juos atmetė, kaip prieštaraujančius byloje ištirtiems įrodymams. Pirmiausia, liudytoja J. B. parodė, kad A. B. ir V. A. M. T. kūną, susuktą į raudoną su geltonomis žvaigždėmis antklodės užvalkalą, išvežė iš kiemo raudonos spalvos VW markės mikroautobusu. Liudytoja L. V. patvirtino, kad įvykio vakarą ateidama pas B. į namus ir iš jų išeidama, matė greta namo stovinti mikroautobusą. Liudytojas T. D., neigdamas, skolinęs A. B. tėvui priklausantį mikroautobusą „VW Multivan 7DB“, tvirtino, kad A. B. ir pats turėjo raudonos ar tai bordo spalvos mikroautobusą „VW Transporter“, ką patvirtino ir liudytojas M. K.. Liudytoja Ž. L. parodė, kad T. D. tėvui priklausantį mikroautobusą duodavo pasinaudoti ir draugams. Mintą aplinkybę patvirtino ir A. B., nurodydamas, kad A. B. turėjo vyšninės spalvos mikroautobusą. Minėtais įrodymais nustatyti faktiniai duomenys paneigia nuteistojo poziciją, kad mikroautobuso jis neturėjo ir neturėjo galimybės išvežti nukentėjusiojo kūno.

Žemesnės instancijos teismas

56. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytoju N. D., kuris patvirtino, kad miško keliuke matė ant žemės gulinčią medžiagą su žvaigždutėmis, į kurią buvo įvyniotas daiktas, panašus į žmogaus kūną, iš galo kyšojo batai, o netoliese stovėjo atidarytomis galinėmis durelėmis T. D. priklausantis mikroautobusas „Ford Transit“, kurį vairavo, kaip vėliau pamatė, A. B., o šalia sėdėjo V. A.. Po to A. B. jam grasinęs, kad nieko apie matytą nepasakotų. Minėti parodymai patvirtinti ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 49-63).

57. Apeliaciniame skunde ginčydamas šių parodymų įrodomąją reikšmę, apeliantas nurodo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kaip minėtas liudytojas N. D. byloje buvo nustatytas, liudytojas, apklaustas teisiamajame posėdyje, tvirtino, kad matytą vaizdą nufotografavo telefonu ir gali telefoną pateikti apžiūrai, tačiau jis numirė ir galimybės apžiūrėti telefoną pirmosios instancijos teismas nebeturėjo.

58. Atsakant į minėtus skundo argumentus, pažymėtina, kad liudytojas A. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 metais, jam dirbant Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, budėtojas jam nukreipė iki tol nepažįstamą asmenį N. D., kuris pateikė informaciją, jog prie M. T. nužudymo yra prisidėjęs A. B., tačiau nedetalizavo, iš kur jam tai žinoma; jis minėtą informaciją perdavė tyrimą atliekantiems pareigūnams.

59. Apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu buvo ištirti papildomi rašytiniai įrodymai – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad O. D. pateikė N. D. telefoną NOKIA E51, 2021 m. birželio 7 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota minėto telefono ir jame buvusios informacijos, perrašytos į DVD laikmeną kartu su 2021 m. gegužės 11 d. specialisto išvada, specialistui atkūrus šiame telefono aparate esančius ar buvusius nuotraukas ir vaizdo įrašus, apžiūra, padaryta išvada, kad užfiksuota informacija yra asmeninio pobūdžio ir su atliekamu ikiteisminiu tyrimu nesusijusi, teismui pateikta DVD laikmena (t. 10, b. l. 2, 3-4, 5-7, 117). DVD laikmenos turinys ištirtas ir peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir nustatyta, kad jame informacijos, reikšmingos nagrinėjamai bylai, nėra.

60. Teisėjų kolegija sprendžia, kad gynėjo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl liudytojo N. D. parodymų įrodomosios reikšmės, prieštaravimai, kurių nebėra galimybės pašalinti dėl liudytojo mirties, be to, nesant kitų bylos įrodymų, patvirtinančių jo parodymus dėl matytų aplinkybių nufotografavimo, yra vertintinos kaltinto asmens naudai, todėl liudytojo N. D. parodymai negali būti laikomi įrodymu, patvirtinančiu faktą, kad nuteistasis A. B. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, nuvežė kūną, suvyniotą į medžiagą su žvaigždėmis, į mišką.

61. Kita vertus, tai nepaneigia byloje ištirtų įrodymų visumos analizės, kurią patikrino ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pagrindu padarytos išvados, kad A. B. ir asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, po dėl jų bendrais veiksmais pavartoto smurto metu patirtų sužalojimų mirusį M. T. suvyniojo į antklodę ir įkėlę į raudonos spalvos mikroautobusą, išvežė nežinoma kryptimi. Kaip minėta, po įvykio A. B. nurodymu, namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto virtuvėje be šios namo dalies savininko A. B. leidimo M. K. atliko remonto darbus, pakeitė virtuvės grindis, taip tikslingai sunaikinant nusikaltimo pėdsakus – kraujo žymes. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad po 2011-01-07 M. T. buvimas niekur neužfiksuotas, buvo paskelbta jo paieška, tačiau asmuo nebuvo surastas.

62. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Būtinas bendrininkavimo (BK 25 straipsnis) požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.

63. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą ir apie tai, kad nukentėjusiajam M. T. sužalojimai, kurių pasėkoje nukentėjusysis mirė, padaryti bendrais nuteistojo ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, veiksmais. Teismas vertino tai, kad A. B. ir kitas asmuo atliko bendrus veiksmus – tyčia rankomis ir kojomis sudavė smūgius nukentėjusiajam M. T., taip bendrais veiksmais padarydami jam sužalojimus, dėl kurių jis netrukus mirė, nė vienas iš bendrininkų, matydamas kito bendrininko veiksmus, jiems neprieštaravo ir nebandė jų nutraukti, taigi pritarė tokiam bendrininko elgesiui. Šios aplinkybės patvirtina jų tyčios bendrumą ir konkliudentiniais veiksmais išreikštą tarpusavio susitarimą padaryti nusikalstamą veiką. Nors kitas asmuo nagrinėjamoje byloje nebuvo kaltinamas ir nuteistas, bylos duomenys patvirtina, kad V. A. yra pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis.

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nurodoma nuteistojo A. B. gynėjo apeliaciniame skunde, dar kartą išdėstytų, o pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų ir ištirtų įrodymų visuma, patvirtina A. B. kaltę, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis A. B. bendrininkaudamas nužudė M. T..

65. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

66. Teisėjų kolegija vertina, kad teismo nuteistajam A. B. paskirta laisvės atėmimo dvylikai metų bausmė yra baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, parinkta, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, gynėjo apeliaciniame skunde tokių argumentų nėra pateikta. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtoji bausmė pagrįstai subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi, pridedant jos dalį bei paskirta subendrinta dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1p punktu, 2 punktu, A. B. pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu.

67. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo A. B. gynėjo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysNerijus Meilutis