Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo P. V. atstovei advokato padėjėjai Monikai Šadbarei (dalyvauja nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei E. V. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kalte ir kitų klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4) priteisti iš atsakovės E. V. sūnaus K. V. išlaikymui 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis prašysiu skirti ieškovą P. V.;

5) priteisti iš atsakovės E. V. sūnaus K. V., išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 2 d., skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį, iš viso 4 600 Eur (23 mėn. x 200 Eur = 4600 Eur);

6) nepilnamečio sūnaus K. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu P. V. jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;

Atsakovė E. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, jai procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius Klaipėdos rajone pateikė išvadą, kuria ieškovo reikalavimams dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančia motina tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo dydžio priteisimo neprieštarauja.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja Monika Šadbarė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Prašo ieškovui palikti pavardę – „V“, o, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuomonės dėl pavardės neišreiškė, ieškovas neprieštarauja, kad jai būtų palikta santuokoje įgyta pavardė „V“. Nurodė, kad ieškovas yra dirbantis, gauna apie 1 000 Eur per mėnesį. Šiuo metu dirba Airijoje. Ieškovas daugiau išlaikytinių neturi. Nepilnametis vaikas K. V. yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, jo mėnesio poreikius sudaro apie 500 Eur. Atsakovė prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisideda, yra nusišalinusi nuo motinos pareigų nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Kiek žino ieškovas, Airijoje buvo gautas skundas dėl vaiko nepriežiūros, atsakovei buvo apribota motinos valdžia. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. nepilnametis vaikas gyvena su tėvu, jaučiasi saugus, jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Ieškovo P. V. ir atsakovės E. V. santuoka buvo įregistruota 1993 m. lapkričio 6 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį vaiką K. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, ieškovui ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2000 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3402. Ieškovas 2021 m. balandžio 7 d. dovanojimo sutarties Nr. 1633 pagrindu asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, nei ieškovas, nei atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovė šiuo metu Lietuvoje nedirba.

Iš išrašo iš Antstolių informacinės sistemos registro nustatyta, kad atsakovė įsiskolinimų neturi. Teismo turimais Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovei civilinių bylų dėl įsiskolinimų kreditoriams nėra iškelta.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl yra pagrindas santuoką tarp šalių nutraukti. Atsižvelgiant į ieškovo prašymą, pripažintina, kad santuoką yra pagrindas nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.53 straipsnio 1 dalis, 3.61 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Dėl pavardžių.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas P. V. po santuokos nutraukimo prašo pasilikti savo prigimtinę pavardė „V“. Atsakovė savo pozicijos dėl pavardės nepateikė. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas neprieštarauja, kad atsakovei E. V. būtų palikta santuokos metu įgyta pavardė „V“. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovei E. V. paliktina po santuokos sudarymo įgyta pavardė – „V“, ieškovui P. V. – jo prigimtinė pavardė „V“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t. y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 d., 3.118 straipsnio 4 d., 3.123 straipsnis).

Šalys santuokoje pagal 2000 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3402 įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo šį būtą padalinti ieškovui ir atsakovui po ½.

CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais, tai reiškia, kad turimo turto atžvilgiu pasikeičia jų nuosavybės teisinis santykis. Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais, jie įgyja du nuosavybės objektus: dalį bendrosios nuosavybės teisėje, kuri tampa individualiu konkretaus bendraturčio nuosavybės teisė objektu, ir daiktą (turtą), kuris yra jų bendrosios nuosavybės objektas. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti natūra, o atsakovė šiuo klausimu savo pozicijos nepateikė, spręstina, kad ieškovo prašomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas nepažeidžia abiejų šalių interesų, yra teisingas, todėl tenkintinas ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalintinas ieškovui ir atsakovei po ½.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (CK 3.174 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas, spręsdamas bylą vaiko interesais, sprendžia, jog nepilnamečio K. V. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu – ieškovu P. V. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovė E. V. nedraudžiamai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. V.. E. V. prieš susitikdama su sūnumi iš vakaro perspėja ieškovą P. V. apie numatomą susitikimą, o norėdama sūnų pasiimti su savimi ilgesniam laikui ar su nakvyne, perspėja ieškovą P. V. prieš 1-2 dienas iki numatyto susitikimo. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus Klaipėdos rajone išvadoje nurodyta, kad iš šiuo metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovas neprieštarauja atsakovės bendravimui su vaiku, yra pasirengęs šį klausimą spręsti geranoriškai. Institucija tikisi, kad tėvai galės ateityje visus atsakovės bendravimo su vaiku klausimus spręsti bendru sutarimu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovo siūloma nepilnamečio vaiko ir atsakovės bendravimo tvarka neriboja atsakovės teisės bendrauti sus sūnumi, atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl ji tvirtintina.

Dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad vaiko išlaikymui jam reikalinga 400 Eur per mėnesį suma, kuri apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitintis, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, ugdymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur, ir į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovas nurodydamas, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga 400 Eur suma, šios sumos pagrįstumo įrodyti neprivalo. Ieškovas pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos, t. y. 200 Eur, prašo priteisti ši atsakovės.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus Klaipėdos rajone išvadoje nurodyta, kad prašoma priteisti 200 Eur per mėnesį suma nepilnamečiui K. V. galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo mėnesio atlyginimas sudaro apie 1 000 Eur, jis yra dirbantis, daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Teismo turimais duomenimis, atsakovė neturi įsiskolinimų kreditoriams, jai neiškeltos bylos dėl skolų priteisimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš atsakovės E. V. nepilnamečiui K. V. priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 4 d., iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, CK 3.208 straipsnis).

Ieškovas nurodo, kad atsakovė išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo 2020 m. lapkričio 1 d., kai sūnus K. V. pradėjo gyventi su ieškovu. Ieškovo skaičiavimu, susidarė iš viso 4 600 Eur (23 mėn. x 200 Eur) įsiskolinimas.

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Iš ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas K. V. su juo gyventi pradėjo nuo 2020 m. lapkričio 1 d., atsakovė nuo šio laiko išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė, nuo motinos pareigų buvo nusišalinusi. Atsakovė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinas 4 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 14 d.

Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoju skirtinas ieškovas (CK 3.190. 3.202 straipsniai).

Išaiškintina ieškovui, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 254 Eur ir patyrė 300 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Byloje yra susidariusių 21,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, šios patirtos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp ieškovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. V. (pavardė iki santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1993 m. lapkričio 6 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui P. V. palikti pavardę – „V“, E. V. – „V“.

Po santuokos nutraukimo, pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo P. V. ir atsakovės E. V. nuosavybe po ½.

Priteisti iš atsakovės E. V. sūnaus K. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. lapkričio 4 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirti ieškovą P. V..

Priteisti iš atsakovės E. V. 4 600 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai eurų) sūnaus K. V. išlaikymo įsiskolinimo, lėšas pervedant ieškovui P. V..

Nepilnamečio sūnaus K. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu P. V. jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovė E. V. nedraudžiamai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. V.. E. V. prieš susitikdama su sūnumi iš vakaro perspėja ieškovą P. V. apie numatomą susitikimą, o norėdama sūnų pasiimti su savimi ilgesniam laikui ar su nakvyne, perspėja ieškovą P. V. prieš 1-2 dienas iki numatyto susitikimo.

Priteisti iš atsakovės E. V. 554 Eur (penki šimtai penkiasdešimt keturi eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. V..

Priteisti iš atsakovės E. V. 21,93 Eur (dvidešimt vienas euras 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.