- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-24
- Bylos Nr.
- 2A-1221-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16241-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Marius Dobrovolskis, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- T. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu (b. l. 2–3) prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-284-328/2012 iš A. G. priteistą išlaikymo dukrai J. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį iš 400 Lt į 250 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu ir patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė, jog atsakovas nepilnametės dukters J. G. išlaikymui skirs po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Nuo teismo sprendimo priėmimo situacija pasikeitė, padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, įvestas euras, padidėjo kainos, todėl ieškovė yra priversta kreiptis dėl išlaikymo padidinimo.
2. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė pakeisti iš atsakovo A. G. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai J. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš A. G. nepilnametei dukrai J. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę T. G.. Priteisė iš atsakovo A. G. ieškovei T. G. 210,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. G. 27 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodė vykdyti skubiai.
3.1. Teismas konstatavo, kad vaiko poreikiai padidėjo.
3.2. Įvertinės atsakovo turtinę padėtį, priteisė 190 Eur išlaikymą per mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį dėl 190 Eur priteisimo ir nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki vaiko pilnametystės priteisti po 100 Eur.
4.1. Apeliantas tikina, kad jo materialinė padėtis labai sunki, dėl sveikatos būklės negali dirbti pelningo darbo.
4.2. Teigia, kad didelę pajamų dalį išleidžia sveikatos palaikymui, gydymuisi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
6. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Faktinės bylos aplinkybės
7. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės T. G. ir atsakovo A. G. dukra (b. l. 7). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-284-328/2012 (b. l. 4–5) tenkino šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismo sprendimu šalių nepilnametės dukters J. G. išlaikymui iš atsakovo priteista po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-284-328/2012 nepilnamečiam vaikui patvirtinto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki vaiko pilnametystės. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir mano, kad teismas nepagrįstai padidino priteisto išlaikymo dydį, neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius.
9. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010).
10. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog apeliantas skundu siekia, kad būtų priteistas net mažesnis išlaikymas (100 Eur), negu buvo nustatytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-284-328/2012 (115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės). Tai reiškia, kad apeliantas skundu siekia sumažinti priteistą išlaikymo dydį. Kolegijos nuomone, apelianto skundo tenkinimas jo pageidaujama apimtimi šioje situacijoje negalimas. Atsakovas dėl išlaikymo sumažinimo turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu CK 3.201 straipsnio pagrindu, šiuo atveju jo teisė negali būti realizuojama apeliacinio skundo pagrindu.
11. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad praėjus beveik penkeriems metams po to, kai buvo nustatytas išlaikymo dydis šalių vaikui, vaiko poreikiai išaugo. Šalių nepilnametė dukra tapo moksleivė, dėl to, suprantama, išaugo ir vaiko poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, kad šių aplinkybių papildomai įrodinėti nereikia. Taigi atsižvelgiant į vaiko amžių, realius poreikius maistui, rūbams, avalynei, higienos bei mokyklinėms priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, padaryta pagrįsta išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu nustatytas išlaikymas yra akivaizdžiai nebepakankamas, dėl to teisingai buvo svarstomas klausimas dėl jo padidinimo.
12. Spręsdamas priteistino iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio klausimą bylą nagrinėjęs teismas tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo turtinę padėtį bei vaiko poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau aptartais kasacinio teismo praktikoje suformuotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teismas nustatė, kad tikslinga vadovutis ir vienu iš kasacinio teismo praktikoje pripažįstamų orientacinių kriterijų, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, t. y. priteisdamas vaikui išlaikymą vadovavosi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).
13. Analizuodama atsakovo turtinę padėtį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑294/2010). Šiuo atveju atsakovas pažymi, kad nėra visiškai darbingas, nes dėl sveikatos būklės jam reikalingas gydymas. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais dėl atsakovo gydymo stacionare 2017-05-02 nustatyta, kad atsakovas 2015-03-30 buvo patyręs rankos pirštų traumą. Byloje nepateikta duomenų, kad dėl šios traumos atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka konstatuotas darbingumo sumažėjimas. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui reikalingas gydymas ir tai turi neigiamą įtaką atsakovo galimybėms dirbti. Nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas turi kitų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo sumažėjusio darbingumo atmestini kaip neįrodyti. Apeliantas, teigdamas, kad šiuo metu negali teikti vaikų minimaliems būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikiamo išlaikymo, nes negali rasti geriau mokamo darbo, nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, kad dėjo tokias pastangas. Priešingai, atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad turimas darbas yra nuolatinio pobūdžio, jį tenkina, darbo keisti neplanuoja.
14. Pažymėtina, kad pagrindinių vaikams priteistino išlaikymo dydį lemiančių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Taigi, įvertinus atsakovo amžių ir duomenis apie jo darbingumą, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas turi galimybes dėti papildomas pastangas ir gauti didesnes pajamas būtiniesiems vaikų minimaliems poreikiams užtikrinti, o gaunamos pajamos negali būti priežastis sumažinti nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymą.
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas nustatė atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius ir atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes priėmė teisingą sprendimą dėl išlaikymo, priteistino iš atsakovo, dydžio.
16. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti 227,09 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo ieškovei iš atsakovo priteistina 227,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei T. G. priteisti iš atsakovo A. G. 227,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.