Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-05-31 · Administracinė byla Nr. eI3-155-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
eI3-155-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01237-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Atsakovas
Kauno pilietinės bendruomenės centras "Dainava"
Trečiasis asmuo
Socialių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas
Kauno miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-155-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01237-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 31 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Viktorijai Kalasūnei,dalyvaujant pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V.P.,

atsakovo Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ atstovėms advokato padėjėjai A.D. ir J.K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškimą atsakovui Kauno pilietinės bendruomenės centrui „Dainava“, trečiasis suinteresuotas asmuo - Socialių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl valstybės biudžeto lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, Savivaldybė) kreipėsi į administracinį teismą su pareiškimu, kuriame prašė iš atsakovo asociacijos Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ (toliau – ir atsakovas, Bendruomenės centras) priteisti 16 756,35 Eur negrąžintų valstybės biudžeto lėšų ir 5 procentų palūkanas už termino grąžinti lėšas praleidimą, skaičiuojamas nuo 2020-01-03 iki visiško jų grąžinimo, bei 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog Savivaldybė 2019-11-19 įsakymu Nr. A-3740 atsakovui skyrė 24 527,88 Eur finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų, skirtą projekto „Stipri ir pilietiška Dainavos bendruomenė“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimui. Priėmus įsakymą dėl Projekto finansavimo, tarp pareiškėjos ir atsakovo buvo pasirašyta nustatytos formos ir turinio 2019-11-22 Valstybės biudžeto lėšų naudojimo nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017-2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ projektui įgyvendinti Kauno miesto savivaldybėje sutartis Nr. SRB-601 (toliau – Projekto įgyvendinimo sutartis). Pagal šią sutartį atsakovas, be kita ko, įsipareigojo gautas valstybės biudžeto lėšas naudoti tik pagal tikslinę paskirtį, Projekto išlaidas tiesiogiai susieti su jame numatytomis įgyvendinti veiklomis, užtikrinti, kad tinkamos Projekto išlaidos būtų pagrįstos pagal jo įgyvendinimo eigą, išlaidų pobūdį ir kiekį, atsiskaityti Savivaldybei už gautas valstybės biudžeto lėšas ir veiklas, kurioms finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat grąžinti Savivaldybei nepanaudotas ar netikslingai panaudotas valstybės biudžeto lėšas ir atsakyti už informacijos, pateiktų dokumentų neteisingumą, netikslumą, nepateikimą laiku, teisės aktų reikalavimų neatitinkantį gautų valstybės biudžeto lėšų buhalterinės apskaitos tvarkymą, valstybės biudžeto lėšų praradimą dėl jų laikymo, naudojimo ir saugojimo rizikos neįvertinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Departamentas), atlikęs Projekto vertinimą, 2020-03-06 vertinimo ataskaitoje Nr. PV1-5 „03.03 Programos „Socialinių paslaugų ir integracijos plėtra“ priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“, vykdytos 2019 metais Kauno miesto savivaldybės administracijoje, vertinimo ataskaita“ (toliau – Vertinimo ataskaita) nustatė, kad atsakovas iš Projekto vykdymui skirtų 24 527,88 Eur lėšų netinkamai panaudojo 16 756,35 Eur, nes dalis išlaidų Projekto veikloms įgyvendinti nebuvo pagrįstos arba pagrįstos netinkamais išlaidoms pagrįsti dokumentais, todėl ši suma (16 756,35 Eur) privalo būti grąžinta į valstybės biudžetą. Pareiškėja gavo Departamento 2020-03-12 raštą Nr. (20.1)-SI-681 „Dėl Priemonės vertinimo ataskaitos pateikimo ir valstybės biudžeto lėšų grąžinimo“, kuriuo nurodyta grąžinti pagal Bendruomenės centro 2019 metais vykdytą Projektą nepagrįstų arba pagrįstų netinkamais išlaidoms pagrįsti dokumentais 16 756,35 Eur valstybės biudžeto lėšų, kurių negrąžinus, jos bus išieškomos teisminiu keliu.

Atsižvelgdama į Departamento Vertinimo ataskaitos duomenis ir pareikštą reikalavimą grąžinti dalį valstybės biudžeto lėšų, pareiškėja kreipėsi į atsakovą su reikalavimu iki 2020-04-06 grąžinti 16 756,35 Eur, prašydama raštu informuoti apie lėšų pervedimą ir nurodydama, kad grąžintas valstybės biudžeto lėšas Savivaldybė perves Departamentui pagal Savivaldybės ir Departamento sudarytą 2019 metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį.

Bendruomenės centras 2020-04-03 raštu Savivaldybei pranešė nesutinkantis su Projekto vertinimo išvadomis. Kadangi atsakovas nėra grąžinęs 16756,35 Eur ir nėra pranešęs apie lėšų pervedimą, jis įpareigotinas tai atlikti teismo sprendimu.

Projekto įgyvendinimo sutarties 4.5 punktas nustato Savivaldybės teisę išieškoti iš Projekto vykdytojo netinkamai panaudotas lėšas, įskaitant išlaidas, patirtas dėl Projekto vykdytojo netinkamo sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymo, todėl pareiškėja prašė priteisti palūkanas nuo negrąžintos lėšų sumos. Pagal Projekto įgyvendinimo sutartį, netinkamai panaudotas lėšas Projekto įgyvendintojas turi grąžinti iki einamųjų metų gruodžio 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad lėšų panaudojimas ne pagal tam nustatytą paskirtį paaiškėjo tik gavus atsakovo galutinę ataskaitą, terminas palūkanoms skaičiuoti prasideda kitą dieną po pareigos atsiskaityti (kitų metų sausio 3 d.), pagal Projekto įgyvendinimo sutarties 5.5-5.6 punktus. Pareiškėja prašė priteisti ir 5 procentų procesines palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Prašė pareiškimą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno pilietinės bendruomenės centras „Dainava“ atsiliepime bei teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, ūkio subjektų veiklos priežiūra yra viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti. Ūkio subjektų konsultavimas yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis. Jeigu ūkio subjektas vadovaujasi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti (klaidinga) teisės aktų reikalavimų, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos. Pabrėžė gerojo administravimo principo svarbą ir pamatinę reikšmę. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, jog Departamento ir Savivaldybės atsakovui pateikti dokumentai, taip pat atliktos administracinės procedūros, prieštarauja ne tik gerojo administravimo ir kitiems viešojo administravimo principams, bet ir norminiams teisės aktams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai teismų praktikai. Atsakovas griežtai laikėsi sutarties ir teisės aktų reikalavimų. Kaip numatyta Projekto įgyvendinimo sutartyje, Bendruomenės centras Savivaldybei teikė biudžeto lėšų išlaidų sąmatą, kuri buvo patvirtinta, bei Projekto įgyvendinimo ir kriterijų įvykdymo ataskaitą, kuri taip pat buvo patvirtinta. Atsakovas nebuvo informuotas apie pateiktos ataskaitos trūkumus bei niekada nebuvo įpareigotas trūkumus taisyti. Tai reiškia, jog numatytus įsipareigojimus Projekto vykdytojas (atsakovas) įvykdė tinkamai. Nei Departamento Vertinimo ataskaitoje, nei Savivaldybės pranešime dėl biudžeto lėšų grąžinimo nebuvo nurodytas nei vienas teisės akto ar sutartinių įsipareigojimų pažeidimas. Visi atsakovo veiksmai nuo pat paraiškos pateikimo dienos buvo tikrinami ir vertinami kaip atitinkantys teisės aktų reikalavimus ir sutartinius įsipareigojimus, todėl akivaizdu, kad nėra sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtinos pagrindinės sąlygos – Bendruomenės centro neteisėtų veiksmų.

Pažymėjo, kad Bendruomenės centro teisė apsiginti dėl neva nustatytų pažeidimų yra pažeista ir apribota, kadangi visiškai formalus Savivaldybės raštas, kuriuo buvo reikalaujama grąžinti biudžeto lėšas, yra nesuprantamas, nėra aišku, kuo konkrečiai Bendruomenės centras yra kaltinamas, kokius neteisėtus veiksmus atliko. Dėl visų šių aplinkybių pareiškėjos pareiškimas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Prašė pareiškimą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Socialių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos palaikė pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, jog visi Projekto vykdymo ir netinkamo lėšų panaudojimo bei panaudojimą pagrindžiančių dokumentų trūkumai buvo išsamiai nurodyti Vertinimo ataskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Byloje pateiktu pareiškimu Savivaldybė siekia susigrąžinti Bendruomenės centrui išmokėtas, tačiau pripažintas netinkamai panaudotas, valstybės biudžeto lėšas, skirtas Projekto įgyvendinimui.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-11-19 įsakymu Nr. A-3740 atsakovui buvo paskirtas 24 527,88 Eur finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų, skirtas projekto „Stipri ir pilietiška Dainavos bendruomenė“ įgyvendinimui. Priėmus įsakymą dėl Projekto finansavimo, tarp pareiškėjos ir atsakovo buvo pasirašyta Projekto įgyvendinimo sutartis. Pagal šios sutarties 5 punktą, atsakovas įsipareigojo, be kita ko: gautas valstybės biudžeto lėšas naudoti tik pagal tikslinę paskirtį, sutartyje nustatyta tvarka, vadovaudamasis Išlaidų sąmata (5.1 p.); Projekto išlaidas tiesiogiai susieti su Projekte numatytomis įgyvendinti veiklomis, užtikrinti, kad tinkamos Projekto išlaidos, būtinos Projektui vykdyti, būtų pagrįstos pagal Projekto įgyvendinimo eigą, išlaidų pobūdį ir kiekį. Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos patirtos ne anksčiau kaip nuo sutarties pasirašymo dienos iki einamųjų metų gruodžio 31 d. (5.2 p.); atsiskaityti Savivaldybei už gautas valstybės biudžeto lėšas ir veiklas, kurioms finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos <...> (5.5 p.); grąžinti Savivaldybei sutarčiai vykdyti ir Projektui įgyvendinti skirtas ir nepanaudotas ar netikslingai panaudotas valstybės biudžeto lėšas iki einamųjų metų gruodžio 20 d. (5.13 p.).

Byloje nustatyta, kad Departamentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro 2019-02-27 įsakymo Nr. A1-119 „Dėl pavedimo Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos“ 1.2.3 papunktį, reglamentuojantį Departamento pareigą kontroliuoti veiklų, kurioms įgyvendinti skiriamos lėšos, vykdymą ir valstybės biudžeto lėšų tikslinį naudojimą, siekdamas užtikrinti priemonių ir projektų vykdymo kokybę, 2020-02-05 – 2020-03-06 atliko Savivaldybės 2019 metais pagal 03.03 programos ,,Socialinių paslaugų ir integracijos plėtra“ 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ vykdytų projektų Dainavos ir Šilainių seniūnijose vertinimą. Vertinimo išvados pateikiamos Departamento 2020-03-06 Vertinimo ataskaitoje.

Minėtoje Vertinimo ataskaitoje konstatuota, jog Bendruomenės centras iš gautų 2019 m. Projekto vykdymui skirtų 24 527,88 Eur lėšų netinkamai panaudojo 16 756,35 Eur, nes dalis išlaidų Projekto veikloms įgyvendinti nebuvo pagrįstos arba pagrįstos netinkamais išlaidoms pagrįsti dokumentais (produktų ir paslaugų apskaitos dokumentai galimai yra netikri, nepagrindžia veiklos įgyvendinimui panaudotų išlaidų, pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros bei Pinigų priėmimo kvitai) yra nepakankami realiam gautų prekių faktui ir realiai joms panaudotų išlaidų bei jų panaudojimą veiklos vykdymui pagrįsti). Atsižvelgiant į tai, Departamentas sprendė, jog šios lėšos turi būti grąžintos į valstybės biudžetą.

Vadovaudamasis 2019-06-27 Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties Nr. BVS15-41, sudarytos tarp Departamento ir Savivaldybės, 4.3 puntu, kuris numato, jog nustačius lėšų naudojimo pažeidimus, Departamentas turi teisę reikalauti šių lėšų grąžinimo iš Savivaldybės, 2020-03-12 raštu Nr. (20.1)-SI-681 Departamentas iš pareiškėjos pareikalavo grąžinti 16 756,35 Eur valstybės lėšų sumą į Departamento atsiskaitomąją sąskaitą iki 2020-05-15.

Atsižvelgdama į šį reikalavimą ir vadovaudamasi tarp pareiškėjos ir atsakovo pasirašyta Projekto įgyvendinimo sutartimi, kurioje numatyta, kad Savivaldybė turi teisę išieškoti iš Projekto vykdytojo netinkamai panaudotas lėšas (4.5 p.), pareiškėja 2020-03-25 raštu Nr. (33.200.E) R-938 pateikė Bendruomenės centrui reikalavimą iki 2020-04-06 grąžinti 16 756,35 Eur į Savivaldybės administracijos atsiskaitomąją sąskaitą. Byloje nėra ginčo, jog šio reikalavimo atsakovas neįvykdė.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad socialinių išmokų ir kompensacijų, išskyrus socialinę pašalpą ir kompensacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, skaičiavimas ir mokėjimas yra valstybės savivaldybėms perduota funkcija. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-05-25 įsakymu Nr. A1-259 patvirtinto Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-02-28 įsakymu Nr. A1-99 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo“, 1 priedo 2.3 papunkčio priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimą organizuoja savivaldybės, paskelbdamos projektų atrankos konkursą. Aprašo 50 punkte nustatyta savivaldybių administracijų kompetencija įgyvendinant Priemonę: be kita ko, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl lėšų skyrimo su projekto vykdytoju sudaryti sutartį dėl projekto įgyvendinimo, kiekvieną ketvirtį rinkti projekto veiklos ir lėšų panaudojimo ataskaitas (50.15 punktas), tikrinti, ar projektui (-ams) įgyvendinti skirtos lėšos naudojamos laikantis sutartyje nustatytų įsipareigojimų (50.19 punktas), ne pagal paskirtį panaudotas Priemonei įgyvendinti skirtas lėšas Departamento nustatytais terminais grąžinti į Valstybės lėšų naudojimo sutartyje nurodytą Departamento sąskaitą (50.21 punktas). Aprašo 60 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija vienašališkai gali nutraukti projekto įgyvendinimo sutartį ir įpareigoti projekto vykdytoją grąžinti nepanaudotas ir (ar) ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas lėšas, jei jis netinkamai vykdo projekto įgyvendinimo sutartyje nustatytus įsipareigojimus.

Vertindamas reikalavimo pagrįstumą, teismas visų pirma pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019-05-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 suformavo išaiškinimą, kad vykdomosios institucijos priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Toks teisės normų aiškinimas reiškia, kad atsakovas, susipažinęs su Vertinimo ataskaitos turiniu, turėjo teisę ją ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Bendruomenės centras Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI2-4940-331/2020 kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vertinimo ataskaitą, tačiau teismas 2020-10-05 nutartimi skundą atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-11-25 nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti ir atmetė Bendruomenės centro atskirąjį skundą.

Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad Vertinimo ataskaita, kurioje konstatuojama susidariusi netikslingai panaudotų valstybės lėšų suma ir pareiga jas grąžinti, yra galiojanti ir nenuginčyta. Teismas pabrėžia, kad Vertinimo ataskaitos teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovo argumentai, susiję su vertinimo procedūra ir Departamento padarytomis išvadomis, atmestini. Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, jog jam nebuvo ir nėra žinoma, kokius neteisėtus veiksmus, susijusius su netinkamu lėšų panaudojimu, jis atliko, bei kokiu pagrindu Savivaldybė jam reiškia tokį reikalavimą. Departamento atlikto vertinimo išvados atsakovui buvo žinomos ne tik iš pačios Vertinimo ataskaitos, kaip konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. eI2-4940-331/2020, bet ir iš Savivaldybės 2020-03-25 rašto Nr. (33.200.E) R-938, kuriame išdėstytos pagrindinės Vertinimo ataskaitoje nustatytos faktinės aplinkybės bei priimtos išvados. Pažymėtina, kad Savivaldybės 2020-03-25 rašto Nr. (33.200.E) R-938 teisėtumas ir pagrįstumas taip pat nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad Savivaldybės reikalavimas priteisti iš Bendruomenės centro 16 756,35 Eur negrąžintų valstybės biudžeto lėšų yra pagrįstas Aprašo, Projekto įgyvendinimo sutarties (kuri yra administruojamų lėšų skyrimo būdas) nuostatomis ir galiojančios Vertinimo ataskaitos išvadomis, todėl yra tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 5 procentų palūkanas už termino grąžinti lėšas praleidimą, skaičiuojamas nuo 2020-01-03 iki visiško jų grąžinimo, ir 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju, Projekto įgyvendinimo sutartyje tarp pareiškėjos ir atsakovo palūkanų dydis nėra nustatytas, todėl taikytinas 5 procentų palūkanų dydis.

Kadangi pareiškėja prašo priteisti ir procesines palūkanas, teismas visų pirma pažymi, kad ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013 ir kt.). Tuo tarpu procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015 ir kt.). Taigi, palūkanos pagal įstatymą ar sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (pvz.: CK 6.874 str.), o po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-06-29 konsultacija „Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“ Nr. A3 – 130).

Nagrinėjamu atveju, Projekto įgyvendinimo sutartyje neaptarus palūkanų dydžio ir jų mokėjimo terminų, teismas vadovaujasi išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei CK nuostatomis ir konstatuoja, kad pareiškėjai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos negrąžintų valstybės biudžeto lėšų sumos, skaičiuojant jas nuo lėšų grąžinimo termino praleidimo dienos iki bylos teisme iškėlimo dienos, tačiau ne iki visiško lėšų grąžinimo. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pareiškėjai priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos.

Dėl termino, nuo kuriuo nagrinėjamu atveju turi būti priteisiamos metinės palūkanos, teismas pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2020-03-25 raštu Nr. (33.200.E) R-938 pateikė atsakovui reikalavimą grąžinti 16 756,35 Eur į Savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą iki 2020-04-06. Byloje nėra ginčo, jog šio reikalavimo atsakovas nurodytu terminu neįvykdė. Projekto įgyvendinimo sutarties 5.13 punkto sąlygoje numatyta, jog gražintinas biudžeto lėšas Projekto vykdytojas turi pervesti į Savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą iki einamųjų metų gruodžio 20 d., tačiau nagrinėjamu atveju netikslingai panaudotų lėšų faktas ir dydis buvo nustatyti jau šiam terminui pasibaigus, t. y. Departamentui priėmus 2020-03-06 Vertinimo ataskaitą. Atsakovas apie pareigą šias lėšas grąžinti tiesiogiai buvo informuotas Savivaldybės 2020-03-25 raštu Nr. (33.200.E) R-938, kuriame atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2020-04-06 (įskaitytinai) lėšoms grąžinti. Įvertinus šią aplinkybę, teismas vertina, kad būtent nuo sekančios dienos (2020-04-07) po minėtos datos atsirado pagrindas pradėti skaičiuoti 5 procentų metines palūkanas už praleistą terminą prievolei įvykdyti.

Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktinę situaciją bei CK nuostatas, pareiškėjos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo 2020-04-07 iki bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-28), bei 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas atsiliepime prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėjos pareiškimas iš esmės yra patenkintas, teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 40 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai Kauno miesto savivaldybės administracija iš atsakovo asociacijos Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ 16 756,35 Eur negrąžintų valstybės biudžeto lėšų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo 2020-04-07 iki bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-28), bei 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė