- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-19
- Bylos Nr.
- ATP-385-166/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15674-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Punys
- Advokatai
- Domantas Skebas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. T. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarimo, kuriuo K. T. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, skirta 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams; už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirta 1050 (vieno tūkstančio penkiasdešimties) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. nuobaudos subendrintos ir K. T. skirta galutinė 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. T. nubaustas už tai, kad 2015-10-13, apie 13.33 val., Vilniuje, I. Kanto g. 26, kieme vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,77 promilių girtumas, sukdamas į dešinę nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio pasišalino.
Tokiais savo veiksmais K. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. T. atstovas advokatas Domantas Skebas prašo panaikinti 2016-02-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir nutraukti administracinės bylos teiseną K. T. atžvilgiu. Skunde nurodoma, jog teismas neįvertino, kad nė vienas iš nustatytų liudytojų nematė K. T. vairuojant automobili, o protokolas jam surašytas remiantis prielaida, nėra paneigta K. T. versija, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė O. S.. Apeliaciniame skunde ginčijamas žalos padarymas, nurodant, kad byloje nėra apie tai, kad atsitrenkimo metu būtų sugadintas turtas, tuo tarpu policijos pareigūnų plane schemoje nurodytas sugadinimų pobūdis yra labai neinformatyvus- nurodyta frazė "priekinis bamperis" nedetalizuojant kas būtent tam bamperiui buvo padaryta, fotonuotraukoje jokie automobilio "Hyundai" sugadinimai yra neįžiūrimu. Pasak gynėjo byloje nenustatyta kokia tiksliai žala buvo padaryta automobilių kontakto metu ir ar iš viso ji padaryta. Pasisakyti dėl jam priklausančio turto ir pareikšti ar jis sugadintas, gali tik nukentėjusysis, kuris vertina yra ar nėra jam padaryta žala. Nurodoma, kad automobilis "Hyundai" yra senas, daug naudotas, todėl jei jo bamperis buvo remontuotas jau anksčiau, tuomet papildomi subraižymai neturės įtakos remonto kainai. Atkreipiamas dėmesys, kad K. T. turi teisę užduoti klausimus jam pareikšto kaltinimo liudytojams, tačiau teismas tokią teisę nepagristai suvaržė. K. T. turi teisę užduoti klausimus nukentėjusiajai apie tai, be to, byloje nėra nei nukentėjusiosios parodymų, nei draudimo bendrovės paklausimų apie tai, kokio dydžio nuostolis padarytas dėl atsitrenkimo ir ar iš viso jis buvo padarytas. Pasak gynėjo, nukentėjusiosios nenoras atvykti į posėdį nėra pagrindas atmesti K. T. prašymą. Pažymima, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą K. T. teisė užduoti klausimus liudytojams buvo pažeista, nes teismas nepagristai atsisakė iškviesti ir apklausti posėdyje nukentėjusiąją, be to, atsisakė iškviesti ir apklausti K. T. nurodytą liudytoją O. S.. Gynėjo manymu, teismas, atmesdamas šiuos prašymus, išreiškė išankstinę nuomonę dėl K. T. atsakomybės - iš anksto vertino K. T. versiją kaip gynybinę, jos netirdamas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. T. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jo padaryti teisės pažeidimai įrodyti byloje surinkta medžiaga. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisiantys įrodymai yra tiesioginių įvykio liudytojų V. K., A. K. parodymai, eismo įvykio vietos schemos, papildomi duomenys apie eismo įvykyje dalyvavusių automobilių ir jų apgadinimus, kurie užfiksuoti ir fotonuotraukose, asmens blaivumo testo pažymos, kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Šiuo atveju byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurių visuma, susieta į vientisą loginę grandinę, leidžia daryti aukštesnės instancijos teismui pagrįstą išvadą dėl pažeidėjo kaltumo, o jo keliamą versiją, jog automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė ne jis, o O. S., atmesti, kaip neįtikinamą ir nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal liudytojų parodymus buvo praėjęs labai mažas laiko tarpas nuo automobilių kontakto iki vairuotojo tapatybės nustatymo, mažai tikėtina, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė kitas asmuo, kuris po to pabėgo, o K. T. spėjo persėsti į vairuotojo vietą, prisisegti saugos diržais. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teisme nebuvo apklaustas K. T. nurodomas asmuo O. S., tačiau apylinkės teismas motyvavo savo sprendimą dėl šio liudytojo apklausos. Be to, iš 2016-01-20 teismo posėdžio protokolo matyti, kad K. T. advokatas nurodė, jog pats K. T. įsipareigojo užtikrinti pažįstamo O. S. dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau į sekantį posėdį liudytojas neatvyko. Taip pat teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėdamas be nukentėjusiosios – K. T. teisių nepažeidė. Kaip matyti iš bylos, teismas buvo susisiekęs su nukentėjusiąja, kuri nurodė, jog sutinka, kad byla būtų nagrinėjama be jos. Be to byloje yra nukentėjusiosios rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad buvo apgadintas jos automobilis, tačiau paties eismo įvykio ji nematė. Nors pažeidėjo gynėjas nurodo, kad byloje nenustatyta kokia tiksliai žala buvo padaryta automobilių kontakto metu ir ar iš viso ji padaryta, tačiau liudytojas V. K. nurodė, kad automobiliai ne kartą kontaktavo priekinių bamperių vairuotojo pusės dalimis, tokie jo parodymai atitinka fotonuotraukose matomus pažeidimus nurodytose bamperių vietose, bamperių apgadinimus užfiksavo pareigūnai, kurie surašė eismo įvykio papildomų duomenų protokolą. Šių duomenų visumos teismui pakako pripažinti transporto priemonėms padarytą žalos faktą. Tuo tarpu konkretų žalos dydį nustato draudimo bendrovės, o kilę ginčas nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. K. T. kaltė apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. T. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.