Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui D. S., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismo posėdyje nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to, kad jis 2015-10-13, apie 13.33 val., Vilniuje, I. K. g. 26, kieme vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,77 promilių girtumas, sukdamas į dešinę nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į stovintį automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiu būdu K. T. inkriminuotas vienas teisės pažeidimas, numatantis administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.

Surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nustato administracinės teisenos ribas, jo turinys privalo atitikti protokolui keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje teisės normoje numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole privalomai turi būti nurodoma protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas “offence” reiškia “teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės bei juridinis pažeidimo kvalifikavimas, kas yra pagrindas asmens teisei gintis nuo pareikšto kaltinimo.

2015-11-04 administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D. S. pateikė prašymą grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai.

K. T. surašytas protokolas neatitinka ATPK 260 str. nurodytų reikalavimų. Surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ne tik netiksliai nurodytas pažeidimo padarymo datos laikas (2012-10-13), tačiau jame neįvardinti reikšmingi nukentėjusiosios I. T. (b. l. 10). duomenys, gyvenamosios ar darbo vietos adresai, nenustatytas jai padarytos žalos dydis. Šios aplinkybės trukdo teismui tai aiškintis savarankiškai, nes nėra galimybės nukentėjusiosios iškviesti į teismą ir ją apklausti procese, to privalomai nepadarė protokolą surašiusios institucijos pareigūnais. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiuoju nurodytas asmuo yra įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą. Byloje nėra jokių I. T. kontaktinių duomenų. Bylos nagrinėjimas teisme neįtraukus nukentėjusiosios pažeistų tiek jos teises, tiek ir K. T. teisę užduoti klausimus nukentėjusiajai.

Be to, protokole nurodyta, kad K. T. vairavo automobilį neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Apklausti eismo įvykio liudytojai V. K. ir A. K. (b.l. 11.12) nurodė, kad eismo įvykio metu automobilis „Volvo" atsitrenkė į automobilį „Hyundai" ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Policijos patruliai savo tarnybiniame pranešime patvirtino, kad rado K. T. sulaikytą ne įvykio vietoje ir kad K. T. apie eismo įvykį nepranešė ir anaiptol nesirengė įvykio įforminti (b. l. 6). Sprendžiant iš bylos medžiagos, K. T. veikoje yra požymiai pažeidimo dėl jo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos (130 str. 1 d.). Protokole toks kaltinimas nenurodytas, nors tarnybniuose pranešimuose ir liudytojų parodymuose - faktiškai matomas. Tai pažeidžia K. T. teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas, savarankiškai inkriminuoti pažeidimą, kuris nėra nurodytas kaltinime – teismas neturi teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo terminus, numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šis terminas įstatymo numatytais atvejais gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Įvertinus tai, kad byla perduodama institucijai, kuri įpareigojama atlikti papildomus veiksmus, tam reikalingas papildomas laikas, dėl ko nuobaudos skyrimo terminą tikslinga pratęsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., 280 str. 1 d. 2 p. teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Pratęsti administracinės teisenos ir nuobaudos skyrimo terminą iki 2016-10-13.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.