Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. P. ir A. V. atskiruosius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą dėl fizinio asmens R. V. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys R. V., A. V., R. P. (buvusi pavardė – V.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškimu kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens R. V. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse. Prašo R. V. paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę; ekspertams pavesti atsakyti į pareiškimo 1.1. – 1.4. papunkčiuose nurodytus klausimus; Teismo psichiatrijos ekspertizei nustačius, kad R. V., dėl psichikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų, sutarčių sudarymu; 2) nekilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavimu juo; 3) kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; 4) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, pripažinti ją neveiksnia minėtose srityse; Teismo psichiatrijos ekspertizei nustačius, kad R. V. dėl psichikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros srityje; 2) kreipimosi į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje, pripažinti ją neveiksnia minėtose srityse.

2. Nurodė, kad IĮ J. J. šeimos gydytojų centras pateikė VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019 m. stacionaro epikrizę, kurioje nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) nepatikslintas nuolatinis kliedesinis sutrikimas. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. V. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri atlikta 2021 m. rugsėjo 22 d. - spalio 22 d. ir surašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Akte nurodyta, kad R. V. dėl savo psichikos sveikatos būklės šiuo metu negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Jai konstatuojamas psichikos veiklos sutrikimas: (duomenys neskelbtini). Dėl esamo sutrikimo buvo rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. R. V. nustatytas psichikos sutrikimas apriboja galimybę integruotis į visuomenę, būti ekonomiškai savarankiška, pačiai priimti sprendimus. R. V. turi daug skolų, nes ima paskolas ir negali jų grąžinti, nepagrįstai kreipiasi į teisėsaugos institucijas, dėl ko patiria išlaidas, kurias turi atlyginti, antstolių kontorose vykdomi išieškojimai iš jos nekilnojamojo turto. Ekspertizės akte nurodyta, kad R. V. negeba tinkamai pasirūpinti savo turtu, finansais, dėl ko galimai reikalinga kitų asmenų pagalba. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pateikė (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2022-03-03 parengtą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) apie R. V. gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Ar asmuo gali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmę ir juos valdyti, t. y. ar yra pagrindas asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gali nustatyti tik teismo psichiatrijos ekspertizė, todėl tikslinga R. V. paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę ir esant pagrindui pripažinti ją neveiksnia tam tikrose srityse.

3. Suinteresuoto asmens R. V. atstovas atsiliepime į pareiškimą, prašė atmesti prokuroro pareiškimą. Nurodė, kad R. V. nėra psichiatro įskaitoje, jai nenustatytos psichikos ligos, o prie pareiškimo pridėta išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus patvirtina, kad ji supranta savo veiksmus, sugeba juos valdyti.

4. Suinteresuoti asmenys R. P. ir A. V. prašė civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka. Jų motina R. V. orientuojasi laike ir erdvėje, rūpinasi savimi ir anūkėmis, atsakingai tvarko savo asmenines pajamas, jokių paskolų neima, sutarčių nesudarinėja, o skolos yra susidariusios iš ankstesnio ūkininkavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutartimi teismas nutarė priverstinai pasiųsti R. V. 2023 m. balandžio 4 d. 10 val. ambulatorinei teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrių, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad vykstant pas ekspertus, R. V. turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir apsaugos priemonę – veido kaukę. Nutartį dėl priverstinio asmens siuntimo ekspertizei atlikti vykdyti nutarė išsiųsti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė.

6. Teismas pažymėjo, kad apie 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pakeistą ekspertinę įstaigą (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyrių ir R. V. psichinei sveikatos būklei nustatyti paskirtą teismo psichiatrijos ekspertizę pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriui, ir paskirtą ekspertizės atlikimą 2023 m. sausio 31 d. 9 val., suinteresuotam asmeniui R. V. buvo žinoma nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio. Suinteresuotas asmuo R. V. nustatytu laiku neatvyko atlikti ekspertizės, pateisinančių priežasčių nenurodė. Teismas tokį suinteresuoto asmens R. V. elgesį laikė vengimu vykti į ekspertinę įstaigą.

7. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje procesas yra užsitęsęs, o 2023 m. kovo 10 d. sueina vieneri metai, kai prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu, kad apie paskirtą ekspertizę jai buvo žinoma jau 2022 m. rugsėjo mėnesį, tačiau likus iki paskirtos ekspertizės šešioms dienoms, gauti jos ir kitų suinteresuotų asmenų prašymai dėl ekspertinės įstaigos pakeitimo Kaune, nes kelionė į Vilnių būtų varginanti, ir teismas įžvelgęs piktnaudžiavimą ir ekspertizės vengimą, prašymo netenkino; kad R. V. atsisakė (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro pagalbos palydėti ją į Vilnių, kadangi jai tokios paslaugos nereikia, nes ji pati nuvyks į Vilnių ekspertizei. Taip pat teismas įvertino, kad į paskirtą 2023 m. sausio 31 d. ekspertizės atlikimą R. V. nenuvyko, nepateikė įrodymų, kad buvo svarbios priežastys, lėmusios jos neatvykimą. Teismas įvertinęs nurodytas priežastis, sprendė, kad yra pagrindas priimti nutartį priverstinai nusiųsti R. V. ambulatorinei teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti 2023 m. balandžio 4 d. 10 val., nutartį pavedant vykdyti policijai.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. P. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria nutarta priverstinai nusiųsti R. V. 2023 m. balandžio 4 d. 10 val. ambulatorinei teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrių, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat atskirajame skunde reiškė prašymą teismui išreikalauti iš sveikatos įstaigos duomenis apie R. V. sveikatos būklę 2023 m. sausio 31d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl priverstinio apeliantės motinos R. V. siuntimo atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę. Suinteresuotas asmuo R. V. 2023 m. sausio 31 d. sirgo Covid, todėl negalėjo nurodytą dieną atvykti atlikti ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės. R. V. yra gimusi (duomenys neskelbtini) m. ir turi įvairių ligų, kurios kartais paūmėja. Pirmosios instancijos teismas į paminėtas aplinkybes neatsižvelgė ir nederino R. V. kelionės su šeimos gydytoju, neatsižvelgė į bendrą sveikatos būklę.

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. V. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria nutarta priverstinai nusiųsti R. V. 2023 m. balandžio 4 d. 10 val. ambulatorinei teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrių, esantį (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl priverstinio apelianto motinos R. V. siuntimo atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę ir skunde nurodė argumentus analogiškus nurodytiems suinteresuoto asmens R. P. atskirajame skunde.

10. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroras ginantis viešąjį interesą prašo atmesti suinteresuotų asmenų R. P. ir A. V. atskiruosius skundus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismo 2023 m. vasario 9 d. priimta nutartis R. P. ir A. V. jokių teisių ir pareigų nesukūrė, jie nėra įgalioti atstovauti R. V. interesus, o R. V. interesus atstovauja jai paskirtas advokatas, todėl pateikti skundai paduoti netinkamų subjektų, be to, skundai paremti tik spėjimais ir manymais, todėl turėtų būti atmesti.

10.2. Byloje ekspertizė iki šiol neatlikta dėl R. V. vengimo tai padaryti. Ji skundžia visas priimtas nutartis, šalina ekspertus. 2022 m. rugsėjo 6 d. teismo nutartimi dėl R. V. skundų Šiaulių ekspertinė įstaiga buvo pakeista į Vilniaus, tačiau likus kelioms dienoms iki ekspertizės vėl buvo pateiktas prašymas pakeisti kitą ekspertinę įstaigą. R. V. atsisakė būti palydėta į Vilniaus ekspertinę įstaigą ir be pateisinamos priežasties į ekspertizę nenuvyko, todėl tokius suinteresuoto asmens R. V. veiksmus galima laikyti kaip vengimą atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismas nutartimi buvo išaiškinęs, kad suinteresuotam asmeniui R. V. vengiant psichiatrijos ekspertizės, teismo nutartimi ji gali būti priverstinai nusiųsta ekspertizei atlikti. Atsižvelgiant į tai, teismas 2023 m. vasario 9 d. priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį, asmens interesų apsaugos tikslais priverstinai nusiųsti R. V. ambulatorinei psichiatrinei ekspertizei atlikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė

12. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantas A. V. atskirajame skunde pareiškė prašymą teismui išreikalauti iš sveikatos įstaigos duomenis apie R. V. sveikatos būklę 2023 m. sausio 31d. taip pat su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2023 m. vasario 15 d. gydytojo įrašą apie R. V., kuriame nurodyta, kad ji kreipėsi į gydymo įstaigą 2023 m. vasario 15 d. dėl (duomenys neskelbtini) ligos. Dėl pateikto gydytojo išrašo jokių aplinkybių nenurodė.

14. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad priimant skundžiamą nutartį minėtas medicininis dokumentas nebuvo išduotas, šiame dokumente fiksuoti duomenys apie R. V. sveikatos sutrikimą po skundžiamos nutarties priėmimo, be to dėl pateikto dokumento A. V. jokių aplinkybių, kurios jo manymu galėtų turėti įtakos konkretaus klausimo nagrinėjimui nepateikė, todėl atsižvelgiant ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertina aplinkybes buvusias skundžiamos nutarties priėmimo metu ir kurias, įvertino skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto A. V. naują įrodymą.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi R. V. psichinei sveikatos būklei nustatyti paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos ekspertams; ekspertams pavedė atsakyti į klausimus: - ar R. V. serga psichikos liga, ar turi psichikos sutrikimų? Jei serga ir turi psichikos sutrikimų – tai kokia tai liga ir kokie tai sutrikimai?- ar dėl psichikos sutrikimų R. V. gali suprasti (visiškai ar iš dalies) savo veiksmų esmę ir (ar) juos valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; - ar dėl psichikos sutrikimų R. V. gali suprasti (visiškai ar iš dalies) savo veiksmų reikšmę ir (ar) juos valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos (psichinės) priežiūros srityje; kreipimosi į teismą ar į viešojo administravimo institucijas? - jei R. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tai kokioje apimtyje? - ar dėl savo sveikatos būklės R. V. gali būti pripažinta ribotai veiksnia kuriose nors turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jei gali – tai kokiose? - ar dėl sveikatos būklės galima R. V. iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jai procesinius dokumentus? Įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per mėnesį kreiptis į ekspertinę įstaigą (ekspertizės atliekamos (duomenys neskelbtini)) dėl ekspertizės laiko paskyrimo ir pristatyti R. V. nustatytu laiku ekspertizei atlikti; įpareigojo nutarties 4, 5 punktuose nurodytas gydymo įstaigas pateikti medicininius dokumentus; gavus šios nutarties nurodytus dokumentus, juos kartu su byla išsiųsti Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos ekspertams ekspertizei atlikti; išaiškino suinteresuotam asmeniui R. V., kad jai vengiant teismo psichiatrijos ekspertizės, teismo nutartimi ji gali būti priverstinai nusiųsta ekspertizei atlikti, pavedant tai atlikti policijai. Civilinę bylą sustabdė iki bus atlikta psichiatrijos ekspertizė.

17. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose 2022 m. rugpjūčio 9 d. gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad šio skyriaus ekspertai nusišalina nuo ekspertizės atlikimo dėl teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyboje gauto R. V. skundo, kuriuo skundžiami dviejų ekspertų veiksmai, todėl susiklostė situacija, jog neliko galimybės atlikti R. V. ekspertizės.

18. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi teismas pakeitė ekspertinę įstaigą Šiaulių teismo psichiatrijos skyrių ir R. V. psichinei sveikatos būklei nustatyti paskirtą teismo psichiatrijos ekspertizę pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini); Ekspertams pavedė atsakyti į klausimus nurodytus nutarties rezoliucinės dalies 2 punkte; įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per mėnesį kreiptis į naują paskirtą ekspertinę įstaigą dėl ekspertizės laiko paskyrimo ir pristatyti R. V. nustatytu laiku ekspertizei atlikti.

19. Pareiškėjo teismui persiųstame (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro 2023 m. sausio 23 d. pranešime nurodyta, kad du kartus susisiekus su R. V. ir pasiūlius centro darbuotojui suinteresuotą asmenį palydėti į teismo psichiatrijos ekspertizę, suinteresuotas asmuo atsisakė, teigė, kad pati nuvyks į ekspertizę.

20. 2023 m. sausio 24 d. R. V. pareiškė prašymą pakeisti ekspertinę įstaigą ir pavesti atlikti ekspertizę Kauno teismo psichiatrijos skyriui, nes jai yra arčiau ir patogiau nuvykti į Kauną, be to Kaunas yra žinomas miestas nuo studijavimo laikų, o Vilnius nežinomas miestas, vykimas į Vilnių keltų įtampą, kas turėtų įtakos ir pačiai ekspertizei.

21. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartimi teismas atmetė suinteresuotų asmenų R. V., A. V. ir R. P. prašymus dėl ekspertinės įstaigos pakeitimo; pasiūlė suinteresuotiems asmenims priimti siūlomą (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro pagalbą ir jam leisti R. V. palydėti į Vilnių ekspertizei atlikti 2023 m. sausio 31 d. 9.00 val. Išaiškino R. V., kad vengiant ekspertizės atlikimo 2023 m. sausio 31 d., teismas svarstys klausimą dėl priverstinio nusiuntimo ekspertizei atlikti.

22. 2023 m. vasario 2 d. byloje gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. sausio 31 d. 9 val. R. V. į ekspertizę neatvyko. Prašo užtikrinti atvykimą 2023 m. balandžio 4 d. 10 val.

23. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroras 2023 m. vasario 8 d. prašymu pareiškė prašymą priimti nutartį, priverstinai 2023 m. balandžio 4 d. nusiųsti R. V. ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrių, (duomenys neskelbtini), nutartį pavedant vykdyti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo R. V. atsisakė būti palydėta į ekspertinę įstaigą (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro darbuotojų, į ekspertinę įstaigą nenuvyko, pateisinančių priežasčių nepateikė, todėl jos veiksmus galima laikyti vengimu atlikti ekspertizę.

24. Pažymėtina, kad CPK 466 straipsnyje numatyti pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmai. Jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti.

25. Nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, ar pareiškėjo prašymu arba savo iniciatyva turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, arba siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo. Kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. ( CPK 467 straipsnio 5 dalis). Teismui nagrinėjant bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, būtina, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, atstovautų advokatas. ( CPK 467 straipsnio 6 dalis).

26. Šiuo atveju R. V., kuri yra atstovaujama advokato, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 9 d. teismo nutarties neskundė. Byloje gauti suinteresuotų asmenų R. P. ir A. V. atskirieji skundai.

Dėl suinteresuotų asmenų teisės paduoti atskirąjį skundą

27. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepime į atskiruosius skundus teigia, kad 2023 m. vasario 9 d. teismo nutartis apeliantams R. P. ir A. V. jokių teisių ir pareigų nesukūrė, jie nėra įgalioti atstovauti R. V. interesus, todėl apeliantai neturi teisės skųsti minėtos teismo nutarties.

28. CPK 467 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jeigu asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, vengia teismo psichiatrijos ekspertizės, teismas gali priimti nutartį priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti. Šią nutartį vykdo policija. Dėl nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

29. Taigi, minėtoje teisės normoje yra numatyta teisė apskųsti teismo nutartį priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti. Teisės normoje nėra reglamentuota, kokią procesinę padėtį užimantys byloje asmenys gali paduoti atskirąjį skundą dėl tokio pobūdžio nutarties. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja R. P. ir A. V., kurie yra R. V. vaikai (Gyventojų registro 2022 m. kovo 8 d. išrašai). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad skundą dėl teismo nutarties priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti, gali paduoti konkrečiu atveju į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys. Nors, kaip teigia pareiškėjas, skundžiama nutartis neturi tiesioginės įtakos suinteresuotų asmenų R. P. ir A. V. teisėms ir pareigoms, CPK 467 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta, kad atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kurio atžvilgiu yra priimta atitinkama nutartis. Todėl yra pagrįsta spręsti, kad atskirąjį skundą gali paduoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, t. y. tiek pareiškėjas, tiek asmuo, kuriam paskirtas ekspertizės atlikimas, tiek kiti suinteresuoti asmenys.

Dėl priverstinio asmens siuntimo atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę

30. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi pasiuntė apeliantų motiną R. V. privestinai atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, kadangi R. V. 2023 m. sausio 31 d. sirgo ir negalėjo dalyvauti ekspertizės atlikime. Teismas skirdamas priverstinę ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, neatsižvelgė į R. V. sveikatos būklę, nederino kelionės į ekspertinę įstaigą su šeimos gydytoju.

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 26 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 33 punktas).

32. Kaip minėta CPK 467 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jeigu asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, vengia teismo psichiatrijos ekspertizės, teismas gali priimti nutartį priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrius 2023 m. vasario 2 d. pranešime nurodė, kad R. V. 2023 m. sausio 31 d. 9.00 val. neatvyko atlikti ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės. Prašo užtikrinti R. V. atvykimą ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui 2023 m. balandžio 4 d. 10 val.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažinęs, kad suinteresuotas asmuo R. V. vengia ekspertizės atlikimo, priėmė nutartį priverstinai nusiųsti R. V. 2023 m. balandžio 4 d. 10 val. atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinei ekspertizę. Nutartį pavedė vykdyti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

34. Iš pirmosios instancijos teismo po skundžiamos nutarties priėmimo išsireikalautų medicininių dokumentų, t. y. individualios įmonės J. J. šeimos gydytojų centro 2023 m. kovo 3 d. rašto matyti, kad suinteresuotas asmuo R. V. 2023 m. sausio 27 d. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl karščiavimo, silpnumo, kosulio, dusulio ir padidinto kraujo spaudimo, pacientė paaiškino, kad namuose atliktas greitasis Covid-19 testas buvo teigiamas, todėl R. V. buvo skirtas ambulatorinis gydymas.

35. Iš minėto gydymo įstaigos rašto matyti, kad suinteresuotas asmuo R. V. 2023 m. sausio 27 d. sirgo ir gal būt ekspertizės atlikimo dieną – 2023 m. sausio 31 d. nebuvo pasveikusi, tačiau byloje nėra duomenų, kad R. V. būtų pranešusi ekspertinei įstaigai ar teismui apie tai, kad negalės paskirtu laiku dalyvauti ekspertizės atlikime dėl sveikatos būklės. Taip pat ir vėliau po 2023 m. sausio 31 d. R. V. nepateikė įrodymų, pateisinančių negalėjimą dalyvauti ekspertizės atlikime. Taigi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neturėjo duomenų apie tai, kad paskirtą ekspertizės dieną suinteresuotas asmuo sirgo ir dėl to neatvyko atlikti ekspertizės, todėl atsižvelgiant į turimus duomenis teismas turėjo pagrindo spręsti, kad R. V. neatvyko atlikti ekspertizės ir nepateikė įrodymų, kad buvo svarbios priežastys, lėmusios jos neatvykimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 29 d. ir 2023 m. sausio 25 d. nutartimis suinteresuotam asmeniui R. V. buvo išaiškinęs, kad vengiant teismo psichiatrijos ekspertizės, teismo nutartimi ji gali būti priverstinai nusiųsta ekspertizei atlikti, pavedant tai atlikti policijai.

36. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad paskyrus ekspertizės datą ir laiką, apie kurį R. V. buvo žinoma jau 2022 m. rugsėjo mėnesį, likus iki paskirtos ekspertizės šešioms dienoms, buvo gauti jos ir kitų suinteresuotų asmenų prašymai dėl ekspertinės įstaigos pakeitimo, prašoma pakeisti ekspertinę įstaigą ir ją atlikti Kaune, nes R. V. yra arčiau ir patogu nuvažiuoti, o dėl asmens amžiaus ir sveikatos būklės jai į Vilnių vykti būtų varginanti kelionė ir sukeltų neigiamas emocijas. Atsižvelgė į tai, kad R. V. atsisakė (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro pagalbos palydėti ją į Vilnių. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes suinteresuoto asmens R. V. elgesį laikė vengimu vykti į ekspertinę įstaigą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad nebuvo pateikta įrodymų apie priežastis dėl kurių R. V. nenuvyko į ekspertizę 2023 m. sausio 31 d. teismas nusprendė priverstinai nusiųsti ambulatorinei teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti 2023 m. balandžio 4 d.10 val., pavedant vykdyti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

37. Nors apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi suinteresuotam asmeniui R. V. nustatydamas priverstinę ekspertizę turėjo derinti kelionę į ekspertinę įstaigą su šeimos gydytoju, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad R. V. sveikata yra tokia, kad ją kelionėje turėtų lydėti medikas ar suinteresuotas asmuo tolesnį išvykimą iš namų visais atvejais turėtų derintų su šeimos gydytoju ir vadovautųsi jo rekomendacijomis, pati R. V., jos atstovas tokių aplinkybių nenurodė ir duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priverstinio nusiuntimo R. V. atlikti ekspertizę, neturėjo pareigos konsultuotis su suinteresuotą asmenį gydančiu šeimos gydytoju, juo labiau, kad pati R. V. atsisakė jai siūlomos socialinių paslaugų įstaigos pagalbos.

38. Apeliantų teigimu R. V. 2023 m. sausio 31 d. sirgo, todėl negalėjo dalyvauti ekspertizės atlikime. Po priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties gauti papildomi duomenys, kuriuos suinteresuotų asmenų prašymu išreikalavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad suinteresuotas asmuo R. V. 2023 m. sausio 27 d. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl karščiavimo, silpnumo, kosulio, dusulio ir padidinto kraujo spaudimo, pacientė paaiškino, kad namuose atliktas greitasis Covid-19 testas buvo teigiamas, todėl R. V. buvo skirtas ambulatorinis gydymas. Taigi nepaneigta, kad R. V. 2023 m. sausio 27 d. sirgo. Tai, kad R. V. nepateikė duomenų apie jos ligos trukmę, nepranešė teismui, kad negalės paskirtu laiku dalyvauti ekspertizės atlikime dėl sveikatos būklės, nepateisina jos elgesio ir iš dalies kelia abejonių ar ji vengia ekspertizės atlikimo. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis). CPK nustatyta tvarka turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis). Privalo veikti siekdami, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, iš anksto teismui pateikti prašymus ir kita CPK 42 straipsnio 5 dalis). Nors byloje nėra duomenų kiek truko R. V. liga, tačiau atsižvelgiant į medicininius duomenis (šios nutarties 34 punktas) labiau tikėtina, kad šiuo konkrečiu atveju R. V. nenuvyko ekspertizės atlikimui dėl sveikatos būklės, kas vertintina, kaip svarbi priežastis lėmusį jos neatvykimą (CPK 185 straipsnis).

39. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Apeliantai atskiruosiuose skunduose nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl priverstinio apeliantės motinos R. V. siuntimo atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę motyvuodami iš esmės tuo, kad R. V. 2023 m. sausio 31 d. sirgo Covid, todėl negalėjo nurodytą dieną atvykti atlikti ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės. Prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria nutarta priverstinai nusiųsti R. V. 2023 m. balandžio 4 d. 10 val. ambulatorinei teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė R. V. teises ir interesus. Šios nutarties pati R. V. neskundė. Byloje nustatyta, kad teismas priimdamas nutartį neturėjo duomenų apie R. V. nenuvykimo ekspertizei priežastis, t. y. jos ligą, tokių duomenų R. V., jos atstovas priimant 2023 m. vasario 9 d. nutartį teismui nepateikė. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl paaiškėjusių aplinkybių, kad R. V. 2023 m. sausio 27 d. kreipėsi į gydymo įstaigą ir kt., atsižvelgus į aktualų teisinį reglamentavimą dėl būtinumo atlikti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 29 d., 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimis paskirtą ekspertizę, nustatytas faktines bylos aplinkybes, į suinteresuoto asmens R. V. interesus, yra pagrindas tenkinti suinteresuotų asmenų prašymus ir iš dalies pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria nutarta priverstinai nusiųsti R. V. 2023 m. balandžio 4 d. 10 val. ambulatorinei teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant R. V. nuvykti ekspertizės atlikimui bei dalį, kurioje nutarta nutartį dėl priverstinio asmens siuntimo ekspertizei atlikti vykdyti išsiųsti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

41. 2023 m. kovo 27 d. Šiaulių apygardos teisme registruotas dokumentas gautas iš R. P., bei pateikta nuoroda į gmail, tačiau dokumente nėra nurodyta jokių argumentų, nėra suformuluota jokių prašymų, todėl pateiktą dokumentą atsisakytina priimti ( CPK 314 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria nutarta priverstinai nusiųsti R. V. ekspertizės atlikimui ir pavesta išsiųsti bei vykdyti nutartį dėl priverstinio asmens siuntimo ekspertizei atlikti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir šią nutarties dalį išdėstyti taip:

Įpareigoti R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nuvykti 2023 m. balandžio 4 d. 10:00 val. ambulatorinei teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrių, esantį (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.