Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.5; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2024 m. gegužės 30 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui M. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas P. P. (toliau – ieškovas) prašo priteisti iš atsakovo M. Š. (toliau – atsakovas) 8 109,36 Eur skolą, 2 027,34 Eur palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad 2012 m. balandžio 24 d. paskolino atsakovui 8 109,36 Eur sumą, šią paskolą įformino surašant paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį atsakovas įsipareigojo skolą sumokėti iki 2012 m. gruodžio 26 d. Atsakovas paprastąjį neprotestuotiną vekselį perdavė ieškovui, o ieškovas perdavė atsakovui pinigus, tačiau atsakovas skolos iki 2012 m. gruodžio 26 d. negrąžino.

3. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu santykiai iki 2022 m. buvo geri, atsakovas yra ieškovo sūnaus dėdė, todėl nuo 2012 m. gruodžio 26 d. iki 2022 m. į teismą dėl skolos nesikreipė, nes tikėjosi, kad atsakovas grąžins skolą. Ieškovas taip pat nurodė, kad pinigus atsakovui padavė grynaisiais pinigais. Ieškovas patvirtino, jog atsakovą pažysta nuo 2010 metų, su atsakovo seserimi yra susilaukęs vaiko. Pas notarą dėl vekselio surašymo šalys nesikreipė, kadangi šalys artimai bendravo, ieškovas nesitikėjo, kad atsakovas skolos negrąžins. Pinigų atsakovui reikėjo verslui vystyti bei kitoms skoloms mokėti.

II. Atsakovo argumentai

4. Atsakovas su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2011 m. pabaigoje jis su partneriais įsteigė UAB „T Gratis“ (toliau – bendrovė) ūkinei komercinei veiklai – prekybai mobiliaisiais įrenginiais ir jų priedais, vykdyti. Bendrovę atsakovas įsteigė kartu su Ž. J. ir J. D.. Bendrovės buveinės adresas buvo (duomenys neskelbtini). Nedaug trukus J. D. iš veiklos pasitraukė, taigi ūkinę komercinę veiklą atsakovas iš esmės vykdė kartu su Ž. J.. Veikla nuo pradžių buvo nuostolinga, trūko apyvartinių lėšų, todėl reikalavo papildomų piniginių įnašų. Dėl šių priežasčių 2012 m. apie kovo mėnesio vidurį, atsakovas paskolos sutartimi iš S. Ž. pasiskolino 28 000 Lt. Kadangi visa paskolos suma buvo skirta bendrovės veiklai, su Ž. J. žodžiu susitarė, kad veiklai tapus pelninga, pirmiausiai įdėtas lėšas išsiims atsakovas, tuo tarpu jeigu veikla per kelis mėnesius nesistabilizuos, Ž. J. prisidės prie paskolos grąžinimo. Veikla nesistabilizavo, apyvartinių lėšų bendrovė neturėjo, todėl jau pirmąją įmoką pagal paskolos sutartį S. Ž. atsakovas sumokėti pradelsė (pirmoji įmoka turėjo būti atlikta apie 2012 m. balandžio vidurį). Pradelsus atlikti pirmąją įmoką, S. Ž. pareikalavo paskolos užtikrinimui pasirašyti vekselį. 2012 m. balandžio 24 d. ir buvo pasirašytas šis ieškovo į civilinę bylą pateiktas dokumentas, pavadintas „paprastuoju vekseliu“. Atsakovas pažymėjo, kad minimas dokumentas buvo išduotas bendrovės, priklausiusios atsakovui, buveinėje. Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. gegužės mėnesį artėjo antrosios įmokos pagal paskolos sutartį mokėjimas, tačiau atsakovas visiškai neturėjo nuosavų lėšų dengti paskolai. Ž. J. atsakovui buvo žadėjęs padėti padengti skolą S. Ž., tačiau paprašius prisidėti pagal tarp atsakovo ir Ž. J. sudaryta žodinį susitarimą, Ž. J. pareiškė, kad tokio susitarimo nebuvo ir jis atsakovui gali nebent paskolint lėšų, kad šis padengtų skolą S. Ž.. Tuo pagrindu 2012 m. gegužės 15 d. Ž. J. paskolino atsakovui 20 000 Lt, dėl ko Ž. J. atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, o 2012 m. rugpjūčio 30 d. Ž. J. paskolino atsakovui dar 10 000 Lt, dėl ko Ž. J. atsakovas išdavė dar vieną paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Abiejuose vekseliuose numatyta mokėjimo data buvo 2013 m. sausio 15 d. Gautomis paskolomis iš Ž. J. buvo padengta skola S. Ž., tai yra būtent ta paskola, kuriai užtikrinti šalys pasirašė ieškovo į civilinę bylą pateiktą dokumentą, pavadintą „paprastuoju vekseliu“. Atsakovas su S. Ž. buvo sudaręs rašytinę paskolos sutartį, dokumente fiksuoti pinigų gavimo ir pinigų grąžinimo faktai. Atsakovui įgyvendinus pagrindinę prievolę, tai yra, grąžinus paskolą S. Ž., pastarasis atsakovui grąžino ir visus su paskola susijusius dokumentus, kurie buvo saugomi atsakovo šeimos namuose. Ieškovo ir atsakovo santykiai buvo geri, ieškovas ir atsakovo sesuo augino bendrą vaiką, todėl esant ieškovo poreikiui šis 2019 metais apie vieną mėnesį gyveno atsakovo šeimos namuose. Atsakovo vertinimu, būtent šiuo laikotarpiu ieškovas galėjo pasisavinti visus šiuos su atsakovo ir S. Ž. sudaryta paskola susijusius dokumentus. Atsakovas iki civilinės bylos teisme iškėlimo nežinojo, kad šiuos dokumentus yra praradęs, kadangi dokumentai yra seni, neaktualūs, pagal juos įsipareigojimai įvykdyti.

5. Atsakovas nurodė, jog iš ieškovo pinigų niekada nesiskolino, vekselis buvo išrašytas skolos grąžinimo S. Ž. užtikrinti, kurį po skolos grąžinimo, S. Ž. grąžino atsakovui. Atsakovas nurodė, jog galimai ieškovas, gyvendamas jo namuose, šį dokumentą rado, jį pasisavino ir dabar šį dokumentą panaudojo prieš atsakovą, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo sesers vyksta teisminiai ginčai dėl jų bendro nepilnamečio vaiko.

6. Atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovo pateiktas ginčijamas paprastasis neprotestuotinas vekselis turi akivaizdžių vekselio formalių reikalavimų trūkumų ir neatitinka teisinės formos, nes nėra nurodytas vekselio gavėjas, kuris yra vienas iš būtinų rekvizitų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia į bylą pateiktu paprastuoju vekseliu, kuriame nurodyta: kad tai yra vienintelis originalus egzempliorius, vekselio suma - 28 000 Lt, vekselis yra neprotestuotinas, vekselio sudarymo data ir vieta – 2012 m. balandžio 24 d., (duomenys neskelbtini) nurodytas tekstas: „pagal šį paprastą neprotestuotiną vekselį, aš, M. Š., (duomenys neskelbtini), besąlygiškai įsipareigoju sumokėti dvidešimt aštuonis tūkstančius litų“; mokėjimo terminas – 2012 m. gruodžio 26 d.; mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini); vekselio davėjas M. Š., (duomenys neskelbtini).

8. Byloje nėra ginčo, kad ginčo vekselis nebuvo realizuotas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) nustatyta tvarka ir neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso. Ieškovas vekseliu remiasi kaip skolos rašteliu, įrodinėdamas paskolos santykių tarp šalių buvimą.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas).

10. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. e3K-7-100-469/2019)

11. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, t. y. ieškovui reikia įrodyti ieškinio faktinį pagrindą.

12. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktą).

13. Taigi, nagrinėjamu atveju, būtent ieškovui tenka pareiga pagrįsti (įrodyti) savo nurodomas aplinkybes, kad jis paskolino (perdavė) atsakovui vekselyje nurodytą 28 000 Lt sumą, tuo tarpu pats vekselis gali būti vertinamas tik kaip paprastas rašytinis įrodymas.

14. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. e3K-7-100-469/2019).

15. Nagrinėjamu atveju iš vekselio turinio negalima spręsti, jog pinigai buvo perduoti atsakovui, t. y. toks faktas vekselyje nefiksuotas. Be to, iš pateikto dokumento turinio iš viso negalima spręsti, kad būtent ieškovas yra ginčijamų paskolos santykių dalyvis, kadangi ieškovo pateiktame teismui vekselyje niekur neužfiksuota, kad būtent P. P. perduoda pinigus atsakovui, ar kad M. Š. įsipareigoja vekselyje nurodytą pinigų sumą grąžinti būtent ieškovui.

16. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia vieninteliu į bylą pateiktu rašytiniu įrodymu – ginčo vekseliu, kuris per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas (toks vertinimas nurodytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje Nr. e3K-7-100-469/2019, 40 punkte).

17. Ieškovas savo reikalavimus grindžia liudytojos G. P. parodymais, kuri nurodė, kad ji yra ieškovo sugyventinė, su ieškovu yra pažįstami nuo 2000 m., o su atsakovu - nuo 2009 m. Liudytoja teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas yra pasikeitęs vardą ir jai yra žinomi du ieškovo vardai: P. P. ir J. P.. Taip pat liudytoja nurodė, kad su ieškovu vedė ir dabar veda bendrą ūkį ir jai yra žinoma, kad ieškovas paskolino jų bendrus šeimos pinigus atsakovui. Vekselio pasirašymo metu liudytoja nedalyvavo, pinigų perdavimo nematė, žino tik patį faktą ir sumą t. y. 28 000 Lt., tačiau tikslios datos kada pinigai buvo paskolinti, nežino. Taip pat liudytoja nurodė, kad paskolos raštelis visada būdavo ieškovo ir liudytojos bendruose namuose, esančiuose Didžiojoje Britanijoje, kur jie gyveno nuo 2011 m.

18. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ginčo vekselį atsakovas pasirašė užtikrindamas paskolos, gautos iš S. Ž., užtikrinimui. Ir ši paskola buvo skirta atsakovo įmonės UAB „T Gratis“ veiklos užtikrinimui. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina faktas, kad vekselyje nurodyta jo sudarymo bei pinigų perdavimo vieta sutampa su UAB „T Gratis“ buveinės adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas S. Ž., kuris nurodė, kad atsakovas yra jo pusbrolis, o ieškovą pažįsta, nes ieškovas draugavo su atsakovo seserimi. Liudytojas patvirtino, kad 2012 metais paskolino atsakovui 28 000 Lt grynais pinigais, pasirašant su atsakovu perdavimo aktą ir skolos raštelį – sutartį 2 egzemplioriais. S. Ž. nurodė, kad kai atsakovas gražino jam skolą, jis suplėšė ir išmetė visus dokumentus.

19. Taigi, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas liudytojos G. P. parodymus vertina kaip nepatikimus ir prieštaraujančius paties ieškovo nurodytoms aplinkybėms. Ieškovas nurodė, jog ginčo vekselį saugojo savo namuose, tuo tarpu, liudytoja teigia, jog vekselis buvo išvežtas į Didžiąją Britaniją. Be to, teismo posėdžio metu aiškinantis nuo kada ieškovė gyveno užsienyje, kai neva, vekselis buvo jos ir ieškovo namuose, liudytoja nurodė 2011 metus, kai tuo tarpu vekselis buvo surašytas tik 2012 m. balandžio 24 d.

20. Atsakovas taip pat nurodo, kad minėtas ginčo vekselis buvo laikomas kažkur jo namuose, todėl jį ieškovas galėjo paimti, kai kažkuriuo laiku pas jį gyveno. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytoja S. Š., kuri teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovu susipažino vėliau nei atsakovas – 2010 m. Liudytoja nurodė, kad jos brolis – atsakovas bandė kurti verslą, tačiau sunkiai sekėsi, bet kad brolis būtų skolinęsis pinigus iš ieškovo, liudytoja nežinojo. Liudytoja taip pat nurodė, kad ieškovas grįžęs iš Didžiosios Britanijos kurį laiką gyveno pas jos tėvus, o kai sužinojo, kad jam paskelbta tarptautinė paieška, ieškovui buvo pasiūlyta pagyventi pas liudytojos brolį – atsakovą. Liudytoja nurodė, kad pas brolį ieškovas pradėjo gyventi nuo 2019 m. pradžios ir gyveno apie mėnesį laiko.

21. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl šalis siejusių paskolinių teisinių santykių realaus egzistavimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovas, kuriam tenka pareiga įrodyti paskolinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, neįrodė paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovui fakto, o tuo pačiu ir atsakovo pareigos grąžinti ieškovui paskolą. Kitokio turinio, išskyrus paskolos, teisinių santykių tarp šalių egzistavimo ieškovas neįrodinėjo, todėl ieškovo nurodytu pagrindu neįrodžius ieškinio reikalavimo, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).

23. Atsakovą M. Š. atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokato padėjėjas T. P., kuriam už atsiliepimo į ieškinį surašymą, konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose, bei kitas suteiktas teisines paslaugas, atsakovas 2023 m. lapkričio 21 d., 2023 m. spalio 8 d., 2023 m. rugsėjo 21 d., 2023 m. rugpjūčio 23 d., 2023 m. rugpjūčio 17 d. ir 2023 m. liepos 21 d., 2023 m. gegužės 14 d., 2023 m. kovo 5 d., 2023 m. balandžio 10 d., 2024 m. sausio 21 d., mokėjimo nurodymais sumokėjo iš viso 3 607,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, atitinka civilinės bylos sudėtingumą, todėl ieškovo ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Valstybė šioje byloje dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 607,66 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų septynių eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.