- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-4-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00134-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- B. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- D. Ž.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovo (apelianto) V. Š. atstovui advokatui A. K., bei įstatyminiams atstovams G. Š. ir A. Š.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2196-452/2022 pagal ieškovo B. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu pirkėjo dalyje, tretieji asmenys byloje D. Ž., išvadą duodanti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas B. Š. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti apsimestiniu sandoriu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjo V. Š. dalyje, pripažinti jam pirkėjo teises ir nustatyti, kad 2015 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į D. Ž. parduotą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini): pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - viralinę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad apsigyvenęs bute, 2015 metų pavasarį ėmė ieškoti pirkti sodybą. Pagal skelbimą internete surado (duomenys neskelbtini) parduodamą sodybą. Nuvykęs ją apžiūrėjo ir pardavėjai D. Ž. paliko 2000 Eur avansą, pasirašė avansinį raštelį ir sutarė, kad turtas bus parduotas už 35 000 Eur. Kadangi sūnus G. Š. dirba nekilnojamojo turto agentūroje, kreipėsi į jį, kad padėtų nusipirkti gyvenamąjį namą su priklausiniais, pakonsultuotų - nuvyktų dar kartą apžiūrėti išsirinkto namo, savo nuožiūra surastų sandoriui sudaryti reikalingą notarą, rezervuotų laiką notaro kontoroje, pakonsultuotų, kokius dokumentus reikia pateikti notarui, palydėtų pas notarą. Nuvykęs pas notarą, spontaniškai sugalvojo pirkimo-pardavimo sandorį įforminti mažamečio anūko V. Š. vardu, siekiant išvengti papildomų rūpesčių tvarkant palikimo priėmimą, nes sandorio sudarymo metu buvo 76 metų amžiaus. Su G. Š. sutarė, kad teisiškai namas bus įformintas anūko V. Š. vardu, tačiau faktiškai priklausys jam (ieškovui). Name jis galės gyventi, tvarkytis, o pablogėjus sveikatai jį parduoti. Savo sūnumi G. Š. visiškai pasitikėjo. Sandorio sudarymo dieną nuvykęs į banką gyvenamojo namo pardavėjai D. Ž. pervedė likusią sutartos kainos dalį – 33 000 Eur ir pas notarę pasirašė sandorį, kuriuo buvo teisiškai įforminta, kad D. Ž. pardavė turtą nepilnamečiui V. Š., atstovaujamam tėvų G. Š. ir A. Š..
3. D. Ž. išsikrausčius iš namo, jame apsigyveno, darė kapitalinį remontą, šiltino namą. Visi gyvenamojo namo pagerinimai, namo renovacija pareikalavo didelių investicijų ir jam kainavo apie 20 000 Eur. Gyvendamas sodyboje mokėjo mokesčius, rūpinosi visa buitimi, namo priežiūra, darže sodino augalus, augino braškes, slyvas, trešnes, rudenį nuėmė derlių, šildymo sezono metu name pats kūreno malkinę krosnį. Per septynerius metus, kol gyveno ginčo name, nei sūnus, nei jo šeima, namu nesirūpino, tik retai atvažiuodavo aplankyti ir pasiimti sodo bei daržo gėrybių, kiaušinių. Vienintelį kartą sūnus padėjo nupjauti žolę. 2018 metais jam buvo pakeistas dešiniojo klubo sąnarys, 2021 metais pakeistas kairiojo klubo sąnarys. Blogėjant sveikatai, nusprendė įsigyti butą Panevėžyje ir kreipėsi į sūnų, prašydamas parduoti nepilnamečiui atsakovui teisiškai priklausantį gyvenamąjį namą. Sūnui ieškovas pasakė, kad už gautus pinigus pardavus namą nori nusipirkti dviejų kambarių butą Panevėžio mieste. G. Š. pranešė, kad jis ir žmona nesiims finansiškai skriausti savo nepilnamečio sūnaus ir iš savo vaiko nuosavybės neatims, nurodė, kad sulaukęs pilnametystės V. Š. galės savarankiškai priimti sprendimą, kaip jam elgtis su turimu turtu, todėl V. Š. priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais šiuo metu neparduos ir pinigų, reikalingų ieškovui butui pirkti, neduos. Sūnus priekaištavo, kad ieškovas 2021 metais pardavė turėtą bendrabučio tipo vieno kambario butą, į kurį tapęs neįgalus būtų galėjęs persikelti gyventi, taip pat pasiūlė parduoti ieškovui priklausančius žemės sklypus, o už gautus pinigus, pridėjus už bendrabutį gautą sumą, nusipirkti sau dviejų kambarių butą Panevėžyje. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino apsimestine ir negaliojančia D. Ž. ir V. Š., atstovaujamo A. Š. ir G. Š., pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį nuo jos sudarymo momento dėl turto pirkėjo V. Š.. Perkėlė B. Š. pirkėjo teises ir pareigas nuo sutarties sudarymo momento ir nustatė, kad 2015 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) jis įgijo nuosavybės teises į D. Ž. parduotą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini): pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - viralinę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas priteisė iš V. Š., o jam neturint pakankamai turto ar uždarbio, subsidiariai iš įstatyminių atstovų A. Š., ir G. Š. lygiomis dalimis po: 375 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas B. Š.; 500 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas Panevėžio 5-ojo notaro biuro notarei V. J.; 20,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (šalių paaiškinimus, taip pat kitus bylos įrodymus), darė išvadą, jog 2015 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas V. Š. yra statytinis. Tuo tarpu tikroji sandorio šalis yra ieškovas B. Š., kuris sutarties pagrindu įgijo ir vykdė visas pirkėjo teises ir pareigas. Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas 2015 m. balandžio 20 d. sandorio pirkėjo dalyje apsimestiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalis).
6. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje nustatyta, jog 2015 m. balandžio 20 d. sudarant pirkimo-pardavimo sandorį pirkėjas V. Š. buvo atstovaujamas abiejų savo tėvų, nes dėl savo amžiaus (buvo tik penkerių metų), jis negalėjo įgyvendinti savo kaip pirkėjo teisių ir objektyviai negalėjo pareikšti savo valios dėl sutarties sudarymo ar jos vykdymo. G. Š. ir A. Š. atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu neužsiminė apie savo ketinimus įsigyti namą (duomenys neskelbtini) kaime ir pripažino, kad V. Š. vardu faktiškai gyvenamąjį namą pirko ir su pardavėja atsiskaitė ieškovas, kad jie neprisidėjo prie namo kapitalinio remonto darbų ar įsigyto turto išlaikymo. Byloje nepateikta objektyvių įrodymų, kad jie kompensavo ieškovo patirtas investicijas į namo pagerinimą. Bylos nagrinėjimo metu G. Š. nurodė, kad jis padėjo tėvui suderinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą pas notarą ir kartais su šeima aplankydavo tėvą, nesikišdamas į jo tvarkomą sodybą. Atsakovo įstatyminiai atstovai iš esmės pripažino ieškovą įsigyto turto savininku, t.y. patvirtino pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinumą dėl subjekto, tačiau nesutiko su jo teise laisvai disponuoti turtu. Be to, pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog ieškovas surado parduodamą sodybą, derėjosi dėl jos pirkimo-pardavimo sąlygų, savo lėšomis atsiskaitė su pardavėja. Šiuo konkrečiu atveju trečiojo asmens D. Ž. 2022-05-13 rašte nurodytas patvirtinimas, kad pagal 2015 m. balandžio 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo sutartį pirkėjas B. Š. su ja yra pilnai atsiskaitęs, iš esmės patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę dėl sutarties apsimestinumo.
7. Kartu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs situacijos ypatumus, sprendė, kad priimtiniausias pažeistos ieškovo teisės gynimo būdas nagrinėjamoje byloje yra pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas į D. Ž. parduotą nekilnojamąjį turtą. Toks teisių bei pareigų perkėlimas nelems neproporcingo ir nesąžiningo vienos iš šalių interesų pažeidimo, nesukurs prielaidų trečiųjų asmenų teisėms pažeisti ir tolesniems ginčams kilti. Pripažinus ginčijamą sandorį apsimestiniu dalyje dėl pirkėjo teisių, ieškovo reikalavimas dėl šių teisių perkėlimo tenkinamas. Teismo vertinimu, priimamas sprendimas nepažeis V. Š. turtinių interesų, nes juos privalo užtikrinti nepilnamečio vaiko įstatyminiai atstovai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š., atstovaujamas įstatyminių atstovų bei atstovo advokato, prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, notarės V. J. turėtas išlaidas priteisti iš ieškovo; taip pat priimti naujai pateikiamus įrodymus.
8.1. Nurodo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog būtent atsakovas siekė sudaryti savo vardu pirkimo-pardavimo sutartį, siekė įgyti ginčo turtą nuosavybėn. Pats ieškovas B. Š. tiek teismo posėdžio metu, tiek ieškinyje nurodė esminę aplinkybę - jis siekė, kad sandorio šalimi (pirkėju) būtų V. Š. dėl to, jog po ieškovo mirties būtų mažiau teisinių reikalų tvarkant paveldėjimo dokumentus. Taip pat ieškovas nurodo ieškinyje, kad susitarė su G. Š., kad gyvenamasis namas faktiškai priklausys ieškovui, kad jis galės jame gyventi, jis galės jį sutvarkyti pagal savo pageidavimus, galės juo disponuoti, tik teisiškai bus įformintas anūko V. Š. vardu. Iš tokių ieškovo ieškinyje nurodytų sandorio aplinkybių, akivaizdu, kad ieškovas suprato, kad jis nebus turto savininkas, tačiau galės turėti tam tikras teises į V. Š. turtą. Taigi ieškovas, pasak jo paaiškinimų, puikiai suprato sudarant sandorį, kad įsigyjamas turtas nebus jo nuosavybė, bus V. Š. nuosavybė, o V. Š. jam leis naudotis turtu, leis jį remontuoti, prižiūrėti iki gyvenimo pabaigos, ar netgi leis parduoti. Taigi, tikroji B. Š. valia ir buvo ta, kad pirkėju ir turto savininku bus anūkas V. Š., kuris leis ieškovui naudotis turtu.
8.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas pripažino prašęs atsakovo tėvų (savo sūnaus ir marčios), kad turtas būtų parduotas, o to padaryti neleidus - pareiškė ieškinį. Taigi, ieškovas ieškinį pareiškė dėl to, kad jo manymu, atsakovo tėvai nesilaikė susitarimo, kad ieškovas galės parduoti turtą. Taigi ir šiuo atveju ieškovas pripažįsta, kad jis siekė sandorio sudarymo metu, jog turto savininku būtų V. Š., kuris turėjo leisti ieškovui sudaryti turto pardavimo sandorį. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo susitarimo, kad ieškovas galės laisvai disponuoti turtu, su ieškovo reikalavimu nesutiko ir mano, kad toks nesutikimas su ieškovo reikalavimu išreiškia tikrą savininko – V. Š. valią. Iš esmės, ieškovo nurodytos aplinkybės ieškinyje ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, leidžia daryti pakankamą išvadą, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl to, kad atsakovas nesilaikė susitarimo dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo turto, kuris priklausė pagal pirkimo- pardavimo sutartį nuosavybės teise atsakovui. Ieškovas aiškiai nurodė, kad atsakovas nesilaikė žodinių susitarimų, todėl laikytina, kad ieškovas galimai reiškia ieškinį dėl to, kad ieškovas buvo apgautas, o atsakovas, ieškovo vertinimu, nesilaikė žodinių susitarimų.
8.3. Apelianto vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas sumokėjo už nekilnojamąjį turtą, nėra esminė, nes ieškovas yra atsakovo senelis ir norėjo pasirūpinti atsakovo ateitimi. Mano, kad tai įprastinis sandoris, atitinkantis papročių ir geros moralės principus. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti, kad atsakovo vardu sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis neatitiko tiek faktinių susiklosčiusių aplinkybių dėl atsakovo turto įsigijimo, tiek ieškovo valios, jo sutikimo, kad turtą įsigytų atsakovas savo asmeninėn nuosavybėn. Be to bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas gana ilgą laiką (apie 7 metus) atsakovui jokių pretenzijų nereiškė. Be to, atsakovo tėvai sumokėjo notaro bei turto registravimo išlaidas.
8.4. Papildomai apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo ir atstovų trečiojo asmens notarės V. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą ieškovas be reikalo įtraukė notarę, atsakovas tai aiškiai nurodė. Teismas pašalino šį asmenį iš proceso, todėl visas šio asmens turėtas išlaidas bet kokios procesinės bylos baigties atveju, turi atlyginti ieškovas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. Ž. nurodo, kad ji pardavė nekilnojamąjį turtą, pirkimo – pardavimo sąlygos yra įvykdytos, ji nesidomėjo ir jai nebuvo aktualu, kieno vardu bus registruojamas turtas, o taip pat ji negali nurodyto jokių reikšmingų aplinkybių dėl kitų asmenų šeimų ginčų.
10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas B. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad priimtas skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovas, sudarydamas sandorį, siekė, jog turto pirkėju ir savininku būtų atsakovas V. Š., kad ieškovas norėjo V. Š. šį turtą padovanoti, kad pirkėju buvo apeliantas, kuris siekė šio sandorio ir buvo vidinė ir išorinė valia šį sandorį sudaryti. Apeliantas melagingai neigia aplinkybę, kad tarp ieškovo ir mažamečio atsakovo įstatyminio atstovo G. Š. buvo žodinis susitarimas, jog ieškovas galės atsakovo vardu perkamu turtu disponuoti savo nuožiūra, o pasikeitus aplinkybėms (sveikatos būklei), šį turtą parduoti. Be to, ieškovas pabrėžia ir tai, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas atsakovo atstovui G. Š. atlygino tiek notaro, tiek turto registracijos išlaidas, o notarės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovo, kuris laimėjo bylą, prieštarauja įstatymui.
10.2. Papildomai ieškovas nurodo, kad atsakovo papildomai pateikiami rašytiniai dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 189 – 192 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, keliamų liudytojų apklausai. Apeliantas prašo teismo jo pateiktus naujus įrodymus priimti, nurodo, kad dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau plačiau motyvų, kodėl įrodymai negalėjo būti pateikti, kodėl liudytojai, vadovaujantis CPK nuostatomis, negalėjo būti apklausti pirmosios instancijos teisme, nenurodo. Ieškovas prašo teismo šių rašytinių dokumentų, kurie yra neinformatyvūs, neatitinkantys įstatymo reikalavimų, nepriimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų jį pagal apeliantės nurodytas ribas. Šiuo atveju byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti, todėl teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja apeliaciniu skundu reiškiamų reikalavimų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalys (jų atstovai) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus bei nurodytas aplinkybes.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami nauji įrodymai – liudytojų parodymai, patvirtinti notaro. Apelianto vertinimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi prašomų prijungti dokumentų formą bei turinį, apelianto paaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau (iš esmės ieškovo ir atsakovo argumentai pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme yra tokie patys, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nenurodė ir nesirėmė jokiais duomenimis bei įrodymais, kurių šalys galėjo įvertinti ar nuo jų gintis), kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau ar nurodomų asmenų apklausti pirmosios instancijos teisme CPK nustatyta tvarka (liudytojų apklausa), todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Dėl šių priežasčių pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Nagrinėjamu atveju nustatytos šios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčas nekyla: 2015 m. birželio 20 d. D. Ž. (pardavėjas) ir V. Š., atstovaujamas tėvų A. Š. ir G. Š., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria pardavėja pardavė pirkėjui nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. Š. ir G. Š. sūnus, B. Š. vaikaitis, kuriam ginčo sandorio sudarymo metu buvo 5 metai. 2015 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)), AB DNB banke ieškovas B. Š. trečiajam asmeniui D. Ž. pervedė 33 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – namo pirkimui (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ginčas byloje nekyla taip pat dėl to, kad būtent ieškovas sumokėjo už nekilnojamąjį turtą, šį turtą prižiūrėjo, jį pagerino bei juo rūpinosi. Kilus nesutarimams dėl disponavimo nekilnojamuoju turtu tarp šalių nebuvo pasiektas bendras susitarimas, todėl ieškovas, praėjus maždaug 7 metams po nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti apsimestiniu sandoriu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjo V. Š. dalyje bei pripažinti ieškovui pirkėjo teises ir nustatyti, kad 2015 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jis įgijo nuosavybės teisę į visą šioje sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą.
16. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendė, kad atsakovas V. Š. buvo statytinis, o ginčo pirkimo – pardavimo sandoris – apsimestinis dalyje dėl pirkėjo, todėl yra pagrindas perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovui.
Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu
17. Apeliaciniu skundu atsakovas, atstovaujamas įstatyminių atstovų ir atstovo advokato, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei tvirtina, kad ginčo sandoris buvo nepagrįstai pripažintas apsimestiniu dalyje dėl pirkėjo.
18. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (CK 1.87 straipsnis). Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; kt.). Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-916/2019).
19. Apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina, kad pripažinti ginčo sandorį apsimestiniu nėra pagrindo, kadangi ieškovas puikiai suprato ir žinojo, jog nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandoris yra sudaromas anūko vardu bei siekė sudaryti tokį sandorį, dėl ko ieškinys yra nepagrįstas.
20. Nagrinėjamoje byloje esantys ir pirmiau aptarti įrodymai bei nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ieškovas, sumokėjo už ginčo nekilnojamąjį turtą, taip pat šiuo turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, jame gyveno, tačiau norėjo, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis būtų sudaryta bei turtas įregistruotas jo vaikaičio V. Š. vardu, kas ir buvo padaryta. Ieškovui išreiškus norą nekilnojamąjį turtą parduoti, V. Š., atstovaujamas įstatyminių atstovų, tokio sutikimo nedavė. Ieškovas viso civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu nuosekliai teigė, kad sudaryti ginčo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį vaikaičio vardu siekė tik todėl, kad ateityje būtų išvengta dokumentų tvarkymo formalumų bei išlaidų ginčo turto paveldėjimo atveju. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nenustatė pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo valia dėl ginčo sandorio pirkėjo buvo kitokia, nei įtvirtinta sutartyje.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei išklausęs šalis (jų atstovus) teismo posėdyje, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog sudarytas ginčo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandoris yra apsimestinis dalyje dėl pirkėjo.
22. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei ieškinyje ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytų paties ieškovo B. Š. aplinkybių, kad būtent jis sūnui pasiūlė sudaryti sandorį atsakovo vardu, paaiškino to priežastis (vyresnis ieškovo amžius ir papildomų išlaidų išvengimas paveldint turtą), ieškovas suvokė, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandoris yra sudaromas jo vaikaičio vardu ir sąmoningai to siekė, o taip pat ne vienerius metus sutiko su tokia situacija bei nesiekė jos keisti. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, jog pats B. Š. pripažįsta, kad ginčo pirkimo - pardavimo sutartis jam buvo perduota jos sudarymo dieną ir jis, gavęs sutartį, atliko mokėjimo pavedimą turto pardavėjai. Be to, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis yra pardavęs butą, ekologinį ūkį, taip pat turi nekilnojamojo turto, nuomoja žemę bei gauna stabilias pajamas, turi aukštąjį išsilavinimą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas turi patirties nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo teisiniuose santykiuose, o taip pat geba suvokti sudaromų sandorių teisines pasekmes. Be to, ieškovas procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog jaučiasi apgautas sūnaus, nes juo pasitikėjo bei neįvertino, kad sūnus gali taip su juo pasielgti; kad padarė esminę klaidą sudarydamas sandorį, nes labai pasitikėjo savo sūnumi. Tokie paties ieškovo teiginiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą dėl ieškovo valios pasikeitimo po galimai įvykusio konflikto su sūnumi, tačiau ne klaidos ar valios išraiškos neatitikimo dalyje dėl pirkėjo ginčo sandorio sudarymo metu. Šiuo atveju galima pagrįstai vertinti, kad ieškovas faktiškai siekė atlikti nekilnojamojo turto dovanojimą savo vaikaičiui atsakovui, tačiau vėliau, galimai susiklosčius konfliktinei situacijai su atsakovo įstatyminiais atstovais, ieškovo valia pasikeitė ir jis ėmėsi veiksmų dėl tokios dovanos, kuri buvo padovanota, sudarant pirkimo - pardavimo sandorį, kadangi nekilnojamasis turtas ieškovui nebepriklausė, atšaukimo.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje reikšminga egzistuojančių aplinkybių visuma, o būtent, jog ieškovas pripažino ir nurodė norėjęs, kad sandoris būtų sudarytas vaikaičio vardu, apie 7 metus nereiškė jokių pretenzijų dėl sudaryto sandorio nors turi nekilnojamojo turto bei yra sudaręs nekilnojamojo turto įsigijimo sandorių, taip pat kad atsakovo tėvai, jų teigimu, mokėjo notaro išlaidas bei VĮ „Registrų centras“ išlaidas, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas B. Š. siekė, kad turto savininku būtų V. Š., suprato sudaromo sandorio esmę ir žinojo teisines pasekmes, todėl 2015 m. birželio 20 d. D. Ž. (pardavėjas) ir V. Š., atstovaujamo tėvų A. Š. ir G. Š., sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra apsimestinis sandoris dėl pirkėjo, šalių valia buvo tikra, o ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu siekė būtent tokio rezultato, kuris buvo nurodytas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje. Ieškovo patirtis nekilnojamojo turto sandoriuose leidžia daryti išvadą, kad sudarydamas ginčo sandorį ieškovas suvokė nesąs įgyjamo turto savininkas ir tokia situacija jį eilę metų tenkino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, procesinės bylos baigties ir kitų klausimų
24. Apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), kadangi nepagrįstai nustatė sutarties šalių valios apsimestinumą dėl subjekto, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų, reglamentuojančių apsimestinio sandorio negaliojimo pagrindus, bei priimamas naujas sprendimas – pareikštas ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
25. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens, kuris buvo įtrauktas į procesą ieškovo prašymu ir vėliau iš proceso pašalintas, patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo, kadangi ieškovas šį asmenį į bylos nagrinėjimą įtraukė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas, šio apeliacinio skundo plačiau nenagrinėja, kadangi visos proceso dalyvių turėtos bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos iš teisminį ginčą pralaimėjusios šalies, t. y. šiuo atveju iš ieškovo.
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas visiškai, atsakovui iš ieškovo priteisiamos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 150 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą bei 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurių dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.
28. Kartu apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovo B. Š. ieškinys yra atmetamas, iš ieškovo priteisimos atsakovo bei trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pagal į bylą pateiktus duomenis už teisines paslaugas pirmosios instancijos teismas sumokėjo 400 Eur. Toks teisinių paslaugų dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.
29. Trečiasis asmuo notarė V. J. pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi duomenis, kad bendra už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėta suma yra 2 541,50 Eur. Iš 2022-05-06 rašto ir PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad už teisines paslaugas paskaičiuota suma yra 1 270,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilęs ginčas nėra priskirtinas prie labai sudėtingų situacijų, nereikalaujantis itin specifinių teisės aktų taikymo, taip pat byla nėra reikalaujanti didelio pasiruošimo bei apžvalgos, notarė iš bylos nagrinėjimo buvo pašalinta, spręstina, kad trečiojo asmens (notarės) turėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį yra per didelės, dėl ko mažintinos iki protingumo bei teisingumo principus atitinkančio dydžio – 1 000 Eur.
30. Iš ieškovo taip pat priteistinos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, kurios sudaro 40,32 Eur (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1, 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo B. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu pirkėjo dalyje, trečiasis asmuo byloje D. Ž., išvadą duodanti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atmesti.
Priteisti iš B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminių atstovų A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Panevėžio 5-ojo notaro biuro notarei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 (vieno tūkstančio eurų) pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 40,32 Eur (keturiasdešimt eurų 32 euro ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5662), sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“, (duomenys neskelbtini) - AB Luminor bank, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Šiaulių bankas“, (duomenys neskelbtini) - Danske bank A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) - UAB „Medicinos bankas“.
Priteisti iš B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminių atstovų A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.