- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- 2S-596-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00103-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-919-837/2017 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio taikos sutarties sąlygų vykdymo civilinėje byloje Nr. 2-919-837/2017. Nurodė, jog atsakovas A. B. tinkamai nevykdo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo 2017-09-11 nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, nes patvirtintą taikos sutartį iki nustatyto termino įvykdė tik iš dalies – sumokėjo 23 146,47, likusi skola – 13 483,13 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-05-25 nutartimi ieškovės prašymas tenkintas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos civilinėje byloje Nr. 2-919-837/2017 2017-09-11 nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl 13 483,13 Eur nesumokėtos sumos išieškojimo iš atsakovo A. B..
3. Teismas nustatė, kad 2017-09-11 taikos sutartis, kuria atsakovas A. B. įsipareigojo pagal nustatytą grafiką sumokėti ieškovei 36 604,84 Eur, yra įsiteisėjusi. Nurodė, kad taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovui nevykdant, arba netinkamai vykdant įsipareigojimus, jis moka 5 procentų dydžio palūkanas. Konstatavo, jog atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, kad jis būtų tinkamai vykdęs taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir sprendė esant pagrindui išduoti vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-05-25 nutartį panaikinti.
5. Nurodo, kad taikos sutartis neįvykdyta pilnai dėl aplinkybių, susijusių su ūkininkavimui nepalankiais metais, paskelbta ekstremalia situacija šalyje, kad finansiniai nuostoliai atsirado dėl force majore aplinkybių, kurios kartojosi ne vienerius metus bei kreditorių inicijuotų priverstinio vykdymo procesų. Teigia nevengiantis vykdyti įsipareigojimų, tačiau dėl objektyvių aplinkybių to padaryti laiku nepavyksta.
6. Tvirtina, kad ieškovės pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra nepagristas, pateiktas pažeidžiant teisingumo, protingumo ir subjektui suteikto gerojo administravimo principus, nes ieškovė net nesvarstė jo pateikto prašymo dėl likusios skolos mokėjimo dalimis.
7. Nurodo aplinkybes, susijusias su teismo įsakymo išdavimu civilinėje byloje Nr. eL2- 3113-1105/2020 bei tvirtina, kad teismas šių aplinkybių nevertino civilinės bylos Nr. 2-919-837/2017 kontekste, kaip ir kitų jo nurodytų, skolos grąžinimą objektyviai apsunkinančių, aplinkybių.
8. Mano, kad nėra gera praktika, kai neišnagrinėjus kitų byloje pateiktų prašymų, tiesiogiai susijusių su tuo pačiu ginčo objektu yra priimamas neigiamas pasekmes sukeliantis sprendimas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra motyvuota ir pagrįsta bylai aktualiomis įstatymo nuostatomis, priimta ištyrus ir įvertinus visus byloje šalių pateiktus įrodymus bei nustačius bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo A. B. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos išduotas vykdomasis raštas pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo 2017-09-11 nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje 2-919-837/2017, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, nurodė, kad taikos sutartis yra ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
14. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas A. B. nėra pilnai įvykdęs taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sumokėti ieškovei pagal nustatytą grafiką 36 604,84 Eur ir nutarties priėmimo metu yra skolingas ieškovei 13 483,13 Eur įmokų pagal taikos sutarties 1-5 punktus, turėjo teisinį pagrindą išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Apeliantas jokių šias išvadas paneigiančių argumentų atskirajame skunde nenurodė. Pažymėtina, kad apeliantas neneigia, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmiau nurodyta suma ieškovei nebuvo sumokėta, taigi taikos sutartis nebuvo pilnai įvykdyta. Dalis atskirojo skundo argumentų, analogiškų nurodytiems ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose atsiliepimuose į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kad savalaikį taikos sutarties sąlygų neįvykdymą nulėmė visa eilė nepalankių ūkininkavimui sąlygų, pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo nepaneigia bei nesudarė teismui pagrindo netenkinti pagrįsto ieškovės prašymo. Tuo labiau, kad A. B. pirmosios instancijos teismui jokių jo argumentus patvirtinančių neginčijamų įrodymų nepateikė, nors įvertinus proceso trukmę, tam turėjo daugiau nei pakankamai laiko, o vien aplinkybė, jog šalyje eilę metų yra skelbiama ekstremali situacija dėl nepalankių gamtinių sąlygų (sausros, liūčių ar pan.), pati savaime nepreziumuoja, kad nuo gamtos stichijų nukentėjo ir atsakovo A. B. ūkis.
16. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei apeliacinės instancijos teismui 2020-09-03 pateiktų įrodymų matyti, kad A. B. 2020-08-18 ir 2020-08-26 mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 13 483,08 Eur pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo 2017-09-11 nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas, tik priėmus ginčijamą nutartį, ėmėsi priemonių padengti skolą bei įvykdyti įsipareigojimus ieškovei.
17. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ieškovė, pateikusi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nesilaikė teisingumo, protingumo principo, nes pagal 2010-06-29 pirkimo pardavimo sutartį už įsigytus žemės sklypus A. B. nemokėjo nuo 2014 m. ir sudarydama taikos sutartį ieškovė sutiko įsiskolinimą išdėstyti šalių sutartu grafiku, kurio, patvirtinus taikos sutartį, apeliantas nesilaikė, tuo pats pažeisdamas teisingumo ir sąžiningumo principus.
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Tuo labiau, kad didžioji dalis skundo argumentų, susijusių su kitais apelianto kreditoriniais įsiskolinimais bei dėl jų pradėtomis priverstinio vykdymo procedūromis ar ieškovės inicijuotomis kitomis civilinėmis bylomis ir kt., kas nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.
19. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.