Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,

gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Edmundui Jonušui, Aušrai Saulėnienei, Žygimantui Rutkauskui, Elenai Žilėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ramūno Pačebuto, nuteistųjų P. G. (P. G.), D. G. (D. G.), A. M. (A. M.), S. S. (S. S.), ir nuteistojo S. S. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. (P. M.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. spalio 22 d.

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl heroino pardavimo S. S.) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl heroino pardavimo A. B.) – laisvės atėmimu penkeriems metams dviem mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl heroino pardavimo P. G.) – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl heroino pardavimo K. M.) – laisvės atėmimu penkeriems metams trims mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2017 m. gegužės 30 d.

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl psichotropinės medžiagos pardavimo P. M.) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo S. S.) – laisvės atėmimu penkeriems metams penkiems mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo E. Y.) – laisvės atėmimu penkeriems metams dviem mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 14 d.

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl heroino pardavimo V. P.) – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl heroino pardavimo V. M.) – laisvės atėmimu penkeriems metams septyniems mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų pardavimo J. K.) – laisvės atėmimu penkeriems metams aštuoniems mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų gabenimo turint tikslą platinti M. J.) – laisvės atėmimu penkeriems metams devyniems mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo kontrabanda siųsti narkotines medžiagas M. J.) – laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti) – laisvės atėmimu šešeriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Bausmę pirmus dvejus metus paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 30 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, S. S. pripažintas pavojingu recidyvistu.

I. P. (I. P.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir I. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, iš dalies atliktas pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendį. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. M. išieškota ir konfiskuota 50 Eur, iš D. G. – 53 Eur, iš S. S. – 155 Eur, kurie buvo gauti iš uždraustos veikos (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti S. S., E. Y., I. P. (I. P.), A. Š. (A. Š.), K. M. (K. M.), V. P. (V. P.), S. Š., A. B. (A. B.), V. M. (V. M.), J. K., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. M. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

1.1. P. M. 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 11 val., prie parduotuvės „P“, esančios (duomenys neskelbtini), iš A. M. už 30 Eur įgijo 0,005 g (1,98 %) psichotropinės medžiagos – buprenorfino ir laikė ją prie savęs sportinio megztinio kišenėje iki 2015 m. rugsėjo 18 d. 10 val. 30 min., kol asmens ir daiktų apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su D. G., I. P. pasikėsino vykdyti neteisėtą narkotinės medžiagos – heroino įgijimą, gabenimą turint tikslą ją platinti.

2.1. 2015 m. spalio 20 d. nuo 16 val. 11 min. iki 21 val. 21 min., I. P. būdamas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) antroje kameroje, esančioje (duomenys neskelbtini), skambino mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris XXXX į P. G. naudojamą abonentinį numerį XXXX, ir paprašė iš D. G. įgyti narkotinės medžiagos – heroino ir jam perduoti į areštinę. P. G. vykdydamas I. P. prašymą, 2015 m. spalio 20 d. apie 21 val. 39 min., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš D. G. už 3 Eur pasikėsino įgyti ir gabenti 0,011 g narkotinės medžiagos – heroino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apie 21 val. 40 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinė medžiaga – heroinas buvo rasta ir paimta asmens kratos metu.

3. D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su nusikaltimo organizatoriumi A. M. vykdė neteisėtą narkotinės medžiagos heroino gabenimą ir pardavimą S. S.

3.1. D. G. 2015 m. rugsėjo 28 d. V., nuo 14 val. 32 min. iki 14 val. 52 min., iš abonentinio numerio XXXX bendravo su A. M., naudojančiu abonentinį numerį XXXX, vykdė A. M. nurodymus ir gabeno narkotinę medžiagą, t. y. 0,020 g (40.3 %) heroino iki parduotuvės „D“, esančios (duomenys neskelbtini), kurią 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 14 val. 52 min. už 10 Eur pardavė S. S.

3.2. Taip pat D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą – heroiną, t. y. 2015 m. spalio 20 d. apie 14 val. 44 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), prie savęs laikė ir už 10 Eur pardavė A. B. 0,014 g (26,7%) narkotinės medžiagos – heroino.

3.3. Taip pat D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su I. P., P. G. vykdė neteisėtą narkotinės medžiagos – heroino pardavimą.

3.3.1. 2015 m. spalio 20 d. nuo 20 val. 40 min. iki 21 val. 22 min., I. P. būdamas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) antroje kameroje, esančioje (duomenys neskelbtini), paskambino mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris XXXX į D. G. naudojamą abonentinį numerį XXXX ir paprašė už 3 E. P. G. parduoti narkotinės medžiagos – heroino. D. G. 2015 m. spalio 20 d. apie 21 val. 39 min., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vykdymas I. P. prašymą už 3 Eur pardavė P. G. 0,011 g narkotinės medžiagos – heroino.

3.4. Taip pat D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 20 d. nuo 16 val. 30 min. iki 17 val. 41 min., iš abonentinio numerio XXXX bendravo su A. Š., K. M. naudojančiais abonentinį numerį XXXX, bei sutarė parduoti A. Š. ir K. M. narkotinės medžiagos – heroino. Po to apie 17 val. 45 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 30 Eur pardavė K. M. 0,061 g (39,3 %) narkotinės medžiagos – heroino, kurią K. M. gabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir apie 17 val. 47 min. perdavė A. Š., kuris 17 val. 48 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Po to, policijos pareigūnams persodinus A. Š. ir K. M. į automobilį „V“, valst. Nr. XXX, A. Š. narkotinę medžiagą – heroiną išmetė po priekine keleivio sėdyne, kuri 2015 m. spalio 24 d. 15 val. 20 min. buvo rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu.

3.5. Taip pat D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą – heroiną turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. nuo 2016 m. sausio 14 d. 17 val. 53 min., traukinyje vykstančiame iš V. į V., gabeno 0,154 g narkotinę medžiagą – heroiną iki 2016 m. sausio 14 d. 19 val. 45 min., kol V. traukinių stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas, o narkotinę medžiagą asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą – buprenorfiną, t. y. 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 11 val., prie parduotuvės „D“, esančios (duomenys neskelbtini), pardavė už 30 E. P. M. 0,005 g (1,98 %) psichotropinės medžiagos – buprenorfino.

4.1. Taip pat A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su nusikaltimo vykdytoju D. G., organizavo neteisėtą narkotinės medžiagos – heroino pardavimą.

4.1.1. A. M. 2015 m. rugsėjo 28 d. V. mieste, nuo 14 val. 32 min. iki 14 val. 52 min., iš abonentinio numerio XXXX bendravo su D. G. naudojančiu abonentinį numerį XXXX, ir numatydamas nusikalstamos veikos įvykdymo būdą, vietą, nurodė D. G. parduoti S. S. narkotinės medžiagos – heroino. D. G. vykdydamas nurodymus, gabeno narkotinę medžiagą – 0,020 g (40.3 %) heroiną iki parduotuvės „D“, esančios (duomenys neskelbtini) , kurią 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 14 val. 52 min. pardavė už 10 Eur S. S.

4.2. Taip pat A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą – heroiną, t. y. 2015 m. gruodžio 17 d. apie 16 val. 51 min., vaistinės „C“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pardavė už 20 Eur E. Y. 0,015 g (23 %) narkotinės medžiagos – heroino.

4.3. Taip pat A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą – heroiną, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. nuo 2016 m. sausio 12 d. tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, maršrutiniame autobuse, vykstančiame iš V. į V., gabeno 0,292 g narkotinę medžiagą heroiną iki 2016 m. sausio 12 d. 19 val. 05 min., kol prie autobusų stotelės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – heroinas.

5. S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą – heroiną, t. y. 2016 m. kovo 23 d. nuo 16 val. 21 min. iki 16 val. 31 min., avalynės taisyklos patalpose, esančiose(duomenys neskelbtini), pardavė už 75 Eur V. P. 0,515 g (27,9 %) narkotinės medžiagos – heroino.

5.1. Taip pat S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą – heroiną, t. y. 2016 m. balandžio 5 d. apie 14 val. 26 min., automobilyje „F. M.“ valst. Nr. XXX, stovėjusiame prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 60 Eur pardavė V. M. 0,294 g (30,3 %) narkotinės medžiagos – heroino.

5.2. Taip pat S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta (M. J.), turėdamas tikslą platinti, vykdė neteisėtą narkotinės medžiagos – heroino gabenimą, pasikėsindamas ją siųsti, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei (kontrabanda).

5.2.1. S. S. nuo 2016 m. balandžio 12 d. 16 val. 52 min. iki 2016 m. balandžio 13 d. 10 val. 05 min., V., iš abonentinio numerio XXXX, bendravo su M. J. naudojančia abonentinius numerius XXXX, XXXX, ir vykdė M. J. užmaskuotą prašymą iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką – J. S., adresu (duomenys neskelbtini), atsiųsti narkotinės medžiagos – heroino paslepiant šlepetėse ar bateliuose. Po to S. S., tiksliau tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, V. mieste, vykdydamas M. J. prašymą, paslėpė 0,366 g narkotinės medžiagos – heroino vyriškose šlepetėse. S. S. tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2016 m. balandžio 14 d. 15 val. 54 min. iki 2016 m. balandžio 16 d. 11 val. 38 min., iš abonentinio numerio XXXX, bendravo su E. Š., kuri dėl šios nusikalstamos veikos nėra kalta, naudojančia abonentinį numerį XXXX, sutarė E. Š. vardu išsiųsti siuntinį į Vokietijos Federacinę Respubliką, o 2016 m. balandžio 16 d. apie 12 val. 32 min., gabeno 0,366 g narkotinės medžiagos – heroino iki AB „L“, esančio (duomenys neskelbtini), kurio patalpose, kartu su E. Š., šlepetėse paslėptą narkotinę medžiagą – heroiną supakavo į pašto siuntą Nr. RN273204172LT, ir E. Š. perdavė minėtą pašto siuntą išsiųsti M. J. į Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2016 m. balandžio 18 d. 13.00 val., siuntinį su minėta narkotine medžiaga AB „L“ V. skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), poėmio metu paėmė policijos pareigūnai.

5.3. Taip pat S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir pardavė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), t. y. 2016 m. balandžio 19 d. 18 val. 28 min., nuo avalynės taisyklos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), gabeno 1,835 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta – 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis – 20,2 %, automobiliu „F. M.“ valst. Nr. XXX, iki sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, ir nuo 18 val. 40 min. iki 18 val. 43 min., automobilyje už 20 Eur pardavė J. K. 1,835 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta – 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis – 20,2 %.

5.4. Taip pat S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas – heroiną, kanapes (antžeminės dalys), psichotropinę medžiagą – amfetaminą, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

5.4.1. S. S. 2016 m. gegužės 17 d. iki 17 val. 10 min., prie savęs laikė 0,338 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,7% ir 0,674 g narkotinės medžiagos – heroino (33,21%), kol asmens kratos metu minėtos medžiagos buvo rastos ir paimtos.

5.4.2. Tuo tarpu, kitą dalį, t. y. 27,137 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 15,3% iki 16,7% ir 2,812 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, S. S. laikė avalynės taisyklos patalpose, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. gegužės 17 d. 17 val. 30 min., kol kratos metu šios medžiagos buvo rastos ir paimtos.

6. I. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su D. G. ir P. G., sukurstė D. G. neteisėtai parduoti narkotinę medžiagą –heroiną P. G., o P. G. neteisėtai įgyti, gabenti turint tikslą platinti šią narkotinę medžiagą.

6.1. I. P. 2015 m. spalio 20 d. nuo 16 val. 11 min. iki 21 val. 21 min., būdamas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) 2 kameroje, esančioje (duomenys neskelbtini), paskambino mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris XXXX į P. G. naudojamą abonentinį numerį XXXX, ir prašydamas sukurstė P. G. iš D. G. įgyti narkotinę medžiagą – heroiną ir perduoti jam į areštinę. Po to tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, nuo 20 val. 40 min. iki 21 val. 22 min., paskambinęs mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris XXXX į D. G. naudojamą abonentinį numerį XXXX, prašydamas sukurstė D. G. už 3 Eur P. G. parduoti narkotinės medžiagos – heroino. Po to 2015 m. spalio 20 d. apie 21 val. 39 min., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), P. G. vykdydamas jo prašymą iš D. G. už 3 Eur, pasikėsino įgyti ir gabenti 0,011 g narkotinės medžiagos heroino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apie 21 val. 40 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), P. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinė medžiaga – heroinas, kurios masė 0,011 g buvo rasta ir paimta P. G. asmens kratos metu.

7. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ramūnas Pačebutas apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį dėl P. M. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

7.1. P. M. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo terminą, t. y. 2015 m. rugsėjo 18 d. ir P. M. paskirti 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir P. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 38 MGL (1 431,08 Eur) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės dalį pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nuosprendį. Kitą skundžiamojo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

7.2. Prokuroro vertinimu, P. M. parodymai dėl disponavimo psichotropine medžiaga – buprenorfinu, kurie buvo skirti tik gydymo tikslams yra neįtikinami ir atmestini. Pažymima, kad išteisintasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, nėra nagrinėjamojoje byloje duomenų ir apie tai, jog gydėsi gydymo įstaigoje nuo priklausomybės narkotinėms, psichotropinėms medžiagoms ar turėjo šiai psichotropinei medžiagai įsigyti gydytojo receptą.

7.2.1. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad P. M. šią psichotropinę medžiagą įsigijo ne gydymo įstaigoje ar vaistinėje, o būtent iš narkotines ir psichotropines medžiagas platinančio A. M. Be to, išteisintasis P. M. jau buvo pripažintas kaltu ir nuteistas iš esmės už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kas patvirtina jo antivisuomenines nuostatas.

7.2.2. Tai, kad P. M. disponavo psichotropine medžiaga – buprenorfinu, neturėdamas tikslo gydytis nuo priklausomybės, patvirtina ir tolimesnės aplinkybės. Pažymėtina, kad išteisintasis po to, kai 2015 m. rugsėjo 11 d. įsigijo tabletę „Subutex“, kurios sudėtyje buvo 0,005 g (1,98 %) psichotropinės medžiagos – buprenorfino, ir toliau vartojo narkotines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. M. buvo sulaikytas 2015 m. rugsėjo 18 d. ir jo (išteisintojo) organizme buvo rasta morfino, 6-monoacetilmorfino (6-MAM) ir kodeino pėdsakų (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2015 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvada). Be to, kad preparatas „Subutex“ buvo vartojamas ne gydymo tikslams, patvirtina ir paties išteisintojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodė detalų šios psichotropinės medžiagos vartojimo būdą, t. y. įgytą tabletę padalino į keturias dalis, o vieną tabletės dalį sutrynė ir sumaišęs su vandeniu leidosi į veną. Tuo tarpu, pagal Valstybinės vaistų kontrolės patvirtinto preparato „ Subutex“ vartojimo lapelį, šis preparatas vartojamas per burną.

7.3. Prokuroro vertinimu, Panevėžio apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad P. M. padaryta veika atitinka ne baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Pasak apelianto, atsakomybei kilti pagal nurodytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, nereikalinga nustatyti ir įrodyti tai, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos laikomos turint kitokius tikslus nei asmeninį vartojimą. Be to, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio disponavimo, galima taikyti tik baudžiamąją atsakomybę, o ne administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. kovo 21 d. išvada Nr. XIIIP-437 „Dėl BK 259 straipsnio įstatymo pakeitimo projekto“).

8. Nuteistasis P. G. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę.

8.1. Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje jam nepagrįstai inkriminuota aplinkybė – narkotinių medžiagų platinimas.

8.2. Nuteistasis pažymi, kad narkotinių medžiagų niekam neplatino. Atkreipia dėmesį į tai, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jas naudojo seniai ir visos buvo skirtos tik asmeniniam vartojimui. Pasak apelianto, nagrinėjamojoje byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų apie tai, kad jis (apeliantas) platino narkotines medžiagas.

9. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), perkvalifikuoti į BK 259 straipsnį ir paskirti švelnesnę bausmę. Tuo tarpu, skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl heroino pardavimo P. G.) panaikinti ir šioje nuosprendžio dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat, prašo taikyti BK 64 ¹ straipsnio nuostatas ir paskirti subendrintą minimalią bausmę.

9.1. Skunde nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), nes šią narkotinę medžiagą gabeno savo asmeniniam naudojimui, o ne turint tikslą platinti.

9.1.1. Apeliantas pažymi, kad nuteistoji S. Š. parodymų metu, jį (apeliantą) apkalbėjo ir nepagrįstai nurodė, jog jis (apeliantas) gabentas narkotines medžiagas norėjo parduoti. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistosios S. Š. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

9.1.2. Nuteistasis tvirtina, kad telefoninių pokalbių išklotinės ar SMS pranešimų turiniai, nepatvirtina aplinkybės, jog jis (apeliantas) pardavinėjo ar siūlė įsigyti būtent narkotinių medžiagų. Tuo tarpu, kitų patvirtinančių duomenų, kad jis (apeliantas) pardavinėjo narkotines medžiagas, nagrinėjamojoje byloje, nėra.

9.2. D. G. skunde tvirtina, kad jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl heroino pardavimo P. G.), nepadarė.

9.2.1. Pažymi, kad telefonu jam (apeliantui) skambino I. P., tačiau prašė nupirkti produktų ir perduoti telefono kortelę, tačiau apie jokias narkotines medžiagas niekas nekalbėjo.

9.2.2. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prie bylos buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame matosi kaip P. G. perduoda jam (apeliantui) baltos spalvos telefoną, kurį buvo davęs I. P. Tuo tarpu, teismui šis vaizdo įrašas nebuvo pateiktas.

9.2.3. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad I. P. telefoninio pokalbio metu paprašė jo (apelianto) už 3 Eur parduoti P. G. narkotinės medžiagos – heroino. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad narkotinės medžiagos – heroino viena dozė kainuoja ne 3 Eur, o 10 Eur. Be to, po 21 val. 39 min. perduoti narkotinių medžiagų – heroino, jis neturėjo jokių galimybių, nes tokiu laiku siuntinių priėmimo skyrius uždarytas.

9.2.4. Tai, kad telefoninio pokalbio metu nebuvo kalbama apie narkotinės medžiagos – heroino pardavimą, patvirtino ir nuteistieji P. G. bei I. P. parodymų metu. Tuo tarpu, kitų duomenų patvirtinančių šią aplinkybę, nagrinėjamojoje byloje nėra.

9.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad dėl kitų jam inkriminuotų nusikaltimų savo kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl prašo taikyti BK 64¹ nuostatas ir sumažinti iki minimumo paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

9.4. Nuteistasis prašo panaikinti 53 Eur išieškojimą, nes neturi galimybių sumokėti šios sumos. Be to, yra bedarbis, o kitų pajamų neturi.

10. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Taip pat, prašo taikyti BK 64 ¹ straipsnio nuostatas.

10.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą, nes teisminis procesas vyko pagreitinto proceso tvarka.

10.2. Tvirtina, kad pirminių parodymų metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė jam (apeliantui) fizinį ir psichologinį spaudimą. Be to, nebuvo pristatytas į Panevėžio apygardos teismo posėdį, kuriame buvo skelbiamas nuosprendis.

10.3. Nuteistasis prašo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. sausio 10 d., nes į teismo posėdžius kitoje byloje buvo pristatomas kaip sulaikytasis (įtariamasis).

10.4. A. M. atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio dalyje, kurioje pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl psichotropinės medžiagos pardavimo P. M.), visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę, kurios dydis didesnis nei sankcijos vidurkis.

10.4.1. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo E. Y.), kai tuo tarpu, E. Y. dėl šios nusikalstamos veikos išteisino.

10.4.2. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo S. S.), nepagrįstai konstatavo, kad veikė bendrininkų grupe. Pažymi, kad dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir patvirtino, jog skambino D. G., kurio prašė parduoti narkotinės medžiagos – heroino S. S., tačiau bendrininkų grupe neveikė.

10.5. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas subendrindamas paskirtas bausmes, akivaizdžiai, paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad net prokuroras baigiamosios kalbos metu, teismo prašė paskirti jam švelnesnę bausmę, nei paskyrė Panevėžio apygardos teismas.

11. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti), perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį; nuosprendžio dalį, kurioje pripažintas kaltus ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl heroino pardavimo V. P.), pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl heroino pardavimo V. M.), pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų pardavimo J. K.) panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.

11.1. Skunde nuteistasis neigia savo kaltę ir tvirtina, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų pardavimo J. K.), nepadarė. Apelianto vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių jo kaltę. Pažymi, kad J. K. narkotinių medžiagų nepardavė, o telefoninio pokalbio metu kalbėjosi apie avalynę, kurią norėjo pataisyti.

11.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. balandžio 5 d. buvo vykdamas slaptas sekimas, tačiau šis įrašas teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas. Apelianto vertinimu, teisiamojo posėdžio metu būtina peržiūrėti šį video įrašą bei apklausti nuteistąją J. K. ir liudytojus (policijos pareigūnus) A. G., S. M., D. D.

11.2.1. Nuteistasis skunde pažymi, kad ši byla yra suklastota policijos pareigūno R. V., nes dėl jo vykdomo psichologinio smurto, išsakytų grasinimų, jis (apeliantas) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą.

11.2.2. Skunde apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus save apkalbėjo ir pripažino kaltę, nes policijos pareigūnas jam pažadėjo, jog panaikins kardomąją priemonę – suėmimą. Be to, dirbo su ortopedine avalyne ir turėjo daug užsakymų, kuriuos norėjo atlikti.

11.3. Taip pat, apeliantas skunde pažymi, kad nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jokių narkotinių medžiagų V. P. nepardavė.

11.3.1. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė tik liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. G., S. M., D. D. parodymais bei slapto sekimo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, pateiktų kaltinime. Pasak apelianto, vaizdo įraše matoma kaip V. P. eina gatve prie savo automobilio, o kaltinime nurodoma, kad V. P. užeina į avalynės taisyklą, o vėliau išeina. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino ir vaizdo įrašo neperžiūrėjo.

11.3.2. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į pirminius V. P. ikiteisminio tyrimo parodymus, duotus 2016 m. kovo 24 d., kurių metu tvirtino, kad 2016 m. kovo 23 d. 15 val. vartojo narkotikus, tačiau jaučiasi gerai ir gali duoti parodymus. Pasak apelianto, ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina jo (apelianto) nekaltumą, nes V. P. jau narkotines medžiagas – heroiną buvo įgijęs anksčiau.

11.3.3. Nuteistojo nuomone, policijos pareigūnas R. V. atsižvelgdamas į tai, kad jis (apeliantas) yra anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, suklastojo ir šį kaltinimą.

11.3.4. Taip pat nuteistasis prašo pateikti telefoninių pokalbių įrašus, kuriuose užfiksuoti 2016 m. kovo 23 d. pokalbiai su V. P.

11.4. Nuteistasis S. S. skunde tvirtina, kad narkotikų V. M. nepardavė, todėl nepagrįstai yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

11.4.1. Apeliantas prašo atsižvelgti į liudytojų A. G., S. M., D. D. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu. Pažymi, kad liudytojai paneigė savo pirminius parodymus ir tvirtino, kad nieko nematė.

11.4.2. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2016 m. kovo 23 d. telefoniniu pokalbiu, kuris nepatvirtina jokių aplinkybių. Be to, teismas visiškai nevertino telefoninio pokalbio, vykusio 2016 m. balandžio 5 d.

11.4.3. Nuteistasis skunde prašo teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausti V. M.

11.5. S. S. skunde pažymi, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį, yra kaltas tik jis (apeliantas), todėl prašo M. J. išteisinti. Pasak apelianto, M. J. yra visiškai nekalta, nes ji apie tai nieko nežinojo ir darė tik tai, ko jis (apeliantas) prašė.

11.5.1. Nuteistasis teigia, kad norėjo įsitikinti ar yra stebimas (ar klausomasi telefoninių pokalbių) policijos pareigūnų, todėl susitarė su M. J., jog telefoninio pokalbio metu, ji paprašys atsiųsti narkotikų, nes jai „bėda“, o jis įdės paketą su miltais ir išsiųs. Tačiau dėl blogo regėjimo, jis (apeliantas) sumaišė pakuotes ir išsiuntė paketą, kuriame buvo heroinas.

11.6. Apeliantas skunde prašo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti), perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Pasak apelianto, šias narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo savo reikmėms ir neturėjo jokio tikslo jų parduoti ar platinti.

11.7. Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo paskirtas gynėjas. Be to, ikiteisminio tyrimo tyrėja užrašė netiksliai jo (apelianto) duotus parodymus.

11.8. S. S. tvirtina, kad kratos metu iš jo buvo paimti pinigai ir mobilaus ryšio telefonas „Samsung SS“. Vėliau pinigai grąžinti, tačiau trūksta 345 Eur. Tuo tarpu, mobilaus telefono buvimo vieta yra nenustatyta, nagrinėjamojoje byloje taip pat nėra. Todėl prašo grąžinti 345 Eur ir mobilaus ryšio telefoną.

12. Nuteistojo S. S. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje nuteistasis S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl heroino pardavimo V. P.), pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl heroino pardavimo V. M.), pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų pardavimo J. K.), pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų gabenimo turint tikslą platinti M. J.), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo kontrabanda siųsti narkotines medžiagas M. J.) ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu, skundžiamojo nuosprendžio dalį, kurioje S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti) pakeisti, šią nusikalstamą veiką perkvalifikuojant į BK 259 straipsnio 1 dalį. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje S. S. pripažintas pavojingu recidyvistu ir nuteistajam paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

12.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

12.2. Gynėjas nurodo, kad S. S. nepardavė V. P. 0,515 g narkotinės medžiagos – heroino. Šią aplinkybę patvirtino ir V. P. parodymu metu.

12.2.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo S. S. vienais parodymais rėmėsi, o kitus nepagrįstai atmetė. Be to, neatsižvelgė ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu S. S. susitarė su policijos pareigūnu R. V., jog jei pripažins kaltę, svarstys galimybę dėl švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo.

12.2.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje pažymėjo, jog narkotinės medžiagos – heroino kainos yra nurodytos skirtingos, tačiau šių prieštaravimų nepašalino.

12.2.3. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog V. P. būtų buvęs avalynės taisyklos patalpose, pas S. S. Be to, tame pačiame pastate yra įsteigta daug ir kitų įstaigų.

12.2.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi S. Š. parodymais, kurių metu teigė, jog E. Š. yra sakiusi, kad A. M. gauna narkotinių medžiagų iš asmens pravarde Samochas, kuris turi avalinės taisyklą. Tuo tarpu, pati E. Š. parodymų apie šias aplinkybes, nėra davusi.

12.2.5. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamojoje byloje nepateikti visi garso įrašai, o liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas R. V. teisiamojo posėdžiu metu davė tikrovės neatitinkančius parodymus, siekiant nepagrįstai apkaltinti S. S., nes ikiteisminio tyrimo metu tarpusavyje konfliktavo.

12.3. Gynėjas skunde pažymi, kad nuteistasis S. S. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl heroino pardavimo V. M.), nes V. M. narkotinių medžiagų – heroino nepardavė. Be to, šią aplinkybę tiek parodymų metu, tiek parodymų patikrinimo vietoje, patvirtino ir V. M.

12.3.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2016 m. balandžio 5 d. vykusio susitikimo metu, automobilyje, V. M. grąžino 15 Eur skolą S. S. Šią aplinkybę, t. y. V. M. buvo įsėdęs į S. S. automobilį, patvirtina ir nagrinėjamojoje byloje pateiktas slapto sekimo vaizdo įrašas. Tačiau iš vaizdo įraše užfiksuotos medžiagos, nėra galimybės nustatyti kokie veiksmai buvo atlikti. Gynėjo vertinimu, nei iš vaizdo įrašo turinio, nei iš liudytoju apklausto policijos pareigūno D. D. parodymų negalima konstatuoti, jog šio susitikimo metu buvo parduota būtent narkotinė medžiaga.

12.3.2. Gynėjo vertinimu, byloje pateikti telefoninių pokalbių išrašai nepatvirtina, kad V. M. ir S. S. kalbėjosi bei tarėsi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, vietos, kainos, kiekio ir pan.

12.3.3. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad policijos pareigūnai atlikę slaptą sekimą ir turėję informacijos apie S. S. nusikalstamus veiksmus, nevykdė numatytos pareigos sulaikyti nusikalstamą veiką vykdantį asmenį, o leido tęsti nusikaltimų darymą, t. y. savo aktyviu veikimu galimai kontroliavo daromą nusikalstamą veiką.

12.4. Gynėjas skunde tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų S. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų pardavimo J. K.).

12.4.1. Taip pat apelianto vertinimu, paties nuteistojo S. S. parodymai negali būti pripažinti patikimais įrodymais, nes jų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Pažymi, kad nuteistojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, yra nenuoseklūs. Be to, ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas R. V. apgaulės būdu, privertė nuteistąjį S. S. duoti parodymus neatitinkančius tikrovės.

12.4.2. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti įtariamųjų DNR, tačiau S. S. pėdsakų ant pakuočių su narkotinėmis medžiagomis rasta nebuvo.

12.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis S. S. neigia, jog turėdamas tikslą platinti, vykdė neteisėtą narkotinės medžiagos – heroino gabenimą pasikėsindamas ją siųsti, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei (kontrabanda). Tvirtinama, kad nuteistasis turėjo tikslą patikrinti ar vykdoma jo mobilaus ryšio telefono kontrolė bei sekimas, todėl telefonu kalbėjo su M. J. iš anksto suderintus teiginius. Tačiau dėl įvykusios klaidos, t. y. dėl pervargimo, neblaivumo į šlepetes sudėjo ne miltus, o heroiną. Gynėjo vertinimu, ši nuteistojo nusikalstama veika yra neteisingai vertinama ir kvalifikuojama.

12.5.1. Pažymima, kad teisme nebuvo apklausta M. J., todėl gynėjo nuomone, būtų tikslinga šioje dalyje baudžiamąją bylą išskirti, kol bus surasta ir apklausta liudytoja.

12.5.2. Gynėjo nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, kad S. S. nusikalsti buvo įtakotas kito asmens. Šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtina telefoninių pokalbių turinys.

12.6. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš esmės „tiražavo“ nusikalstamų veikų padarymą, jų nenutraukdami anksčiau bei sąmoningai ir tyčia blogino traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teisinę padėtį, ir tokiu būdu sudarė prielaidas sunkių nusikaltimų darymui.

12.7. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti), nes nuteistasis šias narkotines ir psichotropines medžiagas buvo įgijęs savo reikmėms.

12.7.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis turėjo sveikatos problemų, o dirbant reikėjo energijos, todėl vartojo amfetaminą, poilsio metu – rūkydavo kanapes.

12.7.2. Tai, kad S. S. šias draudžiamas medžiagas įsigijo savo reikmėms, akivaizdžiai patvirtina ir tai, jog nuteistasis yra įrašytas į narkologinę įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant opioidus, konstatuotas priklausomybės sindromas.

12.8. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai S. S. pripažino pavojingu recidyvistu. Apelianto vertinimu, teismas šališkai vertino nuteistojo ankstesnius teistumus, skundžiamajame nuosprendyje jų net nenurodydamas. Todėl akivaizdžiai, padarė neteisingas išvadas, nurodydamas, kad S. S. yra teistas šešis kartus ir dėl to paskyrė griežtesnę bausmę.

13. Apeliacinio proceso metu prokurorė Aida Japertienė prašo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. P. prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų P. G., D. G., A. M., S. S. bei nuteistojo S. S. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus atmesti. D. G., S. S., A. M. ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintasis P. M. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

13.1. Nuteistųjų A. M., D. G. ir P. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai). Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13.2. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

13.3. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ta pati teisės norma leidžia viršyti apeliacinių skundų ribas, kai pagal apeliacinius skundus tikrinamojoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Tokiais atvejais, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nustatyti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmenims, dėl kurių skundų nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims, šiuo atveju bus patikrinta dėl nuteistojo I. P. inkriminuotos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Dėl BPK pažeidimų ir apeliacinių skundų argumentų

14. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu apeliantai skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuorodomis į pažeidimus, jų manymu, padarytus šioje nagrinėjamojoje byloje taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir ypač įrodymų vertinimą.

14.1. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą.

14.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti nuteistųjų S. S., A. M. ir nuteistojo S. S. gynėjo apeliacinių skundų argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji davė neteisingus pirminius parodymus, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnas R. V. darė fizinį ir psichologinį spaudimą bei žadėjo panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą.

14.2.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad S. S. 2016 m. gegužės 18 d. ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja O. V. pranešusi apie įtarimą, jis savo parašu patvirtino, jog žino apie įtariamajam garantuojamas teises, o vykusių apklausų metų davė parodymus, kurių teisingumą tiek pats įtariamasis, tiek jo gynėja R. V. dalyvavusi visose apklausose, patvirtino savo parašais (13 t., b. l. 51–52, 53–56, 58–60, 62, 63–64, 67–68, 69–70). Iš 2016 m. rugpjūčio 30 d. ikiteisminio tyrimo apklausos turinio matyti, kad įtariamasis S. S. apklausos metu nurodė, kad 2016 m. gegužės 20 d. savo parodymus pakeitė, nes pareigūnai pažadėjo nepratęsti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo (13 t., b. l. 69–70), tačiau jokių pastabų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl fizinio ir psichologinio spaudimo, nei pats įtariamasis, nei gynėja nepareiškė, ir į teisėsaugos institucijas dėl to nesikreipė.

14.2.2. A. M. 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešus apie įtarimą, jis taip pat savo parašu patvirtino, kad žino apie įtariamajam garantuojamas teises, o apklausų metu davė parodymus, kurių teisingumą tiek pats įtariamasis, tiek jo gynėja N. G. dalyvavusi visose apklausose, patvirtino savo parašais (10 t., b. l. 135–136, 137–140, 141–144, 150–151, 152–153, 154). 2016 m. sausio 14 d. įtariamąjį A. M. apklausiant pas Visagino miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat nei pats įtariamasis, nei jo gynėja jokių pastabų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų nepareiškė (10 t., b. l. 147–148). Pažymėtina tai, kad kitų duomenų apie tai, kad A. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė bet kokio pobūdžio spaudimą, nagrinėjamoje byloje nėra.

14.2.3. Panevėžio apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu S. S. tvirtino, kad 2016 m. gegužės 20 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu, apkalbėjo V. P., nes ikiteisminio tyrimo pareigūnas žadėjo pakeisti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę (16 t., b. l. 179–180). Tuo tarpu, A. M. teisiamajame posėdyje duodamas parodymus dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų skirtingų parodymų, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė jam spaudimą, todėl ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tai, ką nurodė pareigūnas R. V. Pažymėjo, kad teisiamojo posėdžio metu neprašė liudytojo R. V. paaiškinti šių aplinkybių, nes jis (liudytojas) būtų viską neigęs (17 t., b. l. 65).

14.2.4. Liudytojas R. V. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įtariamojo S. S. apklausose nedalyvavo. Tačiau atliekant S. S. sulaikymą, įtariamajam išaiškino, kad padėjimas tyrimui yra švelninanti aplinkybė, į kurią gali atsižvelgti teismas tiek skirdamas kardomąją priemonę, tiek bylą nagrinėjant iš esmės. Liudytojas taip pat parodė, kad jokių pasiūlymų ar sutarčių su įtariamuoju nebuvo. Be to, įtariamajam nežadėjo paskirti švelnesnės kardomosios priemonės, nes dėl jų paskyrimo sprendimo nepriima (16 t., b. l. 184–186; 17 t., b. l. 64–65). Pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo metu apklausas vykdžiusi tyrėja O. V. parodė, kad įtariamieji parodymus davė savo noru, o apklausos protokoluose buvo užfiksuotos tos aplinkybės, kurias nurodė patys įtariamieji. Liudytoja taip pat paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis S. S. parodymus keitė, tačiau keitimo priežastys jai nėra žinomos. Patvirtino, kad įtariamasis apie vykusius konfliktus su ikiteisminio tyrimo pareigūnais neminėjo, ir jai (liudytojai) šios aplinkybės nebuvo žinomos (17 t., b. l. 12).

14.2.6. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų apie tai, jog ikiteisminio tyrimo metu įtariamiesiems buvo daromas bet kokio pobūdžio spaudimas, siekiant išgauti iš jų tyrimui naudingus parodymus. Akivaizdu, kad apeliantai skunduose nurodydami šias aplinkybes, siekia sumenkinti savo ir kitų nuteistų asmenų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pirmosios instancijos teismas vertindamas tiek S. S., tiek A. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, bei atsižvelgiant į bylos aplinkybių visetą.

14.3. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo S. S. dėmesį į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra individualaus pobūdžio, todėl kiekvienas asmuo atsako už padarytą pavojingą ir baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Todėl nuteistojo S. S. ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumui ir nusikalstamų veikų kvalifikavimui neturėjo reikšmės tai, kad jis praeityje yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą.

14.4. Skunde nuteistasis A. M. pažymi, kad nebuvo pristatytas į pirmosios instancijos teismo teisiamąjį posėdį skelbiant nuosprendį.

14.4.1. Remiantis Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. teisiamojo posėdžio protokolu matyti, kad nuosprendis buvo skelbiamas nuteistajam A. M. nedalyvaujant (17 t., b. l. 101). BPK 308 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

14.4.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas galėjo paskelbti nuosprendį ir nedalyvaujant nuteistajam A. M., nes tai neprieštarauja BPK 308 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Tačiau pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokole nėra įrašo apie tai, kad teismas nutarė skelbti nuosprendį nedalyvaujant A. M.

14.4.3. Pažymėtina, kad šis formalus pažeidimas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimu, kuris būtų suvaržęs nuteistojo procesines teises. Be to, skelbiant nuosprendį teisiamajame posėdyje dalyvavo A. M. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas, o nuteistasis A. M. pasinaudojo teise apskųsti nuosprendį ir padavęs apeliacinį skundą savo teises realizavo (16 t., b. l. 134; 17 t., b. l. 101).

14.5. Nuteistojo S. S. gynėjas skunde tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikę slaptą sekimą ir turėję informacijos apie S. S. nusikalstamus veiksmus, nevykdė pareigos sulaikyti nusikalstamas veikas vykdantį asmenį, o leido tęsti nusikaltimų darymą. Apelianto vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš esmės „tiražavo“ nusikalstamų veikų padarymą.

14.5.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad šioje nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m. rugsėjo 18 d. (1 t., b. l. 1, 21), todėl visi duomenys turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti buvo renkami baudžiamojo proceso įstatymo tvarka.

14.5.2. Iš bylos duomenų matyti, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimis sankcionavo BPK 154, BPK 160 straipsniuose nustatytus neviešo pobūdžio procesinių priemonių taikymą, t. y. paskyrė S. S. slaptą sekimą nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. balandžio 25 d.; taip pat leido nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, klausantis S. S. pokalbių perduodamų elektroninių ryšių tinklais ir juos fiksuoti bei kaupti (4 t., b. l. 129–131, 133–135). Taip pat Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 158 straipsniu, leido Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus ir Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių skyriaus pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti slaptus tyrimo veiksmus, t. y. nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. balandžio 25 d., tris kartus slapta patekti į S. S. naudojamas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir jas apžiūrėti bei slapta sumontuoti ir naudoti technines priemones, kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį sužinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, iš jų slapta išmontuoti technines priemones ir šių veiksmų fiksavimui daryti vaizdo ir garso įrašus, filmuoti, fotografuoti, panaudoti visų rūšių vaizdo ir garso fiksavimo technines priemone (4 t., b. l. 171–173). Vėliau Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimis, pratęsė S. S. šias neviešo pobūdžio procesinių priemonių taikymą nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. (4 t., b. l. 140–141, 142–144, 145–147 ).

14.5.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus dokumentus dėl S. S. ikiteisminio tyrimo metu taikytų neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių pagal BPK 154 straipsnio, BPK 158 straipsnio, BPK 160 straipsnio nuostatas, pažeidimų nenustatė. Be to, jokių pažeidimų apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistojo S. S. gynėjas.

14.5.4. Konstatuotina, kad šie S. S. taikyti neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikomi kaip neproporcingi, pertekliniai, užsitęsę ir skatinantys (provokuojami) daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl šie surinkti duomenys, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje, atitinka teisėtumo ir leistinumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

14.6. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad baudžiamajame procese provokacija, ar kaip skunde apeliantas įvardija „tiražavimas“ suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Provokacijos (kurstymo) padaryti nusikalstamą veiką subjektu baudžiamojo proceso įstatymų prasme gali būti valstybės pareigūnai, veikiantys pagal Baudžiamojo proceso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymus. Pagal BPK 158 straipsnio 4 dalį, BPK 159 straipsnio 3 dalį, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnį, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką asmenims, atliekantiems tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, taip pat asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ir kriminalinės žvalgybos subjektams.

14.6.1. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog nuteistojo S. S. kaltė grindžiama provokacijos būdu gautais duomenimis. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad asmuo, veikdamas pagal teisėsaugos užduotį, bendravo su S. S. ir jį provokavo padaryti konkretų nusikaltimą, t. y. neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir Visagino miesto apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad tokių faktinių duomenų byloje nėra, nes pareigūnų vaidmuo tyrimo metu buvo pasyvus. Akivaizdu, kad S. S. nebuvo provokuojamas, o pagal bylos duomenys, jo veiksmai neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis buvo susiformavę dar iki jam taikomų neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių.

14.6.2. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu taikytos neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės padėjo nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis užsiimančius asmenis, tarp kurių ir S. S. Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai „tiražavo“ S. S. nusikalstamas veikas siekdami apsunkinti jo baudžiamąją atsakomybę.

Dėl P. M. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

15. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai išteisino P. M. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad prokurorui nepriimtinos Panevėžio apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo. Tuo tarpu, nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde neskundžia faktinių bylos aplinkybių dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl psichotropinės medžiagos pardavimo P. M.) (išskyrus dėl paskirtos bausmės dydžio paskyrimo), todėl šį Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis dėl A. M. nuteisimo neperžiūrima.

15.1. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

15.2. Remiantis Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. P. surašytu ir nagrinėjamoje byloje pateiktu kaltinamuoju aktu matyti, kad P. M. buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl to, jog neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 11 val., prie parduotuvės „P“, iš A. M. už 30 Eur įgijo 0,005 g (1,98 %) psichotropinės medžiagos – buprenorfino ir laikė ją prie savęs, sportinio megztinio kišenėje iki 2015 m. rugsėjo 18 d. 10 val. 30 min.

15.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad šis kaltinimas P. M. buvo grindžiamas paties kaltinimo parodymais, nuteistojo A. M. parodymais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiūros protokolais, specialisto išvada.

15.3.1. T. P. apygardos teismas išnagrinėjęs, įvertinęs ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo paties kaltinamojo P. M. (7 t., b. l. 91–92, 94; 16 t., b. l. 146), nuteistojo A. M. (10 t., b. l. 137–140, 147–148, 154; 16 t., b. l. 148–149) parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose, 2015 m. rugsėjo 18 d., 2016 m. sausio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo bei asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo protokolai (1 t., b. l. 23–24, 25; 3 t., b. l. 48–49), 2015 m. rugsėjo 18 d., 2016 m. sausio 11 d., 2016 m. liepos 12 d. apžiūros protokolai (1 t. b. l. 33–42, 55; 3 t., b. l. 56–58), 2016 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos apie buvusius telekomunikacijos įvykius, analizės (4 t., b. l. 21–22), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2015 m. lapkričio 10 d. specialisto išvada Nr. 140-(5879)-ISI-7302 (1 t., b. l. 30–31), nenustatė P. M. veiksmuose jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo požymių ir jį išteisino.

15.4. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo šioje nuosprendžio dalyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad buvo vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai, taip pat jų visuma, atsižvelgiama į byloje nustatytas aplinkybes, į neteisėtai įsigytų psichotropinių medžiagų rūšį ir kiekį, bei tokio vertinimo pagrindu buvo daromos atitinkamos išvados dėl P. M. kaltės. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad P. M. padaryta veika, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

15.5. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodydamas panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl P. M. išteisinimo, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog P. M. padaryta veika atitinka ne baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad P. M. padaryta veika neužtraukė baudžiamosios atsakomybės, neatsižvelgė į tai, jog P. M. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir neturėjo jokio tikslo gydytis, nebuvo įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, teistas už analogiškos veikos padarymą. Taip pat skunde tvirtinama, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio disponavimo, galima taikyti tik baudžiamąją atsakomybę, o ne administracinę atsakomybę.

15.5.1. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d.) 3¹ straipsnio nuostatas, už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

15.5.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. P. M. iš A. M. už 30 Eur įgijo 0,005 g (1,98 %) psichotropinės medžiagos – buprenorfino, kurią laikė iki 2015 m. rugsėjo 18 d. Pažymėtina, kad šios veikos padarymo metu, galiojo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos (nuo 2017 m. sausio 1 d. netekusios galios). Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, kuriuo P. M. buvo išteisintas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, buvo priimtas 2017 m. gegužės 30 d., t. y. kai jau galiojo naujas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.). Panevėžio apygardos teismas vertindamas, ar P. M. padaryta veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, ar administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, nuostatas, pagrįstai vadovavosi veikos padarymo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatomis (BK 3 straipsnio 1 dalis), nes pagal naujo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio disponavimo, galima taikyti tik baudžiamąją atsakomybę. Akivaizdu, kad naujas įstatymas laikytinas atsakomybę griežtinančiu įstatymu, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 3 dalimi, neturi grįžtamosios galios.

15.6. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tuo tarpu, ATPK 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Akivaizdu, kad už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, nustatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė.

15.6.1. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), kuriuo patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos), matyti, kad buprenorfinas yra psichotropinė medžiaga, kuri leidžiama vartoti medicinos tikslams, o jos nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,04 g.

15.7. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nagrinėjamos bylos dalyje, vertinant, ar P. M. atsakomybė priskirtina administracinei ar baudžiamajai teisei, būtina atriboti baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 straipsnio 1 dalis).

15.7.1. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje konstatuota, kad sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Todėl sprendžiant, kurią atsakomybės rūšį taikyti – ar veiką kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį, ar kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – vertinant padarytos veikos pavojingumą, turi būti atsižvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012; Nr. 2K-354/2014 ir kt.).

15.8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. M. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,005 g (1,98 %) buprenorfino.

15.8.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 18 d. apklaustas kaip įtariamasis P. M. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog siekdamas atsisakyti priklausomybės heroinui, nusprendė vartoti tabletes „Subatex“, nes iš draugų pasakojimų žinojo, kad gydymosi įstaigose nuo priklausomybės psichotropinėms ir (ar) narkotinėms medžiagoms, rekomenduoja vartoti šias tabletes, kurios sumažina abstinenciją. Tvirtino, kad tabletę „Subatex“ už 30 Eur, įsigijo 2015 m. rugsėjo 11 d. iš A. M., kurią parsinešęs į namus, padalino į keturias dalis, kiekvieną gabaliuką atskirai suvyniojo į foliją ir nešiojosi su savimi. Pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. ryte, šios tabletės vieną dalį suvartojo, t. y. smulkiai sutrynęs ir sumaišęs vandeniu, susileido į veną. Parodymų metu tvirtino, kad nežinojo, jog šios tabletės yra draudžiamos (7 t., b. l. 90, 91–92). Šiuos parodymus P. M. patvirtino ir 2016 m. gegužės 2 d. vykusios apklausos metu bei parodė, kad dėl šio poelgio gailisi (7 t., b. l. 94). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, P. M. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, nurodytas ikiteisminio tyrimo metu ir pažymėjo, kad šiuo metu psichotropinių medžiagų nevartoja (16 t., b. l. 146).

15.8.2. Nuteistasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo, vykusių 2016 m. sausio 14 d., 2016 m. rugsėjo 6 d. apklausų metu (10 t., b. l. 147–148, 154), tiek pirmosios instancijos teisme (16 t., b. l. 148–149), savo kaltę dėl P. M. parduotos tabletės „Subatex“ už 30 Eur, pripažino visiškai. Tvirtino, kad pats yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų – heroino, todėl gydytojas jam išrašė keturias tabletes „Subatex“. Visų tablečių nesuvartojo, todėl už 30 Eur vieną tabletę pardavė P. M.

15.8.3. Teisėjų kolegija atsižvelgusi tiek į P. M., tiek į A. M. parodymus, pažymi, kad šių tablečių „Subutex“ vartojimą, tiek išteisintasis, tiek nuteistasis, suvokė kaip preparatą, kuris padeda atsikratyti priklausomybės nuo narkotinės medžiagos – heroino, kurį vartojo abu. Tuo tarpu, kitų duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, t. y. kad P. M. įgijo ir laikė tabletę „Subatex“, neturėdamas tikslo gydytis nuo priklausomybės heroinui, nagrinėjamoje byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks P. M. suvokimas patvirtina, kad jo veiksmai nebuvo aiškiai nukreipti į įstatymo saugomų vertybių pažeidimą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nepaneigia ir prokuroro skunde nurodyti argumentai, jog P. M. šį preparatą įsigijo ne gydymo įstaigoje bei vartojo netinkamai, t. y. ne per burną, o leidosi į veną.

15.9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, P. M. įgytos ir laikytos psichotropinės medžiagos – buprenorfino kiekis, t. y. 0,005 g, kuris leidžiamas vartoti medicinos tikslais, aštuonis kartus mežesnis nei pagal Rekomendacijas maksimalus galimas nedidelis jos kiekis. Tai, kad P. M. siekė atsikratyti priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir palaikyti blaivų bei visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, akivaizdžiai patvirtina ir nagrinėjamoje byloje pateikta VĮ „Meikštų dvaras“ priklausomybių reabilitacijos centro 2017 m. balandžio 24 d. pažyma Nr. 576 (17 t., b. l. 97).

15.10. Nors apeliaciniame skunde prokuroras kaip didesnį veikos pavojingumą rodantį kriterijų nurodo tai, kad P. M. jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau pažymėtina, jog veikos pavojingumas siejamas su pačios veikos požymių kiekybine ir kokybine išraiška konkrečioje situacijoje, o ne kaltininko asmenybe bei pakartotinumu, kurie vertintini individualizuojant bausmės ar administracinės nuobaudos dydį.

15.11. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. M. veikos pavojingumą apibūdinantys subjektyvūs ir objektyvūs požymiai, t. y. neteisėtai įgytos ir laikytos psichotropinės medžiagos kiekis, rūšis, veiksmų intensyvumas, trukmė, tikslai ir motyvai, patvirtina, jog padaryta veika atitinka ne baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Be to, prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nenurodė konkrečių ir įtikinamų teisinių argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo šios skundžiamojo nuosprendžio dalies panaikinimą.

15.12. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas P. M. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pagrįstai išteisino nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl D. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

Dėl P. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. teigia, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Tuo tarpu, nuteistasis P. G. apeliaciniame skunde prašo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantams nepriimtinos Panevėžio apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

16.1. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų lūkesčių, taip pat nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

16.2. Pažymėtina, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šioje bylos dalyje netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį tiek D. G., tiek P. G. atžvilgiu.

16.3. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, kad D. G. 2015 m. spalio 20 d. apie 21 val. 39 min., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vykdymas I. P. prašymą, už 3 Eur pardavė P. G. 0,011 g narkotinės medžiagos – heroino, o P. G. vykdydamas I. P. prašymą, t. y. turint tikslą platinti, pasikėsino iš D. G. už 3 Eur įgyti ir gabenti 0,011 g narkotinės medžiagos – heroino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apie 21 val. 40 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinė medžiaga – heroinas buvo rasta ir paimta asmens kratos metu.

16.4. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka ir savo kaltę neigia, pažymėdamas, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad jis (D. G.) pardavė P. G. 0,011 g narkotinės medžiagos – heroino, tačiau ji pagrįsta ir įrodyta byloje ištirtais įrodymais, kurie akivaizdžiai atskleidė nuteistojo padarytos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

16.5. Pažymėtina, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Remiantis teismų praktika matyti, kad pardavimas yra apibrėžtas kaip vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo būdų, t. y. šių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Be to, pardavimo veika inkriminuojama ir tais atvejais, kai medžiagos buvo perleistos atidedant už mokėjimą (skolon) ir pan. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis medžiagomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2008; Nr. 2K-294/2008; Nr. 2K-293-697/2015 ir kt.).

16.5.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas faktą, kad D. G. 2015 m. spalio 20 d. apie 21 val. 39 min., vykdymas I. P. prašymą, už 3 Eur pardavė P. G. 0,011 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią P. G. būtų perdavęs I. P., esančiam areštinėje, rėmėsi iš dalies pačių nuteistųjų D. G., P. G., I. P. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, slapto sekimo bei asmens kratos protokolais, apžiūrų bei savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, specialisto išvada.

16.5.2. Nuteistasis I. P. tiek ikiteisminio tyrimo 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. rugsėjo 23 d. vykusių apklausų metu (9 t., b. l. 197–198, 200), tiek pirmosios instancijos teisme (16 t., b. l. 180–181), savo kaltę neigė, tačiau pažymėjo, kad areštinės kameroje turėjo mobilaus ryšio telefoną, kuriuo 2015 m. spalio 20 d. skambino P. G. ir nurodė kreiptis į D. G., kad jam perdavimui surinktų cigarečių, maisto, arbatos. Tvirtino, kad telefoninių pokalbių metu taip pat prašė į foliją supakuoti SIM kortelę, ją įdėti į polietileninį maišelį ir paslėpti cigarečių pakelyje.

16.5.3. Nuteistasis P. G. ikiteisminio tyrimo 2015 m. spalio 21 d. apklausos metu parodė, kad 2015 m. spalio 20 d. telefonu nebendravo, su nieko susitikęs nebuvo, o kratos metu rastą narkotinę medžiagą – heroiną, įsigijo 2015 m. spalio 18 d. iš čigonų taboro, esančio V. (9 t., b. l. 85–86). 2016 m. rugpjūčio 4 d. vykusios apklausos metu P. G. parodė, kad I. P. jam skambino iš areštinės ir prašė atnešti arbatos ir cigarečių. Tvirtino, kad 2015 m. spalio 20 d. buvo susitikęs ir su D. G., kuriam siūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną, tačiau jis nepirko. Pažymėjo ir tai, kad vykusio susitikimo metu, D. G. jam nieko neperdavė (9 t., b. l. 88–89). 2016 m. rugsėjo 6 d. vykusios apklausos metu P. G. papildomai parodė, kad I. P. skambino iš areštinės ir prašė nueiti pas D. G. paimti pinigus, kurie būtų skirti arbatai ir cigaretėms (9 t., b. l. 97). Pirmosios instancijos teisme P. G. parodė, kad narkotinę medžiagą – heroiną pirko čigonų tabore, V. Pažymėjo, kad I. P. skambino iš areštinės ir prašė nuvažiuoti pas D. G. pinigų cigaretėms ir arbatai. 2015 m. spalio 20 d. apie 21 val. 39 min., susitiko su D. G., tačiau nieko neperdavė. Papildomai nuteistasis parodė, kad vykusio susitikimo metu, D. G. padavė mobilaus ryšio telefoną, tačiau jį (telefoną) grąžino (16 t., b. l. 145–146).

16.5.4. Nuteistasis D. G. ikiteisminio tyrimo 2016 m. sausio 15 d. apklausos metu nurodė, kad P. G. narkotinių medžiagų nepardavė (11 t., b. l. 84–85). 2016 m. rugpjūčio 31 d. vykusios apklausos metu, D. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad paskambino I. P. ir paprašė per P. G. perduoti narkotikų. Nurodė, kad šie asmenys yra jam žinomi kaip vartojantys narkotines medžiagas. Nors tikslios datos neprisimena, tačiau galimai 2015 m. spalio 20 d., sutartu laiku ir vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), atėjo P. G., kuriam už 3 Eur pardavė narkotikų (11 t., b. l. 88–89). Pirmosios instancijos teisme D. G. paaiškino, kad neprisimena apie ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo 2016 m. rugpjūčio 31 d. apklausos protokolą pasirašė neskaitęs, tačiau šiuo metu yra susipažinęs su bylos duomenimis ir tvirtina, kad P. G. narkotinių medžiagų nepardavė. Paaiškino, kad telefoninių pokalbių metu su P. G. bei I. P. kalbėjo apie perdavimui reikalingus daiktus, t. y. apie cigaretes, maistą, baltą mobilaus ryšio telefoną ir pan. (16 t., b. l. 146–148).

16.6. Pažymėtina, kad iš aukščiau aptartų duomenų akivaizdu, kad I. P., P. G. ir D. G. neneigia, jog 2015 m. spalio 20 d. tarpusavyje bendravo telefonais, kurių metu I. P. nurodė P. G. susitikti su D. G., tačiau dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltais neprisipažino, išskyrus D. G. ikiteisminio tyrimo 2016 m. rugpjūčio 31 d. vykusios apklausos metu (16 t., b. l. 146–148).

16.6.1. Vertinant D. G. ikiteisminio tyrimo 2016 m. rugpjūčio 31 d. metu duotus parodymus, kurių metu pripažino kaltę ir patvirtino, kad I. P. prašymu P. G. pardavė už 3 Eur narkotinę medžiagą – heroiną, matyti, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis šiuos parodymus neigė, tvirtindamas, jog tokius parodymus neteisingai užrašė ikiteisminio tyrimo pareigūnė. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų darę bet kokio pobūdžio spaudimą dėl parodymų davimo. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja O. V., kuri atliko D. G. ikiteisminio tyrimo apklausas (17 t., b. l. 12–13). Todėl šios aplinkybės, akivaizdžiai duoda pagrindą abejoti D. G. pakeistų parodymų objektyvumu.

16.6.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia D. G. pateikta versija pirmosios instancijos teisme laikytina kaip gynybinė pozicija, siekiant bet kokiu būdu sušvelninti tiek savo (D. G.), tiek kitų nuteistųjų teisinę padėtį. Be to, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų tarpusavio ryšys.

16.7. Pažymėtina, kad D. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybės dėl narkotinės medžiagos – heroino pardavimo P. G. patvirtina ir byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, slapto sekimo bei asmens kratos protokolai, specialisto išvada.

16.7.1. Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2015 m. spalio 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo turinio matyti, kad 2015 m. spalio 20 d. mobilaus ryšio telefonais tarpusavyje intensyviai bendravo I. P., D. G. ir P. G., bei vartojant žodžius ir jų junginius užslėpta forma („įpilk jam normaliai dėl manęs“; „E, girdi ten normaliai padaryk gerai?“ ir pan.), tarėsi dėl narkotinės medžiagos – heroino pardavimo, perdavimo bei susitikimo vietos. Iš pokalbių suvestinių Nr. 1849, Nr. 1851, Nr. 1852, Nr. 1853, Nr. 1862, Nr. 1917 turinio matyti, kad I. P., pravarde P., būdamas areštinėje, skambina D. G. ir užslėpta forma, prašo parduoti per P. G. pravarde P., narkotinių medžiagų, kurias jam P. G. atneš į areštinę. Pokalbio metu, I. P. informuoja D. G., kad P. G. jam atneš 3 Eur ir telefoną, nes daugiau neturi. Taip pat I. P. pokalbio metu nurodė D. G. narkotines medžiagas supakuoti į foliją ir polietileninį paketėlį nuo cigarečių, kad būtų mažas ir gerai užsandarintas. Tuo tarpu, iš pokalbių suvestinių Nr. 1854, Nr. 1868, Nr. 1870 turinio matyti, kad P. G. skambina D. G. ir tariasi susitikti prie parduotuvės „D“ („D“ ) (1 t., b. l. 149–156).

16.7.2. Tai, kad 2015 m. spalio 20 d. apie 21 val. 39 min., P. G. susitiko su D. G. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei šalia esančios parduotuvės „D“, patvirtina ir slapto sekimo 2015 m. spalio 20 d. protokolas (2 t., b. l. 83).

16.7.3. Nors nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad šis 2015 m. spalio 20 d. vaizdo įrašas nebuvo pateiktas ir peržiūrėtas pirmosios instancijos teisme, tačiau iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 13 d. rašto Nr. 89-S-17167 matyti, jog atliekant slaptą sekimą, kurio metu buvo užfiksuotas 21 val. 39 min. D. G. ir P. G. susitikimas, vaizdo įrašas nebuvo daromas, o sekimas atliekamas pareigūnams tiesiogiai stebint asmenis, po kurio buvo surašytas slapto sekimo protokolas be priedų (18 t., b. l. 122). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teisme šis slapto sekimo protokolo turinys buvo perskaitytas, o jo turinio teisingumą patvirtino pats nuteistasis D. G. (18 t., b. l. 139).

16.7.4. Tai, kad šio susitikimo metu buvo perduota (parduota) narkotinė medžiaga – heroinas, o ne arbata, cigaretės ar kiti produktai, kaip teigė nuteistieji parodymų metu, patvirtina 2015 m. spalio 20 d. asmens kratos protokolas, iš kurio matyti, jog 2015 m. spalio 20 d. 21 val. 50 min. (t. y. iš karto po vykusio susitikimo su D. G.), atlikus P. G. asmens kratą, buvo rastas folijos lankstinukas su šviesiais milteliais supakuotais į paketą (2 t., b. l. 104). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2015 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada nustatyta, kad asmens kratos metu rastų pas P. G. folijos lankstinuke esančių miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurios masė yra 0,011 g. (2 t., b. l. 111).

16.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie aukščiau nurodyti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad D. G. vykdydamas I. P. prašymą, pardavė P. G. narkotinę medžiagą – heroiną. Tai, kad narkotinės medžiagos – heroino viena dozė kainuoja ne 3 Eur, o 10 Eur, akivaizdžiai, nepatvirtina nuteistojo D. G. nekaltumo.

16.9. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje nagrinėjamos bylos dalyje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo D. G. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybą, kad nuteistasis šios nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nepadarė.

16.10. Tuo tarpu, nuteistasis P. G. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje konstatuota aplinkybe dėl tikslo turėjimo platinti narkotinę medžiagą – heroiną. Pasak P. G., narkotinių medžiagų niekam neplatino, nes visos buvo skirtos tik asmeniniam vartojimui, todėl jam inkriminuota veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

16.10.1. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo P. G. dėmesį į tai, kad esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Pažymėtina, kad šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Be to, nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2014; Nr. 2K-52-699/2015; Nr. 2K-105-699/2016).

16.10.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aukščiau išdėstytų ir įvertintų duomenų, akivaizdu, kad 2015 m. spalio 20 d. asmens kratos metu rastą narkotinę medžiagą – heroiną, P. G. turėjo tikslą perduoti būtent I. P., tačiau to nepadarė, nes iš karto po šių narkotinių medžiagų įsigijimo iš D. G., buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tai, kad P. G. nespėjo perduoti I. P., esančiam areštinėje, narkotinės medžiagos – 0,011 g heroino, neturi reikšmės šios veikos kvalifikavimui. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tiek tuo atveju, kai nustatomas narkotinės ar psichotropinės medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktas (platinimas), tiek tuo atveju, kai kaltininkas to nepadaro, tačiau byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad tokį tikslą kaltininkas turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011; Nr. 2K-105-699/2016 ir kt.).

16.10.3. Atkreiptinas P. G. dėmesys ir į tai, kad vien aplinkybė, jog pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas ir platinti.

16.10.4. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 22 straipsnio 1 dalis ir BK 260 straipsnio 1 dalis, nuteistojo P. G. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

16.11. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems I. P. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, o P. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, pripažino jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. jog jiems inkriminuotas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu, D. G. nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo inkriminuota.

16.11.1. Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (BPK 305 straipsnio 1 dalis), nėra nustatyta, jog I. P., P. G. ir D. G. veikė bendrininkų grupe. Be to, kaltinamajame akte taip pat yra nurodoma, kad I. P. ir P. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (14 t., b. l. 58–198).

16.11.2. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, konstatuoja, kad nuteistiesiems I. P. ir P. G. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, taikytas nepagrįstai, todėl šios aplinkybės sunkinančios jų atsakomybę, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintinos. Tačiau ši aplinkybė, vertinat įstatyme numatytą bausmės maksimumą, jos vidurkį ir paskirtą nuteistiesiems bausmės dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, I. P. ir P. G. nėra pagrindas švelninti paskirtos bausmės.

Dėl veikos kvalifikavimo D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti)

17. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde prašo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Apeliantas tvirtina, kad narkotinę medžiagą – heroiną gabeno savo asmeniniam naudojimui, neturint tikslo platinti.

17.1. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų tikslas parduoti ar kitaip platinti, suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas parduoti bent vienam asmeniui. Tai vertinamasis kriterijus, kuris nustatomas vertinant surinktų įrodymų visumą. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslą patvirtina ne tik kaltininko parodymai, bet ir bylos faktinės aplinkybės, t. y. atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, jog kaltininkas apie tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir kt.), ar kaltininkas pats vartoja narkotines medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-699/2016; Nr. 2K-155-693/2016; Nr. 2K-235-648/2017 ir kt.).

17.2. Tai, kad D. G. neteisėtai gabeno 0,154 g narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą ją platinti, įrodo nuteistųjų A. M., A. B., S. S. parodymai, nuteistosios S. Š. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, 2016 m. sausio 14 d. asmens kratos protokolas (3 t., b. l. 75), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. sausio 21 d. specialisto išvada Nr. 140-(315)-ISI-431 (3 t., b. l. 89–90), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2016 m. sausio 20 d. specialisto išvada Nr. T-N 166/2016 (01) (11 t., b. l. 78), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2016 m. sausio 28 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (3 t., b. l. 65–74), 2015 m. lapkričio 26 d. tarnybinis pranešimas dėl informacijos perdavimo apie platinamas narkotines medžiagas (4 t., b. l. 82), kurie patvirtina nuteistojo D. G. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

17.2.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka D. G. kaltei nustatyti ir paneigti skunde nurodomą gynybinę versiją, kad tikslo platinti gabentas narkotines medžiagas – heroiną, neturėjo. Pažymėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltę neigia visiškai neatsižvelgęs į aplinkybių visumą bei nenurodydamas konkrečių ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų jo kaltę.

17.3. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad nuteistasis D. G. kritikuoja nuteistosios S. Š. parodymus. Apelianto vertinimu, S. Š. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, kuriais siekė jį apkalbėti

17.3.1. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris suformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Todėl įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes.

17.3.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji S. Š. tiek ikiteisminio tyrimo 2016 m. sausio 15 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d. apklausų metu, tiek 2016 m. sausio 21 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, savo kaltę pripažino ir parodė, jog narkotines medžiagas – heroiną pirkdavo iš D. G., pravarde D, kuris vieną „dozę“ parduodavo už 10 Eur. Tvirtino, kad kiti asmenys vartojantys narkotines medžiagas taip pat kreipdavosi į D. G., nes žinojo, jog jis parduoda. Tvirtino, kad ji su D. G. buvo susitarę važiuoti į V. pirkti narkotinių medžiagų, kurias būtų pardavę. 2016 m. sausio 14 d. atvykę su D. G. į V., nusipirko narkotinių medžiagų „dozėmis“, kurias pasidalino. Važiuojant traukiniu į V., D. G. gavo SMS pranešimą, kad bus reikalingos dvi „dozės“ narkotinių medžiagų, jai taip pat keli asmenys atsiuntė SMS pranešimus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo (10 t., b. l. 189–191, 193–194, 196). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, nuteistoji S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino bei nurodė, kad narkotines medžiagas įsigydavo iš D. G. Pažymėjo ir tai, kad mobilaus ryšio telefonu susitardavo dėl susitikimų, o susitikę aptardavo narkotinių medžiagų kiekį (16 t., b. l. 144–145; 17 t., b. l. 65–66 ).

17.3.3. Vertinant nuteistosios S. Š. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nenustatyta esminių prieštaringų aplinkybių, kurios leistų abejoti parodymų patikimumu ir juos vertinti kritiškai. Taip pat, nenustatyta ir aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad nuteistoji būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar siekė apkalbėti D. G. Akivaizdu, kad D. G. tik siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, skunde bando sumenkinti S. Š. parodymų patikimumą. Todėl teisėjų kolegija šį skundo argumentą vertina kaip nepagrįstą ir deklaratyvaus pobūdžio.

17.4. Pažymėtina, kad S. Š. parodymų patikimumą apie tai, jog D. G. platino narkotines medžiagas – heroiną, patvirtina ir nuteistųjų A. M. (10 t., b. l. 137–140, 147–148, 150–151; 16 t., b. l. 148–149), A. B. (7 t., b. l. 186–187, 190; 16 t., b. l. 145), S. S. (7 t., b. l. 133–134, 135–137, 142; 16 t., b. l. 148) parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, kurių metu nuosekliai tvirtino, kad D. G. platino narkotines medžiagas – heroiną, už vieną „dozę“ jam mokėjo 10 Eur bei buvo žinomas kaip asmuo, pravarde D., į kurį buvo galima kreiptis norint įsigyti narkotinių medžiagų.

17.5. Nors apeliantas skunde nurodo, kad 2016 m. sausio 28 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog jis pardavinėjo ar siūlė įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad D. G. 2016 m. sausio 14 d. gabentas narkotines medžiagas turėjo tikslą platinti, pagrįstai juo rėmėsi kaip vienu iš įrodymu.

17.5.1. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad iš protokole esančių 2016 m. sausio 14 d. pokalbių suvestinių Nr. 4385, Nr. 4478, Nr. 4528 turinio, akivaizdžiai matyti, kad tiek asmuo vardu V., tiek nuteistasis A. M., skambina D. G. ir pokalbių metu domisi, kada jis (D. G.) grįš iš V., bei vartojant žodžius užslėpta forma, teiraujasi ar atveš narkotinių medžiagų, tariasi dėl jų pardavimo, taip pat pokalbių metu nurodomas reikalingų dozių skaičius ir pan. (3 t., b. l. 65–74).

17.5.2. Pažymėtina ir tai, kad šiame pateiktame protokole nurodyti bei įvertinti duomenys, taip pat patvirtina ir nuteistosios S. Š. parodymų patikimumą, t. y. kad 2016 m. sausio 14 d. gabentas narkotines medžiagas būtų pardavę.

17.5.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis D. G. tokį tikslą turėjo, t. y. parduoti 2016 m. sausio 14 d. gabentas narkotines medžiagas – heroiną.

17.6. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes D. G. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl nėra jokio pagrindo kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl S. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos – heroino pardavimo V. P.)

18. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis S. S. ir jo gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas teigia, kad nuteistasis inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Apeliantai skunduose tvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas netinkamai įvertino šioje bylos dalyje surinktus įrodymus, paties nuteistojo S. S., kitų nuteistųjų V. P., S. Š. ir liudytojų parodymus, slapto sekimo vaizdo įrašą.

18.1. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje skundžiamojo nuosprendžio dalyje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei padarė teisingą išvadą dėl nuteistojo S. S. kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymus. Remiantis apeliacinių skundų turiniu matyti, kad vadovaujamasi tik apeliantams palankiais įrodymais, juos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis.

18.2. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat už šių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Pažymėtina, kad atsakomybei pagal šį straipsnį užtenka nustatyti bent vieną iš alternatyvių veikų. Be to, narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiek pardavimas, tiek kitoks realizavimas yra baigtas nuo to momento, kai asmuo pardavė ar kitaip išplatino (realizavo) šias medžiagas bent vienam asmeniui.

18.3. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, kad S. S. 2016 m. kovo 23 d. nuo 16 val. 21 min. iki 16 val. 31 min., avalynės taisyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), už 75 Eur pardavė V. P. 0,515 g (27,9 %) narkotinės medžiagos – heroino.

18.3.1. Nors apeliantai su byloje nustatytomis aplinkybėmis bei pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir nuteistojo S. S. kaltę neigia, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepatvirtina, kad teismo išvados nepagrįstos. Pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra susiję su objektyviais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

18.3.2. Tai, kad S. S. pardavė V. P. 0,515 g (27,9 %) narkotinės medžiagos – heroino, įrodo nuteistojo S. S. ikiteisminio tyrimo parodymai duoti 2016 m. gegužės 20 d. papildomos apklausos metu, iš dalies nuteistųjų S. Š., A. M. parodymai, liudytojų R. V., A. G., S. M., D. D. parodymai, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2016 m. kovo 23 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (5 t., b. l. 2–5), 2016 m. kovo 23 d. slapto sekimo protokolas (5 t., b. l. 9), 2016 m. kovo 23 d. asmens kratos protokolas (5 t., b. l. 13–16), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016 m. balandžio 18 d. specialisto išvada (5 t., b. l. 20–21), 2016 m. kovo 24 d. apžiūros protokolas (5 t., b. l. 23–32), 2016 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos apie buvusius telekomunikacijos įvykius (5 t., b. l. 48–55), 2016 m. gegužės 17 d. kratos protokolas (6 t., b. l. 89–91), kurie tinkamai atskleidė nuteistojo S. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

18.4. Remiantis liudytojų R. V. (7 t., b. l. 27–32; 16 t., b. l. 184–185), S. M. (7 t., b. l. 34–39; 16 t., b. l. 187), A. G. (7 t., b. l. 41–47; 16 t., b. l. 182–183), D. D. (7 t., b. l. 49–53; 16 t., b. l. 186–187) parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme bei 2016 m. kovo 23 d. slapto sekimo protokolu (5 t., b. l. 6, 9), kurie atskleidžia reikšmingų aplinkybių eigą, matyti, kad pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti neviešo pobūdžio procesinių priemonių taikymas S. S. atžvilgiu, elektroninių ryšių tinklais buvo klausomasi jo pokalbių. Nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2016 m. kovo 23 d. buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp S. S. ir V. P., iš kurių turinio matyti, kad V. P. skambina S. S. galimai norėdamas įsigyti narkotinių medžiagų bei tariasi dėl susitikimo avalynės taisykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai tikrindami turimą informaciją ir atlikdami slaptą sekimą, 2016 m. kovo 23 d. apie 16 val. 21 min., pamatė kaip į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią tarp V. g. X ir X namų, atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo V. P. ir nuėjo į S. S. naudojamas komercinei veiklai (t. y. avalinės taisykla) patalpas, esančias pastato pirmame aukšte nuo gatvės pusės, t. y. (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. 31 min. V. P. iš avalinės taisyklos išėjo ir įsėdęs į automobilio keleivio sėdynę, kartu su kitais asmenimis nuvažiavo į parduotuvę „S“, esančią (duomenys neskelbtini). V. P. išėjęs iš parduotuvės buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pristatytas į Visagino policijos komisariatą. Atlikus asmens kratą, buvo rastas ir paimtas užspaudžiamas plastiko maišelis su šviesiais milteliais. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016 m. balandžio 18 d. specialisto išvada nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,515 g (5 t., b. l. 20–21).

18.5. Nuteistasis V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad S. S. narkotinių medžiagų – heroino jam nepardavė, o šias medžiagas pats vartoja kiekvieną dieną ir net po kelis kartus (11 t., b. l. 181–182, 184–185, 186; 16 t., b. l. 144).

18.5.1. Remiantis nuteistojo S. S. ikiteisminio tyrimo 2016 m. gegužės 20 d. papildomos apklausos protokolu matyti, kad nuteistasis pripažino, jog V. P. vieną kartą pardavė narkotinės medžiagos – heroino. Tvirtino, kad V. P. jam paskambino ir paprašė pagalbos. Iš vykusio pokalbio suprato, kad V. P. reikia narkotinių medžiagų, todėl nurodė atvažiuoti. V. P. atvažiavo į jo avalynės taisyklos patalpas, kuriose jis (S. S.) pardavė jam narkotinių medžiagų – heroino už 75 Eur. Nurodė, kad narkotinės medžiagos buvo užspaudžiamame maišelyje, kurias buvo parsivežęs iš V., savo naudojimui (13 t., b. l. 58–60). Tuo tarpu, 2016 m. rugpjūčio 30 d. ikiteisminio tyrimo vykusios apklausos metu bei pirmosios instancijos teisme, nuteistasis šiuos parodymus neigė ir pažymėjo, kad V. P. apkalbėjo, nes pareigūnai pažadėjo nepratęsti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo (13 t., b. l. 69–70; 16 t., b. l. 177–180).

18.5.2. Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų darę bet kokio pobūdžio spaudimą dėl parodymų davimo ar žadėję pakeisti paskirtą kardomąją priemonę S. S. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai O. V., kuri atliko S. S. ikiteisminio tyrimo apklausas (17 t., b. l. 12–13) bei R. V., kuris dalyvavo nuteistojo sulaikyme (16 t., b. l. 184–186; 17 t., b. l. 64–65). Be to, byloje nenustatyta ir tai, kad liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas R. V. būtų kaip nors suinteresuotas bylos baigtimi ir sakytų netiesą, t. y. leistų abejoti jo parodymų patikimumu. Todėl šios nustatytos ir įvertintos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai, duoda pagrindą abejoti pakeistų parodymų objektyvumu.

18.5.3. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad nuteistųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant jų parodymus su visa kita bylos medžiaga, ir jais remtis galima tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, liudytojų parodymai ir pan. Taip pat ir įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes.

18.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybės dėl narkotinės medžiagos – heroino pardavimo V. P. patvirtina ir byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai.

18.6.1. Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2016 m. kovo 23 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 23 d., mobilaus ryšio telefonais tarpusavyje bendravo S. S. ir V. P. Iš pokalbių suvestinių Nr. 3840, Nr. 4030, Nr. 4056, kurių garso įrašai buvo perklausyti apeliacinės instancijos teisme (18 t., b. l. 137–138), matyti, kad V. P. skambina S. S. ir užslėpta forma („O girdi, o galima vieną suorganizuoti, a?“) prašo jam gauti narkotinių medžiagų bei nurodo kiekį. Taip pat iš pokalbių turinio matyti ir tai, kad nuteistieji tariasi susitikti pas S. S. darbe apie 16 val. 30 min. (5 t., b. l. 2–5).

18.6.2. Tai, kad 2016 m. kovo 23 d. apie 16 val. 21 min., V. P. atvyko pas S. S. į avalynes taisyklą, esančią pastato pirmame aukšte nuo gatvės pusės, (duomenys neskelbtini), patvirtina ir slapto sekimo protokolas (5 t., b. l. 9). Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų skunduose nurodomą aplinkybę, kad V. P. galimai atvyko į kitą įstaigą, o ne į avalynės taisyklą, nes tame pačiame pastate yra įsikūrusių daug įstaigų. Pažymėtina, kad tokie apeliantų samprotavimai yra subjektyvūs ir laikytini gynybine pozicija, siekiant bet kokiu būdu sušvelninti nuteistojo S. S. teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nustatytomis ir aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis.

18.7. Nuteistojo S. S. gynėjas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje skundžiamojo nuosprendžio dalį nepagrįstai grindė ir nuteistosios S. Š. parodymais, kurių metu teigė, jog E. Š. yra jai sakiusi, kad A. M. gauna narkotinių medžiagų iš asmens pravarde S., kuris turi avalynės taisyklą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad nuteistosios S. Š. parodymais, negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Nors S. Š. parodymai yra išvestiniai (netiesioginiai), nes nuteistoji parodymu metu nurodė aplinkybes, kurias buvo sužinojusi iš kitų asmenų, tačiau vertinti šiuos parodymus kritiškai nėra jokio pagrindo, nes nuteistasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad narkotines medžiagas – heroiną platinimui dažniausiai įsigydavo būtent iš S. S., kuriam už vieną heroino gramą mokėdavo apie 70 Eur. Taip pat nuteistasis A. M. parodymų metu patvirtino ir tai, kad S. S. narkotinių medžiagų turėdavo tiek namuose, tiek darbe (t. y. avalinės taisykloje) (10 t., b. l. 137–140, 141–144, 147–148, 150–151).

18.8. Apeliacinis teismas konstatuota, kad iš aukščiau nurodytų ir įvertintų duomenų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, šioje nagrinėjamos bylos dalyje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo S. S. kaltei nustatyti ir paneigti apeliantų gynybą, kad nuteistasis šios nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nepadarė.

Dėl S. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos – heroino pardavimo V. M.)

19. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo S. S. kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad 2016 m. balandžio 5 d. apie 14 val. 26 min., automobilyje, pardavė V. M. narkotinę medžiagą – heroiną, visiškai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.

19.1. Pažymėtina, kad pardavimas yra kaip vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo būdų, t. y. šių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Be to, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis medžiagomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2008; Nr. 2K-294/2008 ir kt.).

19.2. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, jog S. S. 2016 m. balandžio 5 d. apie 14 val. 26 min., automobilyje „F. M.“ valst. Nr. XXX, stovėjusiame prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 60 Eur pardavė V. M. 0,294 g (30,3 %) narkotinės medžiagos – heroino.

19.3. Nors apeliantai skunduose su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka ir neigia nuteistojo S. S. kaltę, pažymėdami, kad 2016 m. balandžio 5 d. vykusio susitikimo metu, automobilyje, V. M. grąžino 15 Eur skolą S. S., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo S. S. kaltė pagrįsta ir įrodyta byloje ištirtais bei įvertintais įrodymais, kurie akivaizdžiai atskleidė nuteistojo padarytos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

19.4. Tai, kad S. S. pardavė V. M. 0,294 g (30,3 %) narkotinės medžiagos – heroino, įrodo paties nuteistojo S. S. ikiteisminio tyrimo parodymai duoti 2016 m. gegužės 20 d. papildomos apklausos metu, iš dalies nuteistojo V. M. parodymai, liudytojų R. V., A. G., S. M., D. D., D. D. parodymai, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (5 t., b. l. 62–64), 2016 m. balandžio 5 d. slapto sekimo protokolas (5 t., b. l. 67), 2016 m. balandžio 5 d. asmens kratos protokolas (5 t., b. l. 68–70), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016 m. balandžio 18 d. specialisto išvada (5 t., b. l. 74–75), 2016 m. balandžio 6 d. apžiūros protokolas (5 t., b. l. 84–93), 2016 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos apie buvusius telekomunikacijos įvykius (5 t., b. l. 109–112), kurie tinkamai atskleidė nuteistojo S. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

19.5. Remiantis liudytojų R. V. (7 t., b. l. 27–32; 16 t., b. l. 184–185), S. M. (7 t., b. l. 34–39; 16 t., b. l. 187), A. G. (7 t., b. l. 41–47; 16 t., b. l. 182–183), D. D. (7 t., b. l. 49–53; 16 t., b. l. 186–187), D. D. (17 t., b. l. 14–15, 64) parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, 2016 m. balandžio 5 d. slapto sekimo protokolu (5 t., b. l. 67, 101–102), kurie atskleidžia reikšmingų aplinkybių eigą, matyti, kad pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti neviešo pobūdžio procesinių priemonių taikymas S. S. atžvilgiu, buvo klausomasi jo pokalbių perduodamų elektroninių ryšių tinklais. Nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp S. S. ir V. M., iš kurių turinio matyti, kad V. M. skambina S. S. galimai norėdamas įsigyti narkotinių medžiagų bei tariasi dėl susitikimo, t. y. prašo S. S. atvažiuoti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai tikrindami turimą informaciją ir atlikdami slaptą sekimą, 2016 m. balandžio 5 d. apie 14 val. 24 min., užfiksavo kaip S. S. išėjęs iš avalynės taisyklos, esančios (duomenys neskelbtini), įsėdo į automobilį „F. M.“ valst. Nr. XXX, ir nuvažiavęs į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, sustojo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apie 14 val. 26 min. į S. S. vairuojamą automobilį įsėdo V. M., kurio metu vienas kitam kažką perdavė. Po kelių sekundžių, V. M. išlipo iš automobilio ir kažką laikydamas kairės rankos sugniaužtame kumštyje, įsidėjo į striukės kairės pusės šoninę kišenę ir nuėjo link namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apie 14 val. 51 min. (duomenys neskelbtini), V. M. buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pristatytas į Visagino policijos komisariatą (12 t., b. l.74). Atlikus asmens kratą, buvo rastas ir paimtas užspaudžiamas plastiko maišelis su šviesiais milteliais. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016 m. balandžio 18 d. specialisto išvada nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,294 g (30,3 %) (5 t., b. l. 74–75).

19.5.1. Ikiteisminiame tyrime nuteistasis V. M. 2016 m. balandžio 6 d. apklausos metu teigė, kad su S. S. susitikęs nebuvo (12 t., b. l. 60–61). 2016 m. liepos 18 d. vykusios apklausos metu tvirtino, kad 2016 m. balandžio 5 d., t. y. kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, buvo susitikęs su S. S., tačiau susitikimo priežasties neprisimena (12 t., b. l. 69–70). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad 2016 m. balandžio 5 d. buvo susitikęs su S. S., kuriam grąžino 15 Eur skolą. Pažymėjo ir tai, kad prieš įsėdant į S. S. automobilį, su savimi turėjo narkotinę medžiagą – heroiną, kurią buvo įsigijęs, Vilniuje (16 t., b. l. 150–151). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. M. papildomai apklaustas nebuvo, nes tiek nuteistasis S. S., tiek jo gynėjas savo prašymo nurodyto apeliaciniuose skunduose, atsisakė (18 t., b. l. 139).

19.5.2. Nuteistasis S. S. 2016 m. gegužės 18 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad V. M. niekada nesikreipė dėl narkotinių medžiagų – heroino pardavimo (13 t., b. l. 53–56). Tuo tarpu, remiantis nuteistojo S. S. ikiteisminio tyrimo 2016 m. gegužės 20 d. papildomos apklausos protokolu matyti, kad nuteistasis pripažino, jog 2016 m. balandžio 5 d. savo automobilyje, už 60 Eur pardavė V. M. narkotinės medžiagos – heroino (13 t., b. l. 58–60). Pirmosios instancijos teisme bei apeliacinio proceso metu, nuteistasis S. S. patvirtino, kad 2016 m. balandžio 5 d. buvo susitikęs su V. M., kuris automobilyje perdavė jam skolą, t. y. 15 Eur (16 t., b. l. 177–180; 18 t., b. l. 137–140).

19.5.3. Pažymėtina, kad iš aukščiau aptartų ir išdėstytų nuteistųjų parodymų, akivaizdu, kad tiek S. S., tiek V. M. pripažino, kad 2016 m. balandžio 5 d. buvo susitikę S. S. automobilyje, kurio metu vyko perdavimas. Nors tiek apeliantai skunduose, tiek nuteistieji V. M. ir S. S. teisme tvirtino, kad šio vykusio susitikimo metu buvo perduoti pinigai, o ne narkotinė – medžiaga heroinas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pateikta versija laikytina kaip gynybinė pozicija, siekiant bet kokiu būdu sušvelninti nuteistųjų teisinę padėtį.

19.6. Tai, kad šio susitikimo metu, S. S. pardavė (perdavė) V. M. narkotinę medžiagą – heroiną, akivaizdžiai patvirtina tiek paties S. S. ikiteisminio tyrimo 2015 m. gegužės 20 d. papildomos apklausos metu duoti parodymai, tiek nagrinėjamoje byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo ir slapto sekimo protokolai.

19.6.1. Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nustatyta, kad nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. mobilaus ryšio telefonais nuolat tarpusavyje bendravo S. S. ir V. M. Iš pokalbių suvestinių Nr. 4039, Nr. 1418, Nr. 4952, kurių garso įrašai buvo perklausyti apeliacinės instancijos teisme (18 t., b. l. 137–139), matyti, kad V. M. telefoninių pokalbių metu, užslėpta forma, trumpiniais („...man reikia vieno...“; „vieną“) prašo S. S. gauti jam narkotinių medžiagų. Tuo tarpu, iš pokalbio Nr. 4952 turinio, užfiksuoto 2016 m. balandžio 5 d. 14 val. 22 min., matyti, kad S. S. informuoja V. M., jog yra atvažiavęs bei nurodo išeiti (5 t., b. l. 62–64).

19.6.2. Tai, kad 2016 m. balandžio 5 d. apie 14 val. 26 min., S. S. atvažiavo pas V. M. bei susitikimo metu, automobilyje, vyko perdavimas, patvirtina ir 2016 m. balandžio 5 d. slapto sekimo protokolas (5 t., b. l. 67), kuris buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teisme (18 t., b. l. 138), o jame užfiksuoto vaizdo teisingumą patvirtino ir pats nuteistasis S. S.

19.6.3. Pažymėtina ir tai, kad šio susitikimo metu, akivaizdžiai, S. S. pardavė V. M. narkotinę medžiagą – heroiną, o ne atidavė skolą, kaip teigė nuteistieji parodymų metu ir apeliantai apeliaciniuose skunduose, nes iš karto po įvykusio susitikimo, V. M. buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir atlikus asmens kratą, pas jį buvo rastas vienas maišelis su narkotine medžiaga (5 t., b. l. 68–70, 74–75). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pokalbių suvestinėse nėra užfiksuotą jokių pokalbių apie tai, jog V. M. yra skolingas S. S. bei norą grąžinti pinigus ir pan.

19.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad S. S. pardavė V. M. narkotinę medžiagą – heroiną bei paneigti apeliantų gynybą, kad S. S. nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepadarė.

19.8. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantų skunduose nurodomą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikę slaptą sekimą, pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojais tvirtino, jog nieko nematė. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad liudytojais apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai D. D., R. V., S. M., D. D. pirmosios instancijos teisme, išsamiai nurodė ir paaiškino jiems žinomas aplinkybes apie 2016 m. balandžio 5 d. vykusį slaptą sekimą, kurio metu buvo užfiksuota kaip S. S. ir V. M. vienas kitam kažką perduoda (16 t., b. l. 184–185, 186–187; 17 t., b. l. 14–15, 64). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog liudytojais apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi ir sakytų netiesą. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikę slaptą sekimą ir iš tolo stebėję bei filmavę susitikimą tarp S. S. ir V. M., vykusį automobilyje, negalėjo aiškiai įvardinti (patvirtinti), jog vykusio perdavimo metu S. S. perdavė V. M. būtent narkotinę medžiagą – heroiną, nepaneigia nuteistojo kaltės, nes visi įrodymai yra vertinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Dėl S. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų – kanapių gabenimo ir pardavimo J. K.)

20. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis S. S. ir jo gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas teigia, kad nuteistasis S. S. narkotinių medžiagų – kanapių J. K. nepardavė. Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantams nepriimtinos Panevėžio apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

20.1. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje skundžiamojo nuosprendžio dalyje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei padarė teisingą išvadą dėl nuteistojo S. S. kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymus.

20.2. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, jog S. S. 2016 m. balandžio 19 d. 18 val. 28 min., nuo avalynės taisyklos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), gabeno 1,835 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta – 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis – 20,2 %, automobiliu „F. M.“ valst. Nr. XXX, iki sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, ir nuo 18 val. 40 min. iki 18 val. 43 min., automobilyje už 20 Eur pardavė J. K. 1,835 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta – 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis – 20,2 %.

20.3. Pažymėtina, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Pardavimas ar kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo pardavė ar kitaip išplatino psichotropines ar narkotines medžiagas bent vienam asmeniui. Tuo tarpu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimu laikomas šių medžiagų pervežimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, bet kokia transporto rūšimi, bet kokiu būdu, taip pat nepriklausomai nuo to, kokioje transporto priemonės vietoje šios medžiagos sudėtos, paslėptos ar ne, t. y. gabenimo būdas veikai kvalifikuoti reikšmės neturi.

20.4. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Nors apeliantai skunduose tvirtina, kad S. S. narkotinių medžiagų – kanapių nepardavė J. K., tačiau pažymėtina, kad nuteistojo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei įvertintais įrodymais.

20.5. Tai, kad S. S. 2016 m. balandžio 19 d. gabeno 1,835 g narkotinių medžiagų – kanapių, kurias pardavė J. K., įrodo paties nuteistojo S. S. ikiteisminio tyrimo parodymai duoti 2016 m. gegužės 20 d. papildomos apklausos metu, liudytojų R. V., A. G., S. M., D. D. parodymai, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2016 m. balandžio 20 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (6 t., b. l. 2–3), 2016 m. balandžio 19 d. tarnybinis pranešimas dėl slapto sekimo (6 t., b. l. 4), 2016 m. balandžio 19 d. slapto sekimo protokolas (6 t., b. l. 7–8), 2016 m. balandžio 19 d. asmens kratos protokolas (6 t., b. l. 13–15), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016 m. balandžio 28 d. specialisto išvada (6 t., b. l. 18–19), 2016 m. balandžio 20 d. apžiūros protokolas (6 t., b. l. 21–27), 2016 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos apie buvusius telekomunikacijos įvykius (6 t., b. l. 39–43), kurie tinkamai atskleidė nuteistojo S. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

20.5.1. Remiantis liudytojų R. V. (7 t., b. l. 27–32; 16 t., b. l. 184–185), S. M. (7 t., b. l. 34–39; 16 t., b. l. 187), A. G. (7 t., b. l. 41–47; 16 t., b. l. 182–183), D. D. (7 t., b. l. 49–53; 16 t., b. l. 186–187) parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, 2016 m. balandžio 19 d. slapto sekimo protokolu (6 t., b. l. 4, 7–8), kurie atskleidžia reikšmingų aplinkybių eigą, matyti, kad pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti neviešo pobūdžio procesinių priemonių taikymas S. S. atžvilgiu, buvo klausomasi jo pokalbių perduodamų elektroninių ryšių tinklais. 2016 m. balandžio 19 d. buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp S. S. ir J. K., iš kurių turinio matyti, kad J. K. skambina S. S. ir susitaria dėl susitikimo, avalynės taisykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėdami informacijos apie tai, kad S. S. galimai platina narkotines medžiagas, o J. K. yra žinoma kaip vartojanti narkotines medžiagas, todėl susitikimo metu galimai J. K. įgis narkotinių medžiagų iš S. S., atliko slaptą sekimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikę slaptą sekimą užfiksavo šias aplinkybes, t. y. 2016 m. balandžio 19 d. apie 18 val. 23 min., į S. S. avalynės taisyklą, esančią (duomenys neskelbtini), atėjo J. K., o apie 18 val. 32 min. iš avalynės taisyklos išėjo ir susitikusi su R. Z., atsisėdo ant suoliuko. Apie 18 val. 32 min., S. S., J. K. ir E. Š. įsėdo į automobilį „F. M.“ valst. Nr. XXX, vairuojamą S. S. ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę. Apie 18 val. 40 min. atvažiavo prie sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, iš automobilio išlipo S. S. ir nuėjo į sodo sklypo teritoriją. Apie 18 val. 50 min. automobilis grįžo į V. miestą ir prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš automobilio išlipo J. K., kuri nuėjo susitikti su R. Z. Apie 19 val. 30 min. parkelyje, J. K. buvo sulaikyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pristatyta į Visagino policijos komisariatą (7 t., b. l. 1). Atlikus asmens kratą, buvo rastas ir paimtas užspaudžiamas plastiko maišelis su augalinės kilmės žalios spalvos ovalo formos medžiaga (7 t., b. l. 13-15). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016 m. balandžio 28 d. specialisto išvada nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurio masės yra 1,835 g, delta – 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 20,2 % (7 t., b. l. 18–19).

20.5.2. J. K. ikiteisminio tyrimo 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. rugpjūčio 26 d. apklausų metu tvirtino, kad narkotinę medžiagą – kanapes už 20 Eur įsigijo 2016 m. balandžio 16 d., koncerto metu, V. (12 t., b. l. 117–119, 123). 2016 m. birželio 20 d. vykusios papildomos apklausos metu nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. buvo susitikusi su S. S. ir važiavo į kapines, o vėliau užvažiavo į sodo namelį, pasiimti plastmasinių talpų vandeniui (12 t., b. l. 120–121). Pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad narkotines medžiagas pirko už 20 Eur V., iš nepažįstamų asmenų. Taip pat parodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. telefonu ir SMS pranešimais bendravo su S. S. bei tarėsi susitikti, nes ji norėjo paaiškinti S. S. kaip jai reikės pataisyti batus. Patvirtino ir tą aplinkybę, kad 2016 m. balandžio 19 d. vyko su S. S. ir E. Š. į sodą (16 t., b. l. 177).

20.5.3. Nuteistasis S. S. 2016 m. gegužės 18 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. K. pažįsta ir yra jam žinoma, jog ji vartoja narkotines medžiagas – kanapes. Tačiau J. K. į jį dėl narkotinių medžiagų gavimo niekada nesikreipė (13 t., b. l.53–56). Tuo tarpu, remiantis nuteistojo S. S. ikiteisminio tyrimo 2016 m. gegužės 20 d. papildomos apklausos protokolu matyti, kad nuteistasis pripažino, jog 2016 m. balandžio 19 d. į avalynės taisyklą buvo atėjusi J. K. ir prašę parduoti kanapių. Nors kanapių turėjo ir avalynės taisykloje, tačiau jis (S. S.) nenorėjo, kad J. K. apie tai žinotų, todėl paprašė, jog ji palauktų lauke, kol jis baigs darbus. J. K. išėjus, jis pasiėmė iš sandėliuko maišelį su kanapėmis apie 2 – 3 g ir įsidėjo į striukės kišenę. Baigęs darbus, kartu su E. Š., J. K., automobiliu išvyko į sodą. Paaiškino, kad į sodą vyko todėl, kad J. K. manytų, jog narkotines medžiagas laiko ne darbe, o sode. Tvirtino, kad narkotines medžiagas – kanapes perdavė J. K. automobilyje, kai nematė E. Š. Tuo tarpu, 20 Eur J. K. jam perdavė avalynės taisykloje, kai nematė E. Š. (13 t., b. l. 58–60). Pirmosios instancijos teisme S. S. tvirtino, kad J. K. narkotinių medžiagų nepardavė, tačiau 2016 m. balandžio 19 d. buvo susitikę ir kartu į sodą važiavo (16 t., b. l. 177–180).

20.6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek J. K., tiek S. S. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme yra vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant juos su visa kita bylos medžiaga. Todėl pirmosios instancijos teismas analizuodamas ir lygindamas liudytojų parodymus, užfiksuotų telefoninių pokalbių suvestines, slapto sekimo protokolą, specialisto išvadą, S. S. 2016 m. gegužės 20 d. papildomos apklausos protokolą, pagrįstai kritiškai vertino tiek J. K., tiek S. S. parodymus apie tai, kad vykusio susitikimo metu, S. S. nepardavė J. K. narkotinių medžiagų – kanapių, nes jie, akivaizdžiai, prieštarauja kitiems byloje esantiems ir S. S. kaltę patvirtinantiems įrodymams. Pažymėtina, kad įrodinėjimo proceso lemiamą reikšmę turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų, jų tarpusavio ryšys. Be to, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes.

20.7. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinio įsitikinimo pagrįsto išsamiu, nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, apeliantai apeliaciniuose skunduose taip pat nenurodo konkrečių argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo šios skundžiamojo nuosprendžio dalies panaikinimą.

20.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad S. S. gabeno narkotines medžiagas – kanapes, kurias pardavė J. K., bei paneigti apeliantų gynybą, jog S. S. nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepadarė.

Dėl S. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą jas platinti)

21. Nuteistasis S. S. ir jo gynėjas advokatas apeliaciniuose skunduose prašo S. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Nurodoma, kad S. S. narkotines ir psichotropines medžiagas laikė savo reikmėms ir neturėjo jokio tikslo jų platinti, t. y. parduoti.

21.1. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Todėl BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardintas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, kuris nustatomas vertinant surinktų įrodymų visumą. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslą patvirtina ne tik kaltininko parodymai, bet ir bylos faktinės aplinkybės: atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, rastos priemonės (svarstyklės ir kt.) ir pan.

21.2. Tai, kad S. S. neteisėtai laikė narkotines medžiagas – heroiną ir kanapes bei psichotropines medžiagas – amfetaminą, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įrodo liudytojų R. V., S. M., A. G., D. D. parodymai, nuteistojo A. M. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui (10 t., b. l. 137–140, 141–144, 147–148, 150–151), 2016 m. gegužės 17 d. asmens kratos protokolas (6 t., b. l. 46–48), 2016 m. gegužės 17 d. kratos, atliktos avalynės taisykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), protokolas (6 t., b. l. 77–84), 2016 m. gegužės 17 d. kratos, atliktos sodo namelyje, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, protokolas (6 t., b. l. 89–91), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. birželio 14 d., 2016 m. birželio 15 d. specialisto išvada (6 t., b. l. 51–53, 96–99, 103–104, 107–108, 109–112), 2016 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokolas (6 t., b. l. 140–155), kurie patvirtina nuteistojo S. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

21.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka S. S. kaltei nustatyti ir paneigti skunduose nurodomą gynybinę versiją, kad tikslo platinti šių laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėjo. Pažymėtina, kad apeliantai skunduose S. S. kaltę neigia visiškai neatsižvelgęs į aplinkybių visumą bei nenurodydamas konkrečių ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų jo kaltę. Tai, kad S. S. šias laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas turėjo tikslą platinti, patvirtina ir aukščiau ištirti bei įvertinti įrodymai, kurie leidžia konstatuoti apie tai, jog S. S. ir ankščiau platino narkotines medžiagas dėl kurių padarymo yra pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas, t. y. dėl narkotinių medžiagų pardavimo V. P., V. M., J. K. Be to, atsižvelgiant į nuteistojo A. M. parodymus taip pat matyti, kad narkotines medžiagas – heroiną platinimui dažniausiai įsigydavo būtent iš S. S. (10 t., b. l. 137–140, 141–144, 147–148, 150–151).

21.3.1. Iš nagrinėjamojo byloje esančių duomenų matyti, kad S. S. tikslą platinti psichotropines ir narkotines medžiagas, akivaizdžiai, patvirtina ir tiek avalynės taisykloje, tiek sodo namelyje, atliktų kratų metu rasti užspaudžiami maišeliai su trijų skirtingų rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dvejos elektroninės svarstyklės su narkotinių medžiagų pėdsakais, didelė pinigų suma skirtinga valiuta.

21.3.2. Apeliantai skunduose nurodo, kad S. S. šias narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo savo reikmėms, nes yra nuo jų priklausomas. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši apeliantų nurodyta aplinkybė, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, jog šalia platinimo nuteistasis turėjo ir kitą tikslą.

21.4. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas nuteistojo S. S. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl S. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos – heroino gabenimo turint tikslą platinti M. J.), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo kontrabanda siųsti narkotines medžiagas M. J.)

22. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį, kaltę pripažįsta, tačiau prašo išteisinti M. J. Pasak nuteistojo, M. J. apie jo sugalvotą planą nieko nežinojo ir darė tai, ko jis prašė. Tuo tarpu, nuteistojo gynėjas advokatas skunde prašo S. S. išteisinti.

22.1. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šioje bylos dalyje netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį S. S. atžvilgiu.

22.2. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, jog S. S. veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta (M. J.), turėdamas tikslą platinti, vykdė neteisėtą narkotinės medžiagos – heroino gabenimą, pasikėsindamas ją siųsti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei.

22.3. Pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimu laikomas šių medžiagų pervežimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, bet kokia transporto rūšimi, bet kokiu būdu. Tuo tarpu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną – atitinka BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį. Tais atvejais, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos siunčiamos (ar kitaip gabenamos) per valstybės sieną, kontrabandos sudėtis veikos pagal BK 260 straipsnį neapima ir kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji sutaptis pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio atitinkamą dalį.

22.4. Tai, kad S. S. veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta (M. J.), turėdamas tikslą platinti, vykdė neteisėtą narkotinės medžiagos – heroino gabenimą, pasikėsindamas ją siųsti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei, įrodo iš dalies paties nuteistojo S. S. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, liudytojų E. Š., R. V., A. G., O. V., I. Z. (5 t., b. l. 182–188; 17 t., b. l. 13), T. P. (5 t., b. l. 175–176, 177–178, 179–180; 17 t., b. l. 13), L. D. (17 t., b. l. 64) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir / ar pirmosios instancijos teisme, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. balandžio 21 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai (5 t., b. l. 113–120, 121–122), 2016 m. balandžio 18 d. pašto siuntos poėmio protokolas (5 t., b. l. 127–129), 2016 m. balandžio 18 d. apžiūros protokolas (5 t., b. l. 132–135), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016 m. balandžio 25 d. specialisto išvada (5 t., b. l. 139–140), kurie tinkamai atskleidė nuteistojo S. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

22.4.1. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti įrodymai, sudaro vieningą įrodomąją medžiagą ir akivaizdžiai patvirtina, kad S. S. nuo 2016 m. balandžio 12 d. 16 val. 52 min. iki 2016 m. balandžio 13 d. 10 val. 05 min., bendraudamas mobilaus ryšio telefonu su M. J. bei vykdydamas jos užslėptą prašymą iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką, atsiųsti narkotinės medžiagos – heroino, paslėpė šlepetėse 0,366 g narkotinės medžiagos – heroino, ir susitaręs su E. Š. (kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta), jos vardu išsiųsti siuntinį į Vokietijos Federacinę Respubliką, 2016 m. balandžio 16 d. apie 12 val. 32 min., nugabeno narkotinę medžiagą – heroiną iki AB „L“, esančio (duomenys neskelbtini), kurio patalpose, šlepetėse paslėptą narkotinę medžiagą – heroiną supakavo į pašto siuntą Nr. RN273204172LT, ir perdavė E. Š. išsiųsti siuntą M. J. į Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2016 m. balandžio 18 d. 13 val., siuntinį su minėta narkotine medžiaga AB „L“ V. skyriaus patalpose, poėmio metu paėmė policijos pareigūnai.

22.4.2. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinio įsitikinimo pagrįsto išsamiu, nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

22.5. Nors apeliantai skunduose tvirtina, kad nuteistasis S. S. turėjo tik tikslą patikrinti, ar vykdoma jo mobilaus ryšio telefono kontrolė bei sekimas, todėl telefonu kalbėjo su M. J. iš anksto suderintus teiginius, tačiau dėl pervargimo, neblaivumo į šlepetes sudėjo ne miltus, o heroiną. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus ir deklaratyvius bei pažymi, kad tokia apeliantų pateikta versija akivaizdžiai laikytina kaip gynybinė pozicija, siekiant bet kokiu būdu sušvelninti nuteistojo teisinį padėtį.

22.6. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes S. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį.

22.7. Atkreiptinas nuteistojo S. S. dėmesys į tai, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl M. J. veiksmai šioje nagrinėjamoje byloje nebus vertinami, nes jos atžvilgiu byla yra išskirta.

Dėl bausmių paskyrimo ir kitų apeliacinių skundų argumentų

23. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

23.1. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.

23.2. Apeliacinis teismas nurodo ir tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečia bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

23.3. Nuteistieji A. M. ir D. G. apeliaciniuose skunduose prašo jų atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtas bausmes. Be to, A. M. vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą, nes teisminis procesas vyko pagreitinta tvarka.

23.3.1. Pažymėtina, kad pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistiesiems skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Todėl norint taikyti šias BK nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu, baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu.

23.3.2. Atkreipiamas nuteistųjų dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nė viena iš BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių formų nebuvo pritaikyta, nes baudžiamoji byla buvo teisminga apygardos teismui, todėl nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Taip pat, šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškia, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Tačiau BPK 273 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla buvo tiriama ir perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme kaltinant penkiolika asmenų, iš kurių ne visi prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todėl esant tokiai situacijai, sutrumpintas įrodymų tyrimas šiuo atveju, akivaizdžiai, negalėjo būti atliekamas. Nors nuteistieji A. M. ir D. G. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę pripažino, tačiau nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jiems paskirtas bausmes vienu trečdaliu. Pažymėtina, kad tiek A. M., tiek D. G. prisipažinimas kaltais ir nuoširdus gailėjimasis pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir įvertinti kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis skiriant jiems bausmes.

23.4. Nuteistasis A. M. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos – heroino pardavimo organizavimo S. S.), nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. jog veikė bendrininkų grupe.

23.4.1. Teisėjų kolegija pažymi kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes tik vienas yra pripažintas nusikaltimo vykdytoju, t. y. D. G., kuriam ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė taip pat inkriminuota dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad veika kvalifikuojama kaip padaryta veikiant bendrininkų grupe būtina nustatyti, jog bent du nusikaltime dalyvavę asmenys būtų nusikaltimo vykdytojai.

23.4.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nustatyta, jog A. M. narkotinės medžiagos – heroino pardavimą organizavo, o D. G. vykdydamas neteisėtą narkotinės medžiagos – heroino gabenimą ir pardavimą S. S., veikė bendrininkų grupe. Be to, kaltinamajame akte nurodoma, kad A. M. ir D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (14 t., b. l. 58–198). Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo klausimą, svarbus buvo būtent bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnio 2 dalis) nustatymas, nes atsakomybę sunkinanti aplinkybė gali būti nustatoma, jeigu veiką padarė bendrininkų grupė.

23.4.3. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, konstatuoja, kad nuteistiesiems A. M. ir D. G. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytas nepagrįstai ir netinkamai, todėl ši aplinkybė, t. y. tai, kad A. M. nusikalstamą veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo organizavimo S. S.), o D. G. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos gabenimo ir pardavimo S. S.) padarė bendrininkų grupe, iš skundžiamojo nuosprendžio šalintina. Tačiau ši aplinkybė, vertinat įstatyme numatytą bausmės maksimumą, jos vidurkį ir paskirtą nuteistiesiems bausmės dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas švelninti jiems paskirtos bausmės.

23.5. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrė per griežtas bausmes.

23.5.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl psichotropinės medžiagos pardavimo P. M.) padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams; už BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl narkotinės medžiagos pardavimo organizavimo S. S.) padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams penkiems mėnesiams; už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl narkotinės medžiagos pardavimo E. Y.) padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams dviem mėnesiams; už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

23.5.2. Atsižvelgiant į tai, kad šias nusikalstamas veikas A. M. padarė tiesiogine tyčia, kurios susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei, neišnykus teistumui, iš viso teistas yra net aštuonis kartus (10 t., b. l. 69–126), ne kartą baustas administracine tvarka (10 t., b. l. 56–68), yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, iki nusikaltimų padarymo nedirbo, socialiniai ryšiai silpni (nevedęs), bei į tai, jog nustatyta jo atsakomybę lengvinanti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. M. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrinta bausmė negali būti pripažintos per griežtos, todėl jų švelninti nėra pagrindo, nes jos užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ir neįvertinamos nusikalstama veika pažeistos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties.

23.5.3. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteistojo A. M. skunde nurodytas aplinkybes, pažymi ir tai, kad nėra pagrindo remtis tomis pačiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgė Panevėžio apygardos teismas ir švelninti nuteistajam paskirtą galutinę bausmę ar bausmes už atskiras nusikalstamas veikas. Tuo tarpu, nuteistasis apeliaciniame skunde neišdėstė jokių naujų, įtikinamų argumentų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam reikėtų paskirtas bausmes švelninti.

23.5.4. Nors apeliaciniame skunde matyti, kad nuteistasis A. M. jam paskirtų bausmių teisingumą lygina su kitų nuteistųjų paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, vertina tik konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu nusikaltimu ir jį padariusiu asmeniu. Be to, įstatymas nenumato teismo pareigos skirti bausmes taip, kad bausmė, paskirta vienam iš nuteistųjų, nulemtų kitiems nuteistiesiems paskirtas bausmes, jų rūšį, dydį ir pan.

23.6. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde dėl paskirtų bausmių iš esmės jokių argumentų nenurodo.

23.6.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl heroino gabenimo ir pardavimo S. S.) padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams; už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl heroino pardavimo A. B.) padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams dviem mėnesiams; už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl heroino pardavimo P. G.) padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams; už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl heroino pardavimo K. M.) padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams trims mėnesiams; už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

23.6.2. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas D. G. padarė tiesiogine tyčia, neišnykus teistumui, iš viso yra teistas keturis kartus (11 t., b. l. 10–74), baustas administracine tvarka (11 t., b. l. 7–8), įrašytas į narkologinę įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (11 t., b. l. 76–77), iki nusikaltimų padarymo nedirbo, socialiniai ryšiai silpni (nevedęs), bei į tai, jog nustatyta jo atsakomybę lengvinanti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. G. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatyta subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisingos ar per griežtos, ir jų švelninti nėra pagrindo.

23.7. Nuteistasis P. G. apeliaciniame skunde neginčija paskirtos bausmės pagrįstumo ir jos dydžio.

23.7.1. Atsižvelgiant į tai, kad P. G. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, praeityje teistas dešimt kartų (9 t., b. l. 10–71), administracine tvarka nebaustas (9 t., b. l. 8), priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, iki nusikaltimo padarymo nedirbo, charakterizuojamas patenkinamai (9 t., b. l .74–75), bei į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir nenustatyta lengvinanti aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog P. G. paskirta dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga.

23.8. Nuteistasis S. S. ir gynėjas apeliaciniuose skunduose dėl paskirtų bausmių iš esmės jokių argumentų nenurodo. Tačiau nuteistojo gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. S. yra teistas šešis kartus ir vertino tai, kaip aplinkybę reikšmingą bausmės skyrimui, jos dydžiui, nors jo teistumai yra išnykę.

23.8.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad S. S. už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl heroino pardavimo V. P.) padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams; už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl heroino pardavimo V. M.) padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams septyniems mėnesiams; už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl narkotinių medžiagų pardavimo J. K.) padarytą veiką nubaustas atėmimu penkeriems metams aštuoniems mėnesiams; už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl narkotinių medžiagų gabenimo turint tikslą platinti M. J.) padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams devyniems mėnesiams; už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje (dėl pasikėsinimo kontrabanda siųsti narkotines medžiagas M. J.) padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu šešeriems metams; už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti) padarytą veiką nubaustas laisvės atėmimu šešeriems metams trims mėnesiams.

23.8.2. Atsižvelgiant į tai, kad šias nusikalstamas veikas S. S. padarė tiesiogine tyčia, kurios susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei, neišnykus teistumui, iš viso teistas šešis kartus (13 t., b. l. 12–40), ne kartą baustas administracine tvarka (13 t., b. l. 7–10), yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įrašytas į narkologinę įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (13 t., b. l. 46–47), socialiniai ryšiai silpni (nevedęs), bei į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir nenustatyta lengvinanti aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. S. už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo, nes jos užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

23.8.3. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas individualizuodamas bausmę, nurodė, jog S. S. iš viso yra teistas šešis kartus, o šias inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui.

23.8.4. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad S. S. teistumai pagal Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m. spalio 14 d. nuosprendį, pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 26 d. nuosprendį, pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 21 d. nuosprendį teistumai nėra išnykę. Iš bylos medžiagos matyti, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 1999 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria buvo pakeistas Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m. spalio 14 d. nuosprendis. Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu S. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiem mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. S. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams. Pagal 1961 m. BK 58 straipsnio 1 dalies 5 punktą teistumas išnyksta, jeigu nuteistasis per penkerius metus nuo tos dienos, kuria baigė atlikti bausmę, nepadaro naujo nusikaltimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas 2003 m. liepos 14 d. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. taip pat buvo nuteistas pagal Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 7 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendį už sunkių nusikaltimų padarymą (13 t., b. l. 12–40). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. S. teistumai nėra išnykę nei pagal 1961 m. BK 58 straipsnio, nei BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį.

23.8.5. Teisėjų kolegija įvertinusi ir patikslinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti visi S. S. teistumai nėra išnykę, todėl S. S. paskirta bausmės atitinka tiek nusikalstamų veikų, tiek kaltininko pavojingumą.

23.9. Nuteistojo S. S. gynėjas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. S. pripažino pavojingu recidyvistu.

23.9.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad S. S. yra teistas šešis kartus, šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 27 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalį ir pripažino S. S. pavojingu recidyvistu. Taip pat, pirmosios instancijos teismas pripažindamas S. S. pavojingu recidyvistu, įvertino nuteistojo asmenybę, bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis yra pavojingas visuomenei, nes išvadų iš teistumų nepadarė.

Dėl nuteistajam A. M. kardomosios priemonės – suėmimo įskaitymo į paskirtą bausmės laiką

24. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo į pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, paskirtą kitoje baudžiamojoje byloje ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. sausio 10 d.

24.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. M. 2016 m. sausio 12 d. buvo laikinai sulaikytas pagal BPK 140 straipsnio nuostatas (10 t., b. l. 157), tačiau pranešus apie įtarimą ir apklausus kaip įtariamąjį, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. V. 2016 m. sausio 14 d. nutarimu, A. M. paleistas į laisvę (10 t., b. l. 158). Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje buvo taikytos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. V. 2016 m. sausio 14 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (10 t., b. l. 159–160, 161–162).

24.2. Tačiau A. M. kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. sausio 10 d., kuri yra tęsiama iki šiol (16 t., b. l. 23–25).

24.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. M. buvo suimtas kitoje byloje, todėl nėra pagrindo įskaityti jo suėmimo trukmės į šioje byloje paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Išnagrinėjus kitą baudžiamąją bylą, joje ir bus sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo laiko įskaitymas į paskirtos bausmės laiką.

24.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. M. iki skundžiamojo nuosprendžio paskelbimo šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau paskelbus Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį nuteistasis jau buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl bausmės pradžia A. M. turi būti skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. gegužės 30 d. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas ir nuteistojo A. M. laikino sulaikymo laikas nagrinėjamoje byloje nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 14 d.

Dėl nuteistajam S. S. 345 Eur ir mobilaus ryšio telefono grąžinimo

25. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde prašo grąžinti ikiteisminio tyrimo kratos metu paimtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5“ ir 345 Eur.

25.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai 2016 m. gegužės 17 d. atlikę S. S. asmens kratą, paėmė 655 Eur (6 t., b. l. 46–48), o atlikę kratą Avalynės taisykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) , iš seifo paėmė iš viso 2 700 Eur (6 t., b. l. 77–84, 140–155). Taip pat, 2016 m. gegužės 17 d. krata buvo atlikta ir S. S. sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, kurios metu buvo rasta ir paimta dėžutė „Samsung galaxy s 5“, su joje buvusiu mobilaus ryšio telefonu „Samsung“ (IMEI kodas 359660/06/535541/2) pakrovėju, USB laidu, naudotojo instrukcija bei pirkimo kvitu (6 t., b. l. 89–91, 134–138).

25.2. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pagal paties S. S. 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštišką prašymą, visi pinigai rasti kratų metu, buvo perduoti saugoti R. Š. (R. Š.) (6 t., b. l. 156, 157, 159). Tai, kad R. Š. buvo perduoti saugoti S. S. pinigai (t. y. 655 Eur + 2 700 Eur = 3 355 Eur), patvirtina ir byloje esantis 2016 m. rugpjūčio 12 d. pakvitavimas (6 t., b. l. 160). Todėl, akivaizdu, kad visi ikiteisminio tyrimo metu kratų metu rasti ir paimti pinigai buvo grąžinti paties nuteistojo S. S. įpareigotam asmeniui R. Š.

25.3. Tuo tarpu, pagal nagrinėjamos bylos medžiagą matyti, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ (IMEI kodas 359660/06/535541/2), kuris buvo rastas ikiteisminio tyrimo atliktos kratos metu, sodo namelyje, grąžintas teisėtam savininkui V. C. (V. C.) (6 t., b. l. 139), iš kurio šis mobilaus ryšio telefonas buvo pavogtas (7 t., b. l. 11, 19–21, 23).

25.4. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistojo S. S. skundo argumentai dėl negrąžintų pinigų (t. y. 345 Eur) ir mobilaus ryšio telefono, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

25.5. Remiantis bylos medžiaga darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš D. G. pagrįstai išieškojo 53 Eur, kurie buvo gauti pardavus narkotines medžiagas (BK 72 straipsnio 5 dalis). Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad yra bedarbis, neturi pajamų, todėl negalės sumokėti šios sumos, yra nepagrįstos ir atmestinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. G. yra jauno amžiaus, darbingas, išieškotina suma nėra didelė, todėl galės šią pinigų sumą sumokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio pašalinti nuteistiesiems I. P., P. G., A. M., D. G. nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. M. bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės 30 d.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ramūno Pačebuto, nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus atmesti

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.