Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) atstovo P. G. ir nuteistojo A. L. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda.

Priteista iš AB (duomenys neskelbtini) O. M. 100000 (vienas šimtas tūkstančių) litų, Z. M. 25000 (dvidešimt penki tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad pagal 1998-07-16 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) meistrijos vyresniuoju meistru ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugą meistrijos ribose (AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) vyresniojo kelio meistro pareigybės nuostatai, 2007-09-19 patvirtinti AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. K-), 2009 m. kovo 31 d., nuo 9.01 val. iki 13.42 val., tarpstotės (duomenys neskelbtini) stoties teritorijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, netinkamai organizavo pavojingus geležinkelio remonto darbus, nesilaikė technologinio proceso, neužtikrino darbuotojų saugos, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672) 25 str. 13 d. įtvirtintus reikalavimus: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų”, tai yra nekontroliavo V. M. atliekamų darbų; pažeidė Kelio ir statinių remonto bei priežiūros darbų saugos ir gamybinės sanitarijos taisyklių, patvirtintų SPAD (duomenys neskelbtini) gen. direktoriaus 2000-06-09 įsakymu Nr. 182 (taisyklės galioja nuo 2000-09-01) 5.18. p., 6.1.6. p., 6.1.9. p., 6.2.1.3. p., 6.2.4. p., 6.5.1. p. ir 6.5.2. p. įtvirtintus reikalavimus: „Stotyse darbai pagal jų pobūdį atliekami tik suderinus su stoties viršininku ar stoties budėtoju, darbų vietos geležinkelio keliuose atitveriamos atitinkamais signaliniais ženklais, darbų vadovas privalo artėjant traukiniui, kurio greitis yra iki 140 km/h, nuvesti darbininkus nuo kelio, kad likus iki traukinio ne mažiau kaip 400 m, ant kelio neliktų darbininkų, medžiagų, įrankių ar mechanizmų“, tai yra raštu neįformino ir neinformavo stoties budėtojos A. S. apie balansuotuvo dangčio remonto darbus 2-ame pagrindiniame kelyje ir tai atliko be jo leidimo, atšaukė traukinių eismo apribojimus neįsitikinęs, ar darbai baigti, darbuotojai saugūs, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, tai yra 2009 m. kovo 31 d. 13 val. 42 min. traukinys Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) lokomotyvų depo lokomotyvu (duomenys neskelbtini), valdomu mašinisto A. K., mirtinai traumavo antrame pagrindiniame kelyje dirbusį AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) mašinistą-suvirintoją V. M..

Civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) atstovas P. G. ir nuteistasis A. L. apeliaciniais skundais prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje; A. L. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios BK 176 straipsnio 1 dalies nusikaltimo požymių; O. M. ir Z. M. civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo atmesti; Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistasis A. L. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo ir prašo jį išteisinti, teigdamas, kad V. M. nebuvo nurodyta atlikti balansuotuvo dangčio remonto darbus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis ginčija faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, atmeta, kadangi juos paneigia byloje esantys duomenys.

Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo (kaip minėta skunde, nuteistojo nuomone, kad teismas neištyrė surinktų įrodymų, bei padarė išvadas, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai bei tai, kad nuosprendis paremtas prieštaringomis išvadomis) savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Taip pat teismas atkreipia civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 312 straipsnio 3 dalimi, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Iš civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo matyti, jog civilinis atsakovas nesutinka su nuosprendžio dalimi ne tik dėl civilinio ieškinio, bet ir dėl nuteistojo nuteisimo. Taigi, kolegija, remdamasi BPK 312 straipsnio 3 dalimi, civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą nagrinėja tik dėl civilinio ieškinio. Be to, pastebėtina ir tai, kad civilinio atsakovo apeliaciniame skunde iš esmės nurodyti tokie patys argumentai dėl nuteistojo A. L. nepagrįsto nuteisimo, kaip ir paties nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde.

Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pažeidus darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Byloje nustatytos aplinkybės, o būtent – įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio turinio matyti, kad įvykio vieta, kurio metu žuvo V. M., yra (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje. Apžiūros metu nustatyta, kad ant pagrindinio geležinkelio kelio į (duomenys neskelbtini) stoties pusę stovi prekinis traukinys Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sąstate 53 geležinkelio vagonai, sąstatas tempiamas vieno „Siemens“ klasės lokomotyvo Nr. (duomenys neskelbtini). Einant nuo pervažos į (duomenys neskelbtini) stoties pusę link traukinio priekio, palei stovintį sąstatą, prie (duomenys neskelbtini) manevrinio šviesoforo stovi drezina „Asia “, atstumas tarp pagrindinio kelio ir kelio, kuriame stovi drezina, yra 3,7 metrai, skaičiuojant nuo kraštinių bėgių. Drezinos durys praviros, variklis veikia. Iš drezinos yra išvestas kabelis, kurio vienas galas prijungtas prie drezinos elektros generatoriaus, kitas – baigiasi ilgintuvu su rozetėmis. Ilgintuvas guli prie pagrindinio kelio, šalia kairiojo bėgio šono, tarpe tarp sąstato 17 ir 18 vagonų, greta iešmo pervedimo mechanizmo. Iš ilgintuvo rozetės išeina 1 metro ilgio laido galas. Šalia pervedimo mechanizmo gaubto guli mėlynos spalvos korpusu elektrinis kampinis-diskinis šlifuoklis. Šlifuoklio laidas nutrauktas. Apžiūrint pervedimo mechanizmo gaubtą matyti metalo šlifavimo pėdsakai (1 t., 9–18 b. l.); liudytojo Z. S. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad apžiūrint įvykio vietą iš karto po nelaimingo atsitikimo, aiškiai matėsi šlifavimo pėdsakai ant balansuotuvo dangčio, esančio (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje; iš 2009-03-31 AB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vietos apžiūros akto turinio matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, įmonės darbuotojai nustatė, kad nelaimingo atsitikimo vieta – (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotis, (duomenys neskelbtini) pagrindinis kelias, iešmas Nr. (duomenys neskelbtini), prie balansuotuvo, esančio (duomenys neskelbtini) m atstumu nuo iešmo rėminio bėgio smailės smaigalio. Įvykio vietoje rastas kampinis šlifuokis „Bosch GWS 20-230H“, prieštriukšminės apsauginės ausinės „Peltor Optime II“ (ausinės rastos pažeistos, dalimis) ir apsauginis veido skydelis. Privažiuojamajame kelyje Nr. 8, ties iešmo Nr. 2 balansuotuvu, stovėjo drezina veikiančiu varikliu, iešmo Nr. (duomenys neskelbtini) balansuotuvo dangčio vyrių dvi dalys nupjautos (1 t., 53–54 b. l.); iš AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) vietos schemos (3 t., 246 b. l.) matyti, kad mirtino nelaimingo atsitikimo vieta yra prie iešmo Nr. (duomenys neskelbtini) balansuotuvo (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje. Atstumas nuo bėgio, kuris buvo keistas tą dieną, galo iki tos vietos, kurioje traukinys kliudė V. M., yra 59,30 metrų; Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus 2009-04-01 specialisto išvadoje Nr. M ) nurodyta, kad V. M. mirtis įvyko nuo daugybinių atvirų kaukolės smegeninės dalies kaulų lūžių ir galvos smegenų sužalojimo (sutraiškymo), kad mirusiojo V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 32–36 b. l.); iš 2009-05-05 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. turinio matyti, kad tyrimo metu nustatyta, kad V. M., būdamas vienas ant bėgių su kampiniu šlifuokliu „Bosch GWS 20-230 H“, dėvėdamas prieštriukšmines apsaugines ausines „Peltor Optime II“, pjovė iešmo Nr. (duomenys neskelbtini) balansuotuvo dangčio vyrius, stovėdamas pasilenkęs geležinkelio kelio viduryje, atsukęs nugarą į atvažiuojantį traukinį. Nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas, technologinio proceso nesilaikymas: V. M. buvo paliktas vienas, sudaryta galimybė vienam asmeniui vykdyti pavojingoje zonoje darbus eksploatuojamame geležinkelyje, kur vyksta traukinių eismas, neužtikrinant nuolatinės priežiūros ir vidinės kontrolės. Tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr. IX-1672) 19 straipsnio 3 dalies reikalavimai: Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: 1) rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu, rizikos veiksnių ir jų poveikio mažinimu;... 4) darbuotojų galimybių atlikti pavestą darbą vertinimu (nustatant, ar darbo procesas, darbo įrenginiai, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ir gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes...) ir 25 str. 13 punkto reikalavimai: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais:...13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.“ (1 t., 45–46 b. l.); liudytojo K. J. parodymai duoti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, kur jis patvirtino išvadas, nurodytas 2009 m. gegužės 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte, ir parodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad nebuvo tinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas, jog žurnale nepadaryti įrašai apie darbų užbaigimą (3 t.,. 234–236, 329–331 b. l.); ekspertizės aktas Nr. ), iš kurio turinio matyti, kad tai, jog tiriamo įvykio metu V. M. nebūtų traumuotas, turėjo būti įgyvendintos techninės priemonės, kurios numatytos Kelio ir statinių remonto bei priežiūros darbų saugos ir gamybinės sanitarijos taisyklių 5.18. p., 6.1.6. p., 6.2.1.3. p., 6.2.4. p., 6.5.1. p. ir 6.5.2. p., Saugaus traukinių eismo užtikrinimo instrukcijos remontuojant kelią 5.4.p. a papunktyje bei AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) darbuotojo, dirbančio šlifavimo-pjovimo kilnojamais įrankiais, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. S-105 4.9.3. p., 4.9.6. p., tačiau minėta sąlyga nebuvo įvykdyta. Nagrinėjamo įvykio atveju darbų saugos organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymą privalėjo užtikrinti darbdavį atstovaujantis asmuo arba darbdaviui atstovaujančio asmens pareigas vykdęs asmuo, kelio brigadininkas, kelio meistras, vyresnysis kelio meistras, asmuo davęs užduotis V. M. atlikti darbus, asmuo kontroliavęs darbų saugą šių darbų vykdyme, o taip pat šiuos darbus vykdęs darbuotojas pagal savo pareiginių nuostatų ir instrukcijų suteiktas pareigas ir teises (3 t., 13–22 b. l.); A. U. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kur jis patvirtino ekspertizės išvadas bei parodė, kad nekonkretizuojant žuvusiojo atliktų darbų laikytina, kad jis dirbo ir jam turėjo būti užtikrintas darbų saugumas (3 t., 236 b. l.); AB (duomenys neskelbtini) Stoties kelių, iešmų, automatikos, ryšių ir kontaktinio tinklo įrenginių apžiūros žurnalas (forma E-11), iš kurio turinio matyti, kad A. L. 2009-03-31 8 val. 30 min. padarė įrašą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) stotyje tarp 19 ir 20 įleidžiamojo signalo bus vykdomi protarpių reguliavimo darbai, atsakingas V. B., apie traukinius pranešti per garsiakalbinį ryšį. 8 val. 32 min. su įrašu susipažinusi ir pasirašiusi A. S.. Kitas įrašas, 13 val. 45 min., padarytas A. L.: (duomenys neskelbtini) stotyje (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje bus keičiamas defektinis bėgis tarp IP Nr. (duomenys neskelbtini) ir įleidžiančiojo signalo L. Kelyje eismas nutraukiamas. Stoties budėtojos parašo ties šiuo įrašu nėra (1 t., 75–77 b. l.); 2009-03-31 Darbų ir eismo pertraukų planas, iš kurio matyti, kad pertraukose tarp traukinių bus atliekami virinimo darbai (duomenys neskelbtini) 39 km, o vadovaus A. L. (1 t., 74 b. l.); liudytojos A. S. parodymai, duoti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, kur ji parodė, kad pagrindinio kelio bėgių keitimo darbai su ja suderinti nebuvo, jai nebuvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) kelyje bus atliekami kokie nors darbai, kad (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje buvo keistas bėgis, įrašo E11 žurnale nebuvo. Taip pat parodė tai, kad meistras turi suderinti su tvarkdariu iš Vilniaus, kad bus keičiamas bėgis, kai A. L. padarė įrašą, jos nebuvo (3 t., 191–192, 314–316 b. l.) – patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl A. L. kaltės.

Taigi, nors nuteistasis A. L. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo, ir prašo jį išteisinti, teigdamas, kad V. M. nebuvo nurodyta atlikti balansuotuvo dangčio remonto darbus, tačiau anksčiau aptartos ir išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad A. L., dirbdamas vyr. meistru ir būdamas atsakingas už darbų saugą (duomenys neskelbtini) meistrijoje, raštu neįformino ir neinformavo stoties budėtojos A. S. apie balansuotuvo dangčio remonto darbus (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje ir tai atliko be jos leidimo, atšaukė traukinių eismo apribojimus neįsitikinęs, ar darbai baigti, darbuotojai saugūs, ir taip pažeidė darbų saugos reikalavimus, netinkamai organizavo darbus – tai yra bėgio keitimo ir balansuotuvo dangčio remonto darbus, neužtikrino darbuotojų saugos atliekant šiuos darbus ir dėl tokios A. L. veikos įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbuotojui V. M..

Be to, A. L. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir Kelio ir statinių remonto bei priežiūros darbų saugos ir gamybinės sanitarijos taisyklės, patvirtintos SPAD (duomenys neskelbtini) gen. direktoriaus 2000-06-09 įsakymu Nr. 182, kuriuose 5.8. punkte nurodyta, kad visi kelio darbai, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti vienas asmuo, turi būti atliekami vadovaujant ir nuolatos stebint darbų vadovui, 5.18. punkte nurodyta, kad darbų vietos geležinkelio keliuose atitveriamos atitinkamais signaliniais ženklais, signaliniais reikmenimis, išduodami įspėjamieji lapeliai lokomotyvų brigadoms, 6.1.6. punkte – prieš pradedant darbą, atvejais, kurie numatyti Saugaus traukinių eismo užtikrinimo instrukcijoje remontuojant kelią ir šiose taisyklėse, darbo vieta atitveriama stabdomaisiais ir greičio apribojimo ženklais (signalais), švilptelėjimo signaliniais ženklais, petardomis, automatine įspėjamąja signalizacija, statomi signalininkai, turintys signalinius reikmenis ir privalantys įspėti apie artėjantį traukinį, 6.2.1.3. punkte – darbų vadovas privalo artėjant traukiniui, kurio greitis yra iki 140 km/h, nuvesti darbininkus nuo kelio, kad likus iki traukinio ne mažiau kaip 400 m, ant kelio neliktų darbininkų, medžiagų, įrankių ar mechanizmų, 6.2.4. punkte – visi darbuotojai artėjant traukiniui privalo būti nuvesti nuo kelio į tos pačios pusės (kelio) šalikelę iš anksto vadovaujantis reikalavimais, nurodytais šių taisyklių 6.2.1.3. p. Traukiniui pravažiuojant darbų vietą iki 140 km/h greičiu darbų vadovas ir kelio darbininkai turi būti: tarpstočiuose – šalikelėje ne arčiau kaip 2 m atstumu nuo kraštutinio bėgio; stotyse – iš anksto darbų vadovo nurodytoje vietoje, esančioje ne arčiau kaip 2 m kelio kraštinio bėgio, 6.5.1. punkte nurodyta, kad pradėti darbus leidžiama tik nustatyta tvarka atitvėrus (paženklinus) darbų vietą signalais arba signaliniais ženklais. Signalininkais skiriami ne žemesnės kaip III kvalifikacinės kategorijos kelio darbininkai, išlaikę reikiamus egzaminus ir turintys signalininko pažymėjimus. Signalininkai darbo metu privalo dėvėti geltonas kepures, 6.5.2. punkte – kai dirba du kelio darbininkai, jų darbo vietos turi būti išdėstytos taip, kad vienas galėtų stebėti artėjančius traukinius iš vienos pusės, o kitas – iš priešingos pusės. Šiuo atveju vienas kelio darbininkas skiriamas vyresniuoju. Kai dirba vienas darbininkas, jis privalo būti ypač budrus, nuolat stebėti kelią, ar nėra artėjančių traukinių taisyklingąja puse ir kartu atidžiai sekti priešingos krypties traukinių eismą.

Taigi, iš šių nuostatų ir byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. L., pagal pareiginius nuostatus būdamas tiesiogiai atsakingas už darbų organizavimą ir darbų saugą 2009-03-31 vykdomiems darbams, paliko V. M. dirbti vieną, taip sudarydamas galimybę vienam asmeniui vykdyti darbus pavojingoje zonoje – eksplotuojamame geležinkelyje, kur vyksta traukinių eismas, neužtikrindamas nuolatinės priežiūros ir vidinės kontrolės.

Taip pat iš AB (duomenys neskelbtini) Krovinių vežimo direkcijos rašto matyti, kad 2009-03-31 traukinių eismo tvarkdariui apie numatomus ar atliekamus geležinkelio kelio remonto darbus (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties teritorijoje pranešta nebuvo (2 t., 53 b. l.), nors tiek anksčiau minėtos aplinkybės, tiek paties A. L. parodymai (3 t., 330 b. l.) patvirtina, kad vis dėlto įvykio dieną buvo keičiamas bėgis (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, apie jo keitimą nežinojo nei budėtoja A. S., nei tvarkdarys iš V., nors tai ir privaloma. Iš aptartų aplinkybių seka, kad, jei nebuvo fiksuoti bėgio keitimo darbai (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje (nei pažymėta žurnale, forma E-11, nei pranešta tvarkdariui iš V. ir budėtojai), todėl daroma išvada, kad A. L. neužfiksavo ir balansuotumo dangčio remonto darbų.

Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad darbų užbaigimas nebuvo įformintas, nebuvo duotas leidimas V. M. grįžti į (duomenys neskelbtini), nebuvo paskirtas lydintysis asmuo grįžti į (duomenys neskelbtini), ir tai paneigia apeliantų tvirtinimą, kad darbai buvo baigti ir rodo, kad vis dėlto darbai nebuvo baigti, tai patvirtina ir šilumvežio, kuriuo buvo mirtinai sužalotas V. M., mašinisto A. K. parodymai, duoti viso proceso metu, kur jis parodė, jog prieš šilumvežio ir V. M. susidūrimą jis matė pagrindiniame kelyje dirbantį V. M. (1 t., 28, 62 b. l., 2 t., 143–144 b. l., 3 t., 189–190 b. l.).

Esant šioms aplinkybėms, apeliantų skunduose nurodyti teiginiai, kad V. M. dirbo savavališkai, atmestini kaip nepagrįsti.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) 2009-03-31 pranešimo apie nelaimingą atsitikimą, matyti, kad pati įmonė savo rašte nurodė, jog (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, iešmas Nr. (duomenys neskelbtini), nupjaunant iešmo Nr. (duomenys neskelbtini) balansuotuvo dangčio lankstą, (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu važiuojantis traukinys kliudė ir mirtinai sužalojo V. M.“ (1 t., 58 b. l.). Iš to išplaukia, kad pats civilinis atsakovas įvykio dieną pripažino, jog V. M. žuvo dirbdamas. Taip pat iš AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2009-05-14 įsakymo matyti, kad dėl 2009-03-31 (duomenys neskelbtini) stotyje įvykusio nelaimingo atsitikimo, kuriuo metu žuvo V. M., A. L. buvo nubaustas drausmine tvarka už pareiginių nuostatų, patvirtintų filialo direktoriaus 2007-09-19 įsakymu Nr. K, II dalies 11.1 punkto (kontroliuoti kad būtų laiku ir kokybiškai atliktos gamybinės užduotys ir kartu užtikrintas saugus traukinių eismas bei darbuotojų sauga ir sveikata) netinkamą vykdymą. Taigi, iš paminėtų aplinkybių galima daryti išvadą, kad civilinis atsakovas iš dalies sutinka su aptartų techninių ir organizacinių priemonių, kurios lemia saugų darbą geležinkelio keliuose, neįgyvendinimą ir nesilaikymą, ir todėl įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo V. M..

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad anksčiau išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo išvadą dėl kaltinimo patikslinimo, tiek apeliacinio proceso metu prokurorės pateiktą patikslintą kaltinimą ir įrodo, jog A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent:

A. L. pagal 1998-07-16 darbo sutartį Nr. , dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) meistrijos vyresniuoju meistru ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugą meistrijoje (AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) vyresniojo kelio n eis pareigybės nuostatai, 2007-09-19 patvirtinti AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. K-), 2009 m. kovo 31 d., nuo 9.01 val. iki 13.42 val., tarpstotės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties teritorijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, netinkamai organizavo pavojingus geležinkelio remonto darbus, nesilaikė technologinio proceso, neužtikrino darbuotojų saugos, dėl neatsargumo pažeidė: „Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672) 25 str. 13 d. įtvirtintus reikalavimus: „darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, tai yra nekontroliavo V. M. atliekamų darbų; pažeidė Kelio ir statinių remonto bei priežiūros darbų saugos ir gamybinės sanitarijos taisyklių, patvirtintų SPAD (duomenys neskelbtini) gen. direktoriaus 2000-06-09 įsakymu Nr. 182 (taisyklės galioja nuo 2000-09-01) 5.18. p., 6.1.6. p., 6.1.9. p., 6.2.1.3. p., 6.2.4. p., 6.5.1. p. ir 6.5.2. p. įtvirtintus reikalavimus: stotyse darbai pagal jų pobūdį atliekami tik suderinus su stoties viršininku ar stoties budėtoju, darbų vietos geležinkelio keliuose atitveriamos atitinkamais signaliniais ženklais, darbų vadovas privalo artėjant traukiniui, kurio greitis yra iki 140 km/h, nuvesti darbininkus nuo kelio, kad likus iki traukinio ne mažiau kaip 400 m, ant kelio neliktų darbininkų, medžiagų, įrankių ar mechanizmų, tai yra raštu neįformino ir neinformavo stoties budėtojo A. S. apie balansuotuvo dangčio remonto darbus (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje ir tai atliko be jos leidimo, atšaukė traukinių eismo apribojimus neįsitikinęs, ar darbai baigti, darbuotojai saugūs, ir todėl įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, tai yra 2009 m. kovo 31 d. 13 val. 42 min. traukinys Nr. (duomenys neskelbtini) su Radviliškio lokomotyvų depo lokomotyvu (duomenys neskelbtini), valdomu mašinisto A. K., mirtinai traumavo (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje dirbusį AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) mašinistą-suvirintoją V. M..

Apeliantų skunduose nurodyti teiginiai, kad išteisindamas V. B., teismas nurodė tokią aplinkybę – kad „V. B., dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) meistrijos kelio meistru, neturėjo teisinės pareigos užtikrinti konkretaus darbo –(duomenys neskelbtini) stoties ribose esančio balansuotuvo dangčio remonto saugą, nes tokio pobūdžio darbas nebuvo numatytas atlikti nelaimingo atsitikimo dieną“. Taigi mano, jog teismas nuosprendžiu priimė dvi vieną kitai prieštaraujančias išvadas: pirma, kad A. L. netinkamai organizavo balansuotuvo remonto darbus, o antra išvada paneigia pirmąją, kad tokio pobūdžio darbas tą dieną nebuvo numatytas atlikti, atmestinas, kadangi byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) kelio meistrijos vyr. kelio meistras A. L. būtų raštu ar žodžiu pavedęs V. B. balansuotuvo dangčio remonto darbų organizavimą ir kontrolę, tuo labiau, kad nuosprendis V. B. atžvilgiu neskundžiamas.

Apeliantų skunde nurodytas teiginys, kad įrašų apie būtinumą atlikti balansuotuvo dangčio remonto darbus specialiuose AB (duomenys neskelbtini) žurnaluose nebuvo, taip pat atmestinas, kadangi įrašų nebuvimas AB (duomenys neskelbtini) dokumentuose neįrodo, kad nebuvo defektų, o tik rodo, kad įmonėje nekontroliuojama, kaip darbuotojai atlieka apžiūras, nekontroliuojama, kad visi pastebėti defektai butų įrašomi į įmonės nustatytus defektų žurnalus.

Kiti apeliantų skunduose nurodyti teiginiai, kad 2009-12-09 Darbų saugos ekspertizės akto 1 punkte nurodyta, kad ekspertas negalėjo nustatyti, ar V. M. iešmo Nr. (duomenys neskelbtini) balansuotuvo remonto darbus atliko savavališkai, ar kieno nors pavedimu ir kad nė vienas liudytojas nepatvirtino girdėjęs, kad V. M. buvo liepta ten dirbti, esant anksčiau aptartiems ir išanalizuotiems duomenims A. L. kaltės nepaneigia.

Dėl priteistos žalos

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) atstovas P. G. ir nuteistasis A. L. apeliaciniais skundais prašo O. M. ir Z. M. civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo atmesti ir teigia, kad nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo neginčija ir nieko nepasisako, nes tai išvestinis nukentėjusiųjų reikalavimas, kadangi nesant įrodytos nusikalstamos veikos, nesant kaltės ir priežastinio ryšio, turtinė ir neturtinė žala nepriteisiamos, o civilinio atsakovo atstovas skunde, dar papildomai, deklaratyviai, nepateikdamas jokių tokį savo teiginį patvirtinančių motyvų, nurodo, kad nesutinka ir su priteista suma. Tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinių ieškinių dėl nukentėjusiosioms O. M. ir Z. M. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.

Byloje nustatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. M. žuvo darbo metu, atlikdamas darbines užduotis, darbams vadovaujančiam ir atsakingam už darbų saugą asmeniui, A. L., grubiai pažeidus darbų saugos įstatymų nuostatas. Taigi neginčijamai nustatyta, kad staiga netekus jauno, darbingo šeimos nario, didelių dvasinių išgyvenimų patyrė tiek jo sutuoktinė O. M. ir vaikai, tiek žuvusiojo motina Z. M.. Abu mirusiojo vaikai – nepilnamečiai, kurie tėvo mirties dieną buvo tokio amžiaus – dukrai (duomenys neskelbtini) metų, sūnui (duomenys neskelbtini) metų, kad galėjo visiškai suvokti netekties pasekmes, iš to galima daryti išvadą, kad staigi tėvo žūtis neigiamai gali atsiliepti tolimesniam vaikų gyvenimui, jų psichinei būsenai. Be to, iš byloje esančių duomenų, iš UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pažymų (3 t., b. l. 116-117), išrašo iš medicininių dokumentų (3 t., 118 b. l.) matyti, kad O. M. po sutuoktinio mirties, 2009 m. balandžio 6 d., kreipėsi į medikus, jai diagnozuota neurocirkuliatorinė distonija, tachikardija, skirtas medikamentinis gydymas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas nuo 2009-04-06 iki 2009-04-17. Be to, 2009-08-25 ji kreipėsi į psichikos sveikatos centrą, jai nustatytas vidutinio sunkumo depresinis sindromas, paskirtas gydymas antidepresantais. Be kita ko, O. M. šeima mirusiojo buvo materialiai išlaikoma, todėl žuvus jos vyrui, šeimos materialinė padėtis neabejotinai pablogėjo.

Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusioji Z. M., žuvusiojo motina dėl A. L. padarytos nusikalstamos veikos patyrė ir dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, ir sukrėtimus. Jai, ypač garbaus, pensinio amžiaus sulaukusiam asmeniui, netekus sveiko, darbingo sūnaus, su kuriuo ją siejo itin artimi, nuoširdūs, emociškai tvirti santykiai, tai neigiamai atsiliepia ne tik sveikatai, bet ir psichinei būsenai.

Todėl apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai O. M. 100000 Lt ir Z. M. 25000 Lt iš nuteistojo asmens darbdavio AB (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų nepažeidė, atsižvelgė tiek į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek į padarytos žalos pobūdį ir dydį.

Dėl paskirtos bausmės

Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – neatsargus nusikaltimas, jo asmenybę – neteistas, teisiamas pirmą kartą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė A. L. baudą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. L. ir civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinius skundus atmesti.