Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis V. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena su mama M. kaime. Sesuo I. B. dažnai juos aplanko. Įvykio dieną būdamas Šalčininkuose išgėrė apie 100 ml degtinės. Po to grįžo namo. Pas jį į namus atvažiavo sesuo su savo vaikinu. Kalbėjo su seserimi virtuvėje, jos vaikinas tuo metu buvo lauke. Pokalbio metu tarp jo ir sesers kilo ginčas dėl žemės ir kitų reikalų, kurio metu sesuo pradėjo jį įžeidinėti, todėl paprašė sesers užsičiaupti. Konflikto metu galėjo seserį pastumti, bet ji nebuvo nukritusi. Sesers nesmaugė, nemušė, sužalojimų ant jos nematė. Sesuo nubėgo pas mamą ir paprašė atiduoti jam žemę, po to apsiverkė ir išbėgo į lauką pas savo draugą. Jis tuo metu dar šiek tiek pabuvo virtuvėje, tačiau nenorėdamas pyktis išėjo iš namų ir nuvažiavo į Šalčininkus, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl kokių priežasčių ant sesers veido atsirado sužalojimo, negali paaiškinti, išbėgdama į lauką sesuo galėjo atsitrenkti į stalą ar kėdę.

3. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 15 d. apklaustas įtariamuoju V. J. parodė, kad I. B. yra jo sesuo, ji gyvena Vilniuje. Jis (kaltinamasis) gyvena M. kaime kartu su mama R. N., ją slaugo. Sesuo dažnai atvažiuoja aplankyti mamos. Jo ir sesers santykiai geri. 2025 m. gegužės 14 d. buvo nuvykęs į Šalčininkus ir su draugais išgėrė apie 100 ml degtinės. Apie 12.30 val. grįžo namo. Paskambinusi sesuo pasakė, kad atvažiuos aplankyti mamos. Jis buvo virtuvėje ir ruošė valgyti. Sesuo atvažiavo su savo sugyventiniu. Pokalbio virtuvėje metu tarp jo ir sesers kilo žodinis konfliktas, kurio metu sesuo mojavo rankomis ir kalbėjo vis garsesniu tonu, o jis paprašė sesers užsičiaupti ir ją stumtelėjo, kad ji nemojuotų rankomis. Nuo stumtelėjimo sesuo niekur atsitrenkti negalėjo, nes nebuvo į ką atsitrenkti, todėl šis veiksmas jai tikrai negalėjo būti skausmingas. Ji pusiausvyros neprarado, skausmu nesiskundė. Po to sesuo labai įsižeidė ir staigiai išbėgo į namo kiemą. Sesers negriebė ir jos nesmaugė. Būdamas virtuvėje girdėjo, kaip sesuo savo sugyventiniui kalbėjo kažką apie policiją. Girdėdamas sesers nepasitenkinimą, išėjo iš namų ir nuvyko į Šalčininkų miestą pas savo draugus. Ten atvažiavo policijos pareigūnai, jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Jokios fizinės jėgos prieš seserį nenaudojo, jos nesmaugė, kraujas ant sesers galėjo atsirasti nuo pakilusio spaudimo (t. I, b. l. 102).

4. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 27 d. apklaustas įtariamuoju V. J. parodė, kad 2025 m. gegužės 14 d. Šalčininkų mieste išgėrė apie 100 ml degtinės, po to grįžo namo į M. kaimą. Į namus buvo atvažiavusi jo sesuo I. B. su savo sugyventiniu. Pokalbio virtuvėje metu tarp jos ir sesers įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sesuo mosikavo rankomis prieš jo veidą, o jis vienu metu seserį atstūmė nuo savęs ir pasakė užsičiaupti, tačiau sesuo pusiausvyros neprarado, nebuvo nukritusi ir niekur neatsitrenkė. Sesers nesmaugė, jai nesudavė. Negali paaiškinti, kodėl ant seserį lūpos atsirado kraujas, matė, kad jog ant lūpos buvo spuogas, kurį jį galimai nudraskė. Po stumtelėjimo sesuo labai įsižeidė ir išbėgo į lauką, o jis nenorėdamas konfliktuoti išėjo iš namų ir nuvyko į Šalčininkus, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Sesers nemušė, nesmaugė ir niekaip kitaip nenaudojo fizinio smurto prieš ją, tik vieną kartą ją atstūmė nuo savęs, tačiau dėl tokių jo veiksmų sesuo negalėjo pajusti fizinio skausmo (t. I, b. l. 125, 126).

5. Nukentėjusioji I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną kartu su draugu atvažiavo pas savo mamą, su kuria gyvena ir jos brolis V. J.. Jos draugas nuėjo šienauti, o ji, mamai paprašius, nuėjo į virtuvę kepti kotletų. Jos brolis tuo metu buvo išgėręs, po įvykio namuose rado nugertą degtinės butelį. Sėdėdamas virtuvėje brolis pradėjo jai priekaištauti dėl žemės paveldėjimo reikalų, nors žemė registruota mamos vardu. Pasakė broliui, kad jai gėda dėl jo girtavimo, tuomet brolis pradėjo mojuoti kumščiais, ją pastūmė, todėl ji nugara atsitrenkė į stalviršį, po to dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Kokiu būdu buvo praskelta jos lūpa, negali tiksliai pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai. Ištrūkusi išbėgo į lauką kviesti pagalbos, paprašė draugo iškviesti policiją. Draugas užėjo į namus pažiūrėti mamos, po to iškvietė policiją. Stovėjo su draugu lauke ir laukė policijos, o brolis išėjo iš namų, nuėjo prie kelio, sustabdė automobilį ir išvažiavo. Po to atvažiavo policija ir greitoji pagalba, ją apžiūrėjo. Po įvykio kelias dienas jautė nugaros skausmą, kraujavo lūpa. Civilinio ieškinio nereikš.

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 14 d. apklausta nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2025 m. gegužės 14 kartu su sugyventiniu M. A. nuvyko į M. kaimą aplankyti savo mamos R. N.. Namuose buvo jos brolis V. J., jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jos (nukentėjusiosios) sugyventinis nuėjo už namo grėbti šieno, o ji su broliu kalbėjo virtuvėje. Brolis pradėjo kalbėti apie žemės ir paveldėjimo reikalus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu brolis ją pastūmė, dėl to ji prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė į virtuvinį medinį stalą, po to dešine ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, tai sukėlė jai fizinį skausmą. Ištrūkusi iš brolio gniaužtų išbėgo į kiemą ir pradėjo šauktis pagalbos. Jos šauksmus išgirdo kieme dirbantis sugyventinis M. A.. To metu V. J. nuėjo link pagrindinio kelio, vedančio į Šalčininkus. Apie įvykį papasakojo savo sugyventiniui, jis iškvietė policiją. Kviečiant pagalbą, jos brolis stovėjo ant kelio ir stabdė pravažiuojančias mašinas.

7. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 19 d. apklausta nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2025 m. gegužės 14 d. apie 14.50 val. kartu su savo draugu M. A. atvyko į M. kaimą aplankyti mamos R. N., su kuria gyvena ir jos brolis V. J.. Brolis mamai beveik nieko nepadeda, niekur nedirba, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Užėjusi į gyvenamąjį namą iškart pastebėjo, kad brolis akivaizdžiai neblaivus, sėdėjo virtuvėje, šalia jo stovėjo degtinės butelis. Draugas taip pat užėjo į namus, persirengė ir nuėjo grėbti šieno. Mamai paprašius iškepti kotletų, ji nuėjo į virtuvę, kur tuo metu buvo jos brolis V. J., pradėjo kepti kotletus, o brolis pradėjo prie jos kabinėtis žodžiu, priekaištavo dėl žemės paveldėjimo. Kilus žodiniam konfliktui, brolis vieną kartą ją pastūmė, todėl ji prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė nugara į virtuvinį stalviršį, po to dešine ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo ją smaugti ir dėl to ji pajautė fizinį skausmą. Ištrūkusi iš brolio gniaužtų išbėgo į namo kiemą ir pradėjo šauktis pagalbos. Jos šauksmus išgirdo kieme buvęs draugas M. A., kuris iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu brolis išėjo iš namų, nuėjo prie pagrindinio kelio, susistabdė automobilį ir išvažiavo Šalčininkų miesto link. Ji su draugu užėjo į namus, nusiprausė veidą, nes pas ją prie lupų buvo kraujo. Kaip atsirado kraujas, nežino, galimai kai V. J. ją sugriebė už kaklo, kažkokiu būdu sudavė ir į dantis. Jos rankos taip pat buvo kraujuotos, nes bandė rankomis valyti savo veidą. Atvyko policijos pareigūnai, apklausė ir išvažiavo ieškoti brolio. Tuo metu atvyko medikai, apžiūrėjo, davė jai vaistų ir išvyko. Po to sugrįžo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad brolį surado ir uždarys į areštinę. Po įvykio ji kreipėsi į teismo medicinos ekspertą, į medicinos įstaigas nesikreipė. Civilinio ieškinio reikšti neketina, turtinė žala jai nebuvo padaryta, sukeltas tik fizinis skausmas. Jos mama R. N. konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje (t. I, b. l. 46, 47).

8. Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną kartu su drauge I. B. atvyko aplankyti draugės mamos. Namuose buvo ir draugės brolis, šis gulėjo lovoje, namuose jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Draugė liko namuose, o jis išėjo į lauką pjauti žolę. Po pusvalandžio draugė išbėgo į lauką ir šaukėsi pagalbos, todėl atbėgo prie jos, pastebėjo, kad draugė kraujuota. Ji buvo šoko būsenoje, drebėjo, paaiškino, kad brolis ją sumušė. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu, iškvietė medikus ir policiją. Užėjo į namus, nuramino draugės mamą. Draugės brolis tuo metu nuėjo prie kelio, sustabdė mašiną ir išvažiavo. Atvykusi greitoji pagalba draugę apžiūrėjo, suteikė pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai išvažiavo ieškoti draugės brolio ir jį sulaikė. Paties konflikto jis nematė, tačiau po įvykio draugei iš praskeltos lūpos bėgo kraujas, jos lūpa buvo ištinusi, taip pat ji skundėsi nugaros skausmu. Draugė jam pasakojo, kad brolis ją pastūmė ir smaugė, kad jai pavyko ištrūkti ir išbėgti į lauką.

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 19 d. apklaustas liudytojas M. A. parodė, kad 2025 m. gegužės 14 d. kartu su sugyventine I. B. nuvyko į M. kaimą pas sugyventinės motiną R. N., su kuria gyvena ir I. B. brolis V. J.. Jis labai dažnai geria ir nepadeda motinai, kažkiek padeda tik tuo metu, kai negeria. Užėję į gyvenamąjį namą pamatė, kad V. J. sėdi virtuvėje, yra akivaizdžiai neblaivus, šalia jo stovėjo degtinės butelis. Jis nuėjo į laukus grėbti šieno, o I. B. liko namuose. Apie 15.00 val. išgirdo, kaip I. B. šaukia pagalbos. Ji buvo šoko būsenoje, drebėjo, šaukė, kad brolis V. J. naudojo prieš ją smurtą. I. B. veidas ir rankos buvo kruvinos, lūpa buvo sužeista, patinusi. Iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Po to užėjo į namus, pažiūrėjo, kaip jaučiasi R. N.. Suprato, kad ji įvykio nematė. Tuo metu V. J. sėdėjo virtuvėje. Paėmęs I. B. rankinuką išėjo į lauką. Netrukus į lauką išėjo ir V. J., nuėjo prie pagrindinio kelio, susistabdė automobilį ir išvažiavo Šalčininkų miesto link. Tuomet užėjo į namus, I. B. nusiprausė veidą ir rankas nuo kraujo, jam papasakojo, kad tarp jos ir jos brolio įvyko konfliktas dėl kažkokios žemės, ir kad brolis ją pastūmė ir smaugė. Atvykę medikai suteikė I. B. pagalbą, davė vaistų. Tuomet atvyko policijos pareigūnai, apklausė ir išvažiavo ieškoti V. J.. Po kažkurio laiko policijos pareigūnai grįžo, nurodė, kad V. J. sulaikė, paprašė jį atpažinti (t. I, b. l. 67, 68).

11. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 14 d. apie 15.16 val. M. A. pateikė pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. brolis sumušė seserį, kraujuoja veidas. Atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai į iškvietimo vietą, nukentėjusioji I. B. paaiškino, kad girtas brolis ją sumušė, spaudė kaklą ir stūmė ant stalo. Pacientė buvo išsigandusi ir susijaudinusi, po vaistų skyrimo pasijautė geriau, vykti kartu atsisakė (t. I, b. l. 53, 54).

12. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., apžiūra, kurios metu nustatyta, kad namas yra vienkiemyje, (duomenys neskelbtini). Namo kiemas neaptvertas. Užėjus pro duris, patenkama į namo verandą, kurioje yra įvairūs daiktai, drabužiai. Tiesiai yra durys, vedančios į vidines namo patalpas. Užėjus pro duris, patenkama į gyvenamo namo virtuvės patalpą, kurioje kairėje pusėje stovi orkaitė, stalas, šaldytuvas, iš dešinės pusės – medinis stalas ir kėdės. (t. I, b. l. 10, 21-23).

13. Asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios I. B. apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 2025 m. gegužės 14 d. I. B. viršutinė veido lūpa yra patinusi, ant abiejų rankų matomas kraujas (t. I, b. l. 32-37).

14. 2025 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 1690/2025 (01) nustatyta, kad nukentėjusiajai I. B. nustatyti viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, padarytas kietu buku daiktu (-ais) 1-3 parų laikotarpiu iki apžiūros (1.1 punktas), ir dešinio peties poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (-ais) 5-9 parų laikotarpiu iki apžiūros (1.2 punktas). Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama, kad I. B. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad 1.1 punkte nurodytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. gegužės 14 d. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas, nurodytas šios išvados 1.2. punkte, padarytas dar iki užduotyje nurodyto įvykio. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksuota. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kitam asmeniui į tiriamosios sužalotas sritis su kietu buku daiktu (-ais), tiek ir pačiai tiriamajai nugriuvus/griuvinėjant ir/ar kontaktuojant sužalotomis sritimi su kietu buku daiktu (-ais) ar paviršiumi (paviršiais). I. B. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. I, b. l. 42, 43).

15. Policijos pareigūno S. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje nebuvo galimybės patikrinti nukentėjusiosios I. B. ir kaltinamojo V. J. blaivumo, nes po įvykio I. B. kraujavo lūpa, o V. J., būdamas akivaizdžiai neblaivus, atsisakė tikrintis blaivumą (t. I, b. l. 56).

16. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų padarytų dviejų vaizdo įrašų peržiūra. Viename vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, joje yra greitosios medicinos pagalbos automobilis ir vyras, pranešęs apie įvykį (kaip vėliau nustatyta – M. A.). Jis policijos pareigūnams nurodė, kad daugiau informacijos suteiks nukentėjusioji, o kaltininko namuose nėra. Užėjus į gyvenamąjį namą, policijos pareigūnus pasitiko moteris (kaip vėliau nustatyta – I. B.), kuri paaiškino, kad atvyko su draugu aplankyti mamos, o kartu su mama gyvenantis brolis V. J. dėl žemės sukėlė konfliktą, virtuvėje griebė jai už kaklo ir smaugė, taip pat sužeidė lupą, kuri kraujavo, dėl to ji pajuto skausmą. Vėliau brolis iš namų išėjo, sustabdė pakeleivingą automobilį ir nuvažiavo į Šalčininkus. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip prie policijos automobilio stovi vyras (kaip vėliau nustatyta – kaltinamasis V. J.), policijos pareigūnas liepia vyrui duoti visus turimus daiktus ir įlipti į automobilio laikino sulaikymo kapsulę, po to išvažiuoja (t. I, b. l. 60-62).

17. Akistatos protokole užfiksuota, kad kaltinamasis V. J. ir nukentėjusioji I. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tai yra nukentėjusioji I. B. parodė, kad konflikto metu jos brolis V. J. ją pastūmė, dėl to ji prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė į stalviršį, po to dešine ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, todėl ji pajuto skausmą, taip pat apdraskė lūpą, o dešinį petį sužeidė, kuomet sugriebė ranka už kaklo ir tuo metu sudavė į dešinį petį, o kaltinamasis V. J. parodė, kad smurto prieš seserį nevartojo, nesmaugė ir lūpos nesužeidė, konflikto metu tik ją atstūmė nuo savęs, tačiau ji pusiausviros neprarado, nenukrito ir į nieką neatsitrenkė (t. I, b. l. 135-137).??

18. Pagal suformuluotą kaltinimą V. J. kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tai yra sesers I. B. pastūmimu, dėl kurio ji atsitrenkė į stalviršį ir patyrė fizinį skausmą, taip pat nukentėjusiosios sugriebimu už kaklo ir smaugimu, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas.

19. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui (nagrinėjamu atveju – artimą giminaitį) fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą. Inkriminuojant BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, kai darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

22. Kaltinamojo V. J. smurtinius veiksmus ir nukentėjusiosios I. B. parodymus dėl smaugimo ir lūpos sužeidimo byloje taip pat patvirtino liudytojas M. A., kuri įvykio metu buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., ir nors pačio konflikto aplinkybių tiesiogiai nematė, tačiau patvirtino aplinkybę, jog nukentėjusioji I. B. buvo išbėgusi į gyvenamojo namo kiemą ir šaukėsi pagalbos, o jam (liudytojui) prie jos pribėgus, pamatė, kad nukentėjusiosios lūpa buvo sužeista, kraujavo ir keletą dienų buvo ištinusi.

23. Kaltinamojo V. J. smurtinius veiksmus byloje patvirtina ir nukentėjusiosios I. B. parodymus dėl smaugimo ir lūpos sužeidimo papildo neilgai trukus po įvykio atlikta nukentėjusiosios apžiūra, kurios metu nustatyta, kad I. B. viršutinė veido lūpa patinusi, o ant abiejų rankų matomas kraujas, taip pat į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų padarytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji skundėsi smaugimu, lūpos sužeidimu ir kraujavimu, o taip pat ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog nukentėjusiajai I. B. nustatytas viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, padarytas kietu buku daiktu (-ais) 1-3 parų laikotarpiu iki apžiūros ir galėjo būti padarytas 2025 m. gegužės 14 d. Aptariamas šis sužalojimas galėjo būti padarytas tiek kitam asmeniui suduodant smūgius, tiek pačiai nukentėjusiajai nugriuvus/griuvinėjant ir/ar kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ar paviršiumi (paviršiais).