Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2024 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant kalėjime, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra, 2024 m. gruodžio 12 d.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. spalio 11 d. iki 2024 m. spalio 13 d. (2 dienos).

- teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas / uždraudimas 7 (septynerių) metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- turto konfiskavimas – į valstybės biudžetą iš A. Z. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 600,00 (šešis šimtus) eurų.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinta, kad nusikalstamą veiką A. Z. padarė būdamas recidyvistu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą. Suėmimą nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Iš A. Z. nukentėjusiajai, civilinei ieškovei G. P. priteista 300,00 (trys šimtai) eurų turtinės žalos atlyginimui.

Proceso išlaidos už A. Z. ir nepilnamečiui nukentėjusiajam teiktą teisinę pagalbą iš A. Z. valstybei nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Dėl nusikalstamų veikų sutapties

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentui, kad nuteistojo A. Z. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją, o ne idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir kad už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti bendrinamos ne apėmimo, o dalinio sudėjimo būdu.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to byloje ginčo nėra, kad A. Z. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nors abi A. Z. nusikalstamos veikos ir padarytos per trumpą laiko tarpą, ką skundžiamame nuosprendyje akcentavo pirmosios instancijos, ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, jog jos padarytos idealiąja sutaptimi. Minėtos nusikalstamos veikos aiškiai skirtingos, padarytos skirtingais veiksmais, aplinkybėmis, o saugomi įstatymo gėriai taip pat skirtingi. Nuteistojo pirmu veiksmu buvo pažeista baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – nuosavybės teisė ir padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje. Ir tik po to, kai nuteistasis neteisėtai įgijo motorolerį ir galėjo juo laisvai disponuoti, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairavo jį būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, nors jam policijos pareigūno buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tokiais veiksmais buvo pažeistas transporto eismo saugumas ir padarytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

10. Teisėjų kolegija taip pat pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog A. Z. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui, ir nusikaltimų recidyvas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavo, kad A. Z. atvirąją vagystę įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau skirdamas bausmę, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tik tai, kad nusikalstamas veikas A. Z. padarė būdamas recidyvistu. O dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nepasisakė.

12. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Įstatymų leidėjas, pripažinęs apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe, apibūdino nusikaltimo subjektą, kaip labiau pavojingą visuomenei, nes apsvaigęs asmuo netenka savitvardos, lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas yra nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles kaip bet kuri kita aplinkybė, nes BPK nenumato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas tiek ištyrus asmens kraują, atlikus specialų tyrimą neblaivumo (girtumo) būsenai nustatyti, tiek asmenų parodymais, kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai. Šioje byloje apsvaigimo nuo alkoholio faktas nustatytas paties nuteistojo A. Z. parodymais, kur jis pripažino, kad alkoholį vartojo visą dieną, jautėsi apsvaigęs, buvo išgėręs apie 10 litrų alaus, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų parodymais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis pripažino, jog išgėręs alkoholio būna agresyvus. Šią jo nurodytą aplinkybę ir tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo agresyvus, patvirtino nukentėjusieji U. P., G. P., liudytojai N. P., A. M., tarnybiniuose pranešimuose dėl pokalbių su nepilnamečiais užfiksuoti duomenys. A. Z. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suteikus jam paskutinį žodį, pripažino, kad būdamas blaivus nebūtų taip padaręs. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad A. Z. atvirąją vagystę padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažįstama nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

14. Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam A. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir prašoma, atsižvelgus į papildomai nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, teisingas ir padarytai nusikalstamai veikai adekvačias bausmes. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmens asmenybę, nėra per švelni ar per griežta. Teisėjų kolegija, pritardama prokuroro apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Z. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nepripažinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nepakankamai atsižvelgė į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

16. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, vertinant, ar nuteistajam A. Z. paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Be to, bus atsižvelgta ir į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimus.

17. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam A. Z. skirtiną bausmę, teisingai nurodė, kad nuteistasis padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, kitas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiosios, nevilkino proceso (BK 59 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis nusikalstamų veikų padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atsižvelgdamas į tai, kad A. Z., turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, padarė naujus tyčinius nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas pripažino A. Z. recidyvistu ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu A. Z. buvo septynis kartus teistas už įvairių tyčinių nusikaltimų padarymą, tarp jų ir už turtinio pobūdžio ir už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Nusikalstamos veikos padarytos esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu. Be to, jis daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už agresyvų elgesį viešose vietose, smurto orderio sąlygų nesilaikymą, vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Šių aplinkybių visuma rodo, kad A. Z. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujus teisės pažeidimus, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistasis A. Z. taip pat laikytinas recidyvistu. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta visiškai pagrįstai.

20. Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgta ir į A. Z. asmenybę, kuri charakterizuojama itin neigiamai. Kaip ir minėta, A. Z. anksčiau teistas septynis kartus, daugiausia už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Nuteistajam ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis piktybiškai nesilaikydavo teismo skirtų įpareigojimų, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas būdavo panaikintas. Nuteistojo atžvilgiu taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau A. Z. nuo pat pirmos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos nesilaikė probacijos sąlygų, kas nulėmė lygtinio paleidimo panaikinimą. Pastebėtina, kad dabartinės nusikalstamos veikos padarytos praėjus vos mėnesiui po A. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos. Jis eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už savo pobūdžiu panašius nusižengimus, kaip ir nagrinėjamoje byloje padaryti nusikaltimai, tai yra, transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, smulkias vagystes. Niekur nedirba, paskirtų baudų nemoka, turi priklausomybę alkoholio vartojimui. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Aptartos aplinkybės rodo ir tai, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti, jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo ar pernelyg švelnaus baudžiamumo iliuziją.

21. Atsižvelgdama į atvirosios vagystės padarymo aplinkybes, tai, kad svetimas turtas pagrobtas iš nepilnamečio asmens, dėl savo amžiaus, socialinės brandos, gyvenimiškos patirties stokos, negebėjusio pasipriešinti neteisėtiems nuteistojo veiksmams, nukentėjusiojo ir kartu su juo buvusių draugų akivaizdoje, į papildomai šiuo nuosprendžiu nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad dėl atvirosios vagystės padarymo nuteistasis kaltu prisipažino tik teisme, verčiamas byloje esančių įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, yra aiškiai per švelni, neatitinka nuteistojo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, būtų pasiekti paskyrus A. Z. prokuroro prašomos trukmės, tai yra, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

22. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus naują bausmę, taip pat nustačius, kad nuteistojo A. Z. padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, keistina ir nuosprendžio dalis dėl už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių bendrinimo. Nuteistajam A. Z. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, tai yra 6 (šešis) mėnesius, bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tokia pridedamos bausmės dalis nustatoma atsižvelgiant į prokuroro prašymą, taip pat BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę. Kaip ir minėta, A. Z. yra linkusi nusikalsti ir iš teistumų išvadų nedaranti asmenybė. Padarydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jis ne tik vairavo pavogtą motorolerį būdamas neblaivus, bet ir padarė eilę kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų, kėlusių grėsmę ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei, turto saugumui, vairavo neturėdamas tam teisės, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, dėl ko buvo persekiojamas. Įvertinus šias aplinkybes, prie A. Z. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės pridedama didesnė nei minimali laisvės atėmimo bausmės dalis. Įvertinus tai, kad nuteistasis A. Z. pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

23. Už nuteistojo A. Z. padarytas nusikalstamas veikas paskyrus naują subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, keistina ir nuosprendžio dalis dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalimi, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kadangi nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. Z. padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. Z. atlikinėjo jam Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, likusi neatliktos bausmės dalis buvo 22 dienos. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, pridėjo dalį šios bausmės, tai yra, 20 dienų. Kadangi ginčo dėl pridėtos bausmės dalies pagrįstumo nėra, teisėjų kolegija, bendrindama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, prie apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės prideda tą pačią Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu skirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią pridėjo ir pirmosios instancijos teismas, tai yra, 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo. Todėl A. Z. skiriama galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

24. Skundžiamu nuosprendžiu A. Z. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą, jį taikant iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tačiau tuo pačiu nuosprendžiu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo jam Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra, 2024 m. gruodžio 12 d. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje išbūtas laikas negali būti įskaičiuojamas į subendrintą bausmę dvigubai, tai yra konstatuojant, kad dėl suėmimo taikymo jau yra atlikta dalis už naujos nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės, ir tuo pačiu metu darant išvadą, kad suėmimo taikymo metu buvo atliekama ir ankstesniais teismo sprendimais skirta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2014, 2K-263-689/2018). Kadangi skundžiamu nuosprendžiu bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo suėmime išbūtas laikas, siekiant išvengti dvigubo įskaitymo, pagrįstai neįskaičiuotas į bausmės laiką.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne tik pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, bet ir prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

26. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam A. Z. laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama kalėjime. Teisėjų kolegija, pažymi, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnį, nuteistiesiems konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą – kalėjimą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Dėl to, siekiant išvengti bet kokių neaiškumų nuosprendžio vykdymo metu, naikinama Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta nuteistajam A. Z. skirti laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime.

Dėl proceso išlaidų

27. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2025 m. vasario 20 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 19 d. pažyma Nr. APD-2025-02230 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. Z., kurias sudaro 230,22 eurai (3 t., b. l. 91-94).

28. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamam asmeniui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-654/2023 ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K- 240-489/2022 ir kt.).

29. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis A. Z. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, apeliacinis procesas buvo inicijuotas ir vyko pagal prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, kuris šiuo nuosprendžiu tenkintas. Nuteistojo A. Z. gynyba apeliacinės instancijos procese buvo būtina dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtino imperatyvaus reglamentavimo, jog, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Nuteistasis bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, be to, jis turi daug įsiskolinimų dėl nesumokėtų baudų. Šios aplinkybės apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytas sumą teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) prokuroro Gintaro Jakšto apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, paskirtųjų bausmių bendrinimo, galutinės bausmės nustatymo ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymo pakeisti.

Nuteistojo A. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nuteistajam A. Z. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam A. Z. subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. Z. paskirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti, jas iš dalies sudedant, su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis A. Z. pasiųstas laisvės atėmimo bausmę atlikti į kalėjimą.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. Z. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.