Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių administratoriaus patirtų išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas

20. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl daugiabučio namo buto savininko teisių ir pareigų, bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, o konkrečiai – dėl atsakovės, daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkės, pareigos atsiskaityti su namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriumi už stogo kapitalinio remonto projekto parengimą.

21. Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad nuosavybė įpareigoja, tuo pasireiškia socialinė nuosavybės funkcija; Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui ar kitų asmenų teisėms laisvėms ar teisėtiems interesams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimai). Nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. Bendrosios dalinės nuosavybės teise turtą valdantys asmenys privalo jį prižiūrėti ir remontuoti, kad šis turtas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Vienu atveju (kai keli savininkai yra įgiję nuosavybėn bendro naudojimo patalpų) tinkama turto būkle turi rūpintis patys bendraturčiai tiesiogiai (jeigu nesusitaria kitaip), kitu – šioms funkcijoms vykdyti steigiama bendrija ar sudaroma jungtinės veiklos sutartis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis) arba, šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnis).

22. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas (apeliantas) UAB „Žirmūnų būstas“ teikia namo, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į išlaidų, patirtų teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti atlyginimą, o pareigą sumokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, jos atkūrimu ir išsaugojimu turi butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. ir atsakovė, kaip vieno iš butų savininkė.

Dėl sutikimo įgyvendinant daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises ir pareigas

25. Kasacinio teismo praktikoje be kita ko išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis taikyti galima tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.).

26. Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios. Kitaip tariant, vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

27. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-1067 redakcija, galiojusi ginčo veiksmų metu) patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ . Šis reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus bei nustato jų įgyvendinimo tvarką (Reglamento 1 punktas), yra privalomas, be kita ko, gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams (Reglamento 2 punktas).

29. Reglamento STR 1.12.05:2010 7 punktas nustato, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1 punktas); esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu (7.2 punktas); gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (7.3 punktas); gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.4 punktas). Reglamento priede „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ yra įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) darbų, kurie yra būtini daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, sąrašas, į kurį, be kitų darbų, patenka namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumo ir sandarumo palaikymo, smulkių defektų šalinimo darbai (16 punktas). Taigi stogas yra būtinas pastato, taip pat ir gyvenamojo namo konstrukcinis elementas, jo funkcionalumo užtikrinimas yra priskirtas prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų.

30. Pažymėtina, jog Reglamente STR 1.12.05:2010 įtvirtintas teisinis reguliavimas yra imperatyvus. Jis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškintinas kaip reiškiantis tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo būklė, jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai, pastato defektai ir remonto darbų poreikis nustatomi gyvenamojo namo techninės prižiūrėtojo – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus.

32. Siekiant taikyti bendrąją taisyklę, būtina įrodyti, kad remontas buvo būtinas turtui (bendrosios dalinės nuosavybės objektui) išsaugoti. Stogo būklė, kuri neatitiktų STR 1.12.05:2010 reikalavimų, gali būti priskirta privalomiesiems reikalavimams ir todėl jo remontas būtų būtinas. Ši aplinkybė vertintina pagal tai, ar stogo būklė esmingai riboja statinio naudojimą, ar praleidžia drėgmę. Besikaupianti drėgmė gali gadinti turtą, pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, riboti statinio naudojimą ir sukelti nepatogumų, nes gali gadinti individualiai naudojamas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, neužtikrinti statinio konstrukcijų tvirtumo ir saugumo, statinio vidaus patalpų higieninės būklės ir kt. Stogo ar statinio būklė tokiu atveju nebūtinai turi būti įvertinta kaip kritinė ar avarinė. Apskritai tokie statinio ar jo dalies apibūdinimai yra neinformatyvūs, nes yra apibendrinti ir vertinamieji.

33. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. balandžio 10 d. Vytautas B. E. atliko pastato (duomenys neskelbtini), statybinius tyrinėjimus, kurių metu nustatė, kad pagrindinės dalies stogo konstrukcijos apžiūra iš pastogės pusės parodė, jog didžioji originalios konstrukcijos yra gerai išsilaikiusi, tačiau dėl nesandarios banguoto asbetcemenčio lakštų stogo dangos yra visiškai nupuvęs gegnės, esančios ties patalpa 1-3 esančiu vertikaliuoju stoglangiu, galas kartu su po šiuo galu esančiu murlotu, gegnės ir murloto jungties mazgas apžiūros metu yra šlapias ir pūvantis, analogiškai yra nupuvęs ir rytinis pagrindinio fasado kampe murlotas. Taip pat buvo nustatyta, kad mirksta ir irsta priestato sienos skliauto dalis, vietomis pažeista sąramų konstrukcinė schema, sąramuose atsirado įtrūkiai, vėliau pastatyto priestato jungiamoji siūlė yra išdūlėjusi, namo pastogėje skersinėje sienoje esančios mūrinės sąramos deformacija ir kt. (el.bylos II t., b.l. 61-65). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio atlikto statinio techninės priežiūros patikrinimo 2015 m. liepos 7 d. akte konstatuota, kad atrankos būdu apžiūrėjus pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė bloga. Vietomis supleišėjęs fasado tinkas, atsilupę dažai. Priestatas atskilęs nuo pastato, supleišėjusios jo sąramos, nusidėvėjusi stogo danga, stogo parapetai neapskardinti, irsta plytų mūras, latakai sulankstyti, jose auga žolės, stogo čerpės vietomis sutrūkusios, vietomis nėra nuogrindos, pastato kaminai neapskardinti, irsta jų plytos. Atsižvelgiant į tai, minėtu aktu yra reikalaujama organizuoti išvardintų defektų trūkumus.

34. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išanalizavęs ir įvertinęs galiojančius teisės aktus, nustatęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš esmės pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju stogo remontas yra susijęs ne tik su stogo dangos pakeitimu, bet ir dalies stogo laikančiųjų konstrukcijų (dalies gegnių ir murloto) keitimu, kadangi yra pažeista namo laikančių konstrukcijų dalis, todėl atliktini darbai traktuotini kaip kapitalinio remonto darbai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nors ir tinkamai nustatė, kad ginčo pastato gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogas neatitiko privalomųjų STR 1.12.05:2010 reikalavimų, kadangi buvo pažeisti esminiai statinio reikalavimai – mechaninis patvarumas ir pastovumas, reikalavimai išlaikyti gyvenamųjų namų inžinerinių sistemų savybes, užtikrinti statinio konstrukcijų techninę būklę, kad ji nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, tačiau nepagrįstai vertino, kad būtent pastato bendraturčiai, o ne administratorius turi teisę ir pareigą priimti sprendimą dėl atliekamų darbų apimties ir pobūdžio.

35. Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ (toliau – Reglamentas). Reglamento STR 1.01.08:2002 7 punkte nurodytos tokios statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba; statinio rekonstravimas; statinio remontas: statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas; statinio nugriovimas.

36. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą, kurie yra apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 dalyse. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį (redakcija, galiojusi ginčo veiksmų metu), statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtas statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

37. Reglamento STR 1.01.08:2002 10 punkte nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Laikančiąsias konstrukcijas Reglamento STR 1.01.08:2002 6.18 punktas apibrėžia kaip konstrukcinius statinio elementus, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.

39. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus <….> daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

40. Taigi projekto parengimas yra viena iš stogo remonto dalių ir jo parengimo išlaidos yra skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Tačiau atmesdamas ieškinį dalyje dėl atsakovei priskaičiuotos sumos už kapitalinio remonto projekto parengimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad statinio kapitaliniam remontui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kurio gavimui pagal 2015 m. galiojusį LR Statybos įstatymą (20 str. 1 d. 4 p.) buvo reikalinga parengti statinio kapitalinio remonto projektą, kuriam daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių rašytinis sutikimas nereikalingas (LR Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p.).

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu pastebėti, kad administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje pažymima, jog administratoriui mutatis mutandis taikomos CK 4.242 straipsnyje nustatytos turto administratoriaus prievolės naudos gavėjui, inter alia pareiga savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, ir draudimas jam suteiktas teises panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti (2 dalis) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas).

42. LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte, be kita ko, įtvirtintas pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą ( 4.3 punktas). Namo administratorius, kaip techninis prižiūrėtojas, turi taip pat atlikti savo funkcijas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. Dl-347 patvirtintu STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“. Šių taisyklių 10 -11 punktuose numatyta, kad pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai; būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); užtikrinti, kad atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis ir kt. Techninės priežiūros taisyklių 37 p. numato, kad statinio techninę priežiūrą sudaro nuolatinis statinio būklės stebėjimas; statinio periodinės ir specializuotos apžiūros; pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

43. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad butų ir kitų patalpų savininkai nėra specialistai, kurie gali įvertinti statinio techninę būklę ir kokius remonto darbus yra privaloma atlikti. Byloje esant nenuginčytiems duomenims, kad įstatyme numatyta balsų dauguma gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai 2015-05-04 vykusiame susirinkime susipažinę su V.B. E. ekspertizės išvadomis apie namo būklę, priėmė sprendimą atlikti stogo remontą, akivaizdu, jog priešingai nei nurodo atsakovė, šio bendraturčių priimto sprendimo įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka turėjo organizuoti ir įgyvendinti apeliantas. Kitaip tariant, ne ginčo namo savininkai, o tik tam tikrų sričių specialistai galėjo nustatyti ir numatyti būtinus atlikti remonto darbus, jų atlikimo etapus, parengti tinkamą teisės aktų atitinkančią dokumentaciją. Vadinasi, tik turėdamas tinkamai parengtą projektą, administratorius turėjo pateikti jį savininkams svarstyti susirinkime, gauti gyventojų pritarimą atlikti darbus pagal parengtą projektą, numatyti lėšų poreikį ir kt. Kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas, būdamas gyvenamojo namo administratoriumi ir techniniu prižiūrėtoju ir siekdamas užtikrinti gyvenamojo namo atitiktį privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, bei tinkamai vykdyti savo pareigas, teisėtai ir pagrįstai organizavo stogo kapitalinio remonto projekto parengimą, todėl atsakovė privalėjo proporcingai savo turimam buto plotui apmokėti ieškovo apskaičiuotas sumas už stogo kapitalinio remonto projekto parengimą. Kadangi aukščiau nurodyti įrodymai patvirtino, jog namo stogas neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, jo remontas pripažintinas būtinu ir nereikalaujančiu butų savininkų sutikimo, todėl atsakovės argumentai dėl ieškovo pareigos gauti namo butų savininkų sprendimą atlikti stogo kapitalinį remontą pripažintini nepagrįstais ir neįrodytais.

44. Apibendrindamas aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne itin kruopščiai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, susijusius su ieškovui nesumokėta skola už stogo kapitalinio remonto projekto parengimą, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles, bei netinkamai išanalizavęs pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog ieškovui neįrodžius, kad pastato bendraturčiai sprendimu yra pritarę tokioms išlaidoms ar kad tokio projekto atlikimui pastato bendraturčių sutikimas nebuvo reikalingas, atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovui stogo kapitalinio remonto projekto parengimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, apelianto skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl 530,10 EUR skolos priteisimo, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas teismo sprendimo – ieškovo ieškinys dėl 530,10 EUR skolos už stogo kapitalinio remonto projekto parengimą priteisimo tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 530,10 EUR skolą už stogo kapitalinio remonto projekto parengimą, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą, reglamentuojančias proceso taisykles, bei materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias administratoriaus patirtų išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl 530,10 EUR skolos už stogo kapitalinio remonto projekto parengimą priteisimo, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas teismo sprendimo – ieškovo ieškinys dėl 530,10 EUR skolos už stogo kapitalinio remonto projekto parengimą priteisimo tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ iš atsakovės L. S. 25,79 EUR skolą už stogelio remontą, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

46. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).

47. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl 530,10 EUR skolos priteisimo ir apeliacinės instancijos teismui ieškinį tenkinus, aktuali CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48. Byloje nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 86,71 EUR bylinėjimosi išlaidų (t. y. 15 EUR žyminis mokestis, 1,71 EUR registrų išrašai ir 70 EUR išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 8-10, 2 t., b.l. 128-129).

49. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas.

50. Nagrinėjamu atveju išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą, todėl įvertinęs bylos apimtį bei sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais apeliacinės instancijos teismas sprendžia priteisti ieškovui iš atsakovės 86,71 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

51. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 str.).

52. Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ už apeliacinį skundą sumokėjo 15 EUR dydžio žyminį mokestį. Įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo parengimą, ieškovas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. ieškovui iš atsakovės priteistinas 15 EUR dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.

53. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu, 93 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl 530,10 EUR skolos už stogo kapitalinio remonto projekto parengimą priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą – ieškovo ieškinį dėl 530,10 EUR skolos priteisimo tenkinti ir priteisti ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ iš atsakovės L. S. 530,10 EUR (penki šimtai trisdešimt eurų ir 10 ct) skolos už stogo kapitalinio remonto projekto parengimą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ iš atsakovės L. S. priteista 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 25,79 EUR sumą nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti už priteistą 555,89 EUR sumą nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ iš atsakovės L. S. 25,79 EUR skolos už stogelio remontą, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ iš atsakovės L. S. 86,71 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.