- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- AS-858-710-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00566-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Vilpros investicija“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Ž. P., M. P.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Vilpros investicija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilpros investicija“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Ž. P., M. P.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Vilpros investicija” (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 3-11) į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2011 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. T-395 „Dėl žemės sklypų Pramonės pr. 8K ir Pramonės pr. 8H detaliojo plano patvirtinimo” (toliau – ir Sprendimas); 2) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Tarybos Sprendimo galiojimą, kol bus išnagrinėta administracinė byla.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. balandžio 21 d. trečiasis suinteresuotas asmuo M. P. pateikė jam raštą, kuriame nurodė, kad jo valdomame žemės sklype buvo pastatyti riboženkliai ir kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) ketina pradėti žemės sklypo aptvėrimą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad ant jo valdomo įvažiavimo buvo pastatytas gelžbetoninis blokas, kuris neleido patekti prie valdomuose sklypuose esančių pastatų. UAB „Vilpros investicija” manymu, patvirtinus Sprendimu detaliojo plano galiojimą, tretieji asmenys sieks gauti statybą leidžiantį dokumentą, pradėti veiklą sklypuose ir dėl šių veiksmų bus sunaikintas pareiškėjo valdomas turtas – privažiavimas prie NIC pastato. Be to, pareiškėjo nuomone, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, gali būti pradėti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai (ginčo teritorijoje gali būti pradėti statybos darbai, pradėta plėtoti infrastruktūra), vykstant statybos darbams gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, suinteresuotiems asmenims, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino. Teismas nurodė, jog bylos medžiagoje nėra įrodymų, kad, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, t. y. buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, kad, patvirtinus Sprendimu detaliojo plano galiojimą, tretieji asmenys sieks gauti statybą leidžiantį dokumentą, pradėti veiklą sklypuose, dėl ko būtų sunaikintas pareiškėjo valdomas turtas, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo gali būti pradėti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai (ginčo teritorijoje gali būti pradėti statybos darbai, pradėta plėtoti infrastruktūra), vykstant statybos darbams gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, suinteresuotiems asmenims, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių, yra pagrįsti prielaidomis, o ne objektyviomis bylos aplinkybėmis. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims būtų išduotas statybos leidimas sklype, yra realiai pradėti statybų darbai, kurių padarinių pašalinimas būtų sudėtingas ar neįmanomas, pradėta plėtoti infrastruktūra, byloje nėra pateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šiuo metu laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo skundo tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys negalimas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra nukreiptas į ateitį bei nepakankamai motyvuotas, todėl prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė netaikytina.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 103-106) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Tarybos Sprendimą, kol bus išnagrinėta administracinė byla. Atskirajame skunde yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nieko nenurodė dėl M. P. 2008 m. liepos 2 d. rašto Nr. 08-07-02, kuriame teigiama, kad trečiasis asmuo sieks savavališkai sunaikinti pareiškėjo teisėtai įrengtą įvažiavimą, M. P. 2009 m. balandžio 21 d. rašto, kuriame trečiasis asmuo nurodė, jog ginčijamo kelio vietoje bus tveriama tvora, kas savaime reikštų pareiškėjo pastatyto ir valdomo turto (įvažiavimo) sunaikinimą, UAB „Vilpros investicija“ 2009 m. gegužės 6 d. pareiškimo Nr. 26KA Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir KAVPK), kuriame pareiškėjas prašė KAVPK išsiaiškinti aplinkybes dėl pamatinio bloko padėjimo ant ginčo kelio, kurį kaip įtariama buvo suinteresuotas padėti M. P.. Pažymi, jog UAB „Vilpros investicija“ pateikė pakankamai motyvų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad M. P. siekia apriboti galimybę pareiškėjui naudotis teisėtai įrengtu privažiavimu prie NIC pastato.
Pabrėžia, jog M. P. 2008 m. liepos 2 d. raštu Nr. 08-07-02 nurodė pareiškėjui pašalinti asfalto dangą ir pažymėjo, jog, jeigu pareiškėjas nesiims savarankiškai pašalinti minimos asfalto dangos, jis pats savo lėšomis pašalins minėtą dangą. Taip pat šiame rašte nurodė, M. P. planuoja tverti tvorą, kurios dalis patektų ant teisėtai įrengto ginčo įvažiavimo, kas padarytų šio įvažiavimo naudojimą negalimu. M. P. 2009 m. balandžio 21 d. raštu pakartotinai nurodė pareiškėjui apie tvoros tvėrimo planus toje vietoje, kurioje yra įrengtas įvažiavimas.
Pareiškėjas paaiškino, jog 2009 m. gegužės 6 d. jo darbuotojai aptiko ant ginčo įvažiavimo padėtą pamatinį bloką, kuris buvo padėtas siekiant apriboti ar visiškai panaikinti galimybę naudotis ginčo keliu pareiškėjui ir su juo susijusiems tretiesiems asmenims (darbuotojams, klientams). Dėl šio įvykio UAB „Vilpros investicija“ 2009 m. gegužės 6 d. su pareiškimu Nr. 26KA kreipėsi į KAVPK ir prašė išsiaiškinti aplinkybes dėl pamatinio bloko padėjimo ant ginčo kelio. UAB „Vilpros investicija“ įtarė, kad pamatinį bloką ant ginčo kelio padėjo M. P.. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl šių įrodymų, todėl teigtina, kad teismo nutartis yra nemotyvuota. Mano, jog, patvirtinus skundžiamu Sprendimu patvirtinto detaliojo plano galiojimą, tretieji asmenys sieks gauti statybą leidžiantį dokumentą, pradėti veiklą sklypuose dėl ko būtų sunaikintas pareiškėjo valdomas turtas – privažiavimas prie NIC pastato. Pažymi, jog detalusis planas yra tas dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei-komercinei veiklai. Nesustabdžius Sprendimo galiojimo gali būti pradėti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai (ginčo teritorijoje gali būti pradėti statybos darbai, pradėta plėtoti infrastruktūra), vykstant statybos darbams gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, suinteresuotiems asmenims, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių. Taip pat pabrėžia, jog tretieji asmenys gali siekti statyti laikinus, nesudėtingus statinius (pvz. tvoras, rekreacijai skirtus įrenginius), vykdyti kitą veiklą, kuriai nėra numatyta pareiga gauti kokius nors leidimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 111-113) prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių priemonės taikymo būtinumą. Pabrėžia, jog visi pareiškėjo nurodyti raštai yra rašyti iki Tarybos Sprendimo priėmimo, juose kalbama apie tariamą ketinimą sunaikinti įvažiavimą, aptverti gretimą žemės sklypą ir kt, t. y. apie veiksmus, kurie nėra susiję su teritorijos detaliuoju planavimu ar Tarybos Sprendimu, su patvirtinto detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu. Pareiškėjo nurodytus veiksmus galima atlikti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimus tokiems darbams atlikti, tačiau jokių įrodymų, kad leidimai buvo gauti ar tretieji suinteresuotieji asmenys siekia juos gauti, nepateikta. Taip pat niekuo nesusijęs su Tarybos Sprendimo įgyvendinimu yra pareiškėjo kreipimasis į KAVPK dėl pamatinio bloko padėjimo ant ginčo kelio, pareiškėjas nepateikė atsakymo į jo teiktą raštą, byloje nėra patvirtinta, jog kelias tariamai buvo užtvertas būtent trečiųjų suinteresuotų asmenų Ž. P., M. P.. Todėl nėra pagrindo teigti, jog tokiu būdu buvo realizuoti byloje ginčijamo detaliojo plano sprendiniai.
Atsakovas nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo nurodytus veiksmus buvo ketinama atlikti dar iki Tarybos Sprendimo priėmimo ir detaliojo plano patvirtinimo, todėl jie nepagrindžia pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės. Pabrėžia, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tretieji suinteresuotieji asmenys kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar toks dokumentas jiems buvo išduotas, jog gretimame žemės sklype būtų pradėti kokie nors statybos darbai, kurie būtų susiję su Tarybos Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu. Detaliojo plano patvirtinimas tiesiogiai nesukelia žemės sklypo savininkui jokių teisių dėl statybų pradėjimo. Bet kokie statybos darbai (tame tarpe ir griovimo) gali būti atliekami tik laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realius trečiųjų suinteresuotų asmenų ketinimus įgyvendinti detaliojo plano sprendinius.
Tretieji suinteresuoti asmenys Ž. P., M. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 114-118) prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą yra nurodoma, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teise valdomame sklype, esančiame Pramonės pr. 8K, Kaune, apie 290 kv. m. ploto sklypo dalyje yra neteisėtai įrengtas kelias. Šis ginčo kelias yra neįregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, kelias įrengtas neturint statybos leidimų bei kitų tam reikalingų statybą leidžiančių dokumentų, pareiškėjas nėra gavęs trečiųjų suinteresuotų asmenų ir valstybės sutikimų, leidimų įrengti kelią ne jam priklausančiuose sklypuose, žemės sklypai nėra išnuomoti ar kitaip perduoti pareiškėjui valdyti. Pabrėžia, jog įvažiavimas pastatytas tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Bet kuris asmuo neturi teisės savavališkai vykdyti statybų kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Pažymi, kad įvažiavimas (kelias) nėra registruotas nei Nekilnojamojo turto registre, nei jokiame kitame viešajame registre, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims taip pat nėra žinomi jokių šių statinių statybos teisėtumą pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Tokio pobūdžio statiniams yra privaloma visa būtina statybinė dokumentacija – projektavimo sąlygų sąvadas, projektas (supaprastintas projektas), statybos leidimas ir kt. (Statybos įstatymo 20, 23 str.). Ž. P., M. P. pateikia argumentus dėl įvažiavimo kelio neteisėtumo. Pažymi, jog neteisėtai įrengtas įvažiavimas nepriklauso pareiškėjui, t. y. jis neturi jokios teisėtai egzistuojančios subjektinės teisės į šį įvažiavimą. Kadangi pareiškėjo keliami reikalavimai yra susiję su neegzistuojančia subjektine teise į neteisėtą statinį, tiek pagrindinis reikalavimas panaikinti ginčijamą Sprendimą, tiek reikalavimas taikyti užtikrinimo priemones negali būti tenkinamas. Tariama pareiškėjo subjektinė teisė šioje administracinėje byloje negali būti ginama, todėl vien dėl šios priežasties atskirasis skundas atmestinas.
Pažymi, jog pareiškėjo teiginiai apie galimas statybas yra pagrįsti prielaidomis, nukreipti į ateitį, grindžiami spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Sprendimu tik patvirtintas detalusis planas (pritarta dviejų žemės sklypų sujungimui). Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tretiesiems asmenims būtų išduoti statybos leidimai, o teritorijoje yra realiai pradėti aplinkos pertvarkymo, statybų darbai, kurių padarinių pašalinimas būtų sudėtingas ar neįmanomas, byloje nėra pateikta. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog šiuo metu kyla reali grėsmė aplinkai ar suinteresuotiems asmenims ir jų realiai egzistuojančios subjektinėms teisėms. Kartu pabrėžtina, jog siekis ateityje išvengti galimų teisminių procesų nėra pagrindas pripažinti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario mėn. 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-197/2011.
Ž. P., M. P. teigia, jog M. P. 2009 m. balandžio 21 d. raštas neturi nieko bendro su detaliuoju sklypo planavimu, t. y. su bylos esme. Paaiškina, jog nuo M. P. 2008 m. liepos 2 d. bei 2009 m. balandžio 21 d. raštų pateikimo pareiškėjui dienos yra praėję daugiau nei dviejų, trijų metų laikotarpis, per kurį nebuvo atliekami jokie rašte bei atskirajame skunde nurodyti veiksmai, kurie apribotų pareiškėjo galimybę naudotis įvažiavimu. Šios aplinkybės liudija apie tai, kad neegzistuoja reali grėsmė neįvykdyti teismo sprendimo, priešingu atveju iki šios dienos (per trijų metų laikotarpį) jau būtų pradėti tvoros tvėrimo ar kiti darbai. Be to, tvoros užtvėrimas pagal šiuo metu galiojančias teisės normas nėra susijęs su sklypo detaliuoju planavimu, t. y. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą savininkas gali aptverti ir nesant detaliojo plano. Tretieji suinteresuotieji asmenys neplanuoja tokiomis priemonėmis ginti savo pažeistų interesų.
Paaiškina, jog pareiškėjas yra kreipęsis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl kelio servituto nustatymo tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pareiškėjas grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir atskirąjį skundą šioje administracinėje byloje. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, 2011 m. liepos 26 d. priėmė nutartį, kuria konstatavo, jog pareiškėjo pateiktas prašymas nėra pagrįstas, jog neegzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
2011 m. spalio 10 d. M. P. pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. (15.2)-2D-12204, kuriame nurodoma, jog ginčo įvažiavimas yra įrengtas savavališkai (b. l. 119-121).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonės – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. T-395 „Dėl žemės sklypų Pramonės pr. 8K ir Pramonės pr. 8H detaliojo plano patvirtinimo” sustabdymo iki bus išnagrinėta administracinė byla – taikymas. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė pritaikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ji nevertina klausimų, susijusių su įvažiavimo kelio teisėtumu, ir nenagrinėja bylos iš esmės.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, jog pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti yra ne tik teismo sprendimo įvykdymo negalimumas, bet ir ženklus įvykdymo apsunkinimas (tai gali būti susiję su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais, finansiniais ištekliais ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-375/2004). Be to, teismas spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-548/2008).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės sieja su aplinkybėmis, jog, patvirtinus skundžiamu Sprendimu detaliojo plano galiojimą, tretieji asmenys Ž. P., M. P. sieks gauti statybą leidžiantį dokumentą, pradėti veiklą sklypuose, dėl ko būtų sunaikintas pareiškėjo valdomas turtas – privažiavimas prie NIC pastato. Nurodo, kad vykstant statybos darbams gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, suinteresuotiems asmenims, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių. Be to, tretieji asmenys gali siekti statyti laikinus, nesudėtingus statinius, vykdyti kitą veiklą, kuriai nėra numatyta pareiga gauti kokius nors leidimus (b. l. 103-106).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad remiantis bylos medžiaga nėra pagrindo daryti išvadą, jog, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo vykdymas. Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog detaliojo plano sprendiniai yra realizuojami, tretiesiems asmenims būtų išduoti statybos leidimai, o teritorijoje yra realiai pradėti aplinkos pertvarkymo, statybų darbai, kurių padarinių pašalinimas būtų sudėtingas ar neįmanomas. Teismas, spręsdamas konkretų socialinį konfliktą, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų pritaikymą. Pareiškėjo teiginiai apie galimas statybas yra pagrįsti prielaidomis, nukreipti į ateitį, grindžiami spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2011 m. balandžio 1 d. administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011).
Pabrėžtina, jog M. P. 2009 m. balandžio 21 d., 2008 m. liepos 2 d., 2009 m. balandžio 21 d. raštai, kuriuose nurodoma, kad jis galbūt ateityje sieks jam priklausančio žemės sklypo aptvėrimo ir kurie yra skirti pareiškėjui buvo parašyti dar iki Tarybos Sprendimo priėmimo (b. l. 73-74, 77), be to, 2009 m. gegužės 6 d. pareiškimas Nr. 26KA KAVPK, kuriame pareiškėjas prašė KAVPK išsiaiškinti aplinkybes dėl pamatinio bloko padėjimo ant ginčo kelio padėjimo, taip pat buvo parašytas iki Tarybos Sprendimo priėmimo (b. l. 79). Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pamatinį bloką ant įvažiavimo padėjo būtent tretieji asmenys Ž. P., M. P., ir šie veiksmai nėra susiję su Tarybos Sprendimu. Todėl, atsižvelgus į šiuose raštuose nurodytas faktines aplinkybes, jų įvykimo laiką, konstatuotina, jog negalima teigti, jog šie pateikti dokumentai, pagrindžia, jog trečiųjų asmenų teritorijoje yra realiai pradėti aplinkos pertvarkymo, statybų darbai ar imtasi kitų veiksmų dėl kurių būtina pritaikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, net ir pritaikius byloje prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, bus laikinai sustabdytas Tarybos Sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo galiojimas, tačiau ši priemonė nebus taikytina trečiųjų asmenų Ž. P., M. P. atžvilgiu imantis jiems veiksmų, priimant sprendimus, kurie nėra susiję su sklypo detaliuoju planavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad patys tretieji suinteresuotieji asmenys atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog jie neplanuoja pareiškėjo nurodytomis priemonėmis ginti savo pažeistas teises ir interesus (b. l. 114-118).
Atmestini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Pažymėtina, jog motyvų nebuvimas teismo sprendime, nutartyje reiškia, jog teismo sprendimas ar nutartis neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo, nutarties rezoliucinėje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2005 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P8-61/2005). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartyje yra aiškiai išdėstomi motyvai, argumentai dėl atsisakymo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad negalima daryti išvados, kad šiuo metu yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Vilpros investicija“ atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.