Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, R. S. Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų M. P. ir Ž. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties dėl bylos sustabdymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilpros investicija“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, M. P. ir Ž. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. P. ir Ž. P. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį, kuria nagrinėjama administracinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-811-717/2012, tuo pagrindu, kad konkrečiu atveju nebuvo pagrindo stabdyti administracinės bylos pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes tarp administracinės bylos ir civilinės bylos, nagrinėjamos Kauno miesto apylinkės teisme, nėra prejudicinio ryšio, taip pat neegzistuoja jokių civilinėje byloje nustatytinų faktinių aplinkybių, trukdančių nagrinėti šią administracinę bylą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinės bylos medžiagą ir įvertinusi atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-12-554/2012 sustabdė nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011). Pažymėtina, kad kitoje byloje nustatyti faktai palengvina įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nesuponuoja visais atvejais išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos dėl kitos teisme nagrinėjamos bylos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje AS602-81/2012).

Administracinės bylos instituto sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintus greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas UAB „Vilpros investicija“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti kaip nepagrįstą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. T-395 „Dėl žemės sklypų Pramonės pr. 8K ir Pramonės pr. 8H detaliojo plano patvirtinimo“. Šio administracinio akto neteisėtumą pareiškėjas grindė argumentu, kad minėtame detalaus teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose nėra numatyto vieno privalomųjų teritorijos tvarkymo (naudojimo) režimo reikalavimų – nėra nurodytas servitutas pareiškėjo anksčiau įrengtam ir faktiškai naudojamam keliui – vieninteliam įvažiavimui į jam priklausantį sklypą. Kauno miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Vilpros investicija“ ieškinį atsakovams M. P., Ž. P., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žmės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriuo UAB „Vilpros investicija“ prašo nustatyti kelio servitutą eiti ir važiuoti transporto priemonėmis per atsakovų nuosavybės teise valdomo sklypo dalį, kurioje yra įrengtas įvažiavimas į UAB „Vilpros investicija“ nuosavybės teise valdomą sklypą bei pastatą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinė byla dėl servituto nustatymo Kauno miesto apylinkės teisme dar nėra išnagrinėta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje priimant sprendimą dėl servituto nustatymo tikslingumo tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame žemės sklype bus nustatinėjamos ir analizuojamos tos faktinės aplinkybės, kurios nurodytos pareiškėjo skunde ir nagrinėtinos administracinėje byloje (jau esančio kelio (kaip statinio) buvimo vietos, jo įrengimo teisėtumas, registracijos viešajame registre būtinumas, ginčo vietoje esančios valstybinės žemės savininko valia dėl kelio įrengimo ir t.t.), tačiau, kaip jau minėta aukščiau, ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas bylos sustabdymo pagrindas, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, negali būti taikomas padarius vien tik bendro pobūdžio išvadą dėl nebuvimo galimybės nagrinėti bylą, nes analogiškos faktinės aplinkybės bus nustatinėjamos kito teismo nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 2 dalis).

Konkrečiu atveju pareiškėjas UAB „Vilpros investicija“, paduodamas ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui dėl kelio servituto eiti ir važiuoti transporto priemonėmis per atsakovų M. P. ir Ž. P. nuosavybės teise valdomo sklypo dalį, kurioje yra įrengtas įvažiavimas į UAB „Vilpros investicija“ nuosavybės teise valdomą sklypą bei pastatą, pasinaudojo CK 4.126 straipsnyje suteikta galimybe kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Taigi minėtoje Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl UAB „Vilpros investicija“, kaip viešpataujančiojo daikto savininko, teisės į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiamos naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), įgyvendinimo. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas daiktinę teisę, suteikiančia galimybes naudotis atsakovų M. P. ir Ž. P. nuosavybės teise valdomo sklypo dalimi, kurioje yra įrengtas privažiavimas į UAB „Vilpros investicija“ nuosavybės teise valdomą sklypą bei pastatą, siekė įgyti ir administraciniu aktu. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 028/NIC kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas rengiant Pramonės pr. 8K ir 8H detalųjį planą nustatyti daiktinės teisės suvaržymus (servitutą) keliui, kuris yra teisėta įrengtas iš Pramonės pr. iki NIC pastato. 2011 m. birželio 28 d. raštu Nr. 500-2-57, atsakydama į pareiškėjo raštą, Kauno miesto savivaldybės administracija informavo, kad buvo parengti du sprendimo variantai – tvirtinti ir netvirtinti M. P. detalųjį planą, tačiau Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. T-395 detalųjį planą patvirtino. Minėtame dokumente nebuvo nurodyta jokių sprendinių, nurodančių, pareiškėjo teigimu, teisėtai įrengtą įvažiavimą, t. y. nepagrįstai nenustatytas servitutas pareiškėjo naudai. Pareiškėjas, manydamas, kad tokiu būdu pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. T-395. Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje, nors ir per pareiškėjo siekiamų apginti daiktinių teisių (teisės į servituto nustatymo) prizmę, sprendžiamas kitokio pobūdžio klausimas – Kauno miesto savivaldybės tarybos administracinio akto teisėtumas, įvertinant, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. T-395 „Dėl žemės sklypų Pramonės pr. 8K ir Pramonės pr. 8H detaliojo plano patvirtinimo“ atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ar viešojo administravimo subjektas, priėmęs aktą, nepažeidė pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal ABTĮ administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, t. y. teismas tikrina ar sprendimo priėmimo metu institucijos veikė jų kompetencijos ribose, ar teisėti priimti sprendimai, ar turėjo viešojo administravimo subjektas pagrindą atsisakyti atlikti veiksmus (ABTĮ 3 straipsnis). Administracinio teismo nagrinėjimo dalyku yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę padėtį, atsižvelgiant į kitus galiojančius administracinius sprendimus, į teismo sprendimus ar kitus veiksnius, lemiančius sprendimo priėmimo metu esančią faktinę padėtį. Jeigu suinteresuotam asmeniui kyla abejonės dėl administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, veiksmų ar neveikimo teisėtumo, šis teisėtumas turi būti patikrinamas teisme. Teismas tikrina, ar teisėtai administravimo subjektai priėmė sprendimą ar atsisakė priimti sprendimą dėl administracinio santykio esmės, ar administravimo subjektai priėmė procedūrinio pobūdžio teisės aktus. Minėtas procesas administraciniame teisme tiesiogiai nepriklauso nuo tam tikros civilinės bylos, kurios nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiką, išnagrinėjimo.

Taigi būsimas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dėl servituto nustatymo ar jo nenustatymo negali tiesiogiai nulemti šios nagrinėjamos administracinės bylos baigties, t. y. patvirtinti ar paneigti, kad ginčijamas atsakovo administracinis aktas, priimtas teritorijų planavimo dokumento priėmimo procedūros metu, yra teisėtas (neteisėtas), o vien tik tai, kad tam tikros faktinės aplinkybės turi būti nustatomos ir civilinėje, ir administracinėje byloje, kaip minėta, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Darant priešingą išvadą, kiltų grėsmė, kad nepagrįstai būtų vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas ir taip pažeistas proceso operatyvumo principas.

Įvertinusi visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, dėl ko buvo neteisingai išspręstas klausimas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, pareiškėjo atstovų prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo atmetant (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnis, 151 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų M. P. ir Ž. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo UAB „Vilpros investicija“ atstovų prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.