- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- Ik-230-402/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00566-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Vilpros investicija“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės tarybos
- Trečiasis asmuo
- M. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Ž. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Jovitas Elzbergas
- Kategorijos
- 1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Medvedevienės ir Audriaus Grauželio,
dalyvaujant pareiškėjo – UAB ,,Vilpros investicija“ atstovams: direktoriui Raimundui Kudarauskui, advokatui Jovitui Elzbergui, atsakovo – Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei Vladai Banevičienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų - M. P. , Ž. P. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Silvijai Tandzegolskienei,
nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Ž. P. , M. P. , Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilpros investicija“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys M. P. , Ž. P. , Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Vilpros investicija“ kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011-06-16 sprendimą Nr. T-395 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“.
Pareiškėja ir jos atstovas skundą (1 t., b. l. 3-11) visiškai palaikė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymu Nr. A-145 buvo patvirtintas 1200 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 2400 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Pagal šį planą buvo sujungti minėti sklypai ir nustatytas pravažiavimo įrengimas valstybinėje žemėje. Kauno miesto savivaldybės administracija 2004-12-07 išdavė statybos leidimą Nr. 38-5 IT 275-215. Šiame statybos leidime, buvo suprojektuotas įvažiavimas iš Pramonės pr. per valstybinę žemę, kuri Kauno apskrities viršininko 2005-05-02 įsakymu Nr. 02-4106 buvo grąžinta L. L. Pagal išduotus statybos leidimus, sklype (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas komercinis pastatas ir automobilių stovėjimo aikštelė, taip pat nutiestas privažiavimas iki sklypo per valstybinę žemę, kaip buvo nurodyta detaliajame plane. 2005-03-10 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, komercinis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti ir ši nuosavybė yra įregistruota VĮ „Registrų centras". Kauno apskrities viršininko 2005-05-02 įsakymu Nr. 02-4106 atkurta nuosavybės teisė L. L. į sklypą, kuriame nutiestas ginčo kelias. 2006-09-05 šį sklypą L. L. pardavė M. ir Ž. P. . Pareiškėjas kelis kartus raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir į M. P. ir pasiūlė nustatyti servitutą Ž. ir M. P. nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalyje, kurioje jau yra nutiestas kelias. Nei atsakovas, nei M. P. nesutiko su UAB „Vilpros investicija“ pateiktais pasiūlymais. Pareiškėjas nurodė, jog dalyvavo ginčijamo plano svarstymo su visuomene procedūrose ir išreiškė savo neigiamą poziciją dėl M. P. rengiamo detaliojo plano teisėtumo, tačiau nei Kauno miesto savivaldybė, nei M. P. nereagavo į pareiškėjo siūlymus, ir rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose nenustatė servitutų vieninteliam keliui iki pastato. 2011-05-06 pateiktas Kauno miesto apylinkės teismui ieškinys, kuriuo prašoma: nustatyti kelio servitutą, M. P. ir Ž. P. nuosavybės teise valdomo sklypo dalyje, kurioje yra įrengtas privažiavimas į UAB „Vilpros investicija" nuosavybės teise valdomą pastatą. Ši byla dar neišnagrinėta. Kauno miesto savivaldybės taryba 2011-06-16 sprendimu Nr. T-395 patvirtino detalųjį planą, pagal kurį 2300 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir 3375 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) sujungiami į vieną 5675 kv. m žemės sklypą ir nustatomas naujai suformuoto žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas. Šiame detaliajame plane (jo brėžinyje) nėra nurodyta jokių sprendinių nurodančių pareiškėjo teisėtai įrengtą įvažiavimą prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo pastato. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011-06-16 sprendimas Nr. T-395, kuriuo patvirtintas detalusis planas (žemės sklypų (duomenys neskelbtini)) prieštarauja galiojantiems teisės aktams: Teritorijų planavimo įstatymui, Aplinkos ministro 2004-05-03 sprendimu Nr. D1-239 patvirtintoms Detaliųjų planų rengimo taisyklėms, todėl turi būti panaikintas. Detaliajame plane nėra nustatytas vienas esminių teritorijų planavimo dokumento sprendinių – kelio servitutas. Atsakovas pažeidė nuostatas reglamentuojančias detaliųjų planų rengimą, ignoravo nurodymą atsižvelgti į visas aplinkybes, skundžiamame sprendime nenustatytas vienas privalomųjų teritorijos tvarkymo (naudojimo rėžimo) reikalavimų - nėra nurodyta servituto, pareiškėjo teisėtai įrengtam ir valdomam keliui. Šis įvažiavimas yra vienintelis patenkant prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo pastato ir įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Skundžiamu sprendimu, patvirtintus detaliojo plano sprendinius, pažeidžiamos pareiškėjo kaip ginčo įvažiavimo savininko teisės, nes tretieji asmenys gali išardyti teisėtai įrengtą įvažiavimą, taip sunaikinant pareiškėjo nuosavybę ir pažeidžiant teises naudotis pastatu.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą (2 t., b. l. 6-10) ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog pareiškėjui priklausantys žemės sklypai buvo suprojektuoti Kauno miesto valdybos 2000-02-11 sprendimu Nr. 136 ((duomenys neskelbtini)). Iki šių žemės sklypų buvo numatyti privažiavimai valstybinėje žemėje, kurie pažymėti ir kadastrinių matavimų pagrindu parengtuose žemės sklypų planuose. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-06-15 įsakymu Nr. A-1457 buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas, pagal kurį žemės sklypai (duomenys neskelbtini) sujungiami į vieną žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nustatytas naujai suformuoto žemės sklypo bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) statybos reglamentas. Detaliajame plane įvažiavimas į sklypus taip pat numatytas valstybinėje žemėje, kaip nurodyta detaliojo plano aiškinamajame rašte: „Sklypų (duomenys neskelbtini) ribų planuose nurodytų „projektuojamų kelių" atsisakoma. Planuojamas vienas įvažiavimas į abu sklypus iš Pramonės pr., kaip buvo numatyta sklypo (duomenys neskelbtini) ribų plane." Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-12-31 įsakymu Nr. A-3642 patvirtintu žemės sklypo planu. Rengiant šį žemės sklypą, buvo atsižvelgta į Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gretimų žemės sklypų ribas, taip pat į projektuojamą privažiavimą prie pareiškėjo žemės sklypų. Tarp pareiškėjo žemės sklypų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo palikta laisva, skirta pravažiavimui valstybinės žemės teritorija. Pareiškėjas įvažiavimą į savo žemės sklypus įsirengė ne pravažiavimui numatytoje valstybinės žemės dalyje, o už šios teritorijos, kuri vėliau buvo suplanuota ir grąžinta kaip laisva (neužstatyta) žemė pretendentams nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Pareiškėjui priklausančių žemės sklypų privažiavimas valstybinėje žemėje buvo numatytas, tačiau nėra duomenų, kad įvažiavimo įrengimui būtų išduotas statybos leidimas, taip pat valstybinės žemės patikėtinio sutikimas įrengti įvažiavimą valstybinėje žemėje. Nekilnojamojo turto registre įvažiavimas kaip statinys nėra įregistruotas. Taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų išasfaltuotų privažiavimo kelių teisėtumą ir pareiškėjo nuosavybės ar naudojimo teisės įgijimo faktą, todėl nėra pagrindo apriboti gretimo žemės sklypo naudojimą, nustatant servitutą. Pareiškėjas įvažiavimą įrengė už jam priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų. Šiuose žemės sklypuose esančių statinių projektinėje dokumentacijoje nėra duomenų, patvirtinančių įvažiavimo suformavimo teisėtumą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog valstybinės žemės dalimi, kurioje įsirengė įvažiavimą, pareiškėjas naudojosi teisėtai, jog ši teritorija jam buvo išnuomota, suteikta naudotis neatlygintinai ar kitais teisės aktų nustatytais pagrindais. Nei projektinėje dokumentacijoje, nei 2005-03-10 komercinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti akte tokių statinių kaip įvažiavimas statyba aptarta nebuvo. Vien ta aplinkybė, jog galimybė įsirengti įvažiavimą valstybinėje žemėje buvo pažymėta pareiškėjo žemės sklypų detaliajame plane, nesuteikė jam teisės ginčo teritorijoje statyti statinius. Pareiškėjo nurodyti įvažiavimai nebuvo suformuoti kaip nekilnojami daiktai bei įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo ginčyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011-06-16 sprendimo Nr. T-395, kuriuo patvirtintas detalusis planas, motyvuojant, jog nėra nustatytas servitutas. Pagal planus pareiškėjas turi galimybę įsirengti įvažiavimą į savo žemės sklypus iš Pramonės pr. nenaudodamas privačių žemės sklypų, taip pat tarp pareiškėjo ir ginčijamo detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo yra paliktas valstybinės žemės sklypas įvažiavimams suformuoti. Pareiškėjas kreipėsi į detaliojo plano organizatorių M. P. dėl rengiamo detaliojo plano sprendinių, prašydamas sprendiniuose numatyti servitutą planuojamoje teritorijoje esančiam įvažiavimui, kuris reikalingas norint patekti prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių. Detaliojo planavimo organizatoriaus M. P. 2008-07-02 raštu Nr. 08-07-02, pareiškėjas buvo informuotas, jog į jo pasiūlymus nebus atsižvelgta. Šį raštą, pagal Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 37 p., pareiškėjas galėjo apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Tačiau pareiškėjas šiomis teisėmis nepasinaudojo, planavimo organizatoriaus atsakymo, kuriuo atsisakyta atsižvelgti į jo pateiktus pasiūlymus, neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Tvirtinant detalųjį planą nebuvo pažeistos LR aplinkos ministro 2004-05-įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės. 2011-02-07 Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išdavė ginčo detaliojo plano Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Išvada yra teigiama ir pasiūlyta detalųjį planą tvirtinti. Apie tai buvo informuotas ir pareiškėjas. Detaliojo plano patikrinimo išvados ir atsakymo pareiškėjas taip pat neskundė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime (3 t., b. l. 56-58) ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir paaiškino, jog LR statybos įstatyme galiojusiame ginčo kelio (įvažos) statymo metu, imperatyviai yra nurodyta, kas turi teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas. Asmuo turi teisę būti statytoju ir šią teisę įgyvendinti gali tik tada, kai žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais pagrindais. Pareiškėjas nebuvo sudaręs tos valstybinės žemės dalies, kurioje įrengta įvaža, nuomos sutarties, taip pat nebuvo suteikimo lygintinai ar kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais ta dalimi naudotis, todėl pareiškėjas negali būti pripažįstamas teisėtu įvažos statytoju. Valstybinės žemės patikėtinis nėra davęs sutikimo kelio statybai valstybinėje žemėje. Nėra gauti žemės sklypo, kuriame pastatyta įvaža, savininkų sutikimai. Pareiškėjas nepateikė parengto ir suderinto įvažos įrengimo projekto ir statybos leidimo. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovo 2011-09-20 surašytas savavališkos statybos aktas UAB „Vilpros investicija“, kuriuo nustatyta, kad susisiekimo komunikacija, asfalto dangos, tarp sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, yra pastatytos savavališkai. 2011-09-22 reikalavimu UAB „Vilpros investicija" nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2012-03-22 nugriauti įvažą (įvažiavimą). Šie aktai nenuginčyti ir galiojantys. Pareiškėjo pastatytas įvažiavimas yra savavališkas statinys, o ne teisėtai pastatytas ir valdomas kelias. Teisės aktai nenustato prievolės nustatyti servitutą, net jei jis yra numatytas teritorijos planavimo dokumente. Pareiškėjas turi galimybę valstybinėje žemėje įsirengti kitą įvažiavimą ir tokiu būdu patekti prie savo statinių. Servituto nenumatymas detaliajame plane, nedaro jo negaliojančiu.
Šalies argumentai
Trečiųjų suinteresuotų asmenų - M. P. , Ž. P. atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad sutinka su atsakovo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovų išdėstytais motyvais. Servitutas nėra nustatomas detaliajame plane, o tai yra civilinis ginčas. Detaliojo plano tvirtinimo procedūra nepažeista. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo teise ir stabdo detaliojo plano rengimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja UAB „Vilpros investicija“ prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011-06-16 sprendimą Nr. T-395 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai priklausantys žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuoti Kauno miesto valdybos 2000-02-11 sprendimu Nr. 136 (b.l.13, t.3). Iki šių žemės sklypų buvo numatyti privažiavimai valstybinėje žemėje, kurie pažymėti ir kadastrinių matavimų pagrindu parengtuose žemės sklypų planuose. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-06-15 įsakymu Nr. A-1457 (b.l. 21, t.I) buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas, pagal kurį žemės sklypai (duomenys neskelbtini) sujungiami į vieną žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nustatytas naujai suformuoto žemės sklypo bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) statybos reglamentas. Detaliajame plane įvažiavimas į sklypus taip pat numatytas valstybinėje žemėje. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma: „Sklypų (duomenys neskelbtini) ribų planuose nurodytų „projektuojamų kelių" atsisakoma. Planuojamas vienas įvažiavimas į abu sklypus iš Pramonės pr., kaip buvo numatyta sklypo (duomenys neskelbtini) ribų plane." Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-12-31 įsakymu Nr. A-3642 (b.l. 15, t.3) patvirtintu žemės sklypo planu. Rengiant šį žemės sklypą, buvo atsižvelgta į Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gretimų žemės sklypų ribas, taip pat į projektuojamą privažiavimą prie pareiškėjos žemės sklypų. Tarp pareiškėjos žemės sklypų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo palikta laisva, skirta pravažiavimui valstybinės žemės teritorija.
Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011-06-16 sprendimu Nr. T-395 (b.l. 11, t.2) patvirtinto žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, pagal kurį sujungiami du žemės sklypai į vieną 5675 kv.m žemės sklypą ir nustatomas naujai suformuoto žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas. Pareiškėjos teigimu šis teritorijų planavimo dokumentas pažeidžia jos teises, nes suplanuotoje teritorijoje nėra numatyto servituto įvažiavimui į pareiškėjos žemės sklypą ir prie pareiškėjai priklausančių pastatų. Pareiškėja šioje byloje ginčija gretimos teritorijos Detaliojo plano sprendinius, motyvuodama, kad siekiant išsaugoti pareiškėjos galimybę patekti į jai priklausantį prekybos centrą bei automobilių stovėjimo aikštelę yra būtina nustatyti servitutą pareiškėjos įrengtam įvažiavimui eksploatuoti. Pareiškėjos nuomone, ji įrengė įvažiavimus, kaip buvo numatyta jos žemės sklypų detaliajame plane bei statybos techninėje dokumentacijoje, šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau į šias aplinkybes rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą nebuvo atsižvelgta.
Ištyrus bylos medžiagą galima teigti, jog pareiškėja įvažiavimą į savo žemės sklypus įsirengė ne pravažiavimui numatytoje valstybinės žemės dalyje, o už šios teritorijos, kuri vėliau buvo suplanuota ir grąžinta kaip laisva (neužstatyta) žemė pretendentams nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teritorijų planavimas yra ne laisvai vykdomas, o teisės aktais reglamentuotas procesas, kurio metu derinami valstybės, savivaldybės, žemės sklypo naudotojo ir visuomenės (suinteresuotų asmenų) interesai dėl planuojamo žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygų. Būtina ir privaloma planavimo proceso sąlyga - teritorijų planavimas turi būti vykdomas teritorijų planavimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme 2 str. 3 d. detalusis planas apibrėžiamas kaip - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitokios veiklos privalomosios sąlygos. Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau tekste - Taisyklės) 8 punkte numatyta, kad rengiant detalųjį planą įvertinamos gretimybės - kaimyniniai žemės sklypai ir kitos teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija (įvertinami kaimyninių žemės sklypų ir kitų teritorijų tvarkymo reglamentai, tvarkymo ir naudojimo režimas). Detaliojo plano rengimo etapo esamos būklės analizės stadijos metu (Taisyklių 27.2.1. punktas) vertinamas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai, nustatomos teritorijos plėtros tendencijos, probleminės situacijos. Rengiant detalųjį planą privaloma vadovautis ir planuojamo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenimis.
Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo plane M 1:500 (patikrintas ir suderintas Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje 2005-02-14) sklype nėra pažymėto privažiavimo ar kitokio kelio (nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 81). Projektuojamas kelias pažymėtas už sklypo ribų. Įrašų apie kelią nėra ir Nekilnojamojo turto registre. Specialiosiose naudojimo sąlygose kelias ar privažiavimas neminimi, servitutai (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą) sklypui nėra nustatyti. Pareiškėjos nurodytas įvažiavimas niekada nebuvo suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tarnaujančiojo daikto savininko teisė nekliudomai naudotis savo nuosavybe gali būti ribojama tik esant svarbioms priežastims: „Vien kito asmens egzistuojantis interesas naudotis svetimu daiktu vien dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau, nebūtų pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-30 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-115/2005). Byloje pateikti teritorijų planavimo dokumentai bei žemės sklypų planai patvirtina, jog pareiškėja turi galimybę įsirengti įvažiavimą į savo žemės sklypus iš Pramonės pr. nenaudodama privačių žemės sklypų, be to, tarp pareiškėjos ir ginčijamu Detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo yra paliktas valstybinės žemės sklypas įvažiavimams suformuoti.
Pareiškėja kreipėsi į detaliojo plano organizatorių M. P. dėl rengiamo detaliojo plano sprendinių, prašydama sprendiniuose numatyti servitutą planuojamoje teritorijoje esančiam įvažiavimui, kuris reikalingas norint patekti prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių. Detaliojo planavimo organizatoriaus M. P. 2008-07-02 raštu Nr. 08-07-02, pareiškėja buvo informuota, jog į jos pasiūlymus nebus atsižvelgta. Šį raštą, pagal Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 37 p., pareiškėja galėjo apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Tačiau pareiškėja šiomis teisėmis nepasinaudojo, planavimo organizatoriaus atsakymo, kuriuo atsisakyta atsižvelgti į jos pateiktus pasiūlymus, neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Tvirtinant detalųjį planą nebuvo pažeistos LR aplinkos ministro 2004-05 įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės. 2011-02-07 Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išdavė ginčo detaliojo plano Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Išvada yra teigiama ir pasiūlyta detalųjį planą tvirtinti. Apie tai buvo informuota ir pareiškėja. Detaliojo plano patikrinimo išvados ir atsakymo pareiškėja taip pat neskundė.
Tai, kad nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra įrengtas kelias (privažiavimas), turi būti vertinama ir Statybos įstatymo nuostatų kontekste. Statybos įstatymo 3 straipsnio (Teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas) 2 dalyje numatyta, kad ši teisė įgyvendinamą, kai:
statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;
statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą;
statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-06-15 įsakymu Nr. A-1457 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kurio sprendiniuose numatytas įvažiavimo kelio įrengimas valstybinėje žemėje. Tačiau detaliojo plano sprendiniai nėra įgyvendinami tiesiogiai. Tam, kad žemės sklype būtų galima statyti numatytus pastatus ir įrengti privažiavimą statytojas turi turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą. Detaliajame plane sklypas privažiavimo įrengimui nėra suformuotas, todėl negalėjo būti išnuomotas ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka suteiktas kam nors naudotis. Ši detaliajame plane parodyta teritorija detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu buvo valstybės nuosavybė, todėl dėl šios teritorijos naudojimo buvo privalu gauti valstybinės žemės valdytojo -Kauno apskrities viršininko sutikimą.
Nors žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano brėžinyje įvažiavimas (rašoma kelias) atitrauktas nuo sklypo 8D apie 6,0 metrų atstumu, tačiau detaliojo plano aiškinamajame rašte parašyta, kad planuojamas vienas įvažiavimas į abu sklypus iš Pramonės pr., kaip buvo numatyta sklypo 8D ribų plane. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų plane projektuojamas kelias parodytas apytiksliai 1,0 metro atstumu nuo sklypo ribos. Teritorijų planavimo įstatymo 37 str. numatyta, kad Teritorijų planavimo dokumento sprendinys - raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką. Tokiu būdu, detaliojo plano sprendinius sudaro dvi dalys, tai yra aiškinamasis raštas ir brėžiniai (jų visuma), todėl tai, kas pavaizduota brėžinyje ir aprašyta aiškinamajame rašte, skirtis negali. Įvertinus byloje pateiktą ekspertinį tyrimą ir tyrimo metu padarytas išvadas (b.l. 178-185, t.2), galima teigti, kad įvažiavimo vieta pakeista brėžinį.
Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl galima teigti kad registracijos metu žemės sklype privažiavimo nebuvo (nėra įrašų registracijos dokumentuose ir žemės sklypo plane), o įregistravus nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, be sklypo savininkų žinios ir nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto kelias (privažiavimas) negalėjo būti statomas. Net ir tuo atveju, jei kelio (privažiavimo) projektas buvo suderintas, tačiau iki statybos pradžios pasikeitė žemės sklypo nuosavybės forma, iš valstybinės žemės suformavus žemės sklypą šis sklypas tapo privačia nuosavybe, kelias (privažiavimas) negalėjo būti statomas be žemės sklypo savininkų sutikimo. Įrengti privažiavimo kelią valstybinėje žemėje buvo būtinas valstybinės žemės valdytojo, tai yra Kauno apskrities viršininko sutikimas raštu. Tokio sutikimo nagrinėjimui pateiktoje žemės sklypo Pramonės pr. 8D ir žemės sklypų Pramonės pr. 8E ir 8F detaliojo plano byloje nėra.
Darytina išvada, kad kelio ar privažiavimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentuose nėra, todėl, sklype įrengtas privažiavimas kaip privaloma sąlyga naudoti šį kelią servituto ar kitais trečiųjų asmenų tikslais negali būti vertinamas, o teritorija gali būti naudojama žemės sklypo savininkų reikmėms. Pareiškėjos nurodyti įvažiavimai nebuvo suformuoti bei įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, atitinkamai nėra teisinio pagrindo ginčyti Detalųjį planą, motyvuojant, kad Kauno miesto savivaldybė negalėjo tvirtinti Detaliojo plano, nenustačius šiems statiniams eksploatuoti reikalingo servituto.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Išanalizavus byloje esančią medžiaga ir išklausius šalių pasisakymų galima trumpai apibendrinti, jog pareiškėjai priklausančių žemės sklypų privažiavimas valstybinėje žemėje buvo numatytas, tačiau nėra duomenų, kad įvažiavimo įrengimui būtų išduotas statybos leidimas, taip pat valstybinės žemės patikėtinio sutikimas įrengti įvažiavimą valstybinėje žemėje. Nekilnojamojo turto registre įvažiavimas kaip statinys nėra įregistruotas. Taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų išasfaltuotų privažiavimo kelių teisėtumą ir pareiškėjos nuosavybės ar naudojimo teisės įgijimo faktą, todėl nėra pagrindo apriboti gretimo žemės sklypo naudojimą, nustatant servitutą. Pareiškėja įvažiavimą įrengė už jai priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų. Šiuose žemės sklypuose esančių statinių projektinėje dokumentacijoje nėra duomenų, patvirtinančių įvažiavimo suformavimo teisėtumą. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog valstybinės žemės dalimi, kurioje įsirengė įvažiavimą, pareiškėja naudojosi teisėtai. Tokiu būdu, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, patvirtindama Detalųjį planą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, taip pat, kad yra pažeistos pareiškėjos konkrečiais teisės aktais nustatytos subjektinės teisės ar teisėti interesai. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas laikomas nepagrįstu, neįrodytu ir atmestinas.
Sutinkamai su išdėstytu pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Vadovaudamasi ABTĮ 85-88 str., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Vilpros investicija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, per Kauno apygardos administracinį teismą.