Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui su savarankišku reikalavimu K. P., jo atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės ryšio nustatymo ir termino atnaujinti palikimą atnaujinimo suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, K. P. ir suinteresuoto asmens K. P. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl giminystės santykių fakto ir palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

9. Teismo posėdyje K. P. nurodė, kad jo ir S. K. K. tėvas yra bendras, nes jo mama A. ir S. K. K. motina I. buvo seserys, gyveno tame pačiame name, tėviškėje. Kai I. pradėjo lauktis, draugo neturėjo, ji sakė, kad vaiko tėvas yra K. P., tai yra jo tėvas. Motina pyko, buvo kivirčai, tėvas greit mirė po to, sušalo, norėjo nusišauti, jam buvo maždaug 9 mėnesiai. Jis ir S. visada laikė save broliais, visi tai žinojo, S. buvo pripažintas neveiksniu, turėjo globėją. Po S. mirties jis pasiėmė dviračius, krepšį su rūbais, galvojo reiks DNR daryti, pjauna žolę, nuvažiuoja patikrinti ar kas neįsilaužė į namus. S. palaidojo V. Atstovė nurodė, kad byloje yra įrodymai, kad dokumentai neišlikę, nustačius brolystės faktą, pareiškėjo prašomas faktas jam nesukels jokių teisinių pasekmių. Giminystės ryšiui nustatyti nėra privaloma nustatyti bendrą tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas. Prašymas su savarankiškais reikalavimais atmestinas

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad palikėjas S. K. K. gimė (duomenys neskelbtini) , mirė (duomenys neskelbtini) Gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), P. K. Šeimyninė padėtis – mirė našliu, sutuoktinė M. K. mirė (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo. S. K. K. motina I. K., gimė (duomenys neskelbtini) , mirė (duomenys neskelbtini) , jos šeimyninė padėtis – netekėjusi. Pareiškėjo V. V. motina buvo E. V., mirusi (duomenys neskelbtini) Pagal Lietuvos valstybės archyvo pažymas atitinkamų metų (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios metrikų knygose I.s ir E. gimimų duomenų nerasta, o G. R. K. bažnyčios 1903-1913 metų knygų saugoti archyvui nepateikta. Išrašas iš G. parapijos bažnyčios registracijos knygų, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) E. K., kurios motina M. J., o tėvas J. K., G. R. K. parapijos bažnyčioje ištekėjo už V. V.. Šis dokumentas patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo motina E. V. iki santuokos buvo K., iki santuokos gyvenusi (duomenys neskelbtini) kaime, G. parapijoje. (duomenys neskelbtini) E. K. ir I. K. dėdė A. J. surašė notaro patvirtintą testamentą, kuriame nurodė, kad paveldėtoją O. Š. įpareigoja iš jo palikimo išmokėti jo kitiems giminaičiams išmokas (legatas), nurodydamas, kad „K. I., d.J., gyv. (duomenys neskelbtini) kaime penkis šimtus rublių“, „K. E., d.J., gyv. (duomenys neskelbtini) kaime penkis šimtus rublių“. (duomenys neskelbtini) pakvitavimu po J. A. mirties I. K. patvirtina, kad priima jai išmokamą dalį palikimo, ir šiame pakvitavime nurodyta, kad „K. I. neraštinga, už kurią, jai prašant, pasirašo jos sesuo V. E. d. J.. (duomenys neskelbtini) pakvitavimas, surašytas pas tą patį notarą, patvirtina, kad E. K.- V. priima priklausančią išmoką po giminaičio A. J. mirties. Tiek testamentas, tiek pakvitavimai yra patvirtinti notaro, kuris nurodo, jog tiek I. K., tiek E. V. tapatumas yra patikrintas. Šie oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad E. V. ir I. K. buvo seserys. Be to suinteresuotas asmuo K. P. patvirtino, kad pareiškėjo V. V. motina E. V., gimusi (duomenys neskelbtini) , mirusi (duomenys neskelbtini) , ir palikėjo S. K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , motina I. K., gimusi (duomenys neskelbtini) , mirusi (duomenys neskelbtini) , buvo seserys, nes kaip nurodė K. P. ir jo motina A. taip pat buvo sesuo E. ir I. Pareiškėjas yra pateikęs (duomenys neskelbtini) rašytinius paaiškinimus, kad E. V. ir I. K. buvo iš dešimties vaikų šeimos. Nurodo, kad sesuo buvo ir A. K., kuri turėjo sūnų K. P.. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos O. S., S. T., L. L..

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų.

Dėl giminystės santykio

12. Taigi kaip minėta 10 punkte ginčo nėra, kad pareiškėjo V. V. motina E. V., suinteresuoto asmens K. P. motina A. P. ir palikėjo S. K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , motina I. K., gimusi (duomenys neskelbtini) , mirusi (duomenys neskelbtini) , buvo seserys. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. V. ir K. P. yra palikėjo motinos seserų vaikai (pusbroliai), nors tokio reikalavimo K. P. nereiškė, kas pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą, reiškia, kad yra šeštos eilės įpėdiniai.

13. Tačiau suinteresuotas asmuo K. P. reiškia savarankišką reikalavimą ir prašo teismo nustatyti juridinį faktą, kad yra palikėjo S. K. K. brolis. Šią aplinkybę įrodinėja liudininkų parodymais, kurie yra viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese (CPK 177 straipsnio 2 punktas, 189–196 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2001). Byloje apklaustos liudininkės O. S., S. T., L. L., nurodė, kad mirusiojo S. K. K. ir K. P. motinos buvo seserys, gyveno tame pačiame name, tėviškėje; S. K. K. motina I. buvo netekėjusi, draugo neturėjo, kai pradėjo lauktis tapo žinoma, kad laukiasi nuo K. P., kuris yra suinteresuoto asmens K. P. tėvas; S. K. K. ir K. P. yra broliai.

14. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės ryšį taip pat gali nustatyti ir teismas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad giminystės faktas teismo tvarka nustatomas tuomet, kai pareiškėjas neturi civilinės metrikacijos įstaigų išduotų dokumentų, kuriuose matyti giminystės ryšiai, ir civilinės metrikacijos įstaiga negali įrašų atkurti. Giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais (CK 3.130 straipsnio 2 dalis). Pagal CK, taikytiną suinteresuotam asmeniui turtui paveldėti, palikėjo brolis yra ketvirtos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15. Taigi šiuo atveju suinteresuotas asmuo K. P. nurodė, kad yra mirusiojo S. K. K. brolis, ir nors šias aplinkybes nurodė apklaustos liudytojos, tačiau nagrinėjamu atveju pritartina pareiškėjo atstovei, kad nėra nustatytų duomenų, apie mirusiojo ir suinteresuoto asmens bendrą tėvą, o liudytojos remiasi pasakojimais, pačios mirusiojo tėvų nepažinojo, nėra į bylą pateikta foto nuotraukų ar laiškų, kas patvirtintų aplinkybes dėl bendro tėvo. S. K. K. tėvas yra nenustatytas, nes gimimo įraše yra nurodyta tik motina I. K., kuri vaiko susilaukė netekėjusi. Į bylą suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, susijusių su prašomu nustatyti faktu. Pareiškėjas į bylą pateikęs Lietuvos valstybinio archyvo 2021 m. vasario 11 d. pažymą apie gimimą, iš kurios matyti, kad S. K. K., gimė (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities (duomenys neskelbtini) kaime; tėvai – I. K.. Taigi iš gimimo įrašo matyti, kad S. K. K. tėvas yra nenustatytas, nes gimimo įraše yra nurodyta tik motina I. K., kuri kaip nurodė bylos šalys ir liudytojos, vaiko susilaukė netekėjusi. Byloje suinteresuotas asmuo, atstovaujamas advokatės, reikalavimo dėl tėvystės nereiškė. Pareiškime nurodė, kad tuo metu įrašyti nesantuokiniam vaikui gimimo liudijime tėvą, nors jis ir buvo žinomas, nebuvo galimybės, tai jam įrašė antrąjį vardą, kaip tėvo vardas „ K.". Nesant nustatyto fakto, kad mirusiojo ir suinteresuoto asmens K. P. tėvas yra tas pats asmuo, faktas, kad mirusysis ir suinteresuotas asmuo K. P. yra broliai negali būti nustatytas, remiantis išskirtinai liudytojų parodymais, kai byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių liudytojų parodymus (CPK 444 straipsnis).

16. Nenustačius suinteresuoto asmens K. P. prašomo giminystės ryšio, suinteresuoto asmens K. P. reikalavimas dėl palikimo priėmimo faktiškai turtą pradėjus valdyti, nesukels jam teisinių pasekmių, todėl negali būti nustatytinas (CPK 444 straipsnis). Tačiau suinteresuotas asmuo nesant ginčo dėl to, kad yra mirusiojo pusbrolis, galėtų paveldėti kaip 6 eilės įpėdinis, tačiau toks reikalavimas byloje pareikštas nebuvo.

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo priimti palikimą

17. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Nurodė, kad terminą praleido, nes neturėjo giminystės ryšį su palikėju patvirtinančių dokumentų, todėl pradėjo rinkti duomenis.

18. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, taip pat įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

20. Kaip nurodė pareiškėjo atstovė, priežastys, dėl kurių prašoma atnaujinti praleistą terminą, yra iš esmės susijusios su giminystės ryšio nustatymu, kadangi pareiškėjas neturėjo dokumentų, pagrindžiančių jo ir palikėjo giminystės ryšį, mėgino rinkti duomenis, giminystės ryšį teko nustatyti teisme. Tai patvirtina Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. lapkričio 26 d. pažymos, kuriose nurodyta, kad atsakoma į prašymus, pateiktus 2020 m. lapkričio 10 d; į šiuos prašymus gavus atsakymus, kad duomenų nerasta, pareiškėjas 2021 m. sauso 6 d. papildomai kreipėsi į archyvą dėl pažymų; VĮ Registrų centro pažymos iš gyventojų registro taip pat patvirtina, kad 2020 m. lapkričio mėnesį pareiškėjas kreipėsi dėl duomenų gavimo. Kaip nurodyta byloje, vienoje iš pažymų buvo netiksliai nurodyta S. K. K. motinos pavardė, taigi duomenis reikėjo tikslinti, tai užtruko laiko, o po patikslinimo VĮ Registrų centro duomenys pažymos gautos; per tą laiką pareiškėjas savarankiškai dokumentų ieškojo bažnyčios archyve.

21. Vadovaudamasis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, pagal visapusišką, išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimą, pareiškėjo nurodomas aplinkybes teismas vertina pareiškėjo naudai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tinkamai atliko visus veiksmus, kurie priklausė būtent nuo jo valios ir galėjo būti jo kontroliuojami, pas pareiškėją buvo susiformavusi valia priimti palikimą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą priimti tenkinamas nustačius termino praleidimo priežastis svarbias.

22. Suinteresuotas asmuo K. P. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jo reikalavimus atmetus, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti. Pareiškimą su savarankiškais reikalavimais atmesti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. V. motina, asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. V., gimusi (duomenys neskelbtini) , mirusi (duomenys neskelbtini) , ir palikėjo S. K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , motina I. K., gimusi (duomenys neskelbtini) , mirusi (duomenys neskelbtini) , buvo seserys.

Atnaujinti pareiškėjui V. V. trijų mėnesių terminą priimti pusbrolio S. K. K. palikimą.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.