Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei E. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nustatyti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. S., a. k. (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš vaiko motinos E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jos dukrai V. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės;

- paskirti vaiko tėvą A. S. išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis;

- priteisti iš atsakovės valstybės naudai ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis su atsakove turi dukterį – V. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Iki 2023 m. sausio 3 d. dukra gyveno kartu su motina (duomenys neskelbtini). Tačiau vaiko priežiūra buvo netinkama: minėtą dieną atsakovė buvo aptikta neblaivi, agresyvios būklės (daužė baldus, spardė stalą, rėkė), išreiškė suicidines mintis ir dėl šių aplinkybių buvo kilęs realus ir tiesioginis pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Mažamečiai vaikai, tame tarpe ir V. S., buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir apgyvendinti Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. 2023 m. sausio 9 d. Vaiko laikino apgyvenimo aktu V. S. buvo perduota ieškovui. Nuo to laiko vaikas yra ieškovo žinioje, jis dukterį prižiūri, išlaiko, auklėja ir rūpinasi jos interesų apsauga. Tačiau ieškovo pajamos nėra tokios, kurios sudarytų geras galimybės užtikrinti elementarius vaiko poreikius. Atsakovė yra dukros motina, todėl privalo prisidėti prie jos išlaikymo. Ieškovas mano, kad atsakovė turi galimybę teikti 200 Eur išlaikymo dydį dukrai per mėnesį. Šiuo metu pagrindiniai vaiko poreikiai yra susiję su maitinimu, apranga, avalyne, higienos ir sveikatos priežiūros priemonėmis, lavinimo, ugdymo ir priežiūros priemonėmis, jos išlaikymu ugdymo įstaigoje, normalių gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Ieškovas skirtinas atsakovės teikiamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis. Ieškovas mano, kad išlaikymas iš atsakovės priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir turi būti teikiamas iki vaikas sulauks pilnametystės. V. S. yra ieškovo prižiūrima ir auklėjama, juos sieja artimas ryšys. Atsakovė šiuo metu negali užtikrinti normalių dukros gyvenimo ir ugdymo sąlygų. Dėl šios priežasties vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėvu. Ieškovas yra įsitikinęs, kad tarp jo ir atsakovės nekils ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir šiuos klausimus jie išspręs gera valia. Ieškovas neturi pagrindo daryti jokių dirbtinių kliūčių atsakovei bendrauti su dukterimi, užsiimti jos auklėjimu, ugdymu bei išlaikymu. Suprantama, kad šiems tikslams įgyvendinti bus reikalingos specialios atsakovės pastangos, nes jos motinystės teisės jau yra ribojamos. Dėl to reikalavimas dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku šioje civilinėje byloje nekeliamas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kurioje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį vaiką V. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvai šiuo metu gyvena skyrium. Nepilnametė V. S. gyveno su motina E. T. 2023 m. sausio 3 d. Skyrius, gavęs pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus E. T. šeimoje, kurioje augo du nepilnamečiai vaikai – V. S. ir L. S., gimusi (duomenys neskelbtini), atliko situacijos vertinimą ir nustatęs vaikų apsaugos poreikį, 2023 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą nepilnametę V. S. perduoti tėvui A. S.. E. T. šeima nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, su šeima dirba ir socialines paslaugas teikia Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro socialiniai darbuotojai. E. T. yra neterminuotai apribota motinos valdžia trijų jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. E. T. yra bausta už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Skyrius nuo 2020 m. iki 2023 m. nagrinėjo aštuonis pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus E. T. šeimoje, iš kurių penkis kartus nustatė galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus. Nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. liepos 29 d. nepilnametėms V. S. ir L. S., atlikus situacijos vertinimus, nustačius vaikų apsaugos poreikį, buvo taikyta laikinoji priežiūra prižiūrinčio asmens šeimoje. 2022 m. rugpjūčio 1 d. E. T. su vaikais buvo apgyvendinta Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Plikiškių savarankiško gyvenimo namuose, iš kurių ji 2022 m. rugpjūčio 27 d. savavališkai išvyko. A. S. nuo 2023 m. sausio 10 d. yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, yra sudarytas pagalbos šeimai planas, šeimoje lankosi socialinis darbuotojas, nuolat yra aptariamos problemos, aiškinamasi, kokių dar paslaugų reiktų šeimai. A. S. labai stengiasi, rūpinasi savo dukra V. S. Mergaitė lanko savaitinį darželį (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. S. vykdo visus jam pavestus įsipareigojimus, bendradarbiauja su socialine darbuotoja, stengiasi padengti savo turimus skolinius įsipareigojimus. Pastovių pajamų dar neturi, tačiau dirba padienius darbus, taip užsidirbdamas pragyvenimui ir dukros poreikių tenkinimui, tikisi gauti geresnį socialinį būstą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Skaistgirio seniūnė nurodo, kad A. S. labai stengiasi, o bendruomenės nariai jam padeda. V. S. iš darželio nori grįžti pas tėtį, jo pasiilgsta. E. T. neprieštarauja ir sutinka, kad dukros V. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu A. S. ir priteistas iš jos išlaikymas dukrai. Pagal pateiktus duomenis, nepilnametis vaikas V. S. šiuo metu gyvena su savo tėvu A. S.. Skyrius neturi duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neatitiktų vaiko interesų. Skyrius neturi pagrindo abejoti A. S. pateiktais duomenimis apie būtiną išlaikymą vaikui, todėl mano, jog išlaikymo priteisimas vaikui iš motinos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur atitinka vaiko interesus. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo tarp šalių nėra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti.

Atsakovė E. T. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka: sutinka, kad dukros V. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, sutinka, kad iš jos būtų priteistas išlaikymas dukrai po 200 Eur per mėnesį. Taip pat, atsakovė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaiko V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. T., gimusi (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašo nustatyti nepilnametės dukros V. S. gyvenamąją vietą su juo, nes dukra buvo paimta iš atsakovės dėl pastarosios vis pasikartojančių piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų, atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, toliau piktnaudžiauja alkoholiu, todėl dukrai gyventi su atsakove būtų nesaugu. Nuo 2023 m. sausio mėnesio, kuomet dukra buvo paimta iš atsakovės, atsakovė dukros nelanko, neteikia jai išlaikymo, nesirūpina dukros augimu, auklėjimu ir pan. Atsakovė sutinka, kad jos ir ieškovo dukros V. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, atsakovės sutikimą, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą Skyriaus išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovės nepilnametės dukros išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 200 Eur. Atsakovė su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu dukrai sutiko. Spręsdamas dėl vaiko poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovui CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Atsakovė yra jauna, darbinga moteris, todėl gali gauti pajamas ir teikti išlaikymą dukrai. Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės jos nepilnametės dukros išlaikymui priteistinas kasmėnesinis 200 Eur dydžio išlaikymas. Išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Priteisus iš atsakovės išlaikymą, šalių dukrai išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-01618 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalbą, kurią teikė advokatas V. Falkauskas. Nors ieškovas ieškiniu ir prašė iš atsakovės valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau teismui nebuvo pateikta pažyma apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris šioje byloje būtų 54 Eur dydžio, būtent tokia suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai.

Šioje byloje teismas iš viso patyrė 30,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Taigi, aukščiau minėtos bylinėjimosi išlaidos – 54 Eur žyminis mokestis ir 30,02 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, yra priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo 14 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui V. S. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, 30,02 Eur (trisdešimt eurų 2 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.