Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei K. A. (toliau – ir atsakovė) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo (trečiasis asmuo – E. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) nustatyti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu);

Motyvuojamoji dalis

Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo

Kaip matyti iš 2024 m. lapkričio 28 d. Tarnybos išvados, Tarnybos skyriuje gautas Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro raštas, kuriame vaiko sveikata domisi ir į gydymo įstaigą kreipiasi vaiko močiutė. Vaiko apsilankymų metu nepriežiūros ar smurto požymių nestebėta. Tarnybos Skyriaus specialistai lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur tyrė ir vertino šeimos gyvenamąsias sąlygas ir nustatė, kad ieškovas šiuo metu gyvena pas mamą, 2 aukštų name su visais patogumais, kur yra du kambariai, virtuvė ir dušas su tualetu. Apsilankymo metu namuose švaru ir tvarkinga. Vaikui nėra skirtų atskirų patalpų, tačiau sudarytos visos sąlygos tinkamai augti ir vystytis. Namuose yra vaikiška lovytė, matomi vaiko amžių atitinkantys žaislai. Ieškovo teigimu, jis šiuo metu gyvena pas mamą, nes mama jam padeda prižiūrėti dukrą. Atsakovas Rukloje nuomojasi butą. Mergaitės nuomonė neišklausyta dėl mažo jos amžiaus. Vaikas dar nekalba, sako tik pavienius žodžius ir garsus. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, į tai, kad nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškovu, jis tinkamai rūpinasi vaiku, Tarnybos Skyriaus vertinimu nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, atitinka jo interesus.

Atsižvelgdamas į tai, kad mažametė dukra nuo pat gimimo auga su ieškovu ir ieškovo mama dviejų aukštų name su visais patogumais, kur yra du kambariai, virtuvė ir dušas su tualetu, į tai, jog apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga, duomenų, jog ieškovas netinkamai rūpintųsi savo dukra, teismui nepateikta, atsakovė neišreiškė jokių prieštaravimų dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, teismas nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustato su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje.

Dėl skyrium gyvenančios mamos (atsakovės) bendravimo su dukra tvarkos

Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų valdžios lygybė: abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). CK numatyta, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. LAT yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (LAT 2019 m. balandžio 24 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas). Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Kaip matyti iš 2024 m. lapkričio 28 d. Tarnybos išvados, nagrinėjamu atveju tarp motinos ir vaiko reikalinga atstatyti ryšį, vaikas pakankamai mažo amžiaus ir ilgą laiko tarpą nebendravo su motina, turėtų būti siekiama dėti maksimalias pastangas atkurti motinos ir vaiko ryšį, esant poreikiui kreipiantis į specialistus pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad tarp motinos ir vaiko šiuo metu reikalinga atstatyti ryšį, manytina, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka atitiktų vaiko interesus. Motinai ir vaikui bendraujant tėvo namuose, vaikui įprastoje aplinkoje, būtų užtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam saugumui. Atkūrus motinos ir vaiko ryšį, tikėtina, kad bendravimo tvarka turėtų būti praplėsta. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, motinos bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Atsižvelgiant į aptartą Tarnybos išvadą, atsakovei niekaip nepaneigus, kad nagrinėjamu atveju tarp motinos ir dukros, kuri jau pakankamai ilgą laiko tarpą nebegyvena su motina (atsakove) ir su ja nebendrauja, reikalinga atstatyti (atkurti) motinos ir dukros ryšį, esant poreikiui, netgi kreipiantis į specialistus pagalbos, teismo nuomone, ieškovo siūloma bendravimo tvarka šiuo metu geriausiai atitiktų vaiko interesus. Motinai ir vaikui bendraujant savaitgaliais ir švenčių dienomis tėvo namuose, t. y. vaikui įprastoje aplinkoje ir tuo metu, kai pats tėvas gali dalyvauti tame bendravime, teismo nuomone, šiuo metu, kol nėra atkurtas vaiko ir motinos ryšys, būtų užtikrinta saugi ir rami aplinka, tinkanti vaiko fiziniam, emociniam ir psichologiniam saugumui.

Tačiau pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, atkūrus motinos ir vaiko ryšį, t. y. pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turėtų teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, tą bendravimo tvarką praplečiant.

Dėl nepilnametės dukros išlaikymo

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis ir forma turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti nepilnamečiui vystytis būtinas sąlygas. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-243/2010). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taip pat turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Remiantis šiuo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos, nustatymo ir kt. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui (LAT 2010 m. kovo 15d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-101/2010, LAT 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2008).

2024 m. lapkričio 24 d. patikslintame ieškinyje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai G. kasmėnesinėmis periodinėmis 220 Eur per mėnesį išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters G. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovas šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau periodiškai vykdo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą. Atsakovė šiuo metu registruota užimtumo tarnyboje kaip bedarbė. Pagal Gyventojų registro išrašą ieškovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi, tačiau atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis šalims nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog, sprendžiant dėl išlaikymo pareigos padalijimo, svarbi aplinkybė, kad vaikai/vaikas gyvena su tėvu (ieškovu), kuriam tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta, susijusi su kasdiene vaiko priežiūra, sergančio vaiko slaugymo, vedimo pas gydytojus ir kt., kartu apribojanti atsakovo galimybes gauti papildomų pajamų.

Kadangi nagrinėjamoje situacijoje atsakovė visiškai nesirūpina dukra ir neprisiima jokios atsakomybės už dukrą, nedalyvauja jos auklėjime, neskiria jai dėmesio ir laiko, dėl ko visa dukters priežiūra, atsakomybė tenka tik ieškovui, kuriam pagelbėja tik jo motina, spręstina, jog, netgi įvertinus tai, kad atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, bei tai, jog ji šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau, nebūdama neįgali, galėtų dirbti bet kokį nekvalifikuotą darbą ir gauti už jį bent minimalų atlyginimą, sprendžia, jog ieškovo prašoma priteisti 220 Eur per mėnesį suma yra sąžininga ir protinga, atitinkanti tiek vaiko minimalius poreikius, tiek abiejų tėvų finansines ir fizines galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo, kad dukra turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti ne tik minimalius, tačiau ir būtiniausius savo poreikius.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (LAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas c. b. Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (LAT 2009 m. balandžio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; LAT 2007 m. sausio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-209/2013).

2024 m. lapkričio 24 d. patikslintame ieškinyje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo nepilnametei dukrai G. įsiskolinimą už aštuonis mėnesius – 1 760 Eur, kadangi, ieškovo teigimu, atsakovė paliko dukrą ir ja nesirūpina nuo 2023 m. spalio 1 d.

Atsakovei neteikus dėl to jokių prieštaravimų ir net neteigus, jog ji per 8 mėnesius nuo 2023 m. spalio 1 d. būtų atlikusi kokius nors mokėjimus, visiškai tenkintinas ir reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2024 m. spalio 15 d. atsakovės elektroniniu paštu pateikto prašymo ,,darytą vaiko DNR testo padarymą iš jos lėšų priteisti jai iš atsakovo grąžinti jai“ netenkinti, kadangi išlaidas už DNR testo padarymą atsakovė turėjo ne šioje byloje ir tos išlaidos negali būti vertinamos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis), o dėl kurių priteisimo atsakovė galėjo kreiptis byloje, kurioje jos buvo turėtos, arba reikšdama savarankišką ieškinį įstatymo nustatyta tvarkka.

Teismas šioje byloje turėjo 7,93 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei iš atsakovės nepriteisiamos, nes neviršija minimalios priteistinos procesinių dokumentų įteikimo sumos (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 9 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, jog už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą NR.ATS-2024-13987 valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 568,75 Eur. Ieškinio reikalavimus patenkinus visiškai, ši suma priteistina iš bylą pralaimėjusios atsakovės.

Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš bylą pralaimėjusios atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 10 punktai): už elektroninėje byloje pareikštus neturtinį reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo 105 Eur bei už turtinius reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo 99 Eur ((220 x 12 + 1 760) x 0,03 x 0,75), viso 204 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 264–267, 268–270, 273, 274 straipsniais,

nusprendžia:

2024 m. birželio 12 d. ieškinį, patikslintą 2024 m. lapkričio 24 d., tenkinti visiškai.

Nustatyti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis po 220 Eur per mėnesį išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2024 m. birželio 13 d. iki dukters G. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovą D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti dukters G. M. išlaikymui skirtas lėšas.

Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už aštuonis mėnesius – 1 760 Eur.

Nustatyti, jog atsakovė K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savaitgaliais ir švenčių dienomis D. M. gyvenamojoje vietoje, bendravimo datą ir laiką iš anksto suderinusi su D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) telefonu, SMS žinute.

Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 204 Eur žyminį mokestį (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į raštinę);

568,75 Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą NR.ATS-2024-13987 (mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktame banke, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.