- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-220-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01734-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- D. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-187-839/2023 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo – D. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas, ir apeliantas, ir J. V.) kreipėsi su skundu, prašydamas panaikinti antstolės A. M. (toliau – ir antstolė A. M., ir antstolė) 2022 m. spalio 5 d. patvarkymą Nr. S-22-104-40921 dėl vykdomosios bylos Nr. 0104/22/06544 užbaigimo ir vykdomojo rašto Nr. 2-460-664/2011 grąžinimo ir tęsti 2022 m. liepos 26 d. priverstinai iš skolininkės D. V. (toliau – ir D. V.), išieškotojo J. V. naudai dar likusios 16,34 Eur prievolės vykdymą; naujame vykdomosios bylos Nr. 0104/22/06544 patvarkyme eilutėje „Vykdomojo dokumento pavadinimas“ nurodyti įrašą – „Teismo vykdomasis raštas Nr.2-460-644/2011”, o eilutėje „Piniginis išieškojimas“ nurodyti ir papildomus įrašus, tai yra nurodyti ir išieškotojo sumokėtą administravimo išlaidų dydį, pateikiant antstolei priverstinam vykdymui vykdomąjį raštą bei įrašyti ir datą, nuo kada yra priskaičiuojamos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą, vykdant prievolės priverstinį išieškojimą iš skolininkės D. V. išieškotojo J. V. naudai pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-460-664/2011; naujame vykdomosios bylos Nr. 0104/22/06544 patvarkyme eilutėje „Piniginis išieškojimas“ nurodyti pirmųjų 2-jų sumų, tai yra 862,99 Eur skolos ir 25,78 Eur žyminio mokesčio bendrą sumą vienodą, kaip ir viena eilute žemiau antstolės padarytame įraše; antstolei A. M. iš skolininkės D. V. išieškotojo J. V. naudai dar likusios 16,34 Eur prievolės pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-460-664/2011 vykdymą pripažinti kaip išieškotojo patirtus nuostolius ir vykdyti 16,34 Eur prievolės išieškojimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad priverstinai išieškotų iš skolininkės D. V. lėšų pervedimas į antstolės depozitinę sąskaitą nėra tinkamas skolininkės prievolės įvykdymas – kol pinigai yra antstolės depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka šių pinigų savininkui. Laikotarpiu nuo priverstinai išieškotų iš skolininkės D. V. lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki šių pinigų pervedimo į išieškotojo asmeninę sąskaitą pareiškėjas teigė patyręs 16,34 Eur dydžio nuostolius. Manė, kad šiuos nuostolius antstolė privalo išieškoti iš skolininkės D. V. išieškotojo naudai, kadangi su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas.
3. Antstolė A. M. 2022 m. lapkričio 3 d. patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą Nr. (0104/22/06544)-SS-117 pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad pagrindo panaikinti 2022 m. spalio 5 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-104-40921, nėra. Teigė, kad išieškotojui yra žinoma, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir SVI) 133 punktą skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos sumos sumokėjimo dienos, t. y. dienos, kurią į antstolio depozitinę sąskaitą gaunami pinigai. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Pagal SVI 133 punktą, palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas tuo momentu (tai dienai), kai skolininkas sumoka vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų) antstoliui, o ne tada, kai išieškotos sumos yra pervedamos išieškotojui. Vadovaujantis teismų praktika palūkanų paskaičiavimas už laikotarpį nuo prievolės įvykdymo, t. y. sumų sumokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą, iki lėšų pervedimo išieškotojui yra nepagrįstas.
4. Antstolė prašė skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi pareiškėjas periodiškai teikia skundus ir dėl aplinkybių, kurias tiek antstolė, tiek teismai jau yra nagrinėję, aiškinę, atmetę, žinomai nepagrįstų skundų, prašymų nagrinėjimas atima daug laiko bei trikdo antstolės kontoros darbą.
5. Suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, taip pat netenkino antstolės prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pozicija, jog jis turi teisę į apskaičiuotas procesines palūkanas už laikotarpį nuo iš skolininkės išieškotų lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki šių lėšų pervedimo į išieškotojo sąskaitą ir dėl to antstolė turėtų atlikti atitinkamus įrašus, yra nepagrįsta.
8. Teismo vertinimu, nepagrįsta pareiškėjo pozicija, kad jis per laikotarpį nuo iš skolininkės išieškotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą iki šių lėšų pervedimo į išieškotojo sąskaitą patyrė 16,34 Eur nuostolius, kuriuos antstolis turėtų išieškoti, kadangi antstolis vykdo konkretų vykdomąjį raštą. Nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąjį raštą Nr. 2-460-644/2011, kuriame nenurodytas tokių nuostolių išieškojimas, todėl vykdomasis raštas negali būti vykdomas vadovaujantis išieškotojo nurodytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos I dalies III skyriaus bendrosiomis prievolių vykdymo ir jų neįvykdymo nuostatomis. Vykdomojoje byloje neišieškomos kitos sumos be nurodytų vykdomajame rašte bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnyje nustatytos vykdymo išlaidos.
9. Sprendė, kad kiti pareiškėjo skundo reikalavimai ir motyvai bei pasiūlymai nesudaro jokio pagrindo konstatuoti patvarkymų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Konstatavo, kad analizuojant antstolės paskaičiavimus ir lyginant juos su byloje esančių išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų turiniu nėra pagrindo išvadai, jog skaičiavimai neteisingi ar klaidingi. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus antstolė išnagrinėjo ir pakankamai aiškiai atsakė. Nurodė, kad tai, jog pareiškėjui būtų naudingiau, jeigu būtų nurodomi jo pageidaujami skaičiavimai, dydžiai ir skaičiavimai atliekami pagal jo siūlomą metodiką nesudaro pagrindo abejoti antstolės skaičiavimu ir išaiškinimu bei patvarkymuose įrašytų duomenų pagrįstumu.
10. Teismas antstolės prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą netenkino, kadangi byloje nenustatyta, jog pareiškėjas nesąžiningai pateikė akivaizdžiai nepagrįstą skundą, jis siekia apginti, jo vertinimu, pažeistas jo teises, nors jo vertinimas ir neatitinka teisinio reguliavimo bei teismų praktikos.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti.
12. Apeliantas reikalauja išaiškinti prieštaravimą tarp Sprendimų vykdymo instrukcijos dalyje dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų išieškojimo ir teismų praktikos bei CK 6.54 straipsnio, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukciją 5 procentų dydžio procesinės palūkanos neskatina skolininko kuo greičiau įvykdyti visą prievolę jo kreditoriui, nes priverstinai išieškojus iš skolininkės priteistą sumą, ji automatiškai, neaišku kokiu įstatymo straipsniu vadovaujantis ir kokio įstatymo pagrindu yra atleidžiama nuo prievolės toliau mokėti procesines palūkanas ir taip atsiranda galimybė skolininkei piktnaudžiauti savo teisėmis ir toliau nemokėti procesinių palūkanų, nors savo prievolės skolininkė nėra iki šiol visiškai įvykdžiusi, nors vykdomajame rašte Nr. 2-460-664/2011 teismo yra nurodyta, kad 5 procentų dydžio procesinės palūkanos yra priteistos išieškotojo J. V. naudai už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Taip pat prašo išaiškinti, iš kokių konkrečių dėmenų susideda abiejų antstolių išieškota 888,76 Eur skolos suma ir iš kokių konkrečių dėmenų susideda 372,90 Eur 5 procentų dydžio procesinių palūkanų suma bei, taip pat, ir nuo kokios priteistos sumos dydžio ir už kokį atitinkamą laikotarpį yra priskaičiuoti palūkanų sumos dėmenys, vykdant vykdomąjį raštą Nr. 2-460-664/2011, apelianto J. V. naudai, nurodant antstolei A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/06544 (buvęs Nr. 0053/14/00334) atlikti atitinkamą išrašą.
14. Prašo išaiškinti, kokių dokumentų pagrindu remiantis apeliantą J. V. antstolis L. J. ir antstolė A. M. privalėjo tinkamai informuoti apie iš skolininkės D. V. prievolės priverstinai išieškotų lėšų sumos dėmenų patekimo į abiejų antstolių depozitines sąskaitas datas, abiem antstoliams atliekant vykdomojo rašto Nr. 2-460-664/2011 priverstinį vykdymą.
14.1. Apeliantas teigia, kad vykdomoji byla Nr. 0104/22/06544 negali būti užbaigta, nes antstolė A. M. neišieškojo iš skolininkės D. V. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2‑460‑664/2011 apelianto naudai dar likusio 16,34 Eur priteistos sumos prievolės dydžio.
14.2. Mano, kad apeliantas J. V. neturi jokio pagrindo, nesant vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/06544 (buvęs Nr. 0053/14/00334) tinkamo išrašo apie iš skolininkės D. V. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-460-664/2011 jo naudai, neva, jau visiškai įvykdytą prievolę, tik aklai tikėti apie jo naudai abiejų antstolių pervestas 888,76 Eur skolos ir 372,90 Eur procesinių palūkanų sumas.
14.3. Teigia, kad antstolė vykdė vykdomąjį raštą Nr. 2-460-664/2011, kuriame nurodyta, kad 5 procentų dydžio procesinės palūkanos yra priteistos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl dar likęs 16,34 Eur prievolės išieškojimas iš skolininkės D. V. turi būti tęsiamas.
14.4. Pasak apelianto, Sprendimų vykdymo instrukcija yra antstolių išvestinis dokumentas ir toks dokumentas yra žemesnės galios teisės aktas nei įstatymas, kurio nuostatų privaloma laikytis. Priverstinai išieškotų iš skolininkės D. V. lėšų pervedimas į antstolės depozitinę sąskaitą nėra tinkamas skolininkės prievolės įvykdymas, nes neatitinka CK 6.56 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kol pinigai yra antstolės depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka šių pinigų savininkui – skolininkei D. V.. Laikotarpiu nuo priverstinai išieškotų iš skolininkės D. V. lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki šių pinigų antstolės pervedimo į išieškotojo asmeninę sąskaitą banke, išieškotojas patiria nuostolius. Pastaroji aplinkybė SVI dėl išieškotojo patiriamų pastarųjų nuostolių šališkai visiškai nė neminima.
14.5. Apeliantui nesuprantama, kodėl SVI yra tokia neteisinga bei prieštaraujanti teismų praktikai ir CK 6.54 straipsniui, tai yra SVI įtvirtinta, kad skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde, o pagal CPK 338 straipsnio nuostatas, ir atskirajame skunde, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad toks skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Remdamasis prieš tai aptartomis CPK normomis, apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto atskirajame skunde nurodytų prašymų išaiškinti teisės normų prieštaravimus bei antstolio pareigas, skolų sumas, kadangi tokie prašymai nebuvo reiškiami nei skunde antstoliui, nei teikiami pirmosios instancijos teismui (CPK 306, 312, 338 straipsniai), todėl minėtų reikalavimų nagrinėjimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Pirmosios instancijos teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0104/22/06544 duomenų nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-460-644/2011 dėl 2979,72 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. kovo 8 d., 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2979,72 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš D. V. ieškovo J. V. naudai. 2014 m. rugpjūčio 6 d. išieškotojas J. V. vykdomąjį raštą Nr. 2-460-644/2011 pateikė vykdyti. 2014 m. rugpjūčio 6 d. antstolio L. J. patvarkymu Nr. S-1770 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2022 m. kovo 25 d. pasibaigus antstolio L. J. įgaliojimams antstolei A. M. buvo perduota vykdomoji byla Nr. 0104/22/06544 (buvęs Nr. 0053/14/00334). 2022 m. spalio 5 d. antstolė A. M. priėmė patvarkymą Nr. S-22-104-40921 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0104/22/06544 užbaigta vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomasis raštas Nr. 2-460-644/2011 grąžintas Utenos apylinės teismo Visagino rūmams. Patvarkyme nurodyta, kad išieškotojui pervesta 888,76 Eur skola ir 372,90 Eur palūkanų bei grąžintos 35,91 Eur dydžio vykdymo išlaidos.
20. Tačiau apeliantas su vykdomosios bylos užbaigimu nesutinka, teigdamas, kad antstolė turi išieškoti ir procesines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo iš skolininkės išieškotų lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki šių lėšų pervedimo į išieškotojo sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia apelianto pozicija nėra pagrįsta.
21. Įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymas reglamentuojamas CPK VI dalyje, taip pat jos normų taikymo tvarką detalizuojančioje SVI, kurioje yra nustatyta CPK VI dalies normų taikymo tvarka vykdant įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. CPK 583 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad SVI ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Teismų praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų, reglamentuojančių teismo sprendimų vykdymą, reikalavimų.
22. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad ginčo atveju yra aktualios SVI 133 punkto nuostatos, pagal kurias, skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Pagal SVI 133 punktą palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas tuo momentu (tai dienai), kai skolininkas sumoka vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų) antstoliui, o ne tada, kad išieškotos sumos yra pervedamos išieškotojui. Antstoliui, vykdančiam išieškotojo pavedimą įvykdyti jo naudai priimtą teismo procesinį sprendimą, teisės aktuose suteikiama teisė nurodyti skolininko prievolės įvykdymo tvarką (kur ir kada konkrečiai turi būti pervedamos lėšos), taip pat skiriamas 30 dienų terminas visoms reikalingoms procedūroms įvykdyti ir lėšoms išieškotojui pervesti. Pažymėtina, kad šiame kontekste antstolis vertinamas kaip išieškotojo atstovas prievolės įvykdymui gauti. Jis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka gauna įvykdymą, todėl yra pagrindo vertinti, kad įvykdymą gavo ir jo atstovaujamasis, t. y. išieškotojas pagal teismo sprendimą vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2014).
23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi jo lėšomis (CK 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Skolininkas, įmokėdamas lėšas į depozito sąskaitą, nustoja naudotis svetimomis lėšomis, todėl nėra pagrindo skaičiuoti palūkanas už sumokėtą sumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skolininkas, išieškomą sumą pervedęs antstoliui, įvykdo prievolę išieškotojo interesais veikiančiam subjektui, vadinasi, skolininko prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu. Atitinkamai, nuo šio momento (lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą) išieškotojas netenka teisės CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalauti, kad toliau būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad skolininkui pervedus pinigines sumas į antstolio depozitinę sąskaitą, laikoma, kad išieškotojas įvykdymą gavo.
24. Iš atskirojo skundo matyti, kad pareiškėjui visos šios aukščiau nurodytos tiek SVI, tiek CK nuostatos yra žinomos, tačiau vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su esamu ginčo teisinės situacijos reglamentavimu, nereiškia, kad antstolio veiksmais, kuriuos jis atlieka vadovaudamasis galiojančiomis teisės normomis, yra pažeidžiami pareiškėjo teisėti interesai.
25. Apeliantas skunde akcentuoja ir tai, kad laikotarpiu nuo priverstinai išieškotų iš skolininkės D. V. lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki šių pinigų pervedimo į išieškotojo asmeninę sąskaitą banke, išieškotojas patiria nuostolius. Šiuo atveju pažymėtina, kad antstolis vykdo išieškojimą tiksliai taip, kaip tai nurodyta vykdomajame rašte ir neturi įgaliojimų pats priteisti papildomas pinigų sumas ar papildomai jas išieškoti išieškotojo naudai. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vykdomojoje byloje nagali būti išieškomos kitos sumos be nurodytų vykdomajame rašte bei CPK 609 straipsnyje nustatytos vykdymo išlaidos.
26. Nors apeliantas kelia abejones dėl dviejų antstolių vykdytoje vykdomojoje byloje pervestų lėšų teisingumo, jų apskaičiavimo, nurodo, kad jis negali aklai tikėti antstoliais, tokioms abejonėms pagrįsti apeliantas nepateikia jokių pagrįstų argumentų. Dėl šios priežasties, tik paties apelianto pasvarstymai apie, galbūt, neteisingai nurodytas išieškotas sumas, laikytini deklaratyviais ir atmestini. Be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantas antstolei būtų reiškęs reikalavimus dėl tikslių sumų paskaičiavimo, tokio reikalavimo nei šioje byloje nagrinėjamame skunde, nei kitoje vykdomosios bylos medžiagoje nėra, juo labiau kad pareiškėjas, remdamasis vykdomojoje byloje esančiais jam aktualiais duomenimis, pats gali atlikti tikslius paskaičiavimus.
27. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino skundo dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.