- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-910-259/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01768-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- UAB ,,VZK“
- Trečiasis asmuo
- UAB DK PZU Lietuva
- Advokatai
- Dominykas Varnas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. P. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-240-399/2013 pagal ieškovės UAB ,,VZK“ ratas ieškinį atsakovui J. P., trečiajam asmeniui UAB DK PZU Lietuva dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 972,72 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo 2004-01-01 iki 2011-06-10 dirbo pas ieškovę vairuotoju pagal darbo sutartį Nr. 108. Atsakovas 2004-01-02 pasirašė Visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Atsakovas laikotarpiu nuo 2010 metų sausio mėn. iki 2010 metų spalio mėn. gabendamas krovinius – automobilius, padarė ieškovei žalą. Atsakovas gabeno automobilius, kurie iš siuntėjų buvo paimti be apgadinimų, o pristačius krovinį, juos apžiūrint nustatyti defektai. Ieškovė atlygino dėl atsakovo veiksmų krovinio gavėjams padarytą žalą, todėl prašo ją priteisti iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 616,08 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 828 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš valstybei iš atsakovo 42,30 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Dėl automobilio Opel Insignia teismas nurodė, kad Tarptautiniame krovinio transportavimo važtaraštyje Nr. 0005830 ranka yra įrašas: kairės pusės durelės įbrėžtos 25 mm įlenkimai 1vnt. darbas 0040NZCT, žala įvertinta 757,67 EUR. Dėl automobilio Hyandai teismas nurodė, jog byloje yra duomenys, kad šiam automobiliui padaryta žala įvertinta 412,40 EUR, dokumentuose nurodyta, kad už UAB „VZK ratas“ sumokėjo CAT France, tačiau neaišku koks ryšys yra tarp ieškovės ir minimo CAT France. Dėl automobilio ieškinyje įvardinto VW Golf kėbulo Nr. 033271 Važtaraštyje Nr. 0005829 nurodyta, kad priekinis buferis kairėje ir dešinėje bei durelės įbrėžti, pateikta Walenius Wihelmsen Logistic reikalavimas ieškovei dėl 120,19 EUR žalos. Dėl automobilio Honda Civic dokumentuose nurodyta, kad yra įbrėžimai, pateikta sąskaita dėl 150 EUR. Ieškovė įrodinėjo, kad su krovinio gavėjais, t.y. žalą patyrusiais asmenimis, buvo atsiskaityta užskaitų būdu, gavėjai neprimokėjo tiek, kiek padaryta žalos krovinio vežėjui, tačiau ieškovės nepateikė užskaitymo aktų. Teismas nustatė, jog atsakovas nebuvo pasirašęs pareiginės instrukcijos, todėl laikė, kad atsakovas nebuvo tinkamai supažindintas su Vairuotojo pareigine instrukcija. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu yra sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir ją atsakovas pasirašęs 2004-01-20. Atsakovas neginčijo, kad jam buvo pavesta apžiūrėti krovinius (gabenamus automobilius) prieš juos pakraunant ir juos tokios būklės nugabenti krovinio gavėjui. Vairuotoju atsakovas dirba apie 15 metų ir gabena krovinius tarptautiniais maršrutais, taigi jam bendri reikalavimai dėl dokumentų pildymo turėjo būti žinomi. Kadangi šioje byloje ginčas kilęs iš tarptautinio krovinių pervežimo sausumos keliais, jam teismas taikė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau CMR) normos. CMR 9 str. 2 d. numatyta, kad vežėjui važtaraštyje neįrašius motyvuotų pastabų laikoma, kad pakrovimo metu krovinys buvo tinkamos būklės ir vežėjas už tokį krovinį atsako iki krovinio perdavimo jo gavėjui momento (CMR 17 str. 1 d.). Byloje esančių CMR važtaraščių 18 eilutėje krovinio vežėjas, šiuo atveju vairuotojas J. P. jokių motyvuotų pastabų įrašų dėl krovinio būklės nepažymėjo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad žala padaryta tyčia, ji atsirado dėl neatsargumo ir atsižvelgiant į tai, kad darbdavys taip pat nesiėmė visų priemonių, kad žala neatsirastų, o būtent tinkamai nesupažindino vairuotojo J. P. su vairuotojo pareigine instrukcija, šalys abi tvirtino, kad žalos atvejų pasitaikė ir anksčiau, tokiu būdu darbdavys privalėjo juolab atkreipti dėmesį į atsakovo instruktavimą krovinio gabenimo metu, spręsti ar jis yra tinkamas darbui ir pan. Atsakovas turėjo ir pats domėti kokius veiksmus jis turėtų atlikti, kad nebūtų žalos atvejų. Esant šioms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad už žalą yra atsakingas ne vien atsakovas, bet ir ieškovė. Nustatydamas žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad dalis įrodymų nepatvirtina tiesiogiai, kad žala buvo padaryta būtent ieškinyje išvardintiems automobiliams, dalis jų turi užpildymo ir vertimo trūkumų, todėl esant šioms aplinkybėms teismas priteistinos iš atsakovo žalos dydį mažino ir priteisė tik automobiliui Opel Insignia padarytą 757,67 EUR žalą (2616,08 Lt).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovo J. P. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 2 616,08 Lt dydžio nuostolių atlyginimas, 5 proc. metinės palūkanos ir 1 828 Lt bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neanalizavo kai kurių darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų, nors ieškinys ir bylos esmė yra susiję išimtinai su darbo teisiniais santykiais. Teismas nesiaiškino ar konkrečiu atveju egzistavo visos darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos;
2. Sprendime nurodoma, jog automobiliui Opel Insignia buvo padaryta tokia žala - „kairės pusės durelės įbrėžtos 25 mm įlenkimai, 1 vnt.“ (CMR važtaraščio Nr. 0005830 įrašas ranka). Toliau sprendime taip pat konstatuojama, jog „Žalos ataskaitoje 757,67 Lt sumai nurodyta, kad buvo keičiamos automobilio Opel Insignia priekinės kairės pusės durelės (b.1.16-17, t.2)“ Pažymėtina, jog nei ieškovės į bylą pateiktoje Opel Insignia žalos ataskaitoje, nei jokiuose kituose dokumentuose nėra nurodoma, jog dėl padarytų įbrėžimų būtų reikėję keisti automobilio Opel Insignia dureles. Minėtoje žalos ataskaitoje pažymėta, jog buvo atliktas priekinių kairiųjų durelių dažymas (526,66 Eur), įvertintas darbo laikas (2 111,44 Eur) bei panaudota ertmių apsaugos priemonė (6 Eur.). Nei bylos nagrinėjimo metu, nei pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra jokios informacijos apie tai, kad ieškovė būtų domėjusis, ar tikrai tokia žala buvo padaryta minėtam automobiliui, kokie būtent remonto darbai buvo atlikti. Vien tik punktas „dažymas“ yra įvertintas 526,66 Eur (1818,45 Lt) suma, tačiau atskirai dar skaičiuojamas „darbo laikas - 24 val. 211,44 Eur (730 Lt). Šių aplinkybių ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino ir akivaizdu, kad nedėjo jokių pastangų pareikštos pretenzijos dydžiui mažinti ar bent patikslinti. Byloje nėra jokių automobilio Opel Insignia nuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti automobiliui galimai padaryti pažeidimai. Tokią pačią nuomonę 2010 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-259-280/2010, savo faktinėmis aplinkybėmis labai panašioje į nagrinėjamą, išreiškė ir Panevėžio apygardos teismas. Sprendime nėra pateikiama jokių konkrečių motyvų, kodėl apeliantas yra pripažįstamas atsakingas už būtent automobiliui Opel Insignia, o ne kuriam nors kitam automobiliui padarytą, žalą. Apeliantas niekada neginčijo aplinkybės, kad jis nevežė kurio nors iš CMR važtaraščiuose nurodytų automobilių. Faktas, kad CMR važtaraštyje Nr.0005830 nurodytas numeris VVOLGS6EM2B1O17319, Wallenius Wilhelmsen Logistics 2010-12-08 sąskaitoje nurodytas „017319 - Opel Insignia“ ir žalos ataskaitoje nurodytas „Transporto priemonė Opel insignia; važiuoklės Nr. 2B1017319“ yra siejami su tuo pačiu automobiliu ir be papildomai pateikto 2012-11-27 dokumento buvo pakankamai akivaizdus, įvertinant tai, kad skaičių derinys visais atvejais nurodytas tas pats, tiesiog kai kur nerašomas pradžioje esantis raidinis kodas. Ieškovės papildomai pateiktas dokumentas bet kokiu atveju neįrodo nei žalos padarymo masto, nei dydžio, nei aplinkybių, todėl nesukelia apeliantui pareigos atlyginti ginčijamu sprendimu priteistą nuostolių sumą.;
3. Byloje ieškovė laikėsi pozicijos, jog žalą krovinio gavėjams atlygino jų tarpusavio užskaitų būdu. Ginčijamame sprendime teismas tik pažymėjo, jog ieškovė „šią aplinkybę grindžia į bylą pateiktomis pažymomis Nr.98, 2010-11-30 Nr.717, 2011-01-17 Nr. 187, 2010-12-01, Nr.476, 2011-02-01, sąskaitos išrašais Nr. 106, 2010-06-07, Nr.172, 2010-12-16, Nr.10, 2011-01-17, Nr.20, 2011-02-01 ir pridėtomis sąskaitomis faktūromis, tačiau niekaip nekomentavo jų patikimumo, pagrįstumo ar sąsajumo su nagrinėjama byla. Pervežimas, kurio metu buvo apgadintas automobilis Opel Insignia, buvo baigtas 2010-09-01 d. (CMR važtaraščio Nr. 0005830 4 langelis), todėl visiškai neaišku, kokiu kriterijumi vadovaujantis buvo atrinktas minėtas pluoštas sąskaitų. Iš šių sąskaitų vienuolika yra 2010-11-30 datos, dvi - 2010-12-17 d. ir likusios devynios - 2010-12-22. Prie šių sąskaitų taip pat pridėtas sąskaitos išrašas Nr. 10 už 2011-01-17 d. bei Suvestinė su prierašais ranka „Viso: 19 947; Padaryta 19 189,33; 2011-01-17“. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovė, Suvestinėje nurodomos pagal sąskaitas - faktūras iš krovinio gavėjo gautos sumos už atliktus pervežimus, o trūkumas ir yra įskaityta suma - 757,67 Eur. Suvestinėje nurodomos datos ir 22 sąskaitų - faktūrų datos nesutampa; vien pačios savaime sąskaitose - faktūrose nurodytos sumos ieškovės patirtos žalos fakto neįrodo;
4. Kauno apygardos teismo 2012-03-14 nutartyje, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui iš naujo, buvo pabrėžta, jog „išanalizavus, instrukcijas, taisykles, spręstinas klausimas kokius veiksmus turėjo atlikti atsakovas, ar tinkamai juos atliko, ar yra jo kaltė“. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog apeliantas vairuotojo pareiginės instrukcijos pasirašęs nebuvo, todėl atsakovas nepagrįstai buvo pripažintas atsakingu dėl dalies ieškovės galimai patirtos žalos transportuojant automobilius. Sprendime konstatuota aplinkybė, jog apeliantas nebuvo supažindintas su UAB „VZK ratas“ vairuotojo pareigine instrukcija yra taikytina visiems apelianto minėtoje įmonėje atliktiems pervežimams, todėl neaišku, kodėl būtent dėl konkretaus automobilio Opel Insignia yra daroma išimtis ir kodėl jis išskiriamas iš visų kitų atvejų;
5. Nagrinėdamas apelianto kaltės egzistavimo faktą, teismas vadovavosi ne realiomis aplinkybėmis, o prielaidomis - atmetimo metodu nurodė, jog nesant duomenų apie tai, kad žala padaryta tyčia, ji laikoma sukelta dėl neatsargumo. Vien tai, kad ieškovė neįrodė, jog apeliantas tyčia atliko kokius nors neteisėtus veiksmus jokiu būdu neleidžia teigti, jog kažkokius netinkamus veiksmus apeliantas apskritai atliko;
6. Ieškovės reikalauta priteisti suma buvo 4 972,72 Lt, o ginčijamu sprendimu priteista 2 616,08 Lt, t.y. patenkinta 53 proc. ieškinio, todėl teismas be pagrindo atitinkamai nesumažino ir bylinėjimosi išlaidų sumos, t.y. iki 968,84 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „VZK ratas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas byloje teigė, kad būtent transporto priemonės Opel Insignia apgadinimai apeliantui buvo matomi ir žinomi. Krovinio važtaraštyje Nr. VZK 0005830 yra atžyma apie transporto priemonės apgadinimą, taip pat gavėjo spaudas su atsakomybės priskyrimu automobilį gabenusiai įmonei, t.y. ieškovei, o taip pat J. P. parašas, kuris liudija kad apeliantas buvo pilnai supažindintas su visais nustatytais automobilio defektais. Taigi apelianto pozicija, jog byloje nėra aišku ar tikrai minėtam automobiliui buvo padaryti apgadinimai, visiškai nepagrįsta. Nagrinėjant bylą pats atsakovas neneigė ir pripažino, jog visi ieškovės nurodomi transportuotų automobilių apgadinimai buvo padaryti. Apeliantas nepagrįstai laikosi pozicijos, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų automobilio Opel Insignia apgadinimų bei sumokėtos kainos už šių apgadinimų remontą aplinkybes. Įrodinėjimo našta dėl ieškovės atlygintos žalos tretiesiems asmenims pagrįstumo tenka būtent atsakovui, kuriam reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Apeliantui buvo pateikti visi įrodymai, susiję su transporto priemonės Opel Insignia apgadinimais. Apelianto pateikti samprotavimai apie pernelyg didelius automobilio remonto kaštus, yra nepagrįsti jokiais duomenimis, kurie leistų suabejoti patirtos žalos dydžiu.;
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis negali būti atsakingas už ieškovės patirtą žalą, nes nebuvo supažindintas su pareiginėmis instrukcijomis, kuriose būtų reglamentuojamos darbuotojo teisės ir pareigos. Teismo posėdžių metu apeliantas nurodė, jog turi ilgametę vairuotojo tarptautiniais maršrutais patirtį ir jis tinkamai vykdė visus darbdavio nurodymus. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai ir ieškovės pusės, neabejotinai patvirtino, jog prieš kiekvieną maršrutą vairuotojai, tame tarpe ir J. P. buvo instruktuojami. Vairuotojams buvo suteikiama išsami informacija apie jų teises ir pareigas krovinio transportavimo metu. Pažymėtina, jog pats apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, jog puikiai žinojo ir išmanė jam tenkančias pareigas krovinių transportavimo metu. Rašytinio dokumento - pareigybinių vairuotojo instrukcijų, su kuriomis būtų supažindintas apeliantas, nebuvimas, negali šalinti vairuotojo atsakomybės dėl netinkamo pareigų vykdymo. Nustačius, jog transportuojami automobiliai jų pakrovimo momentu yra defektuoti, šią aplinkybę atsakovas privalėjo nurodyti CMR važtaraštyje. Toks atsakovo elgesys atitiktų CMR konvencijos nuostatas. Aplinkybė, jog kraunant transporto priemones nebuvo pareikšta ir CMR važtaraščiuose atžymėta jokių pastabų dėl automobilių būklės, leidžia daryti išvadas, jog kraunami automobiliai buvo be jokių defektų ir apgadinimai atsirado atsakovo transportavimo metu, arba pakrauti automobiliai buvo jau su defektais, tačiau atsakovas jų tinkamai neapžiūrėjo ir defektų nenurodė CMR važtaraštyje. Bet kokiu atveju, darytina išvada, jog atsakovas netinkamai vykdė jam tenkančias pareigas. Aplinkybių dėl patirtos žalos fakto bei savo atsakomybės ribų atsakovas teikdamas savo parodymus neginčijo. Pripažintina, jog nereikia įrodinėti civilinio proceso metu šalies pripažintų faktų, kuriais kita šalis grindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimus ar atsikirtimus, o faktai gali būti pripažinti žodžiu ir raštu bet kurioje proceso stadijoje ir rašytinis pripažinimas gali būti išdėstytas procesiniuose dokumentuose. Apeliantas teismo posėdžio metu pilnai pripažino tiek faktą, jog automobilių, būtent Opel Insignia , apgadinimai jam buvo puikiai žinomi, jis tiesiogiai dalyvavo nustatinėjant žalos faktą, taip pat puikiai žinojo savo elgesio taisykles transportuojant krovinius;
3. Nepagrįsta apelianto pozicija ir dėl ieškovės pateiktų įrodymų apie atliktas užskaitas. Pažymėtina, jog ieškovė pateikė visus įrodymus, kurie pagrindžia patirtą žalą;
4. Teismui buvo pateikta detali ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų skaičiuotė, jas pagrindžiantys įrodymai bei prašymas šias išlaidas priteisti. Apeliantas neatsižvelgė, jog ieškovė išlaidų taip pat patyrė apeliacinės instancijos teisme, kuomet byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Manytina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai ir proporcingai ieškovės naudai priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas;
5. Apeliantas nurodo, jog apeliacinio skundo parengimui jo išlaidos sudaro 1 500 Lt. Pažymėtina, jog civilinė byla nagrinėjama antrą kartą pirmos instancijos teisme. Visi įrodymai esantys byloje abiems šalims yra puikiai žinomi. Darytina išvada, jog apelianto atstovas skyrė minimalias laiko sąnaudas susipažinimui su byloje esančiais įrodymais bei skundžiamu teismo sprendimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde yra pateikiami apelianto samprotavimai, nepateikiant išsamios teisės aktų analizės bei LAT formuojamos teisinės praktikos apžvalgos. Manytina, jog reikalaujama priteisti suma už teisines paslaugas yra akivaizdžiai per didelė ir teismui tenkinus apelianto skundą, turi būti mažinama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje sprendžiamas šalių ginčas yra dėl civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, esant sudarytai darbuotojo ir darbdavio visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, padarytos žalos nustatymo ir jos dydžio pagrindimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų tinkamo paskirstymo šalims, teismui tenkinat ieškinį dalinai.
Nagrinėjamoje byloje ieškovę ir atsakovą sieja darbo teisiniai santykiai, atsakovas nuo 2004 01 01 dirba pas atsakovą vairuotoju (1 t. b.l. 23, 24). Atsakovas ir ieškovė 2004-01-02 pasirašė Visiškos materialinės atsakomybės sutartį (1 t. b.l. 2). Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo prisiimti visišką materialinę atsakomybę už darbdavio patikėtų materialinių vertybių saugumą, atlyginti visus nuostolius, padarytus įmonei dėl jo kaltų veiksmų, aplaidumo, neatsakingo požiūrio į pareigų atlikimą. Bendrovėje yra parengta vairuotojo pareiginė instrukcija (3 t. b.l.93-96). Atsakovas yra supažindintas su pareigine instrukcija, ją pasirašyti atsisakė (3 t. b.l. 92).
Kauno apygardos teismas nustatė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiama dėl dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, kuria tenkintas ieškinys dalinai, priteista iš atsakovo ieškovei 2 616,08 Lt suma už vieno automobilio Opel Insignia sugadinimą atsakovui jį perdavus pervežti, taip pat priteista ieškovei iš atsakovo 1 828 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė byloje įrodinėjo, kad be kitų pervežamų atsakovo automobilių, vienam iš automobilių Opel Insignia pervežimo metu atsirado mechaninai kėbulo pažeidimai, dėl ko ieškovė patyrė 2 616,08 Lt žalą. Ieškovė kildino atsakovo civilinę teisinę atsakomybę tomis aplinkybėmis, jog atsakovas jam pavestas pareigas atliko nerūpestingai, pakraunant automobilius nebuvo nustatyti automobilio sugadinimai, jie užfiksuoti po pervežimo, pervežimą atliko atsakovas, todėl pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir vairuotojo pareigybinę instrukciją už patirtą ieškovės žalą atsako atsakovas. Atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde su ieškovės argumentais ir teismo sprendimo motyvais nesutiko, manė, kad teismas nesiaiškino ar konkrečiu atveju egzistavo visos darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, konstatuodamas atsakovo kaltės egzistavimo faktą, teismas vadovavosi ne realiomis aplinkybėmis, o prielaidomis, ieškovė neįrodė, kad dėl padarytų įbrėžimų būtų reikėję keisti automobilio Opel Insignia dureles, jas dažyti, tam turėti sąnaudų darbo laikui apmokėti. Apeliantas nurodo, kad jis vairuotojo pareiginės instrukcijos pasirašęs nebuvo, o tai šalina jo civilinę teisinę atsakomybę, apeliantas mano, kad teismas patenkinęs ieškinį dalinai, be pagrindo atitinkamai nesumažino ir priteistinų ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumos iki 968,84 Lt.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims ir įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę galiojant visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai tarp darbdavio ir darbuotojo (DK 256 str. 1 d., LR CK 6.263 str. 1 d), todėl teisingai išsprendė šalių ginčą, nes teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Dėl tos skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, o apeliacinis skundas tenkintinas dalyje tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, kuriuose nurodoma, jog teismas neanalizavo darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų, dėl ko teismo išvados neteisingos. Kauno apygardos teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, ji yra galiojanti, tokia sutartis su atsakovu sudaryta nepažeidžiant LR DK 256 straipsnio 1 dalies nuostatų, atsakovas, atlikdamas jam pavestas darbines pareigas atsakovas nesielgė atidžiai ir rūpestingai, dėl ko ieškovei buvo padaryta žala, atsiradusi dėl automobilio Opel Insignia kėbulo pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jo atsakomybę šalina ta aplinkybė, jog jis atsisakė pasirašyti apie tai, kad yra supažindintas su vairuotojo pareiginės instrukcijos nuostatomis. Iš byloje esančio akto (3 t. b.l. 135) matyti, kad atsakovas su minima instrukcija buvo supažindintas, tik atsisakė tik patvirtinti parašu tokį faktą. Kauno apygardos teismas vertina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, kad yra visos faktinės ir teisinės prielaidos taikyti atsakovui civilinę teisinę atsakomybę, kilusią dėl automobilio Opel Insiginia sugadinimo, vadovaujantis sudaryta bylos šalių visiškos materialinės atsakomybės sutartimi.
Kauno apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog ieškovė neįrodė automobilio sugadinimo fakto ir atsiradusios žalos dydžio. Byloje yra pateikti duomenys, kad tuoj pat po automobilio pervežimo buvo nustatyta, kad ant jo kėbulo yra sugadinimai. Atsakovas nepateikė leistinų įrodymų, kad šie automobilio kėbulo sužalojimai galėjo egzistuoti iki automobilio Opel Insignia pakrovimo pervežti momento. Teismas įvertina tą aplinkybę, jog byloje yra pateikti įrodymai (2 t. b.l. 16, 17), jog automobilis buvo defektuotas, remontuotas, nudažytos priekinės kairiosios durelės, turėta išlaidų šiems darbams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas todėl vertina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, todėl pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 2 616,08 Lt sumą žalos atlyginimui.
Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą priteisti 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 5 procentai. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo prievolės gražinti skolą atsiradimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba šalys bendru sutarimu ar kreditorius savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Aptariamos palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola kreditoriui. Dėl to Kauno apygardos teismas sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai priteisė ieškoveii iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 2 616,08 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas detaliau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose nurodomos tos aplinkybės, jog byloje yra pažymos Nr.98, 2010-11-30 Nr.717, 2011-01-17 Nr. 187, 2010-12-01, Nr.476, 2011-02-01, sąskaitos išrašai Nr. 106, 2010-06-07, Nr.172, 2010-12-16, Nr.10, 2011-01-17, Nr.20, 2011-02-01 ir sąskaitos faktūros, tačiau teismas nekomentavo jų patikimumo, pagrįstumo ar sąsajumo su nagrinėjama byla. Kauno apygardos teismas vertina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad jų pagrindu Marijampolės rajono apylinkės teismas galėtų priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą, jog ieškovė patyrė 2 616,08 Lt išlaidų dėl automobilio Opel Insignia sugadinimo jį pervežant ir kad atsakomybė už turėtas išlaidas tenka atsakovui.
Sprendžiant dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose teigiama, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo, Kauno apygardos teismas nustatė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje turėjo 5 136 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 7 050 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 1 578 Lt. Teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai byloje paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti, ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovo 4 972,72 Lt, o ginčijamu sprendimu priteista 2 616,08 Lt, t.y. patenkinta 53 proc. ieškinio, todėl teismas turėjo pagrindą mažinti ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas atitinkamai atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra surinkti įrodymai, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 5 136 Lt bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 2 722 Lt byloje patirtos išlaidos. Nors atsakovas pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 7 050 Lt atstovavimo išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šios išlaidos yra nepagrįstai didelės, neatitinka bylos sudėtingumo ir apimties, todėl jos mažintinos iki 5 000 Lt. Atsižvelgiant į atmestų ieškovės reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės priteistinos 2 350 Lt. Atlikus priešpriešinį įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 372 Lt bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai perskirstytinos ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo valstybei priteistina 22,42 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės – 19,88 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Byloje pateikti įrodymai, jog apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 1 578 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas tenkino atsakovo apeliacinį skundą tik bylinėjimosi išlaidų perskirstymo dalyje, o tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas tenkino 1/5 arba 20 proc. apeliacinio skundo, todėl apeliantui iš ieškovės priteistinos 316 Lt išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos ir bylinėjimosi išlaidas perskirstyti tokiu būdu: priteisti ieškovei UAB „VZK ratas“ (į. k. 151141178) iš atsakovo J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 372 Lt (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų litų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovo J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,42 Lt (dvidešimt dviejų litų 42 ct), o iš ieškovės UAB „VZK ratas“ (į. k. 151141178) 19,88 Lt (devyniolikos litų 88 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui).
Likusią Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „VZK ratas“ (į. k. 151141178) 316 Lt (trijų šimtų šešiolikos litų) išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.