Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-05-13 · Civilinė byla Nr. 2A-259-280/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-13
Bylos Nr.
2A-259-280/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
UAB „Fulda“
Atsakovas
S. G.
Civilinė byla Nr. 2A-259-280/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.15; 16.5.1; 16.7
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Margaritos Dzelzienės,

sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Fulda“ direktoriui G. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Fulda“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1939-188/2009 pagal ieškovės UAB „Fulda“ ieškinį atsakovui S. G. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 179,20 Lt žalos atlyginimo, 39,16 Lt palūkanų, skaičiuojamų nuo 2009-04-17 (nuo UAB „Fulda“ atsiskaitymo su UAB „Transmundus“ — krovinio gavėju) iki ieškinio surašymo dienos 2009-06-02 ir priteisti 5 % (įstatymo nustatytas palūkanas) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. iš Liudwigsfelde (Vokietija) į Molsheim (Prancūzija) atsakovas S. G., dirbdamas pas ieškovą vairuotoju ir esant su juo sudarytai visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarčiai už jam perduotą gabenti turtą (b. l. 8–9), perveždamas bendrovės autovežiu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl netinkamai pritvirtinto ant autovežio vežamo krovinio buvo apgadintas transportuojamas automobilis. Dėl to ieškovė patyrė 11 251,13 eurų žalą, iš kurios 8 776,21 eurų atlygino draudimo bendrovė PZU Lietuva (draudimo bendrovė išmokos dydį sumažino 10 % bei nemokėjo 1500 eurų frančizės, b. l. 13), o ieškovei liko neatlyginta 2 475,13 eurų žala. Dėl draudimo išmokos sumažinimo 10 procentų ieškovė atsakovui pretenzijų neturi, kadangi draudimo polisu draudėjas perkelia rizikos dalį draudikui ir tam tikrą rizikos dalį pasilieka sau. Dėl darbuotojo atsakovo S. G. kaltės ieškovas patyrė 1500 eurų žalą, kurią sudaro 1 500 eurų (arba 5179,20 Lt) frančizė ir ją prašė priteisti iš atsakovo.

Atsakovas, būdamas autovežio vairuotoju, nesilaikė bendrovės pareiginių instrukcijų keliamų reikalavimų, o pagal visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties nuostatas yra visiškai materialiai atsakingas darbdaviui. Pagal vairuotojo pareiginės instrukcijos 2.1.1 p. autovežio vairuotojas privalo savarankiškai atlikti pavestą darbą, pagal 2.1.3 p. privalo žinoti autovežio, jo mechanizmų, prietaisų bei atskirų agregatų paskirtį, išdėstymą, veikimo principus, jų gedimo požymius, pagal 2.5 p. privalo stebėti bendrą transporto priemonės būklę, atsiradus pažeidimams ar gedimams, privalo imtis visų reikiamų priemonių pažeidimui ar gedimui pašalinti. Autovežio vairuotojas pagal pareiginės instrukcijos 2.9 p. privalo užtikrinti autovežio ar kito jam perduoto turto saugumą. Atsakovas nepasinaudojo pareiginėje instrukcijoje numatytomis teisėmis: 3.2 p. – atsisakyti važiuoti, jei tai kelia pavojų eismo saugumui, 3.3 p. nepaklusti vadovo reikalavimams, jei nurodymai prieštarauja KET reikalavimams, kelia pavojų eismo ar pačios transporto priemonės saugumui, 3.4. p. – teikti pasiūlymus dėl transporto priemonės eksploatavimo sąlygų. Todėl autovežio vairuotojas privalėjo nustatyti, kad tvirtinimo elementai neatitinka saugumo reikalavimų bei teikti pasiūlymus dėl jų pakeitimo. Pagal visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties 1a punktą autovežio vairuotojas privalėjo tausoti jam perduotas materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai. Pagal DK 253 str. 1 d. darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto sugadinimo, pagal DK 255 str. 3 d. – darbuotojas, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, materialiai atsako visiškai, neatsižvelgiant į kaltės formą (tyčia ar neatsargumas). Darbuotojo kaltė yra preziumuojama, jei sužalojamas turtas, kurį darbuotojas paima savo žinion pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Priežastinio ryšio turinį sudaro autovežio darbuotojo nurodytų pareigų nesilaikymas bei nepanaudotos teisės atsisakyti dirbti dėl netinkamų darbo priemonių, dėl ko bendrovei kilo žala, kurią iš dalies atlygino draudimo bendrovė.

Atsiliepimas

Atsakovas S. G. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo S. G. 3 107,52 Lt žalos atlyginimo, 23,49 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Fulda“.

Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas priteisė iš S. G. bylinėjimosi išlaidas: 93,94 Lt žyminio mokesčio, 357,00 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovei UAB „Fulda“ ir 12,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad atsakovas S. G. dirbo pas ieškovą UAB „Fulda“ nuo 2008-03-26 vairuotoju (b. l. 5–7). 2008-03-27 su atsakovu buvo sudaryta tipinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovui buvo perduotas betarpiškai su jo darbu susijęs turtas – autovežis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba ROLFO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 8–9). Atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai su UAB „Fulda“ vairuotojo pareigine instrukcija, kurioje numatytos jo pareigos: savarankiškai atlikti pavestą darbą, žinoti autovežio, jo mechanizmų, prietaisų bei atskirų agregatų paskirtį, išdėstymą, veikimo principus, jų gedimo požymius, stebėti bendrą transporto priemonės būklę, atsiradus pažeidimams ar gedimams, imtis visų reikiamų priemonių pažeidimui ar gedimui pašalinti, užtikrinti autovežio ar kito jam perduoto turto saugumą. Atsisakyti važiuoti, jei tai kelia pavojų eismo saugumui, nepaklusti vadovo reikalavimams, jei nurodymai prieštarauja KET reikalavimams, kelia pavojų eismo ar pačios transporto priemonės saugumui, teikti pasiūlymus dėl transporto priemonės eksploatavimo sąlygų (b. l. 10–12).

Ieškovui 11 251,34 EUR žala atsirado dėl 2008 m. rugpjūčio 28 d. įvykio, kurio metu iš Liudwigsfelde (Vokietija) į Molsheim (Prancūzija) atsakovui pervežant transporto priemones bendrovės autovežiu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl netinkamai pritvirtinto krovinio buvo apgadintas UAB „Transmundus“ priklausantis krovinys (vežamas automobilis). Įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Draudimo bendrovė PZU Lietuva, sumažinusi draudimo išmoką 10 proc. ir atskaičiusi draudimo polise numatytą frančizę (1500 EUR), išmokėjo ieškovui 8 776,21 EUR žalos (b. l. 13). Ieškovė 2009-04-17 atsiskaitė su krovinio gavėju UAB „Transmundus“ už padarytą žalą (b. l. 14). Su atsakovu sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 3 p.). Atsakovas yra kaltas dėl 1 500 eurų žalos padarymo, nes būdamas supažindintas su autovežio vairuotojo pareigine instrukcija, netinkamai vykdė nustatytas vairuotojo pareigas ir nepasinaudojo joje numatytomis darbuotojo teisėmis – neužtikrino jam perduoto įmonės turto (krovinio) saugumo, o darbdavys iš dalies neužtikrino sąlygų, kad žala neatsirastų, kaip šalys numatė visiškos materialinės atsakomybės sutartyje (b. l. 8–9, sutarties 1 “a“ p. ir 2 p. “a“ p.). Atsakovas, dar prieš gabendamas jam patikėtą krovinį minimo įvykio dieną, pats nurodė ir pripažino, kad automobilis, kuriuo vežė krovinį, jau buvo naudotas ir neatlaikė krovinio tvirtinimo diržai, kurie buvo seni ir susidėvėję, bet krovinį vežė. Tuo pripažįsta, kad yra dalis jo kaltės dėl padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis ir kad nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, jog priekabos tvirtinimo elementai buvo nusidėvėję ir nekokybiški ir jis apie tai ne kartą informavo ieškovą (darbdavį), bet ieškovas į tai nekreipė dėmesio ir siuntė ieškovą į komandiruotes vežti krovinius (b. l. 15). Žala atsirado taip pat ir dėl ieškovo kaltės. Darbdavys privalo užtikrinti normalias darbo sąlygas, tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų. 2008-03-27 tipine visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, sudaryta su atsakovu, ieškovas įsipareigojo sudaryti atsakovui sąlygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms saugoti (b. l. 8–9, sutarties 2 p., DK 256 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga sąlygų, numatytų DK 246 straipsnyje visuma: padaroma žala, žala padaroma neteisėta veika, yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, pažeidėjo kaltė, pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiška materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 3 p.). Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (DK 253 str. 1 p.). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą (DK 257 str. 5 d.), taip pat į atsakovo turtinę padėtį, žala nebuvo padaryta tyčia, sprendė esant galimu ją sumažinti. CK 6.251 straipsnio 2 d. numato, kad nuostolių atlyginimas gali būti sumažintas, jei dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis, turint mažametį vaiką ir besilaukiančią antro vaiko sutuoktinę (bylos nagrinėjimo metu atsakovas jau turėjo 2 mažamečius vaikus), buvo akivaizdžiai sunki bei atsižvelgė ir į tai, kad 5179,20 Lt suma fiziniam asmeniui yra didelė. Krovinio pakrovimas į atsakovo vairuojamą automobilį buvo vykdomas užsienio valstybės teritorijoje ir ši aplinkybė tam tikra prasme apsunkino atsakovo galimybę tinkamai įvykdyti vilkiko pakrovimą. Atsižvelgė, kad atsakovo pajamos nedidelės, taip pat į tai, kad nėra paneigti atsakovo paaiškinimai, jog jis kelis kartus žodžiu informavo ieškovą apie nusidėvėjusius ir kokybės reikalavimų neatitinkančius tvirtinimo elementus. Ieškovas tokio pobūdžio bylose turi teisę reikalauti priteisti tik faktinius nuostolius, realiai patirtas išlaidas (DK 257 str. 4 d.). Ieškovas nurodo, kad faktiškai jis patyrė 1 500 eurų žalą dėl darbuotojo kaltės, nes draudikas UAB PZU Lietuva neišmokėjo bendrovei 1500 Lt eurų frančizės, todėl realūs jo nuostoliai yra 5 179,20 Lt (1500 eurų x 3,4528 Lt) Teismas, vadovaudamasis DK 257 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į atsakovo kaltės laipsnį, turtinę, ir jo šeiminę padėtį, atlygintinos žalos dydį nusprendė sumažinti 40 procentų ir iš atsakovo priteisė tai atitinkančią sumą – 3 107,52 Lt žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Fulda“ prašo panaikinti 2009 m. gruodžio mėn. 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą ir patenkinti 2009 m. liepos mėn. 2 d. ieškinio reikalavimus visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad atsakovas žodžiu kreipėsi į darbdavį, nurodydamas krovinio tvirtinimo diržų kokybės trūkumus ir prašė ieškovą juos pakeisti naujais (teismas patikėjo tokiu atsakovo paaiškinimu), todėl sprendė, kad atsakomybė dėl žalos atsiradimo tenka abiem darbo sutarties šalims. Su šiuo teismo teiginiu nesutinka. Nurodo, kad tokio atsakovo kreipimosi į darbdavį nebuvo. Be to, net ir pasitvirtinus minėtoms aplinkybėms, mano, kad visa kaltė turėtų atitekti atsakovui. Kiekvienas autovežio vairuotojas, veždamas krovinį, nepritvirtina jo visais turimais tvirtinimo diržais, visuomet jo žinioje yra keletas kitų tvirtinimo diržų, kuriuos gali panaudoti esant būtinybei. Teismui nagrinėjant įvykio aplinkybes buvo pareikšta, jog diržo nutrūkimo momentu žala neatsirado. Krovinys buvo transportuojamas toliau ir tik paskirties taške, manevruojant autovežiu, atskiros autovežio dalys įsirėmė ir apgadino krovinį ir taip buvo padaryta žala. Tolimųjų reisų vairuotojai yra profesionalai. Jie turi žinoti autovežio vairavimo ypatumus, kai autovežį sudaro pagrindinė transporto priemonė bei priekaba. Atsakovas turėjo galimybę numatyti galimas neigiamas pasekmes, o taip pat, turėjo pareigą užkirsti kelią šių pasekmių atsiradimui. Vertinant įvykio aplinkybes, ieškovo nuomone, diržų kokybė, prašymai juos pakeisti ar panašios aplinkybės buvo tik preliudija atsirasti žalai, tačiau jos realiai žalos nesukėlė. Todėl skirti dalį kaltės darbdaviui yra neteisinga, nes atsakovas buvo visiškai nerūpestingas. Dėl išvardintų aplinkybių mano, kad ieškovui 40 % sumažintas atlygintinos žalos dydis atsižvelgiant į atsakovo kaltės laipsnį yra neteisingas, kadangi žalos atsiradimo darbdavys niekaip neįtakojo. Diržo nutrūkimas, nesukėlė neigiamų pasekmių, neįtakojo žalos atsiradimo, o tai atsakovui buvo įspėjimas apžiūrėti krovinį, priimti atitinkamus sprendimus.

Kad teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę bei šeiminę padėtį, kuri yra sunki, ieškovas neprieštarauja, tačiau prieštarauja dėl šių aplinkybių vertinimo ir dėl priteistinos žalos sumažinimo 40 % procentų. Ieškovas iš karto atlygino padarytą žalą užsakovui, ieškovo materialinė padėtis krizės sąlygomis yra pakankamai sunki. Teismo sprendimas priteisti ne visą žalos dydį, bet 40 % mažesnę sumą, niekaip nepalengvina atsakovo padėties ir ieškovas mano, kad atsakovui vienodai sunku atlyginti visą 5 179,20 Lt žalą, kaip ir priteistą 3 107,52 Lt žalą. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes mano, kad teismas, išdėstydamas žalos atlyginimo mokėjimą dalimis protingam, abiem šalim priimtinam laikotarpiui, iš tikrųjų palengvintų galimybę atsakovui atsiskaityti jam esant sunkioje materialinėje būklėje.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad atsakovas S. G. dirbo pas ieškovą UAB „Fulda“ vairuotoju (b. l. 5–7) nuo 2008-03-26 iki 2008-11-26. Su juo 2008-03-27 sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis dėl atsakomybės už jam perduotą saugoti ar kitiems reikalams įmonės materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai (b. l. 8–9). Atsakovas, perveždamas bendrovės autovežiu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugpjūčio 28 d. iš Liudwigsfelde (Vokietija) į Molsheim (Prancūzija) apgadino vežamą automobilį, priklausantį UAB „Transmundus“ dėl netinkamai pritvirtinto ant autovežio vežamo krovinio. To fakto šalys neginčija. Dalį padarytos žalos 8 776,21 eurų atlygino draudimo bendrovė PZU Lietuva (draudimo bendrovė išmokos dydį sumažino 10 % bei nemokėjo 1500 eurų frančizės, kaip numatyta šalių turto draudimo sutartyje (b. l. 13). Ieškovei liko neatlyginta 2 475,13 eurų padaryta žala. Byloje nustatyta ir atsakovas pripažįsta, kad S. G. buvo supažindintas pasirašytinai su UAB „Fulda“ vairuotojo pareigine instrukcija (b. l. 10–12), kurioje numatytos jo pareigos: tarp jų, užtikrinti autovežio ar kito jam perduoto turto saugumą. Atsisakyti važiuoti, jei tai kelia pavojų eismo saugumui, nepaklusti vadovo reikalavimams, jei nurodymai prieštarauja KET reikalavimams, kelia pavojų eismo ar pačios transporto priemonės saugumui, teikti pasiūlymus dėl transporto priemonės eksploatavimo sąlygų.

Kėdainių rajono apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas supažindintas su autovežio vairuotojo pareigine instrukcija, netinkamai vykdė nustatytas pareigas ir nepasinaudojo joje numatytomis teisėmis – neužtikrino jam perduoto įmonės turto (krovinio) saugumo, o kad tai padaryti, turėjo atsisakyti važiuoti turint tik susidėvėjusius diržus. Kaip nurodoma ieškinyje ir teismo sprendime, atsakovas nepasinaudojo pareiginėje instrukcijoje numatyta teise atsisakyti važiuoti, kai priekabos tvirtinimo elementai neatitinka saugumo reikalavimų. Kartu darbdavys (ieškovas) buvo įsipareigojęs užtikrinti normalias darbo sąlygas, tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų (DK 256 str. 2 d.). Darbdavys iš dalies neužtikrino tinkamų sąlygų žalai išvengti, kaip šalys numatė visiškos materialinės atsakomybės sutartyje (b. l. 8-9, sutarties 1 “a“ p. ir 2 p. “a“ p.), tai yra neaprūpino vairuojamos transporto priemonės tinkamais krovinio tvirtinimo diržais. Tokia išvada daroma iš ieškinio turinio, kuriame akcentuojama atsakovo pareiga atsisakyti važiuoti, jei kyla pavojus materialinių vertybių saugumui. Iš tikrųjų atsakovas, būdamas ieškovo darbuotoju, t. y. silpnesniąją (standartinės) darbo sutarties šalimi, elgėsi tik pagal ieškovo valią. Ieškovas nepaneigė aplinkybės apie atsakovui perduotos darbui priekabos būklę bei priekabos tvirtinimo elementų nusidėvėjimą. Byloje nėra pateiktas atsakovui perduotų automobilių su priekaba perdavimo priėmimo akto, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad vairuotojas buvo tinkamai aprūpintas visomis darbo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žala iš dalies kilo ir dėl ieškovo kaltės. Teismas tuo pačiu pripažino ir atsakovo S. G. kaltę ir priteisė iš jo žalos atlyginimą.

Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo, kai jo darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, gabenimu ir kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (255 str. 3 p. ir DK 256 str. 1 d.). DK 257 str., nurodantis atlygintinos žalos dydžio nustatymą nustato, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Šiuo atveju žala nebuvo padaryta tyčia.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas žalos atsiradimo aplinkybes (DK 257 str. 4, 5 d.), kurios šalių procesiniuose dokumentuose nėra pakankamai konkretizuotos, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, pagrįstai sprendė esant galimu priteistiną žalos atlyginimą sumažinti. Ieškovo pateiktame PZU Lietuva rašte dėl draudimo išmokos yra nurodyta, kad ir draudikui nebuvo sudarytos sąlygos objektyviai įvertinti įvykio, kurio metu padaryta žala, aplinkybes ir priežastis, krovinio apgadinimo pobūdį ir kt. Ieškovas konkrečių krovinio apgadinimo aplinkybių nenurodė nei ieškinyje, nei teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde. Vien tas faktas, kad buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir ieškovas gera valia sumokėjo likusią žalą, neįrodo fakto, kad būtent tokio dydžio žala tikrai buvo padaryta. Byloje nėra jokių duomenų, apie UAB „Transmundus“ padarytą žalą, neaišku, ar ją skaičiuojant dalyvavo atsakovas S. G. Šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą ir padarytos žalos dydį. Mokėjimai nėra tiesioginiai žalos dydžio įrodymai.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, be to, reikia vertinti ir tai, kad atsakovo darbo užmokestis buvo tik 1050 Lt, per visą darbo laikotarpį pas ieškovą atsakovas uždirbo apie 8 400 Lt. Atsakovui realiai atlyginti 5 179,20 Lt žalą yra didelė suma. Iš atsiliepimo į ieškinį ir teismo posėdžio protokolų (b. l. 54, 64–66) matyti, kad atsakovas pripažįsta tik dalį kaltės, nes krovinio tvirtinimo diržai, kai buvo apgadintas transportuojamas automobilis, buvo seni, susidėvėję. Tuo, kas išdėstyta, yra paneigti apelianto apeliacinio skundo argumentai. Kiti apeliacinio skundo argumentai nebetiriami, nes neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Iš apelianto, ieškovo UAB „Fulda”, kurio apeliacinis skundas atmetamas, priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 2,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.,

nuta r i a:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėMargarita DzelzienėLaimantas Misiūnas