- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- 1S-70-317/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-08004-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- Ž. L.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo Ž. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. 7-2065 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 10 d. rašto Nr. 2S-5375, kuriais atsisakyta teikti nuteistąjį Ž. L. lygtinio paleidimo komisijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia – 2009 m. gegužės 13 d., o jos pabaiga – 2020 m. gegužės 13 d. (b. l. 25).
Nuteistasis 2014 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos administraciją dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakciją (b. l. 24). Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus pavaduotojas 2014 m. rugsėjo 24 d. atsakymu į prašymą Nr. 7-2065 nurodė, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl BVK 157 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d., Ž. L. atžvilgiu negali būti taikomos (b. l. 24).
Nesutikdamas su tokiu atsakymu, Ž. L. apskundė jį BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus viršininkas, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, išnagrinėjęs nuteistojo Ž. L. skundą, 2014 m. spalio 10 d. sprendime Nr. 2S-5375 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“ nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus Ž. L. lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nuo 2016 m. rugsėjo 13 d., todėl šiuo metu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija neturi teisinio pagrindo perduoti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (b. l. 14-15). Sprendime, be kita ko, pažymima, kad vadovaujantis BVK 3 straipsniu, bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl nuo 2012 m. liepos 1 d. įstatymui nenumatant galimybės paleisti lygtinai tuos nuteistuosius, kurie faktiškai atliko 1/3 bausmės ir turi vaikų iki septynerių metų arba du ar daugiau nepilnamečių vaikų, šis kriterijus nuo 2012 m. liepos 1 d. nuteistajam nebegali būti taikomas.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. L. pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuriame prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 2S-5375 bei įpareigoti Pravieniškių pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (b. l. 2-5). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi Ž. L. skundo netenkino.
Nesutikdamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi, Ž. L. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir įpareigoti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją teikti jo kandidatūrą svarstymui, o Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją įpareigoti svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad BK 3 straipsnyje numatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Jo teigimu, BVK 3 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad bausmių vykdymo įstatymų koalizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Anot nuteistojo, jo atžvilgiu turi būti taikoma BVK redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d., kadangi jis bausmę atlieka nuo 2009 m. gegužės 13 d., t. y. pradėjo ją atlikti galiojant BVK 157 straipsnio redakcijai, pagal kurią nuteistieji, turintys vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų galėjo būti lygtinai paleidžiami faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. O tai, kad šios nuostatos neliko nuo 2012 m. liepos 1 d., įsigaliojus BVK 157 straipsnio pakeitimams, negali sunkinti jo teisinės padėties. Nuteistasis skunde pateikia ir nuorodas į aktualią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. L. skundas atmestinas
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų.
Nuteistajam Ž. L. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, todėl pagal Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. rugsėjo 24 d. atsakymo jam pateikimo dieną galiojančią BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, lygtinio paleidimo taikymas nuteistojo atžvilgiu galimas jam tik atlikus ne mažiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip minėta, Ž. L. laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 13 d., o jos pabaiga – 2020 m. gegužės 13 d. Taigi, nuteistasis 2014 m. rugsėjo 24 d. iš jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs šiek tiek daugiau kaip 5 metus ir 4 mėnesius, kas sudaro beveik 1/2 paskirtosios bausmės. Akivaizdu, kad galiojančiame įstatyme numatytos minimalios paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalies, kuri yra privaloma taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis dar nėra atlikęs. Esant šioms aplinkybėms pagrįstai konstatuota, jog nėra formalių sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, todėl teikti nuteistąjį svarstyti Komisijai dėl jo lygtinio paleidimo nebuvo teisinio pagrindo.
Nuteistojo nuomone, jo atžvilgiu turėtų būti taikoma BVK redakcija, galiojusi jo nuteisimo metu, t. y. iš esmės jis kelia teisės normų, įtvirtintų BK 3 straipsnyje, BVK 3 straipsnyje bei BVK 157 straipsnyje, aiškinimo bei taikymo klausimą. Jo teigimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos anksčiau galiojusios ir jam palankesnės BVK normos. Tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Pažymėtina, kad šiuo atveju BK 3 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti taikomos, nes jos reguliuoja baudžiamuosius teisinius santykius ir taikomos materialiajai baudžiamajai teisei, baudžiamajam įstatymui, nustatančiam veikos baudžiamumą bei numatančiam bausmes. Tuo tarpu bausmių vykdymo teisė nėra tapati baudžiamajai materialinei teisei. Ji neįtvirtina veikų baudžiamumo ir nenustato bausmių, ji reglamentuoja bausmių vykdymo tvarką, todėl ir bausmių vykdymo tvarką nustatantiems įstatymams taikomi kiti kriterijai ir principai, šiuose įstatymuose įtvirtintos kitos bendrojo pobūdžio teisės normos, o taip pat ir kitos įstatymo galiojimo laike bei erdvėje nuostatos.
Bausmių vykdymo tvarką nustato BVK, kurio 3 straipsnis reglamentuoja bausmių vykdymo įstatymo galiojimą laike. Šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal bausmių vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl, nors bausmės vykdymo pradžioje Ž. L. atžvilgiu galiojo švelnesnio, palankesnio BVK 157 straipsnio nuostatos, tačiau jų galiojimo metu nuteistasis nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą. Šiuo metu šios palankesnės nuostatos nebegalioja, BK 3 straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos ir vertinamos dėl anksčiau nurodytų aplinkybių (jos reguliuoja kitus santykius), šios normos įstatymų kolizijos nesudaro. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis.
Kaip jau minėta, Ž. L. nuteistas laisvės atėmimu 11 metų ir šiuo metu nėra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos bausmės dalies. Tokiu būdu nėra vienos iš formalių sąlygų lygtiniam paleidimui ir sprendimas atsisakyti nuteistąjį teikti dėl lygtinio paleidimo, yra pagrįstas ir teisėtas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą, išsamiai išanalizavo esminius skundo teisinius argumentus ir į juos atsakė. Teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.
Nors nuteistasis skunde teigia, kad analogiškoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė įpareigoti pataisos namų administraciją teikti nuteistąjį svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat įpareigoti Lygtinio paleidimo komisija svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, tačiau aukštesnės instancijos teismas šį skundo argumentą laiko nepagrįstu ir jį atmeta. Pažymėtina, kad nuteistasis skunde nurodo tik vieną apylinkės teismo sprendimą, ir tik tą, kuriame pateiktas jam palankus išaiškinimas. Tuo tarpu teismų praktika šios kategorijos bylose formuojama taip, jog BK 3 straipsnio nuostatos taikomos baudžiamajam įstatymui, o ne BVK nuostatoms (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-261-92/2014, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-532-485/2014 ir pan.). Be to, nors pagal Konstituciją ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymą Lietuvos Respublikos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar panašiose bylose, bet tai nereiškia, kad anksčiau pateiktas teisės normos taikymo išaiškinimas negali būti pakeistas, ypač nustačius, jog nebuvo identiškos aplinkybės, ar ankstesnis teismo išaiškinimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir yra savaime neteisingas, priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas teisingumo įgyvendinimas.
Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad, nors galiojantys įstatymai ir nedraudžia nuteistajam paduoti prašymą Lygtinio paleidimo komisijai, tačiau nesuėjus BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytam terminui, tokio prašymo svarstymas butų teisiškai beprasmis. Komisija negalėtų priimti kitokio sprendimo, kaip atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Taigi, pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos sprendimas – atsisakymas nuteistojo Ž. L. prašymą pateikti svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsisakymas panaikinti šį sprendimą, yra pagrįsti.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, neprieštarauja įstatyme įtvirtintam reglamentavimui, todėl skundžiamą nutartį naikinti skunde nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo Ž. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.